Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2022-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-576/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-12-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-01
Bylos Nr.
1A-419-576/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34543-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
V. S., R. M., D. K.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-576/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34543-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.23.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės - Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei - Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,nuteistajai V. S., jos gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,vertėjui Rimantui Skuratovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas areštu 15 parų; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu ir R. M. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 19.35 val. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, viso – 8 mėnesiai ir 16 dienų ir laikyta, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė atlikta.

V. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams; pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė laisvės atėmimas 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu ir V. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas11 mėnesių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 3 dienom. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 19.35 val. iki 2021 m. birželio 29 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, viso – 7 mėnesiai ir 12 dienų ir laikyta, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė atlikta.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš V. S. konfiskuota 30 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. S. nuteista už tai, kad nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 17 d. 17.30 val., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti (sau vartoti), tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai, įgijo didelį kiekį, t. y. 0,012382 g., narkotinės medžiagos – karfentanilio, bei metadoną, kurias tuo pačiu tikslu neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš kurių 3 vnt. lankstinukų su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė yra 0,000047 g. perdavė R. M., kad šis juos parduotų kitam asmeniui, ką šis ir padarė, o folijos lankstinukas su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė yra 0,000010 g., folijos lankstinukas su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė yra 0,000017 g., folijos lankstinukas su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė yra 0,000034 g., 2 vnt. plastikinių maišelių su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė yra 0,011911g., lėkštę su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė yra 0,000338 g., plastikinį maišelį su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė yra 0,000025 g., bei stiklinį indelį su narkotine medžiaga - metadonu, kurio masė yra 0,042 g., buvo rasti ir išimti policijos pareigūnų 2020 m. lapkričio 17 d. 21.50 val. atlikus minėtame bute kratą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

2. R. M. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 17 d. apie 17.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš V. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 6 lankstinukus su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio bendra masė 0,000107 g, iš kurių tris lankstinukus su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio bendra masė yra 0,000047 2020 m. lapkričio 17 d. apie 17.40 val. prie pastato, pažymėto Nr. 1, (duomenys neskelbtini), pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, o tris folijos lankstinukus su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurio masė yra 0,000060 g., neteisėtai laikė su savimi savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kol tą pačią dieną apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje su minėta narkotine medžiaga rankoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį: 1) R. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (15 parų arešto bausme) ir skirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. nustatyti galutinę sumažintą - 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 19.35 val. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, viso - 8 mėnesiai ir 16 dienų ir laikyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra 1 metai 1 mėnuo ir 14 dienų; 2) V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (4 mėnesių laisvės atėmimo bausme) ir skirti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę - 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 19.35 val. iki 2021 m. birželio 29 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, viso - 7 mėnesiai ir 12 dienų ir laikyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra 1 metai 2 mėnesiai ir 18 dienų.

3.1. Skunde nurodoma, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, V. S. paskyrė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o R. M. – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Toks teismo sprendimas suponuoja, kad nuteistiesiems buvo paskirta švelnesnė, negu sankcijoje numatyta bausmė. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes V. S. ir R. M., nenurodė, kad yra pagrindas vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalimi arba 54 straipsnio 3 dalimi paskirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę. Priešingai, teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgiant į R. M. padarytas nusikalstamas veikas ir jį apibūdinančias aplinkybes, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas viršijantis minimalų šios bausmės rūšies dydį, tačiau nesiekiantis vidurkio. Tuo pačiu, teismas skirdamas bausmę V. S. nurodė, kad atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas ir ją apibūdinančias aplinkybes, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. S. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus, tačiau nesiekiantis vidurkio.

3.2. Nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti argumentai skiriant bausmę V. S. ir R. M. prieštarauja paskirtos bausmės dydžiui. Prokurorės teigimu, vertinant visas bylos aplinkybės, susijusias ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir su nuteistųjų asmenybėmis, manytina, kad paskirtos bausmės prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į tai, skunde daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendis dėl R. M. ir V. S. paskirtų bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra neteisingas, todėl šioje dalyje turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji V. S., nuteistasis R. M., advokatė A. Saulėnienė prašė apeliacinį skundą atmesti, advokatas V. Baumila prašė jo ginamajam skirti švelnesnę bausmę, nei prašo prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje prokurorė nesutinka su nuteistiesiems V. S. ir R. M. paskirtomis bausmėmis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir prašo jas griežtinti. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad nuteistiesiems V. S. ir R. M. paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra per švelnios, nes jų dydis yra parinktas mažesnis, nei sankcijoje numatyta minimali bausmė. Be kita ko, parinkdamas tokį bausmės dydį nuteistiesiems V. S. ir R. M. pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis arba 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę. Teisėjų kolegija su prokurorės nurodytais argumentais sutinka.

8. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas iš svarbiausių teismo uždavinių yra teisingos bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatė vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų (vidurkis 5 metai). Taigi įstatymų leidėjas šią nusikalstamą veiką vertino kaip itin pavojingą. Nagrinėjamoje byloje V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta švelnesnė nei minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė - 11 mėnesių, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu, o R. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta taip pat švelnesnė nei minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė - 1 metai, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu.

10. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems V. S. ir R. M. nuosprendžiu skirta bausmė, mažesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės minimali riba, bausmė galėtų būti švelninama tik BK 62 straipsnio pagrindu arba nustačius, jog bausmė ar jos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė, kad būtų nuteistųjų V. S. ar R. M. atžvilgiu taikęs BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį. Priešingai, teismas skirdamas bausmes motyvavo, kad tiek vienam, tiek ir kitam nuteistajam skiria laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei minimalų, bet nesiekiantį sankcijos vidurkio. Teismas įvertinęs nuteistųjų asmenybes, padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, sprendė, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jų asmenybes ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Visgi, pirmosios instancijos teismas nurodęs tokius bausmės skyrimo dėl bausmės rūšies ir dydžio, iš tikrųjų paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali bausmę. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija patikrina BK 62 ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę nuteistųjų V. S. ir R. M. atžvilgiu.

12. Taikant BK 62 straipsnį, teismas turi nurodyti, kuriuo iš šiame straipsnyje numatytų pagrindų vadovaujantis jis skiria švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Tuo tarpu taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi motyvuotai nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).

13. Teismas, remdamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, tik esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių (mažiausiai dvi) ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų (nurodytų 1 ir 2 dalyje) visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio numatytas nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nuteistųjų R. M. ir V. S. atžvilgiu nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

14. Teismų praktikoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).Šiuo atveju byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydis aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistiesiems R. M. ir V. S. nėra jokio pagrindo.

15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. S. bausmę, atsižvelgė į jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, kaltės rūšį ir formą. Teismas nurodė, jog nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino esmines faktines veikų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi bei nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdama recidyviste. Taip pat teismas atsižvelgė nuteistosios asmenybę – nustatyta, jog ji turi 5 vaikus, visi vaikai iš nuteistosios paimti, ji teista, nedirba. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas didesnis nei minimalus, tačiau nesiekiantis vidurkio.

16. Skirdamas bausmę nuteistajam R. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, kaltės rūšį ir formą. Nurodė, jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino esmines faktines veikų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi bei nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistas. Taip pat teismas atsižvelgė nuteistojo asmenybę – nustatyta, jog jis turi vaikų, darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, ne kartą teistas. Teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas didesnis nei minimalus, tačiau nesiekiantis vidurkio.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas R. M. ir V. S. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė jog bausmės tikslai bus pasiekti už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skyrus nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, tačiau pirmosios instancijos teismas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyręs švelnesnes negu sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmes, neteisingai paskyrė nuteistiesiems bausmę, todėl nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

18. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo tiek R. M., tiek V. S. skirti už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimą 3 metams. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistųjų R. M. ir V. S. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra sunkus tyčinis nusikaltimas. V. S. teista aštuonis kartus, daugiausia už nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą teistumas neišnykęs, turi 5 vaikus, visi vaikai iš nuteistosios paimti, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino esmines faktines veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi bei nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdama recidyviste. R. M. teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, teistumas neišnykęs, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino esmines faktines veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailis, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės prašomas skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmės terminas tiek nuteistajam R. M., tiek nuteistajai V. S. yra ne per griežtas. R. M. gynėjas prašė jo ginamajam skirti trumpesnį bausmės terminą, nei prašo prokurorė, tačiau kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, BK 41 straipsnyje numatytus tikslus gali užtikrinti nuteistiesiems R. M. ir V. S. būtent paskirtas realus laisvės atėmimas ir nustatytas jo dydis (3 metai), kuris, net pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, yra toks pats kaip sankcijoje numatytas minimumas. Bausmės dydis laikomas atitinkantis bausmės paskirtį, proporcingas padarytam nusikaltimui, neprieštaraujantis teisingumo principui.

19. R. M. vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas 3 metams) bendrinama apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (areštas 15 parų) ir nustatytina subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir R. M. nustatytina galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 2021 m. iki rugsėjo 2 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

20. V. S. vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas 3 metams) bendrinama apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimu 4 mėnesiams) ir nustatytina subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir V. S. nustatytina galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 2021 m. iki birželio 29 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

21. 2022 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 12 d. pažyma Nr. APD-2022-10705 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai iš R. M. priteistina suma – 251,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese. 2022 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. APD-2022-12489 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai iš V. S. priteistina suma – 241,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

23. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistajam R. M. ir nuteistajai V. S. buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022 ).

24. Įvertinusi tai, kad gynėjų dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų V. S. ir R. M. valios, tai, kad nuteistasis R. M. yra Vilniaus pataisos namuose, tai, kad apeliacinis skundas paduotas jų teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, įvertinus nuteistųjų turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį:

R. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ( areštas 15 parų), apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, ir nustatyti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. M. įskaityti į bausmę sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 2021 m. iki rugsėjo 2 d.

V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ( laisvės atėmimas 4 mėnesiams), apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, ir nustatyti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. S. įskaityti į bausmę sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 17 d. 2021 m. iki birželio 29 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 251,67 Eur iš nuteistojo R. M. ir 241,67 Eur iš nuteistosios V. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė