Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

2025 m. vasario 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovui D. I., išvadą teikianti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti ieškovei R. J. teisę be atsakovo D. I., sutikimo atlikti: 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), išorės apšiltinimo bei apkalimo apdailos lentelėmis darbus; bei žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), esančio pagalbinės paskirties pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 lž (toliau – Ūkinis pastatas) nugriovimo darbus, nugriauto pagalbinės paskirties pastato 21lž vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m.; priteisti iš atsakovo D. I. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 376/706 dalys 0,0706 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato Gyvenamojo namo, Ūkinis pastatas, 1/2 dalis kitų inžinierinių statinių - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). A. (duomenys neskelbtini)i nuosavybės teise priklauso 330/706 dalys 0,0706 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/100 dalys Gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 311 ž, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė siekia nugriauti Ūkinį pastatą, kuris yra avarinės būklės, kelia grėsmę ieškovei ir aplinkiniams, bei siekia apšiltinti ir apkalti medinėmis apdailos lentelėmis ieškovei priklausančią 1/2 dalį Gyvenamojo namo. Atsakovas D. I. yra V. I. įpėdinis, priėmęs palikimą, paveldimą turtą valdo ir juo naudojasi, tačiau ieškovės planuojamiems remonto ir griovimo darbams sutikimo neduoda. Ieškovė 2023 m. vasario 14 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į V. I. dėl sutikimo atlikti griovimo ir remonto darbus, tačiau pastarasis atsisakė tokį sutikimą duoti. Atsakovo valdomoje Gyvenamojo namo dalyje yra atlikti namo apšiltinimo, apkalimo dailylentėmis darbai. Paaiškina, kad ieškovės numatomi atlikti Gyvenamojo namo apšiltinimo darbai yra susiję su gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų – sienų esamos būklės keitimu, jas šiltinant, o tuo pačiu gerinant viso gyvenamojo namo energetinį efektyvumą, sandarumą, ilgaamžiškumą. Šiuo atveju statybą leidžiantys dokumentai, statybos projektas nėra privalomi (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis), tačiau yra reikalingas to paties statinio bendraturčio sutikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis. Ieškovė yra nusprendusi griauti pagalbinės paskirties Ūkinį pastatą, kuris yra neypatingo tipo statinys, todėl griovimui projektas ir statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Statinys yra bendrame ieškovei ir atsakovui priklausančiame Žemės sklype, todėl reikalingas žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Atsakovui atsisakius duoti sutikimus, yra pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės.

3. A. D. (duomenys neskelbtini) prašė ieškovės R. J. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės R. J. atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui priklauso 29/100 Gyvenamojo namo dalys, o ieškovei priklauso ½ Gyvenamojo namo dalis. Atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad Gyvenamajam namui 2002 metais atlikta rekonstrukcija – pristatyta ieškovei priklausanti Gyvenamojo namo dalis nesilaikant teisės aktų reikalavimų – nesant statybą leidžiančio dokumento dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į tai, Gyvenamojo namo dalies šiltinimo darbų ir apkalimo dailylentėmis darbų atlikimas gali būti priešingas teisėtiems veiksmams, sukelti neigiamas pasekmes atsakovo valdomai Gyvenamojo namo daliai. Ieškovei yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinį, todėl atsakovo sutikimas ar nesutikimas neturi teisinės reikšmės.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) išvadoje nurodė, jog statybą leidžiantis dokumentas atlikti neypatingojo gyvenamojo namo (vieno buto pastatai) paprastąjį remontą neprivalomas. Ūkinis pastatas yra I grupės nesudėtingasis statinys, todėl statybą leidžiantis dokumentas nugriauti Ūkinį pastatą neprivalomas. Numatomas statyti pagalbinės paskirties pastatas (sandėliukas), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m. priskiriamas I nesudėtingųjų statinių grupei, todėl leidimas statyti šį statinį neprivalomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 30 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies; pripažino teisę ieškovei R. J. be atsakovo D. I. sutikimo atlikti 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išorės apšiltinimo bei apkalimo apdailos lentelėmis darbus; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo D. I. 739,50 Eur ieškovės R. J. naudai; pritiesė iš ieškovės R. J. į Valstybės biudžetą 25,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 31,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas D. I. ieškovės planuojamiems remonto ir griovimo darbams sutikimo neduoda. Pažymėjo, kad ieškovės numatomi atlikti Gyvenamojo namo apšiltinimo darbai yra susiję su gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų – sienų esamos būklės keitimu, jas šiltinant, o tuo pačiu gerinant viso gyvenamojo namo energetinį efektyvumą, sandarumą, ilgaamžiškumą, t. y. būtų gerinamos gyvenamojo namo pagrindines konstrukcijos. Vertino, kad Gyvenamojo namo dalies apkalimas apdailos lentelėmis, atsakovo teisių nepažeis, o tik pagerins namo estetinį vaizdą, namo išorės apdaila bus atnaujinta.

7. Teismas sprendė, kad atsakovui atsisakius duoti sutikimą yra pažeidžiamos ieškovės teisės į nevaržomą Gyvenamojo namo naudojimą, jo išsaugojimą ir būklės gerinimą. Pastebėjo, kad atsakovas savo nesutikimo leisti ieškovei atlikti namo dalies apkalimą apdailos lentelėmis pagrįstų motyvų nepateikė, savo sprendimą neduoti sutikimo siejo su gyvenamajam namui 2002 metais atlikta rekonstrukcija – pristatyta ieškovei priklausančia Gyvenamojo namo dalimi, nesant statybą leidžiančio dokumento dėl Gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, todėl ieškinį dalyje dėl Gyvenamojo namo dalies apšiltinimo ir apkalimą apdailos lentelėmis tenkino.

8. Teismas padarė išvadą, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4.2. punktą, Ūkinis pastatas yra I grupės nesudėtingas statinys ir pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. punktą statybą leidžiantis dokumentas nugriauti Ūkinį pastatą neprivalomas. Pažymėjo, kad bylos šalys valdomą nekilnojamąjį turtą įgijo paveldėjimo būdu, todėl paveldėję turtą jie paveldėjo palikėjų teises ir pareigas. Teismas įvertinęs, kad ankstesni turto savininkai R. A. J. ir A. I. 2008 m. liepos 30 d. nusistatė žemės sklypo naudojimosi tvarką, jog griautinas Ūkinis pastatas patenka į ieškovės valdomą sklypo dalį, sprendė, kad atsakovo sutikimas pastatą nugriauti nėra reikalingas, ir ieškinį šioje dalyje yra atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-35-837/2024, kuria teismas nurodė „kitą ieškinio dalį atmesti“, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį pripažinti teisę ieškovei R. J. be atsakovo D. I. sutikimo nugriauto pagalbinės paskirties pastato 2I1Ž vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m. tenkinti; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme; priteisti iš atsakovo visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas išsprendė ne visus ieškovės ieškinio reikalavimus, kadangi liko neišspręstas ieškovės reikalavimas pripažinti teisę ieškovei R. J. be atsakovo D. I. sutikimo nugriauto pagalbinės paskirties pastato 2I1Ž vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m. Teismas nenagrinėjo šio ieškovės reikalavimo, nevertino pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė.

9.2. Vertina, kad ieškovei įgyvendinant savo teises būtinas atsakovo sutikimas naujo pagalbinės paskirties pastato statybai. Pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus), jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovė teisėtai reikalavo teismo užtikrinti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo nugriauto pagalbinės paskirties pastato vietoje statyti pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką).

9.3. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatskleidė bylos esmės, ko pasėkoje liko neišspręstas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl pagalbinės paskirties pastato statybos. Mano, kad šis ieškinio reikalavimas gali būti išskirtas nuo kitų reikalavimų, todėl dalyje dėl neišspręsto reikalavimo byla turi būti išspręsta apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

9.4. Prašo apeliacinės instancijos teismo, tenkinus apeliacinį skundą, paskirstyti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad teismas, neišsprendęs visų ieškovės reikalavimų vertino, kad ieškinys tenkinamas 50 procentų ir neteisingai priteisė tik dalį ieškovės patirtų išlaidų, taip pat be pagrindo priteisė iš ieškovės VGTP teisinės pagalbos išlaidas, žyminį mokestį.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. I. prašo apeliantės R. J. apeliacinį skundą atmesti; priteisti D. I. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant įregistruotai žemės sklypo naudojimosi tvarkai bei tai, kad apeliantės griautinas ūkinis pastatas patenka į jai priskirtą Žemės sklypo dalį, todėl apeliantei nuosavybės teise priklausančio nesudėtingo statinio griovimo darbai gali būti atlikti be atsakovo sutikimo, o tuo pačiu nereikia ir atsakovo sutikimo nesudėtingo pastato griovimo darbams.

10.2. Teigia, kad visapusiškai buvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Byloje nustatyta, kad ieškovei R. J. pagal 2017 m. balandžio 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. RV-809 asmeninės nuosavybės teise priklauso 376/706 dalys 0,0706 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21lž, 1/2 dalis kitų inžinierinių statinių-šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 161–164). Atsakovui (duomenys neskelbtini) pagal 2023 m. lapkričio 30 d. liudijimą Nr. 8477 nuosavybės teise priklauso 330/706 dalys 0,0706 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/100 dalys pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 311ž, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 6–9, 39). Apylinkės teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. 2-103-02-2003 nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka. Įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. (t.1, b. l. 170, t. 2, b. l. 55–56, 57).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Ieškovė ieškinyje pareiškė tris materialiuosius reikalavimus – pripažinti teisę be atsakovo sutikimo atlikti: 1) 1/2 dalies Gyvenamojo namo išorės apšiltinimo bei apkalimo apdailos lentelėmis darbus; 2) Ūkinio pastato nugriovimo darbus; 3) nugriauto Ūkinio pastato vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino teisę ieškovei be atsakovo sutikimo atlikti 1/2 dalies Gyvenamojo namo, išorės apšiltinimo bei apkalimo apdailos lentelėmis darbus. Tai pat nustatęs, kad ankstesni nekilnojamojo turto savininkai R. A. J. ir A. I. buvo nusistatę Žemės sklypo naudojimosi tvarką, ir įvertinęs, kad Ūkinis pastatas patenka į ieškovės valdomą sklypo dalį, konstatavo, kad atsakovo sutikimas nugriauti Ūkinį pastatą nereikalingas ir šioje dalyje ieškinį atmetė.

15. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškinio reikalavimus, kadangi liko neišspręstas reikalavimas pripažinti teisę ieškovei be atsakovo sutikimo nugriauto Ūkinio pastato vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), todėl pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

16. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė konkrečių motyvų dėl ieškinio reikalavimo pripažinti teisę ieškovei be atsakovo sutikimo nugriauto Ūkinio pastato vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad tuo buvo neatskleista ginčo esmė.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plačiau pasisakydamas dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindo turinio, yra pažymėjęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos, t. y. kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, o bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-l120/2024, 26–27 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrojo ieškinio reikalavimo pripažinti teisę ieškovei be atsakovo sutikimas nugriauti Ūkinį pastatą, ištyręs bylos medžiagą nustatė, kad ankstesni nekilnojamojo turto savininkai R. A. J. ir A. I. buvo nusistatę žemės sklypo naudojimosi tvarką, jog Ūkinis pastatas patenka į ieškovės valdomą sklypo dalį, bei įvertinęs aktualias teisės normas, padarė išvadą, jog atsakovo sutikimas nugriauti Ūkinį pastatą nereikalingas. Įvertinus į tai, kad byloje likęs neišspręstas ieškinio reikalavimas yra susijęs su skundžiamame sprendime įvertintu antru ieškinio reikalavimu, todėl atsižvelgiant neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, nėra pagrindo daryti išvadą dėl neatskleistos bylos esmės, kaip sąlygos, kuriai esant būtų galima spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

19. Kaip nurodyta šios nutarties 17 punkte paminėtoje teismų praktikoje, apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, gali pats savarankiškai ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, nustatydamas byloje teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir priimdamas naują sprendimą, todėl jo galimybės panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, yra ribotos. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, turi galimybę tirti ir vertinti šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus, užtikrindamas, kad pateiktų įrodymų būtų pakankamai byloje teisinę reikšmę turinčioms faktinėms aplinkybėms nustatyti.

20. Įvertinus nustatytinų faktinių aplinkybių apimtį ir pobūdį nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja procesinės kliūtys, trukdančios apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl neišspręsto ieškinio reikalavimo, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrojo ieškinio reikalavimo (šioje dalyje sprendimas nėra skundžiamas), įvertino aplinkybes ir įrodymus, kurie yra susiję ir su neišspręstu trečiuoju ieškinio reikalavimu.

Dėl teisės be atsakovo sutikimo vietoje nugriauto pagalbinės paskirties pastato statyti kitą tokios pat paskirties pastatą

21. Trečiuoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovė prašė pripažinti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo nugriauto pagalbinės paskirties pastato 21lž vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m.

22. Iš byloje esančio 2023 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad Apylinkės teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. 2-103-02-2003 nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka (t. 2, b. l. 55–56). Iš byloje esančio Žemės sklypo plano, parengto 2003 m. sausio 12 d., nustatyta, kad griautinas Ūkinis pastatas (Plane pažymėtas N) yra pastatytas ieškovės naudojamoje Žemės sklypo dalyje (Plane pažymėta Nr. 1). Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo paveldėjimo būdu, todėl kartu su paveldėtu turtu paveldėjo palikėjų teises ir pareigas (CK 5.1. straipsnio 1 dalis). Tai gi, šalims galioja iki joms įgyjant nuosavybės teisę į Žemės sklypą ir kitą nekilnojamąjį turtą, galiojusi nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka.

23. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, (toliau ? Reglamentas STR 1.01.03:2017) VI skyriaus antrojo skirsnio 2 lentelės 2 punkte nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių aukštis iki 5 m, plotas iki 50 kv. m., priskiriami I nesudėtingųjų statinių grupei. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, numatomas statyti pagalbinės paskirties pastatas (sandėliukas), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m, priskiriamas I nesudėtingųjų statinių grupei.

24. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (redakcija galiojusi iki 2024 m. lapkričio 1 d.) (toliau ? Reglamentas STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1 punkte nurodyti atvejai, kada statant naują nesudėtingąjį statinį privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir byloje esančia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialisto išvada, šiuo atveju leidimas statyti ieškovės nurodomą pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), nėra privalomas.

25. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte (redakcija galiojant nuo 2024 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad Statytojas (užsakovas) privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovės ketinamam statyti pagalbinės paskirties statiniui (sandėliukui) nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, todėl atsižvelgiant, kad šalims dalinės nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui, kuriame apeliantė ketina statyti minėtą statinį, yra nustatyta naudojimo tvarka, darytina išvada, kad naujo statinio statybai (nugriauto pagalbinės paskirties pastato vietoje) nėra reikalingas atsakovo sutikimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo nugriauto pagalbinės paskirties pastato 21lž vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m., atmestinas.

27. Įvertinus į tai, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau nenurodė motyvų dėl trečiojo patikslinto ieškinio reikalavimo, yra pagrindas papildyti skundžiamą sprendimą šioje nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais dėl teisės ieškovei be atsakovo sutikimo nugriauto pagalbinės paskirties Ūkinio pastato vietoje statyti kitą pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką).

28. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pastebėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020 59 punktas, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

29. Apeliantė skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi teismas neišsprendęs visų ieškinio reikalavimų padaręs išvadą, jog ieškinys tenkintas 50 procentų, neteisingai apeliantei iš atsakovo priteisė tik dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir be pagrindo iš ieškovės priteisė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) patirtas išlaidas už atsakovui suteiktas teisines paslaugas, žyminį mokestį.

30. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad apeliacinės instancijos teismui papildžius pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą papildomais motyvais, sprendimo galutinis rezultatas nesikeičia, sprendžia, jog nėra pagrindo perskirstyti ieškovei pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime priteistas bylinėjimosi išlaidas bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už atsiliepimą iš ieškinį neturėjo mokėti žyminį mokestį ir tokių išlaidų nepatyrė, o pirmosios instancijos teismas jų iš ieškovės nepriteisė, todėl atmestini apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog iš jos nepagrįstai buvo priteista valstybės naudai atsakovui teiktos teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl procesinės baigties

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos iš esmės teisingai įvertino, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė ginčo klausimui išspręsti aktualias materialinės teisės normas, tačiau yra pagrindas papildyti skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį šioje nutarties 22–26 punkte nurodytais motyvais ir nurodyti, jog ieškovės patikslintas ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei teisę be atsakovo sutikimo nugriauto pagalbinės paskirties pastato 21lž vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m., atmestinas.

33. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas nesikeičia, spręstina, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinė skundą bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą apeliantei neatlygintinos.

35. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas spręsti dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 2 d. sprendimas). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nesant duomenų apie valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl šių išlaidų nesprendžiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 30 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Papildyti sprendimo motyvuojamąją dalį šios nutarties 22–26 punkte nurodytais motyvais ir nurodyti, jog ieškovės R. J. patikslintas ieškinio reikalavimas – pripažinti ieškovei R. J. teisę be atsakovo D. I. sutikimo nugriauto pagalbinės paskirties pastato 21lž vietoje statyti surenkamų metalinių konstrukcijų pagalbinės paskirties pastatą (sandėliuką), kurio matmenys 340 cm x 382 cm x 200 cm, bendras plotas 12,275 kv. m., atmetamas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.