Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-275-627/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-30
Bylos Nr.: 1A-275-627/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-6-00004-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: M. J.
Advokatai: Linas Žalnieriūnas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-627/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00004-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.4; 1.2.19.4.1; 1.2.20.16.2; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,nuteistajam M. J. (M. J.), jo gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Karčinsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

M. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį už neteisėtą didelės vertės turto, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą kitam asmeniui, o būtent: jis, M. J., eidamas UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vyresniojo rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovo bei pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, 2020 m. liepos 28 d. pasirašytinai supažindintas su 2020 m. liepos 27 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15795-19 medžiagoje priimtu prokuroro nutarimu skirti laikiną nuosavybės apribojimą, kuriuo laikinai iki 2021 m. sausio 27 d. apribotos bendrovės „C.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytose UAB „G.“, esančios piniginės lėšos, susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2020 m. liepos 28 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą ir jo priedą – turto apyrašą, kuriuose nurodyta bendra turto vertė yra 194 668,77 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai, septyniasdešimt septyni centai), laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole pasirašęs pasižadėjimą saugoti turto apyraše nurodytą turtą bei įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, 2020 m. rugpjūčio 26 d. 10:43 val. Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo darbinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką į elektroninio pašto paskyras (duomenys neskelbtini), kuriuo tyčia pateikė neteisėtą nurodymą UAB „G.“ Mokėjimų skyriaus darbuotojams nuimti taikomus apribojimus bendrovės „C.“ sąskaitoms. Bendrovės Mokėjimų skyriaus darbuotojai L. D. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 11:17 val. elektroniniu laišku, išsiųstu iš bendros Bendrovės Mokėjimų skyriaus elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto paskyras (duomenys neskelbtini), pranešus M. J. bei Bendrovės Mokėjimų skyriaus darbuotojoms D. S. ir A. K., kad nurodymas dėl taikomų apribojimų nuėmimo bendrovės „C.“ sąskaitoms įvykdytas, 2020 m. rugpjūčio 26 d. 11:25 val. bendrovė „C.“ inicijavo 194 000 Eur mokėjimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „G.“, į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „A.“. Bendrovės naudojamai operacijų stebėsenos sistemai „C“ sugeneravus momentinės stebėsenos pranešimą, kuris buvo paskirtas Stebėsenos komandai nagrinėjimui, po ko Bendrovės Stebėsenos komandai 2020 m. rugpjūčio 26 d. 13.22 val., nenustačius įtartinumo požymių, sustabdytos operacijos pranešimą uždarius ir pateikus Operacijų departamentui tolimesniam vykdymui, „C.“ inicijuota mokėjimo operacija buvo įvykdyta 2020 m. rugpjūčio 26 d. 13.30 val., t. y. 194 000 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) suma iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į bendrovės „C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „A.“. Tokiu būdu M. J. tyčia neteisėtai perleido kitam asmeniui didelės – 194 000 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) vertės turtą, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

2. Be to, M. J. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nusikalstamų veikų tyrimą atliekanti ir organizuojanti institucijos bei juridinis asmuo, o būtent: jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. spalio 16 d. eidamas UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) vyresniojo rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovo pareigas, o nuo 2020 m. liepos 1 d. ir pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, bei būdamas bendrovėje UAB „G.“ atsakingas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimą, tinkamą operacijų stebėseną ir komandos darbą, aukšto lygio standartų ir pavaldžios komandos efektyvumo pagal visas taikomas procedūras ir reikalavimus užtikrinimą, bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis (FNTT), kitų teisės aktuose ar įmonės vidinėse tvarkose jam pavestų funkcijų atlikimą, t. y. dirbdamas juridiniame asmenyje ir turėdamas atitinkamus administracinius įgaliojimus, būdamas 2020 m. liepos 28 d. pasirašytinai supažindintas su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15795-19 medžiagoje 2020 m. liepos 27 d. priimtu prokuroro nutarimu skirti laikiną nuosavybės apribojimą, kuriuo laikinai iki 2021 m. sausio 27 d. apribotos bendrovės „C.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytose UAB „G.“, esančios piniginės lėšos, susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2020 m. liepos 28 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą bei jo priedą – turto apyrašą, kuriuose nurodyta bendra turto vertė yra 194 668,77 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai, septyniasdešimt septyni centai), laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole pasirašęs pasižadėjimą saugoti turto apyraše nurodytą turtą bei įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, pažeisdamas darbo sutartimi ir kitais teisės aktais jam nustatytas darbo funkcijas, o būtent: 2020 m. vasario 13 d. Darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „G.“ ir M. J., 2.2 papunktyje numatytas funkcijas: „Lietuvos Respublikos <...> bei norminių teisės aktų įgyvendinimas pinigų plovimo <...> prevencijos srityje“, „Prireikus tvarkyti teisėsaugos institucijų prašymus“, ir UAB „G.“ direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. patvirtintas Pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigybės aprašymo 6 punkte nurodytas funkcijas: „<...> 6.1. Užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra tinkamai įgyvendinamos (užtikrinamos) įmonės vidinėje kontrolės sistemoje; <...> 6.3. Įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus; <...> 6.7. užtikrinti aukšto lygio standartus <...> pagal visas taikomas procedūras ir reikalavimus; <...> 6.8. užtikrinti finansinių nusikaltimų prevenciją; <...> 6.11. Bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis (FNTT); <...> 6.15 atlikti kitas teisės aktuose ar įmonės vidinėse tvarkose pavestas funkcijas“, veikdamas priešingai tarnybos interesams, tyčia priėmė neteisėtus sprendimus dėl prokuroro nutarimu paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo užtikrinimo įgyvendinimo, tyčia pažeidė įpareigojimą saugoti UAB „G.“ patikėtas įmonės „C.“ sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias 194 668,77 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai, septyniasdešimt septyni centai) pinigines lėšas, kurioms buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. M. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 10:43 val. Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo darbinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką į elektroninio pašto paskyras: (duomenys neskelbtini), kuriuo tyčia neteisėtai pateikė nurodymą UAB „G.“ Mokėjimų skyriaus darbuotojams nuimti taikomus apribojimus bendrovės „C.“ sąskaitoms. Bendrovės Mokėjimų skyriaus darbuotojai L. D. 2020 m. rugpjūčio 26 d. 11:17 val. elektroniniu laišku, išsiųstu iš bendros Bendrovės Mokėjimų skyriaus elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) į elektroninio pašto paskyras (duomenys neskelbtini), pranešus M. J. bei Bendrovės Mokėjimų skyriaus darbuotojoms: D. S. ir A. K., kad nurodymas dėl taikomų apribojimų nuėmimo bendrovės „C.“ sąskaitoms įvykdytas, 2020 m. rugpjūčio 26 d. 11:25 val. bendrovė „C.“ inicijavo 194 000 Eur mokėjimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „G.“ į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „A.“. Bendrovės naudojamai operacijų stebėsenos sistemai „C“ sugeneravus momentinės stebėsenos pranešimą, kuris buvo paskirtas Stebėsenos komandai nagrinėjimui, po ko Bendrovės Stebėsenos komandai 2020 m. rugpjūčio 26 d. 13.22 val., nenustačius įtartinumo požymių, sustabdytos operacijos pranešimą uždarius ir pateikus Operacijų departamentui tolimesniam vykdymui, „C.“ inicijuota mokėjimo operacija buvo įvykdyta 2020 m. rugpjūčio 26 d. 13.30 val., t. y. 194 000 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) suma iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į bendrovės „C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „A.“, taip eliminuojant ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15795-19 tiriamomis nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos atlyginimo užtikrinimą bei galimą turto konfiskavimą. Tokiu būdu M. J. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-15795-19, jį atliekančiai bei kontroliuojančioms institucijoms – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, ignoruojant teisėtų pareigūnų nurodymų (įpareigojimų) nevykdymą, taip sumenkinant šių institucijų bei jose dirbančių pareigūnų autoritetą, reputaciją bei pasitikėjimą jais, pastariesiems tiriant nusikalstamas veikas bei kontroliuojant ir organizuojant tokių tyrimų atlikimą, užtikrinant nusikalstamais padarytos žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą, taip pat įmonei UAB „G.“, diskredituojant jos patikimumą bei gebėjimus tvarkyti teisėsaugos institucijų prašymus, susijusius su nusikalstamu būdu gauto turto susigrąžinimo procesu bei valstybei dėl jos saugomų interesų pažeidimo, užtikrinant nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų nuosavybės teisių apsaugą bei nusikalstamu būdu gauto turto paėmimą iš neteisėto valdymo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Karčinskas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. J. už BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos nuskalstamos veikos padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ir nustatyti įpareigojimai;

- M. J. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. J. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

- vadovaujantis BK 68² straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą arba užsiimti veikla, susijusia su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinius teisės aktus įgyvendinimu, atėmimą 5 (penkerių) metų laikotarpiui.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas, išteisindamas M. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, išsamiai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, padarė klaidingas ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, kas sąlygojo nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Todėl skundžiama nuosprendžio dalis dėl M. J. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį turi būti naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, Vilniaus apygardos teismas, skirdamas M. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje padarymą, švelnesnės rūšies bausmę, negu ta, kuri numatyta straipsnio sankcijoje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis turi būti keičiama – panaikinamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas.

3.2. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apygardos teismui nekėlė abejonių kaltinime nurodyta aplinkybė, jog M. J. pagal bendrovėje UAB „G.“ einamas pareigas laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Tą patvirtina ir byloje surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. vasario 13 d. tarp UAB „G.“, atstovaujamos generalinio direktoriaus L. K., ir M. J. buvo pasirašyta Darbo sutartis Nr. 41. UAB „G.“ generalinis direktorius L. K. 2020 m. liepos 1 d. patvirtino Pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigybės aprašymą. Su pareigybės aprašymu M. J. buvo supažindintas tą pačią dieną, kaip šias pareigas ėjęs asmuo. Be to, UAB „G.“ generalinio direktoriaus L. K. 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 139, M. J. buvo paskirtas UAB „G.“ atstovu bendradarbiavimui su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdyba. M. J. bendrovėje užėmė vyresniojo rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovo pareigas bei pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas su atitinkamais administraciniais įgalinimais. Šių pareigų esmė – tvarkyti bendrovės klientų sąskaitose esančių pinigų judėjimą kovojant su nusikalstamumu (pinigų plovimu) bei jo prevencija, t. y. akivaizdu, kad M. J. veikė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo.

3.3. Apygardos teismas M. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisino dėl to, jog byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad pastarojo veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Pažymi, jog tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitą nusikalstamą veiką, šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad šiais veiksmais sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas ir padaroma didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-108/2009).

3.4. Iš M. J. ir UAB „G.“ 2020 m. vasario 13 d. pasirašytos Darbo sutarties bei UAB „G.“ direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. patvirtinto Pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigybės aprašymo M. J. kilo pareiga užtikrinti pavestų piniginių lėšų, kurioms buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugojimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. J. tyčiniais veiksmais, t. y. jam nurodžius nuimti apribojimus, taikomus bendrovės „C.“ piniginėms lėšoms, laikomoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „G.“, šios iš nusikalstamų veikų gautos piniginės lėšos buvo pervestos į kitą bendrovės sąskaitą, esančią užsienio valstybėje reziduojančiame banke, bei pradangintos.

3.5. Tokiais M. J., piktnaudžiaujant tarnyba, padarytais neteisėtais veiksmais buvo užkirstas kelias atlyginti nukentėjusiųjų, kurių interesais buvo taikoma procesinė prievartos priemonė, patirtą turtinę žalą. Vertinant šiais M. J. veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, atkreiptas dėmesys ir į pervestų piniginių lėšų sumą – 194 000 Eur, kas žymiai viršija didelės turtinės žalos požymį (250 MGL), kvalifikuojant savanaudiško, turtinio pobūdžio nusikaltimus. Be to, vienas iš ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15795-19 taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, tikslų buvo turto konfiskavimas, kad iš nusikalstamos veikos gautos piniginės lėšos nepatektų į teisinę apyvartą, t. y. nebūtų išplautos. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad bendrovei „C.“ pervedus nusikalstamu būdu gautas lėšas (194 000 Eur), M. J., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kurio pareiga užtikrinti pinigų plovimo prevenciją, ne tik kad neužkirto kelio pinigų plovimui, ką iš esmės turėjo daryti pagal jam pavestas pareigines funkcijas, bet, priešingai, tyčiniais veiksmais netiesiogiai prisidėjo prie pinigų plovimo. Todėl tokiais veiksmais valstybei dėl jos saugomų interesų pažeidimo, užtikrinant nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų nuosavybės teisių apsaugą bei nusikalstamu būdu gauto turto paėmimą iš neteisėto valdymo, buvo padaryta didelė neturtinė žala.

3.6. Be to, M. J. neteisėtais veiksmais padarė didelės neturtinės žalos UAB „G.“, t. y. buvo diskredituotas įmonės patikimumas bei gebėjimas tvarkyti teisėsaugos institucijų prašymus, susijusius su nusikalstamu būdu gauto turto susigrąžinimo procesu. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog bendrovė UAB „G.“ Lietuvos banko buvo bausta už teisės aktų pažeidimus, todėl jos reputacija labiau negalėjo būti pabloginta. Šiuo klausimu apeliantas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas netyrė bei nepasisakė dėl bendrovės padarytų pažeidimų bei įmonės reputacijos iki M. J. padarytų nusikalstamų veiksmų. Kita vertus, įmonės veikla nebuvo sustabdyta. Ji iki tol sėkmingai bendradarbiavo su kitomis institucijomis, įskaitant teisėsaugos.

3.7. Vertinant neturtinės žalos dydį atkreiptas dėmesys ir į tai, kad M. J., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė dar ir kitą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje. Šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad M. J. veiksmais buvo sumenkintas valstybės tarnautojui prilyginto asmens autoritetas teisėsaugos užtikrinimo, nusikalstamumo (pinigų plovimo) prevencijos srityje, be to, padaryta didelė žala valstybei.

3.8. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo motyvais, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra gauta duomenų, jog asmenys, dėl kurių turtinių teisių užtikrinimo buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, būtų pareiškę civilinius ieškinius, taip pat, kad tokių ieškinių užtikrinimas, juos pareiškus vėliau, bus realiai apsunkintas, bei kad nebus galima taikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje yra pateikti duomenys apie ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15795-19 tiriamas nusikalstamas veikas, šiais nusikaltimais padarytą žalą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo mastą, taip pat priemones, taikomas nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos atlyginimo užtikrinimui bei galimam turto konfiskavimui. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, bylą nagrinėjantis teismas įrodymų išreikalavimo bei jų tyrimo klausimais turi užimti aktyvią poziciją, t. y., esant poreikiui, imtis priemonių tokių duomenų išsireikalavimui. Šioje byloje to padaryta nebuvo. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokius papildomus duomenis teismui turėjo pateikti valstybinis kaltintojas.

3.9. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo M. J. už nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje klausimą, įvardijo 2 išimtines aplinkybes, t. y. M. J. nusikalstamą veiką padarė ne iš savanaudiškų paskatų; bendrovėje UAB „G.“ nebuvo tinkamai nustatytos bei aprašytos sąskaitose esančių lėšų apribojimo bei tokių apribojimų panaikinimo procedūros, kurios iš dalies nulėmė M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Remiantis šiomis aplinkybėmis apygardos teismas padarė išvadą, kad M. J. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis. Teismas taip pat teigiamai vertino M. J. asmenybę, nurodydamas, jog jis yra neteistas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba keliose bendrovėse, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, užsiima visuomenine veikla VšĮ „Vienas veiklos fondas“ ir šios organizacijos atstovų yra charakterizuojamas teigiamai.

3.10. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismo nustatytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis bei neduoda pagrindo švelnesnės nei BK 246 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės skyrimui. Be to, dalis teismo nurodytų aplinkybių apskritai neturėjo jokios įtakos M. J. inkriminuoto nusikaltimo padarymui.

3.11. Nusikaltimas, numatytas BK 246 straipsnio 2 dalyje, savo esme nėra priskiriamas savanaudiškų nusikaltimų kategorijai. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis ją padarė ne dėl savanaudiškų paskatų, nelaikytina išimtine, suteikiančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėta, kad M. J. nuteistas už didelės vertės (194 000 Eur) turto, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą kitam asmeniui. Neteisėtai perleisto turto suma net 15 kartų viršija didelės vertės turto reikšmę (250 MGL), kuri sudaro kvalifikuojantį šio nusikaltimo požymį.

3.12. Apelianto nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma paneigia apygardos teismo motyvus, jog UAB „G.“ darbo organizavimo trūkumai (nebuvo tinkamai nustatytos bei aprašytos sąskaitose esančių lėšų apribojimo bei tokių apribojimų panaikinimo procedūros) iš dalies nulėmė M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, iš nuosprendžio nėra aišku, kuo pasireiškė minėti darbo organizavimo trūkumai. Iš byloje apklaustų liudytojų L. K., D. S., D. M., V. A. parodymų turinio matyti, kad sąskaitose esančių piniginių lėšų blokavimo bei atblokavimo sistema (tvarka) iki šio konkretaus atvejo veikė pakankamai sklandžiai. Kita vertus, UAB „G.“ nustatytos bei aprašytos sąskaitose esančių lėšų apribojimo bei tokių apribojimų panaikinimo procedūros neturėjo jokios įtakos M. J. nusikalstamos veikos padarymui. Iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad M. J. sąmoningai tyčiniais veiksmais, nesant jokio teisinio pagrindo, davė nurodymą atblokuoti banko sąskaitą. Apie neteisėtą nurodymą neinformavo bendrovės darbuotojų, nei tokį įpareigojimą paskyrusių teisėsaugos institucijos (FNTT) pareigūnų, nors pats buvo pasirašytinai informuotas apie paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo priežastis bei tikslus. Pasisakant dėl UAB „G.“ sąskaitose esančių lėšų apribojimo bei tokių apribojimų panaikinimo procedūrų pažymėta, kad pareiga tinkamai parengti šias procedūras, remiantis įmonės vadovo L. K. parodymais, buvo patikėta pačiam nuteistajam M. J., kuris ir buvo paskirtas atsakingu asmeniu už tokių procedūrų parengimą.

3.13. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės paskyrimo, išimtinai teigiamai vertino nuteistojo asmenybę. Nekvestionuojant nuosprendyje nurodytų nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tuo pačiu atkreiptas dėmesys ir į tai, kad M. J. viso proceso metu kaltės inkriminuojamu nusikaltimu nepripažino, duodamas parodymus atsakomybę siekė perkelti UAB „G.“ vadovui, kitiems įmonėms darbuotojams, nurodydamas aplinkybes, prieštaraujančias byloje surinktų įrodymų visumai. Toks nuteistojo elgesys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo nenuoširdumą, siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti pareikšto kaltinimo, kaltę perkeliant kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju M. J. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl, nesant išimtinių aplinkybių, nuteistajam už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju iškreipia bausmės paskirtį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Išteisintasis M. J. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro D. Karčinsko apeliacinis skundas atmetamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. J. iš jam pareikšto kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, priimta tinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kuriais nustatytos faktinės bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, jog M. J. padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog nagrinėjamoje byloje, vertinant įrodymus, nebuvo padaryta klaidų dėl jų turinio; įrodymai įvertinti išsamiai bei nešališkai; teismo sprendimas priimtas įvertinus visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, išvadas grindžiant patikimais įrodymais, kurie nagrinėjamoje byloje nepagrindžia visų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo M. J. veiksmuose, todėl teisėjų kolegija skunde dėstomais argumentais neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį.

6. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, be kita ko, pakeitęs BK 246, 248 straipsnius, kurie švelnina nuteistajam paskirtą bausmę, vadovaudamasi aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdama proceso greitumo ir racionalumo, nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką iš senosios redakcijos BK 246 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, (Žin., 2004, Nr. 108-4030)) perkvalifikuoja į naujosios redakcijos BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (TAR, 2023, Nr. 2023-08475)) bei nuteistajam iš naujo paskiria bausmę, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo M. J. išteisinant iš jam pareikšto kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

7. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

8. Nagrinėjamoje byloje M. J. iš esmės buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra eidamas UAB „G.“ vyresniojo rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovo pareigas ir pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, bei būdamas bendrovėje UAB „G.“ atsakingas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimą, tyčia pažeidė įpareigojimą saugoti UAB „G.“ patikėtas įmonės „C.” sąskaitose esančias 194 668,77 Eur pinigines lėšas, kurioms buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip eliminuojant ikiteisminiame tyrime tiriamomis nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos atlyginimo užtikrinimą bei galimą turto konfiskavimą, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-15795-19, jį atliekančiai bei kontroliuojančioms institucijoms, sumenkinant šių institucijų bei jose dirbančių pareigūnų autoritetą, reputaciją bei pasitikėjimą jais, taip pat įmonei UAB „G.“.

9. Taigi, kaip matyti iš kaltinimo konstrukcijos, objektyvusis požymis pavojinga veika – šiuo atveju piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi grindžiamas byloje įrodytomis pripažintomis nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnyje, padarymo aplinkybėmis, M. J. tyčia neteisėtai perleidus kitam asmeniui didelės – 194 000 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) vertės turtą, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, dėl kurių įrodytumo byloje ginčo nekilo. Be to, prokuroro teigimu, byloje nustatytas ir būtinasis – specialiojo subjekto, požymis, kadangi apygardos teismui nekėlė abejonių kaltinime nurodyta aplinkybė, jog M. J. pagal bendrovėje UAB „G.“ einamas pareigas laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

10. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Pagal BK 228 straipsnį atsako specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje ir leidžia nustatyti valstybės tarnautojo ir valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius, pagal kuriuos sprendžiama, ar baudžiamąja teisine prasme asmuo yra valstybės tarnautojas (BK 230 straipsnio 1 dalis) ar valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo (BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalis). Sutinkamai su apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma išvada, jog M. J. atitinka specialiojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymius.

11. Byloje nustatyta, kad M. J. kaltinime nurodytu laikotarpiu „G.“ bendrovėje užėmė vyresniojo rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovo pareigas bei pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, be to, M. J. buvo paskirtas UAB „G.“ atstovu bendradarbiavimui su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdyba (t. 1, b. l. 19-34). Remiantis darbo sutartimi bei pareiginiais nuostatais, M. J. buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių įstatymų bei norminių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą pinigų plovimo srityje, tinkamą operacijų stebėseną ir komandos darbą, aukšto lygio standartų ir pavaldžios komandos efektyvumo pagal visas taikomas procedūras ir reikalavimus užtikrinimą, bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis. Minėta, kad M. J. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu užėmęs vyresniojo rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovo pareigas bei pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, turėjo teisę veikti bendrovės vardu, taip pat turėjo administracinius įgaliojimus, t. y., turėjo įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Remiantis viešai prieinamais informacijos šaltiniais nustatyta, kad bendrovė „G.“ pagal savo veiklos pobūdį teikia viešąsias paslaugas – „G.“ licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, teikianti mokėjimo paslaugas neapibrėžtam asmenų ratui. Nustatyta ir tai, jog M. J. pareigybės įsteigimas finansų įstaigoje reguliuojamas imperatyviomis įstatymo nuostatomis – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 22 straipsniu, taigi, ši pareigybė susijusi su teisiškai reikšmingais veiksmais, kuriais buvo užtikrinamas viešasis interesas, vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „G.“ teikiamos finansinės paslaugos vertintinos kaip viešosios paslaugos, turinčios visuomenės suinteresuotumą, o M. J., kaip vyresnysis rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovas bei pinigų plovimo prevencijos pareigūnas, užtikrinantis viešą interesą, vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją šioje įstaigoje, atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius.

12. Nepaisant to, pripažinimas, kad M. J., atitinkantis valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, tyčia pažeidė įpareigojimą saugoti UAB „G.“ patikėtas įmonės „C.” sąskaitose esančias 194 668,77 Eur pinigines lėšas, nėra pakankamas išvadai, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl, kiekvienu atveju konstatuojant BK 228 straipsnyje nurodytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489-2021, 2K-104-696-2018, 2K-432-696-2016, 2K-288-696-2016, 2K-345-2014). Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir M. J. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, darytina išvada, kad jis netinkamai vykdė savo pareigas, pažeidė pasižadėjimą saugoti turto apyraše nurodytą turtą, tačiau jo veiksmais didelė žala valstybei, juridiniam asmeniui, nurodyta BK 228 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padaryta.

13. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika iš tiesų didelės neturtinės žalos požymis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui dažniausiai inkriminuojamas tada, kai jis, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro kitų nusikalstamų veikų arba sudaro sąlygas kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-495-2020, 2K-7-2-895-2017, 2K-92-489/2017, 2K-306-896-2016, 2K-248-895-2015, 2K-50-648/2015). Tačiau net ir tokiu atveju, nustatant didelės žalos požymį, būtina atsižvelgti į visas konkrečios bylos aplinkybes. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad didelės žalos požymio nustatymas turi būti pagrįstas byloje esančiais duomenimis bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama prokuroro skunde, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių nebuvimo pagrindė konkrečiais bylos duomenimis, įvertinęs faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų aptartai didelei žalai nustatyti, visumą. Kaip jau buvo minėta, didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad dėl kaltininko veikos buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to nukentėjo institucijos prestižas visuomenės akyse. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių byloje nenustatyta, jų nepagrindžia ir lakoniški apeliacinio skundo argumentai dėl galimo bendrovės „G.“ patikimumo diskreditavimo, paneigto pirmosios instancijos teismo, ar skundo argumentai, peržengiantys kaltinimo ribas.

15. Pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu nebuvo laikytasi BPK 256 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo teisme tvarkos. Nagrinėjamoje byloje tiek formuojant kaltinimą kaltinamajame akte, tiek priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, M. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingi padariniai pasireiškė didelės neturtinės žalos valstybei ir juridiniam asmeniui padarymu, taigi, apeliaciniame skunde analizuojamas turtinės žalos bendrovei požymis M. J. inkriminuojamas nebuvo. Nebuvo inkriminuojamos ir skunde nurodomos aplinkybės dėl sąlygų sudarymo kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, t. y., skunde nurodomo prisidėjimo prie pinigų plovimo, kuris nebuvo ir tiriamas ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu.

16. Pastebėtina, jog prokuroro apeliaciniu skundu taip pat nebuvo prašoma pakeisti bylos faktines aplinkybes, ar inkriminuoti papildomus požymius, o baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia procesinės galimybės, savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu tas pakeitimas lemtų nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu dėl to nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis būtų pabloginta labiau, nei to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Tokiu būdu, prokuroro skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su 194 000 Eur turtinės žalos padarymu, ar iš esmės prielaida grindžiama aplinkybė, jog M. J. galėjo prisidėti prie pinigų plovimo, peržengia nagrinėjamos bylos ribas, šiomis aplinkybėmis grįsti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

17. Remiantis M. J. pareikštu kaltinimu, M. J. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo padaryta didelė neturtinė žala ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-15795-19, jį atliekančiai bei kontroliuojančiai institucijoms – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, ignoruojant teisėtų pareigūnų nurodymų (įpareigojimų) nevykdymą, taip sumenkinant šių institucijų bei jose dirbančių pareigūnų autoritetą, reputaciją bei pasitikėjimą jais, pastariesiems tiriant nusikalstamas veikas bei kontroliuojant ir organizuojant tokių tyrimų atlikimą, užtikrinant nusikalstamais padarytos žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą, taip pat įmonei UAB „G.“, diskredituojant jos patikimumą bei gebėjimus tvarkyti teisėsaugos institucijų prašymus, susijusius su nusikalstamu būdu gauto turto susigrąžinimo procesu bei valstybei dėl jos saugomų interesų pažeidimo, užtikrinant nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų nuosavybės teisių apsaugą bei nusikalstamu būdu gauto turto paėmimą iš neteisėto valdymo.

18. Analizuojant kaltinime nurodytus alternatyvius padarinius teisėjų kolegija pabrėžia, jog didelės neturtinės žalos požymis negali būti apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą – šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-P-59-459/2021). Šiuo gi atveju kaltinime nekonkretizuojama, kuo pasireiškė neturtinė žala ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-15795-19. Bylos duomenimis nustatyta, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-15795-19 buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrovės „C.“ sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms – 194 668,77 Eur, kurie M. J. tyčiniais veiksmais buvo neteisėtai perleisti kitam asmeniui. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie galimą turtinės žalos padarymą, tačiau, kaip minėta, šis požymis nebuvo inkriminuojamas M. J., o byloje esantys duomenys ar nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia neturtinės žalos ikiteisminiam tyrimui požymio buvimo.

19. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti, jog neturtinė žala galėjo būti padaryta ir ikiteisminį tyrimą atliekančiai bei jį kontroliuojančiai institucijoms – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Byloje nėra duomenų, jog dėl kaltininko veikos, ignoruojant teisėtų pareigūnų nurodymus, sutriko ikiteisminį tyrimą atliekančios bei jį kontroliuojančios institucijos veikla, ar tai sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl ko galėjo nukentėti šių institucijų prestižas visuomenės akyse. Kaltininko einamų pareigų svarba, jo atliekamos funkcijos – nustatyta, jog M. J. „G.“ bendrovėje užėmė vyresniojo rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovo pareigas bei pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, negali būti siejamos su baudžiamojo proceso ir jį įgyvendinančių įstaigų paskirtimi. Kaltinime nepagrįstai M. J., kaip valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, netiesiogiai perkeliama konstitucinė ir kitais teisės aktais reglamentuota pareiga užtikrinti teisingą nusikalstamų veikų tyrimų atlikimą, užtikrinant nusikalstamais padarytos žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą, priskirtinus išskirtinai ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, M. J. nedirbo ikiteisminio tyrimo įstaigoje, taigi jo veiksmai negalėjo sumenkinti ir jos autoriteto.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo ir išvadai, kad M. J. veiksmai pakenkė UAB „G.“ įvaizdžiui, diskredituojant jos patikimumą bei gebėjimus tvarkyti teisėsaugos institucijų prašymus. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad dėl M. J. veiksmų būtų sumažėjęs UAB „G.“ prestižas ar teisėsaugos institucijų pasitikėjimas ja, ar įmonės veikla būtų sustabdyta. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog būtent dėl M. J. veiksmų tokios pasekmės nekilo – normali bendrovės veikla nesutriko, pasitikėjimas šia bendrove nebuvo pakirstas ir nebuvo sukeltos į šias panašios pasekmės, o „G.“ veikla buvo apribota Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymų pažeidimus.

21. Detaliau analizuojant prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos padarymo bendrovei „G.“, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent bendrovėje įdiegtos vidaus kontrolės procedūros, kai sprendimą dėl taikomo turto arešto panaikinimo galėjo priimti vienasmeniškai vienas darbuotojas, sudarė sąlygas M. J. nusikalstamos veikos padarymui. Šias aplinkybes pabrėžė ne tik nuteistasis M. J., bet ir byloje apklausti liudytojai. Liudytojas V. A., dirbęs UAB „G.“, šiuo metu dirbantis atitikties (stebėsenos) specialistu, nurodė, jog nežino, ar UAB „G.“ užtekdavo vien M. J. nurodymo, kad sąskaitai būtų panaikintas taikomas areštas, tačiau pabrėžė, jog šiuo metu reikia kelių lygių patvirtinimo, kad sąskaitai būtų panaikinamas areštas (t. 8, b. l. 96).

22. Be to, nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos ir bendrovėje įdiegtos vidaus kontrolės procedūros apmokymų stoka. Byloje apklaustų liudytojų – UAB „G.“ darbuotojų, parodymų analizė rodo tai, jog bendrovėje dirbę asmenys nebuvo tinkamai supažindinti su turto arešto ar laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo bei jo panaikinimo tvarka bendrovėje. Liudytoja D. S. apklausų metu nurodė, kad, jei kliento sąskaita yra pilnai apribota, tai apribotos piniginės lėšos yra saugomos kliento sąskaitoje. Jeigu kliento sąskaitoje yra apribota tik dalis lėšų, tai ta dalis yra pervedama į kitą UAB „G.“ vidinę sąskaitą (t. 7, b. l. 50-57; t. 8, b. l. 106-109). Liudytojas T. B., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad „G.“ dirbo atitikties skyriaus vadovu bei taip pat nurodė, jog, dirbdamas įmonėje, manė, kad įmonėje buvo atskira sąskaita, kurioje laikomos apribotos klientų lėšas. Beje, būdamas atitikties skyriaus vadovu, turintis įgaliojimus apriboti sąskaitose esančias pinigines lėšas, liudytojas taip pat pripažino, jog nežino, kokia arešto nuėmimo tvarka, jam tokio atvejo nebuvo pasitaikę, įmonės vidiniuose dokumentuose tokia tvarka taip pat nebuvo aprašyta (t. 8, b. l. 113-117). Nepaisant to, priešingai nei nurodė bendrovės darbuotojai, 2021 m. gruodžio 13 d. UAB „G.“ pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad UAB „G.“ neturėjo atskiros sąskaitos, kurioje būtų saugomos klientų piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 7, b. l. 12-14). Taigi, byloje apklausti liudytojai taip pat kaip ir nuteistasis M. J. teigė, jog manė, kad apribotos piniginės lėšos galėjo būti laikomos atskiroje bendrovės sąskaitoje, tačiau iš UAB „G.“ pateikto rašto matyti, jog UAB „G.“ neturėjo atskiros sąskaitos, kurioje būtų saugomos klientų piniginės lėšos, kas rodo tai, jog bendrovėje įdiegtos vidaus kontrolės procedūros nebuvo žinomos jos darbuotojams, bei sudarė sąlygas netrukdomam areštuoto turto ar turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimui.

23. Šiuo aspektu svarbu tai, jog bylai reikšmingu laikotarpiu Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymų pažeidimus skyrė baudą ir įpareigojimus bendrovei „G.“. Šio patikrinimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad bendrovės įdiegtos vidaus kontrolės procedūros ne visais atvejais užtikrino tinkamą tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių reikalavimų įgyvendinimą. Lietuvos bankas įpareigojo „G.“ patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus pašalinti iki 2021 m. spalio 31 d., t. y., po bylai reikšmingo nusikalstamos veikos padarymo 2020 m. rugpjūčio 26 d. (plačiau žr., (duomenys neskelbtini)).

24. Kaip ne kartą buvo minėta, didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ar juridinio asmens reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-P-59-495/2021). Vertinant aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytomis situacijomis, kurios gali reikšti didelę neturtinę žalą, akivaizdu, kad dėl M. J. veiksmų tokios pasekmės nekilo. Nuteistojo M. J. nusikalstama veika, numatyta BK 246 straipsnio 2 dalyje, buvo pavienė, netrunkamojo pobūdžio, dėl šios veikos padarymo nesutriko bendrovės ar teisėsaugos įstaigų veikla, byloje neįrodyta, jog buvo pažeistos konstitucinės asmenų teisės. Taigi, M. J. veiksmuose nenustačius veika sukeltų padarinių – didelės neturtinės žalos, jis iš kaltinimo dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų ir nuteistajam skirtinos bausmės

25. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas BK 246 straipsnis, už kurio padarymą nagrinėjamoje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas M. J.. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Dėl įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų atsiranda pareiga iš naujo įvertinti pasikeitusį teisinį reguliavimą nuteistojo teisinės padėties aspektu.

26. M. J. nuteistas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. tyčia neteisėtai perleido kitam asmeniui didelės – 194 000 Eur vertės turtą, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Palyginus BK 246 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią redakciją su nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančia BK 246 straipsnio redakcija matyti, kad pasikeitė straipsnio dispozicijoje įtvirtintas veiką kvalifikuojantis požymis – turto vertė. Naujojo BK 246 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įtvirtina kvalifikuota ir itin kvalifikuota sudėtis priklausomai nuo turto didelės ir labai didelės vertės. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 246 straipsnį įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, šiuo atveju tampa aktuali ir nauja BK 248 straipsnio redakcija, kurioje yra pateiktas turto vertės išaiškinimas.

27. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 248 straipsnio 4 dalies redakciją didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL (12 500 Eur). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 248 straipsnio 3 dalies redakcijoje turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos, labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. Nustatant perleisto turto dydį, taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantis, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu (2020 m.) ir teismo procesinių sprendimų priėmimo metu galiojantis MGL dydis – 50 Eur.

28. Aptartų nuostatų kontekste matyti tai, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai baudžiamojo įstatymo redakcijai, M. J. tyčia neteisėtai perleisto kitam asmeniui 194 000 Eur (3 880 MGL) vertės turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, viršija BK 246 straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įtvirtina didelės vertės turo požymį ir atitinka labai didelės vertės turto požymį, dėl ko nuteistojo padaryta veika neatitinka naujosios BK 246 straipsnio 2 dalies dispozicijos ir turėtų būti kvalifikuota pagal BK 246 straipsnio 3 dalį, numatančią itin kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtį. Palyginus naują BK 246 straipsnio 3 dalies redakciją su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia šio straipsnio 2 dalies redakcija, kurio sankcijoje buvo numatyta vienintelė terminuota laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, matyti, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 246 straipsnio pakeitimai, tiksliau šio straipsnio 3 dalis, nagrinėjamu atveju numato ne tik laisvės atėmimą iki septynerių metų, bet ir alternatyvią švelnesnę bausmės rūšis – baudą. Atsižvelgiant į tai, nauja BK 246 straipsnio 3 dalies redakcija laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančia, dėl to M. J. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 246 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

29. Dėl įsigaliojusių nuteistojo teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, M. J. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal naują BK 246 straipsnio 3 dalies redakciją, iš naujo sprendžiamas ir nuteistajam paskirtos bausmės klausimas, be kita ko, atsižvelgiant į prokuroro skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

30. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

31. M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta kaltininko savanaudiškų paskatų. Detalizuojant veikos padarymo aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „G.“ darbo organizavimo trūkumai iš dalies lėmė ir M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, šią palengvino. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nustatyta, jog M. J. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per trejų metų laikotarpį M. J. administracine tvarka už greičio viršijimą baustas keturis kartus (t. 7, b. l. 18-20). Taip pat nustatyta, jog M. J. įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba keliose bendrovėse – UAB „F.“ direktoriumi, UAB „M.“ specialistu ir UAB „T. S.“ pinigų plovimo prevencijos specialistu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, užsiima visuomenine veikla VšĮ „Vienas veiklos fondas“, šios organizacijos atstovų yra charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 154).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad M. J. apklausų metu faktiškai pripažino dalį reikšmingų aplinkybių, susijusių su neteisėto nurodymo nuimti taikomo apribojimus bendrovės sąskaitoms išsiuntimu, įvertinusi nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir vienkartinį nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad M. J. yra saistomas pozityviais ekonominiais ir socialiniais ryšiais, nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju, tik paskyrus nuteistajam baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Analizuojant nuteistojo asmenybę nustatyta, kad M. J. yra saistomas ekonominiais ryšiais – nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir šiuo metu dirba. Kaltininkas anksčiau neteistas, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad padaryta nusikalstama veika buvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, ar ši buvo padaryta iš savanaudišku paskatų. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad laisvės atėmimas neigiamai paveiks nuteistojo socialinius ir ekonominius ryšius, teisėjų kolegija sprendžia, jog M. J. nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

33. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą – M. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), numatančią alternatyvią baudos bausmę, kuri yra švelnesnė už pirmosios instancijos teismo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtą laisvės apribojimą, neturi pagrindo išvadai, jog naujojo baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ar kitoms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija M. J. pagal naujos redakcijos BK 246 straipsnio 3 dalį skiria baudos bausmę, kurios dydis, atsižvelgus į tai, kad perleisto turto vertė (194 000 Eur) 4 kartus viršija baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicijoje įtvirtintą labai didelę vertę (45 000 Eur), kelis kartus viršija minimalų dydį, tačiau nesiekia šios bausmės vidurkio – BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą.

34. Įvertinus aukščiau nurodytus bausmės individualizavimui reikšmingus duomenis, be kita ko, M. J. turtinę padėtį, taip pat atsižvelgus į skirtos baudos dydį, konstatuotina, kad baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą laikotarpį nuteistajam būtų didelė finansinė našta, todėl, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, M. J. nustatytinas ilgesnis, tai yra, 2 (dviejų) metų baudos sumokėjimo terminas.

Dėl teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo

35. Prokuroro apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo prašoma, vadovaujantis BK 68² straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą arba užsiimti veikla, susijusia su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinius teisės aktus įgyvendinimu, atėmimą 5 (penkerių) metų laikotarpiui.

36. Teisėjų kolegija pastebi, jog, vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalimi, skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis netekusiu galios BK 68² straipsniu (2023 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XIV-2187 (TAR, 2023, Nr. 2023-20768)), o klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sprendžiamas vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 3 ir 5 dalimis (2023 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-2187 redakcija).

37. Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 3 dalimi, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022).

38. Byloje nustatyta, jog M. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 3 dalyje, padarė darbinės veiklos srityje. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. J. ėjo vyresniojo rizikos ir finansinių nusikaltimų prevencijos stebėjimo vadovo pareigas bei pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, be to, M. J. buvo paskirtas UAB „G.“ atstovu bendradarbiavimui su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdyba. Remiantis bendrovėje UAB „G.“ įdiegta vidaus kontrolės procedūra, sprendimą dėl taikomo turto arešto panaikinimo nuteistasis galėjo priimti vienasmeniškai. Kitas vertus, nors M. J. padaryta nusikalstama veika – turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, ir buvo padaryta netinkamai atliekant savo tiesiogines darbines funkcijas ir pareigas, svarbu tai, jog ši nusikalstam veika nėra išimtinai susijusi su nuteistojo darbinės veiklos sritimi, kadangi turtas, kuriam taikoma procesinės prievartos priemonė, gali būti apribotas, perleistas, paslėptas, sunaikintas ar sugadintas nepriklausomai nuo asmens užimamu pareigų.

39. Šiuo aspektu būtina įvertinti tai, jog nuteistojo M. J. nusikalstama veika, numatyta BK 246 straipsnio 2 dalyje, buvo pavienė, netrunkamojo pobūdžio, dėl šios veikos padarymo nesutriko bendrovės ar teisėsaugos įstaigų veikla, o jos padarymui turėjo įtakos ir bendrovėje įdiegta kvestionuotina vidaus kontrolės procedūra. Todėl, atsižvelgdama į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), be kita ko, tai, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina realios naujų nusikaltimų darymo rizikos, kolegija neįžvelgia būtinybės riboti nuteisto asmens galimybes užsiimti veikla, susijusia su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, bei sprendžia, kad papildomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas ir pagrįstas. Šiuo atveju paskirta baudos bausmė turės didžiausią poveikį, pakankamą įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Karčinsko apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. J. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 246 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 246 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 600 MGL (30 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti 2 (dviejų) metų paskirtos baudos sumokėjimo terminą, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

M. J. išaiškinti, kad teismo nutartimi paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 6801. Baudą privaloma sumokėti per 2 (du) metus nuo šios nutarties paskelbimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei.

M. J. įspėti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis