- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- 2-7137-902/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 0-08-3-05951-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., R. Š., Ž. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- K. K. L.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai J. M., suinteresuotiems asmenims A. M., R. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., R. Š., Ž. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. M. mirties 1994-11-29 ji faktiškai nuosavybės teisėmis pradėjo valdyti palikimą –0,1687 žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 61,19 kv.m. pastatą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatą -ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad 1994-11-29 mirė pareiškėjos mama A. M.. A. M. turėjo tris dukras: R. Š. (V.), Ž. L. (B.), ir ją, K. K. L. (M.). Jos tėvas A. M. ir jos mama santuokoje susilaukė tik jos vienos, ji (pareiškėja) yra jų bendras vaikas. Kai mirė pareiškėjos mama A. M., pareiškėja tuo metu buvo tik 3,5 metukų. Po mamos A. M. mirties pareiškėjos tėvas A. M. ir R. Š., Ž. L. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po mamos A. M. mirties liko nekilnojamas turtas: 0,1687 žemės sklypas, 61,19 kv.m. gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja gyveno. Pareiškėja faktiškai nuosavybės teisėmis pradėjo valdyti mamos palikimą kaip savo turtą, tokiu būdu priėmė palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškimą (b.l. 43-44) su pareiškėjos reikalavimu sutiko, prašė jį patenkinti, nes pareiškėja namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyveno, o vėliau jais rūpinosi ir prižiūrėjo. Teismo posėdyje A. M. sutiko, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime į pareiškimą (b.l. 39-40) su pareiškėjos reikalavimu sutiko, prašė jį patenkinti, nes pareiškėja namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyveno, o vėliau jais rūpinosi ir prižiūrėjo. Teismo posėdyje R. Š. sutiko, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Ž. L. atsiliepime į pareiškimą (b.l. 41-42) su pareiškėjos reikalavimu sutiko, prašė jį patenkinti, nes pareiškėja namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyveno, o vėliau jais rūpinosi ir prižiūrėjo. Teismo posėdyje Ž. L. nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą (b.l. 49) abejojo, ar pareiškėja, būdama mažametė, galėjo priimti palikimą jos nurodomu būdu – faktiniu valdymu, be to, institucijos nuomone, pareiškėjos vardu palikimą priimti galėjo jos įstatyminis atstovas. Teismo posėdžio metu atstovas neprieštaravo, kad K. K. L. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas.
Pareiškimas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos A. M. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 442 str. 1 d. 1 p., 444 str. 2 d. 8 p.).
A. M. mirė 1994 m. t.y. galiojant 1964 m. CK.
Bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.).
Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad po A. M. mirties 1994-11-29 liko turtas (palikimas) –0,1687 žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 61,19 kv.m. pastatas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-19). Pareiškėja yra palikėjos A. M. vaikas (b.l. 8, 10), t.y. pirmosios eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Notaro pateikta pažyma patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po A. M. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 14, 15).
Kaip jau minėta, Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Šiuo atveju, teismas ištyręs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymus, liudytojos I. M. parodymus, laiko įrodytu, jog pareiškėja K. K. L. po mamos A. M. mirties 1994-11-29, toliau gyveno jos palikimą sudarančiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir naudojosi mamos daiktais, tačiau teismo nuomone, šių aplinkybių nepakanka pripažinti, jog pareiškėja tuo metu, šešių mėnesių terminu būdama mažametė (mamos mirties dieną jai tebuvo trys su puse metų) palikėjos turtą (pastatus, žemę, kokius tai asmeninius daiktus) valdė kaip savo, išreikšdama savo valią įgyti nuosavybės teisę į tokį turtą, t.y. ji būdama mažametė, negalėjo mokėti mokesčių, turto prižiūrėti, juo rūpintis kaip savo. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja aptartu būdu (faktiniu valdymu) priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą. Tačiau teismo nuomone, pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl termino palikimui atnaujinimo nurodant svarbią aplinkybę – pareiškėjos mažametystę kaip priežastį, sukliudžiusią laiku priimti palikimą po mamos mirties.
Byloje susidarė 10,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 str. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 str., teismas
nusprendžia:
Atmesti K. K. L. pareiškimą.
Priteisti iš K. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,20 Eur (dešimt eurų 20 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.