Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-186-898/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-12-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
1S-186-898/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34543-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-186-898/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34543-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamojo R. M. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M., pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 19 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. R. M. kaltinamas tuo, kad 2020 m. lapkričio 17 d. apie 17.30 val. bute, (duomenys neskelbtini) iš V. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 6 lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio bendra masė 0,000107 g, iš kurių tris lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio bendra masė yra 0,000047, 2020 m. lapkričio 17 d. apie 17.40 val. prie pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini), pardavė V. K., o tris folijos lankstinukus su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,000060 g., neteisėtai laikė su savimi savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kol tą pačią dieną apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje su minėta narkotine medžiaga rankoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šie R. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis R. M. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 17 d. 19.35 val., (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. vasario 19 d.

3. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi, nustačius, kad R. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę, kaltinamajam R. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 19 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu kaltinamasis R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį.

4.1. Skunde nurodoma, jog teismo išvados dėl suėmimo taikymo pagrindų nepagrįstos bylos duomenimis, kadangi kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pakankamus socialinius ryšius, todėl turėtų būti svarstomas švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo klausimas.

4.2. Pareiškėjo teigimu, skundžiama nutartis prieštarauja BPK 4 straipsnio 1 daliai, 122 straipsnio 6, 7 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 daliai.

4.3. Skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo vertinami kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai, formaliai vertinant prokuroro pateiktą informaciją, kadangi byloje nėra duomenų apie kaltinamojo ryšius užsienyje ar bandymą slėptis ar kitaip trukdyti procesui.

4.4. Skunde remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika pabrėžiama, jog sprendimuose dėl suėmimo turi būti išdėstytos konkrečios sprendžiant dėl suėmimo reikšmingos faktinės aplinkybės, pagrindai turi būti įtikinamai motyvuojami, o kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo taikymo laikotarpių.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateiktais baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais duomenimis, įvertinusi kaltinamojo R. M. skunde nurodytus argumentus, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios suėmimo pratęsimo pagrindus ir sąlygas. Teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas.

7. Nagrinėjamo skunde kontekste pabrėžtina tai, jog griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama, pratęsiamas jos taikymo terminas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. R. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas apylinkės teismo teisėjui manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą šiuo pagrindu, t. y. įžvelgiant pastarojo pasislėpimo riziką, apylinkės teismas tinkamai įvertino kaltinamajam gresiančios bausmės dydį kitų kardomosios priemonės taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste. R. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama ir sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, kategorijai, už kurio padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta itin griežta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Pastaroji aplinkybė, nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju yra reikšminga šią vertinant kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis gali būti pripažįstama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu taikyti suėmimą, pagrindžiant didelę asmens pasislėpimo rizikos galimybę. Šiuo atveju, nustatant kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) riziką, skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsižvelgta ir į suimtojo ekonominius ryšius – tai, kad R. M. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (SODROS duomenimis kaltinamasis paskutinį kartą dirbo 2017 metais), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, byloje jokių duomenų apie pastarojo pragyvenimo šaltinį nėra. Analizuojant kaltinamojo socialinius ryšius pirmosios instancijos teismas nustatė tai, kad kaltinamasis yra išsiskyręs (t. 3, b. l. 76), kas paneigia pareiškėjo skunde nurodomus tvirtus socialinius ryšius su gyvenama aplinka. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog aplinkybę, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusveria byloje nustatyta konkreti, sprendžiant dėl suėmimo, reikšminga faktinė aplinkybė, kad kaltinamajam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę pakeitus viešųjų darbų bausme šis slapstėsi nuo jam paskirtos švelniausios bausmės vykdymo, dėl ko buvo paskelbta pastarojo paieška (t. 3, b. l. 78-80). Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog kaltinamasis ne kartą teistas, be kita ko, ir už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, savanaudiško pobūdžio nusikaltimus nuosavybei – vagystes, kas rodo, jog suimtojo pabrėžiami ankstesni šeiminiai ryšiai lemiamos reikšmės kaltinamojo apsisprendimui ar jo nusikalstamiems polinkiams neturi ir nepaneigia tikimybės, kad jis siekdamas išvengti gresiančios bausmės gali pasislėpti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje objektyviais duomenimis nustatytos aplinkybės – suimtasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka, inkriminuojamų veikų pobūdis, jas įvertinus ankstesnių kaltinamojo teistumų kontekste, bei suimtajam gresianti reali laisvės atėmimo bausmės grėsmė, yra pakankamos nustatant suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis R. M., siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pabrėžtina, kad kardomosios priemonės yra prevencinio pobūdžio, todėl skiriant suėmimą šiuo pagrindu pakanka nustatyti, jog yra pagrįstas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taigi, nėra būtina nustatyti, jog šis realiai bėgo (slėpėsi) nuo teismo ar ruošėsi tai daryti.

9. Kardomosios priemonės – suėmimo, terminas R. M. buvo pratęstas ir apylinkės teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika – sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Be to, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, šiuo atveju, taip pat patvirtinta informacija apie kaltinamojo ankstesnį teistumą, pareikštas kaltinimas padarius savanaudiško pobūdžio nusikalstamą veiką, galimas pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų. Kaip jau paminėta, nagrinėjamoje byloje R. M. pareikštas kaltinimas dėl savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos, t. y. disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Aptartas inkriminuojamos veikos pobūdis, kaltinamojo ankstesni teistumai, be kita ko, ir už nusikaltimus nuosavybei, bei legalaus pragyvenimo šaltinio nebuvimas suteikia pagrindo teigti, jog nagrinėjamas nusikaltimas galimai buvo daromas neatsitiktiniai, iliustruoja tikimybę, jog kaltinamasis pelnosi iš nusikalstamų veikų ir tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su kaltinamojo ankstesniu teistumu jam inkriminuojamu nusikaltimų kontekste rodo didesnį asmenybės pavojingumą bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

10. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. tai, kad šiuo atveju viešąjį interesą sudaro ne tik siekis netrukdomai išnagrinėti galimai padarytas nusikalstamas veikas, bet ir izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį, įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė vos po šešių dienų, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgus į R. M. gręsiančią bausmę, šioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomąja priemone siekiamų tikslų. Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė