- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2K-602/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Aldona Rakauskienė, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- E. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamosios R. V. kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 290 straipsnį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, o nukentėjusiosios E. K. pareikštas 10 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. buvo nuteista už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d., Pakruojo r., Balsių k., surašė įžeidžiančio turinio pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisriato (toliau – ir VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėjai E. K. dėl jos nušalinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo ir jame nurodė tikrovės neatitinkančius įžeidžiančio turinio teiginius, kad tyrėja yra nesąžininga, vykdanti nusikaltėlių nurodymus, gaunanti iš jų piniginį atlygį, ginanti nusikaltėlius, bei šį pakertančio pasitikėjimą Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėja E. K., įžeidžiančio turinio pareiškimą perdavė Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato raštinei.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, neužtikrino R. V. teisės į tinkamą gynybą, konstatavo pirmosios instancijos teismą buvus šališką. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu kaltinamoji R. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su nukentėjusios E. K. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimu, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorė, nesutikdama su jos baudžiamojoje byloje priimtais teismų sprendimais, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartimi panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perdavęs iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nepagrįstai pasunkino jos teisinę padėtį. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su nukentėjusiosios E. K. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimu, turėjo palikti nepakeistą, nes kasatorė apeliacinės instancijos teismo prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, o nukentėjusioji apeliacinio skundo nepateikė.
Šalies argumentai
Kasatorė skunde taip pat teigia, kad buvo pažeista ir jos teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, nes tyrėja E. K. netyrė jos (kasatorės) pareiškimo dėl jai (tyrėjai) pareikšto prašymo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos tyrimo. Be to, kasatorės tvirtinimu, nukentėjusioji ėmė ją persekioti už pareikštą nuomonę ir taip buvo pažeista jos teisė į minties, sąžinės ir saviraiškos laisvę.
Kartu kasatorė nurodo, kad BK 290 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia. Tuo tarpu ji (kasatorė) nenorėjo įžeisti nukentėjusiosios.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą paršo R. V. kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokuroras, sutikdamas su kasatorės skundo argumentais dėl neteisėto jos teisinės padėties pabloginimo, pabrėžia, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, yra saistomas apeliacinio skundo ribų ir pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį gali tik tuo atveju, kai dėl to prokuroro, privataus kaltinatojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys).
Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. V. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 290 straipsnį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, o nukentėjusiosios E. K. 10 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavus R. V. baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą iš naujo bus sprendžiamas E. K. civilinis ieškinys, nors nukentėjusioji apeliacine tvarka pirmosios instancijos nuosprendžio neskundė. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamasis procesas byloje tęsėsi ir byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta tik R. V. iniciatyva, todėl apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį sprendimą R. V. atsidurtų blogesnėje padėtyje tik todėl, kad skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o tai prieštarauja non reformatio in peius (nekeitimo į blogąją pusę) principui.
Atsiliepimas
Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą taip pat teigia, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatvęs, kad pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apeliacinės insatncijos teisme neįmanoma ištaisyti, nes į teismo posėdį neatvyko kaltinamoji, pats nesiėmė priemonių į apeliacinės instancijos teismo posėdį kvieti R. V.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios R. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų ir BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka
Pagal baudžiamąjį įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teisės taikymo aspektu patikrina tik tuos nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacine tvarka nagrinėjama tik to asmens, dėl kurio paduotas kasacinis skundas, byla ir tik dėl tų veikų, kurioms, kasatoriaus nuomone, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba kurias tiriant ar nagrinėjant teismuose buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 376 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, kasacine tvarka byla nagrinėjama tik tais pagrindais, kurie nurodyti kasaciniame skunde. Kita vertus, pažymėtina, kad jeigu nagrinėjant bylą nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, teismų sprendimų teisėtumas tikrinamas ir šiuo pagrindu, nepaisant, ar dėl šių pažeidimų skundas buvo paduotas, ar ne.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009; kasacinės bylos Nr. 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-550/2010). Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės bylos Nr. 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-535/2010).
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta, ar bylą nagrinėjant teisme kaltinamajai R. V. būtinas gynėjas, pradėjo įrodymų tyrimą ir bylą išnagrinėjo jai neturint gynėjo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, neužtikrindamas kaltinamajai teisės į tinkamą gynybą bylos nagrinėjimo metu, buvo šališkas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir R. V. baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo pirmosios instancijos teismą buvus šališku objektyviąja prasme ir, atskleisdamas objektyvaus nešališkumo pažeidimo požymius, iš esmės išdėstė tik baudžiamojo proceso normų pažeidimą, kuris, kaip minėta, nėra pakankamas pagrindas pripažinti bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą šališku.
Pažymėtina, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra padaręs esminį BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 dalis). Tas nuosprendis, pašalinus pirmosios instancijos teismo padarytą esminį BPK pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Vadinasi, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas proceso klaidas, suvaržiusias kaltininko teises. Bylos faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumas, įrodymų tyrimo bei vertinimo patikrinimas yra bylų apeliacinio proceso dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs pirmosios instancijos teisme padarytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, ne tik galėjo, bet ir privalėjo BPK 324 straipsnio 6 dalies pagrindu atlikti įrodymų tyrimą, užtikrindamas R. V. teisę į gynybą bei iš naujo įvertindamas įrodymus, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, pateikti išvadas dėl R. V. kaltės ir taip atsakyti į jos apeliacinio skundo argumentus.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai išaiškino teismo nešališkumo principą, nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjant R. V. baudžiamąją bylą ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat iš esmės neišnagrinėjo kaltinamosios R. V. apeliacinio skundo ir taip padarė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais, nes jie suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamosios R. V. teises bei sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje baudžiamojoje byloje naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl kasatorės skundo argumentų
Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis R. V. byloje naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, todėl R. V. kasacinio skundo argumentų nagrinėjimas susidariusioje situacijoje pažeistų BPK 386 straipsnio 2 dalies imperatyvą, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.