Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-2008-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00175-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.7; 55.1.3

2020 m. birželio 5 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lanksmas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Lanksmas“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. AS-113 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad su patikrinimo akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytu pažeidimu nesutinka. Pažymi, kad atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos rašytines pastabas. Pareiškėja sutinka ir neginčija faktinės aplinkybės, jog jai vykdant kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių iš jai priklausančių telkinių „Dūmaičiai“ ir „Žemalė“ gavybą, per 2018 m. III ketvirtį ji išgavo bei pardavė viso 8000 m³ smėlio (1000 m³ smėlio išgavo ir pardavė iš telkinio „Dūmaičiai“, o 7000 m³ smėlio išgavo ir pardavė iš telkinio „Žemalė“), tačiau 2019-04-17 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje (forma KIT708) deklaravo, kad per šį laikotarpį neva buvo išgauta tik 1000 m³ smėlio, t. y. 7000 m³ išgauto smėlio iki minėto patikrinimo akto surašymo nebuvo deklaruota. Pažymi, kad pareiškėja nebandė ir nebando nuslėpti informacijos, jog per 2018 m. III ketvirtį bendrovė išgavo bei pardavė viso 8000 m³ smėlio, tuo labiau, kad būtent tokie duomenys yra užfiksuoti ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei bendrovės teiktuose ataskaitose Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Nurodo, kad šio skirtumo pareiškėja nedeklaravo dėl techninės klaidos, t. y. įmonėje dirbančios buhalterės aplaidumo, neatidumo. Tuo tarpu kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuriose buvo pateikti teisingi duomenys. Todėl teigia, kad pareiškėja nėra kalta dėl deklaruojant už 2018 m. III ketvirtį padarytos klaidos – nedeklaruotų 7000 m³ smėlio.

Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė atnaujintą mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją už 2018 m. III ketvirtį, kuria teisingai deklaravo, jog per 2018 m. III ketvirtį bendrovė išgavo bei pardavė viso 8000 m³ smėlio, be to, sumokėjo visus privalomus mokesčius bei valstybės ir savivaldybės biudžetams nėra skolinga.

Nurodo, kad atsakovo pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija – įpareigojimas už 2018 m. III ketvirtį nedeklaruotą išgautą valstybinių gamtos išteklių (smėlio) kiekį sumokėti valstybei apskaičiuotą net 28 276,- Eur dydžio mokestį, atsižvelgiant į padaryto formalaus teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat neatitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Pareiškėja, kaip turėtų matytis ir iš 2019 m. lapkričio 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, iš esmės nėra linkusi pažeidinėti įstatymų, bendradarbiavo su patikrinimo aktą surašiusia atsakovo pareigūne, po patikrinimo akto jai įteikimo, pareiškėja patikslino 2018 m. III ketvirčio mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, taip pat sumokėjo ir visus reikiamus mokesčius už gamtos išteklius.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiga teisingai registruoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu (toliau – Įstatymas), yra nustatyta mokesčio mokėtojui, t. y. pareiškėjai. Įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto mokesčio. Mokesčio mokėtojas privalo teisingai ir laiku registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir sumokėti nustatytus mokesčius. Departamentas yra Aplinkos ministerijos institucija, vykdanti kontrolę, ar teisingai apskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius ir iš to jam kyla pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Pažymi, kad pareiškėja už 2018 m. III ketvirtį nedeklaravo 7000 m³ smėlio kiekio, nesumokėjo nustatyto mokesčio. Susiklosčiusi situacija įmonėje (buhalterinės klaidos) negali būti lengvinanti aplinkybė nemokėti mokesčių. 2019 m. spalio 24 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja nedeklaravo išgauto smėlio kiekio, ir šią deklaraciją pateikė tik atlikus patikrinimą. Tai rodo, kad, jeigu nebūtų atliktas mokestinis patikrinimas, tikėtina, kad pareiškėja nebūtų deklaravusi minimo smėlio kiekio ir mokesčio už jį nebūtų sumokėjus iki šiol, ir tokiu būdu būtų slepiami mokesčiai ir daroma žala Lietuvos biudžetui.

Pažymi, kad Departamento pareigūnai atlikdami patikrinimą, vadovavosi Įstatymo nuostatomis, kurios nenumato institucijai galimybės netaikyti nurodyto koeficiento 10 ar sumažinti apskaičiuotą mokestį už nedeklaruotą iškasenų kiekį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pažeidimą pripažįsta, o pažeidimas padarytas dėl žmogiškojo faktoriaus.

Teismo posėdžio metu atsakovė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė neturi įgaliojimų sumažinti mokestį, tą gali padaryti tik teismas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-113, kuriuo nuspręsta dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius priskaičiavimo (ekonominės sankcijos dydžio), teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2019 m. spalio 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA79-20, kuriame konstatavo, kad pareiškėja vykdydama iš telkinių išteklių gavybą per 2018 m. III ketvirtį išgavo 8000 m³ smėlio, o Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo išgavusi tik 1000 m³ smėlio, t. y. nedeklaravo 7000 m³ išgauto smėlio, tuo pareiškėja pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalis. Todėl, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą sudaro 28 276 Eur sumą.

Departamentas skundžiamu sprendimu patvirtino 2019 m. spalio 24 patikrinimo aktą Nr. PA79-20. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas susipažinus su pareiškėjo pateiktomis rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo akto ir jas įvertinus.

Pareiškėja skunde pripažįsta, kad nedeklaravo laiku išgauto smėlio kiekio, tačiau mano, kad tai atsitiko ne dėl pareiškėjos kaltės, kas šalina jos atsakomybę. Be to, pareiškėja laiko, kad patikrinimo metu pažeidimą pašalino, pateikdama patikslintą deklaraciją, kas taip pat šalina jos atsakomybę pagal nurodytą įstatymą. Departamentas nesutinka su šiais argumentais, iš esmės laikosi pozicijos, kad pareiškėjai turėjo būti paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės; 2018-06-27 teisės akto redakcija).

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu, naudingos iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat smėlis bei žvyras, yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 punkte – jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; 7 punkte – kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

Nors pareiškėja nurodo, kad deklaracija už 2018 metų III ketvirtį nepateikta per techninę klaidą, nes deklaruojamuoju laikotarpiu buhalterė nedeklaravo išgaudo smėlio kiekio dėl aplaidumo, teismas tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nelaiko teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis pareiškėjos teisinę atsakomybę už aptariamo mokesčio deklaravimą ir sumokėjimą reguliuojančio įstatymo pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčioms daryti įtaką mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiams, nustatytiems ginčijamame atsakovo sprendime. Pažymėtina, kad 7000 m³ smėlio kiekį pareiškėja deklaravo tik tada, kai atsakovas pradėjo pareiškėjos mokestinį patikrinimą. Deklaracija turėjo būti pateikta 2018-11-15, tačiau pateikta tik 2019-04-17, atitinkamai laiku papildomai nesumokėta 2 827,58 eurų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius. Tik tinkamai ir teisingai bei laiku užpildžius deklaracijos KIT708 formą gali būti teisingai ir laiku paskaičiuotas aptariamas mokestis. Teisingas kitų deklaracijų ir kitoms institucijoms (pvz., geologijos tarnyba) užpildymas nešalina mokesčių mokėtojo pareigos teisingai užpildyti mokesčių administravimui skirtas deklaracijas. Pažymėtina, kad skirtingos deklaracijos pildomos skirtingais tikslais ir ataskaita skirta statistiniams duomenims surinkti nesukelia pareigos sumokėti atitinkamo dydžio mokestį. Todėl laikytina, kad pareiškėja neįgyvendino jai tenkančios pareigos nustatytu laiku bei nustatyta tvarka deklaruoti gautus gamtos išteklius, nustatytu laiku sumokėti mokestį ir tai sudarė teisėtą pagrindą institucijai taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtintą sankciją.

Taip pat pareiškėja kelia kaltės klausimą, kaip aplinkybę šalinančią jos atsakomybę už mokesčių įstatymo pažeidimus. Pažymėtina, kad atsakomybė numatyta „už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“ (Įstatymo 6 str. 1 d.). Tad įstatyme nenurodžius tyčinės kaltės formos, veika gali būti padaryta ir neatsargiai, o deklaracijoje ženkliai mažesnio išgauto išteklių kiekio nurodymas ir atitinkamai ženkliai mažesnio dydžio mokesčio už 2018 m. III ketv. sumokėjimas rodo neatsargią kaltės formą. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad, institucijai vėliau atlikus patikrinimą, šis pažeidimas galėjo būti nustatytas ženkliai vėliau, t. y. iš esmės institucija, identifikavusi deklaravimo netikslumus, sudarė pareiškėjui galimybę patikslinti deklaracijos duomenis, o ne pareiškėjas savo inciatyva identifikavo netikslumus ir juos ištaisė.

Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas ekonominės (finansinės) sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimus)

Šioje byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

Kaip jau minėta aukščiau pareiškėja pažeidimą neigia, nurodo, kad pažeidimo priežastys buvo susijusios su pareiškėjos darbuotojos (buhalterės) aplaidžiu darbu, taip pat skunde teigia, kad pareiškėjai tokia paskirta sankcija yra per su sunki finansinė našta, be to pažymi, kad patikrinimo metu deklaravo iki tol nedeklaruotą išgautą smėlio kiekį ir už jį mokesčius sumokėjo. Tai rodo, kad pareiškėja linkusi toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus ar laiku netinkamai deklaravusi mokesčius už valstybinius gamtos išteklius.

Viešojo administravimo įstatymo 36-8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta įstatyme arba jos neskirti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, neatsargią kaltės formą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, - laikytina, kad 200 proc. (dvigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas, laikant, kad 10 kartų didesnio tarifo nagrinėjamu atveju palikimas neatitiktų ekonominės sankcijos individualizavimo bei teisingumo ir protingumo principų reikalavimo. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikytinas 200 proc. (2 kartus) padidintas tarifas, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2018 m. III ketvirtį mažintina iki 5 655,16 Eur (0,380*1,063*7000*2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Lanksmas“ skundą.

Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-113 skirtą pareiškėjai 28 276 eurų dydžio ekonominę sankciją iki 5 655,16 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 16 euro centų).

Kitoje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.