Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. (L. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei I. V., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

10. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). CPK 115 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

11. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, ginčydama Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą testamentą, registro Nr. 7972, turėtų patikslinti reikalavimą konkrečiam atsakovui ar / ir jį pakeisti tinkamu atsakovu, nes testamentą patvirtinusi notarė įtraukta trečiuoju asmeniu, o šiame vienašaliame sandoryje nedalyvavusi I. V. įtraukta atsakove. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad apeliantės argumentai yra pagrįsti.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pati ieškovė savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovės pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovė, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 59 punktas). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas yra visiškai aiškus – ji siekia nuginčyti 2014 m. rugpjūčio 4 d. testamentą, registro Nr. 7972. Tuo tarpu, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.

14. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu ieškovas teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti atsakovą, t. y. subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Pagal bendrąją taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kuriems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų.

15. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad jokių savarankiškų reikalavimų ginčijamą testamentą patvirtinusiai notarei nereiškia, taip pat nekelia ginčo dėl notarės veiksmų, ginčijamas testamentas jį patvirtinusiai notarei jokių materialiųjų teisių ir pareigų nesukuria, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė turėtų būti atsakove byloje.

16. Pagal CK 5.17 straipsnio 1 dalį ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Kaip matyti iš ieškinio priedų ginčijamas testamentas yra sudarytas I. V. naudai, todėl kol testamentas nėra nuginčytas ir galioja, ieškovė negali įgyvendinti, jos manymu, pažeistos teisės pretenduoti į mirusiojo palikimą pagal įstatymą. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovė I. V. yra tinkama atsakovė byloje.

17. Pažymėtina, jog ieškinys yra priimtas 2020 m. spalio 8 d. rezoliucija, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą spręsti šį klausimą.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.