Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo nesutiko su atsakovės dėstomais argumentais. Papildomai nurodė, jog medeliai buvo pasodinti 2017 m. spalio mėnesį, tuo metu vyravo labai lietingi orai, todėl medeliams netrūko drėgmės. Medelių neprigijimo požymiai buvo pastebėti tik pavasarį, kai dalis medelių pradėjo auginti pumpurus, o neprigiję medeliai nerodė jokių gyvybės požymių. Kai Lietuvoje prasidėjo karščiai, žemės sklype buvo sumontuota moderni laistymo sistema, todėl medeliams pakako drėgmės.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog 2017 m. gegužės mėnesį rado atsakovės įmonę internete ir susisiekė su Virginija telefonu dėl apželdinimo paslaugų. Atsakovė turėjo nupirkti medžius, susodinti, išlyginti sklypą ir užsėti žolę. Susitiko birželio mėnesio pradžioje, atsakovė atvyko į sklypą kartu su dizainere, viską pažiūrėjo, išsimatavo, pateikė sąmatą, birželio mėnesį buvo daromas apželdinimo projektas, liepos mėnesį sumokėjo atsakovei avansą 8000,00 Eur. Teiravosi atsakovės, kas bus jei medžiai neprigis, o atsakovė patikino, jog ji dirba daug metų, ir jei medžiai neprigis, tai juos pakeis. Susitarimas vyko elektroniniais laiškais dėl kiekių, sumų, medžių rūšių, sutartis buvo atsiųsta elektroniniu paštu. Parašė elektoriniame laiške, jog atsakovė įrašytų į sutartį punktą dėl medelių prigijimo, tačiau iš atsakovės atsakymo į laišką negavo, bet dėl medelių atsodinimo, jei jie neprigytų su ja sutarė žodžiu. Virginija žadėjo sutartį ir kvitą dėl avanso sumokėjimo atvežti, tačiau neatvežė. Pagal pirminę sąmatą turėjo atlikti daugiau darbų už 21000 Eur, o galutinė gavosi 10050 Eur, nes atsakovė nepadarė pusę suplanuotų darbų, tačiau dėl to jai jokių pretenzijų neturi. Atsakovė turėjo nuvykti į Lenkiją ir nupirkti medžius ir juos parvežti. Liepos gale ar rugpjūčio pradžioje, atsakovė paskambino ir pasakė, kad medžiai yra nupirkti ir yra pas atsakovę namuose. Nuvažiavusi pamatė, jog medžiai visi dideli, kaip buvo ir sutarta, tačiau jie visi be lapų. Atsakovė paaiškino, jog lapus nuplėšė, kad šaknys geriau įsišaknytų. Atsakovė kurį laiką sklype darbų nevykdė, nes tai oras netiko, tai reikėjo, kad būtų sudėtos trinkeles. Viskas buvo padaryta spalio gale ir tuomet atsiskaitė pilnai su atsakove, atsakovė sudarė sąmata, nes ji ne tik medžius sodino, bet klojo akmenis, sklypą lygino, juodžemį vežė. Sklype dirbo du vyrai ir moteris, o pati atsakovė nedirbo. Atėjus pavasariui, balandžio mėnesį, pastebėjo, kad aplinkui medžiai sprogsta, lapai atsiranda, o pas juos kas antras medis negyvas, jokio požymio apie pumpurų sprogimą. Vyras paskambino Virginijai, buvo įjungtas telefono garsiakalbis, ir jai pasakė apie esamą situaciją ir prašė, jog ji atvyktų persodinti, tačiau ji atsisakė. Po poros savaičių, birželio pradžioje jos vyras vėl paskambino Virginijai, paklausė gal apsigalvojo, kadangi dalis medžių akivaizdžiai numirę, tačiau ji pakartotinai nurodė, kad nieko nepersodinės ir jokių derybų nebus. Tuomet išsikvietė antstolį, antstolis konstatavo faktą dėl dalies medelių neprigijimo. Medelius laistė visus vienodai, darė viską, kad medelius išsaugotų. Kadangi atsakovė atsisakė persodinti medelius, tai išsikvietė įmonę, kuri apžiūrėjo ir nurodė, jog per giliai pasodinti medžiai, tuos medžius pakėlė aukščiau, atlaisvino šaknis ir tokiu būdu išgelbėjo daugiau medžių ir nuostolius pamažino, o pušys buvo jau rudos ir jas iškasė ir išmetė. Atsakovė iškasė ir persodino 16 vnt. pušų, neprigijo 7 vnt., žalieji klevai visi prigijo, o raudoni ne, buvo dvi alyvos, viena prigijo, o kita ne, dalis guobų prigijo, o dalis ne. Atsakovė nepaaiškino kaip reikia prižiūrėti medelius. Atsakovė neatliko dirvožemio drėgnumo matavimo, tai atliko MB „Keturi, dvidešimt“. Jų sklype įrengtas drenažas, laistė medelius rankiniu būdu su žarna, kol nebuvo įrengta laistymo sistema.

Liudytojas M. Č. parodė, kad yra ieškovės sutuoktinis. Su atsakove susipažino 2017 metų balandžio mėnesį, tarėsi dėl sklypo apželdinimo. Buvo atvykusi atsakovė ir dizainerė, kuri parengė projektą. Buvo aptartas medelių kiekis ir sumokėtas avansas. Užsisakė, kad atsakovė nupirktų medelius. Atsakovė juos parvežė iš Lenkijos. Matė medelius parvežtus, jie buvo be lapelių, tačiau atsakovė nurodė, kad juos nuskabė, jog medeliai geriau įsišaknytų. Medeliai buvo vazonuose. Su atsakove už visus jos atliktus darbus atsiskaityta visiškai. Atsakovė patikino, jog jeigu kuris nors medelis neprigis, tai ji persodins nauju. Atsakovė nepaaiškino kaip prižiūrėti medelius. Atsakovės prašė persodinti pušis iš kitos sodybos. Vizualiai iškastų pušų duobės buvo per mažos, atsakovės darbuotojai buvo senyvo amžiaus, nepajėgiantys dirbti sunkaus fizinio darbo, du vyrai ir viena moteris. Guobos ir klevai iš vazonų buvo sodinti ekskavatoriui iškasus tranšėją ir užverčiant žemėmis. Rudenį laistė pasodintus medelius, žiemą ne, o pavasarį kas antrą dieną. Pavasarį pamatė, jog yra neprigijusių medelių. Paskambino atsakovei, kad ji atvažiuotų pasižiūrėti ir įvertintų. Keletą kartų skambino, tačiau atsakovė nurodė, jog ji nebedirba šioje srityje ir nieko nežiūrės, įspėjo tik, kad medelius reikia nupurkšti. Atsakovė atsisakė atvykti ir persodinti naujais medeliais. MB „Keturi, dvidešimt“ turėjo apželdinti sklypą ir tuo pačiu įvertino ir nudžiūvusius medelius, nurodė priežastis dėl ko taip įvyko, stengėsi gelbėti medelius, kai kuriuos medelius persodino naujais. Išsikvietė antstolį, kuris konstatavo faktines aplinkybes. Drenažas buvo baigtas 2017 metų lapkričio mėnesį, sklype yra tvenkinys, padaryti vandens nubėgimai, todėl medeliai užmirkti negalėjo.

Liudytoja MB „Keturi, dvidešimt“ vadovė V. D. parodė, jog mažoji bendrija įregistruota 2018 metais, tačiau ji pati turi ūkį, augina avietes, sodyboje medelius, šios srities patirties turi apie 10 metų, taip pat studijuoja agroverslo sritį ketvirtame kurse, dar baigusi chemijos mokslus. Ieškovė kreipėsi į ją balandžio – gegužės mėnesiais dėl vejos įrengimo ir tuo pačiu prašė pažiūrėti medelius, kurie vysta. Atvykus į vietą, pirmiausia atkreipė dėmesį, jog kai kurie medeliai: guobos ir klevai yra pasodinti įduboje, „kaklelis“ per giliai žemėje, užversta moliu, medelių pumpurai sudžiūvę, o lapeliai susiraukšlėję. Ji tikrino kiekvieną medelį laužiant šakeles. Buvo nuspręsta medelius iškelti, todėl kartu su kita darbuotoja iškasė medelius. Iškasus medelius buvo matyti, jog šaknys yra tokios pat formos kaip buvo vazone, šaknynas neiškedentas, šaknyse matėsi juodžemis, o pasodintas medelis buvo užverstas moliu. Pakeliant medelį, į esamą duobę pylė trąšų ir žvyro bei sodino atgal medelius. Stebėjo medelių būklę apie mėnesį. Kai kurie medeliai atsigavo, kai kurie galutinai žuvo. Ieškovė nupirko pati medelius ir vietoj žuvusiųjų medelių, jos įmonė persodino naujai 17 vnt. medelių. Ieškovės paprašyta, surašė aktą, kuriame nurodė medelių neprigijimo priežastis. Medeliai nudžiūvo, nes buvo pasodinti per giliai, medelio (kaklelis) užkastas per giliai, šaknynas nebuvo iškedentas, iškasus atsakovės pasodintas pušis matė, jog šaknys nukapotos, tai reiškia, jog atsakovė pažeidė šaknis iškasdama per mažą plotą. Prieš sodinant ieškovės sklype veją, pasitikrino žemės rūgštingumą ir drėgnumą ir nustatė, jog drėgmės kiekis paviršiuje ir aplink medžius optimalus, tinkama žemė tiek medeliams sodinti, tiek vejai užsėti.

Liudytoja R. A. (buvusi G.) paaiškino, kad jos išsilavinimas ir specialybė yra augalų inžinerija, kraštotvarkos bakalauras, 17 metų dirba pagal specialybę, vykdo individualią veiklą. Su atsakove teko bendrauti, yra kaip kolegės, todėl kartais darbo reikalais pasiskambina, pasikonsultuoti ir t.t. Dėl šio ginčo jai yra žinoma, tai, kad matė medžiagą, nuotraukas ir aprašymą, kad dėl neteisingai augalų susodinimo, neprigijo augalai. Kiek žiūrėjo, tai atsakinėjo į jų argumentus dėl neteisingo pasodinimo, kad skiepas užkastas, tačiau skiepas būna 1,80 m. aukštyje, kur kepurė formuojasi toje vietoje. Guobos skiepas yra viršuje, alyvos taip pat turi skiepus, jos skiepijamos įvairiai, galima skiepyti skirtingam aukštyje, priklausomai, kokia forma žmogus nori išgauti. Sodinant augalą augintą vazone turi susiformavusią šaknų sistemą, atlaisvinti šaknyną reikia tada, kada susiformuoja ilgai augančio augalo, šaknynas vienam konteineryje ir jis pradeda suktis apie, pagrindinį šaknyną. Paprastai augalus auginant konteineryje, kartais juos persodina, vieną kartą sezone, du kartus sezone, priklauso kaip sparčiai auga augalas. Ir jeigu tai yra nepadaroma, šaknynas nebeturėdamas vietos kur augti, jis pradeda suktis apie save. Ir tada tokį augalą reikėtų jau atlaisvinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teiktų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovei I. Č. ir jos sutuoktiniui M. Č. nuo 2016-01-08 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 173-174, 1 t.). Šiam sklypui UAB „Žalyna“ parengė Individualaus namo teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo zonų projektą (e. b. l. 185-189, 1 t.).

2017-07-04 atsakovė sudarė preliminarią darbų sąmatą 20970,17 Eur sumai, buvo numatyti atlikti darbai (vejos įrengimas, augalų ir grunto, dekoro pirkimas, augalų sodinimas, priemonės darbui), ranka įrašyta, jog gauti 8000 Eur (e. b. l. 26, 1 t.). Iš 2017-07-18 pateikto tarp ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniu paštu, matyti, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad sutartyje būtų įrašytas punktas dėl augalų prigijimo, nes abejojo dėl augalų prigijimo, tačiau teismui pateiktame sutarties projekte tokio punkto nėra, be to, ši sutartis šalių nepasirašyta. Iš sutarties projekto matyti, jog atsakovė įsipareigodavo supažindinti užsakovus su pasodintų augalų priežiūra (e. b. l. 29-31, 1 t.).

2017-10-18 atsakovės buvo sudaryta pakoreguota preliminari darbų sąmata 11680,85 Eur sumai (e. b. l. 27, 1 t.). 2017-10-27 atsakovė UAB „Žalyna ir partneriai“ išrašė sąskaitą faktūrą – Nr. ŽIP 1711, ieškovei I. Č. 2 050 Eur sumą už aplinkos tvarkymo darbus naudojant durpę ir atitvarą, ranka įrašyta plius 8000 Eur lygu 10500 Eur (e. b. l. 28, 1 t.). 2017-12-15 iš kasos pajų orderio ŽIP Nr. 6, matyti, jog atsakovė išrašė orderį, jog ieškovė sumokėjo 8000 Eur, tačiau ši pinigų suma ieškovės buvo sumokėta liepos mėnesį, bet atsakovė nebuvo išrašiusi kvito (e.b.l. 63, 1 t.).

Iš faktinių aplinkybių protokolo Nr. 0004/18/F-1015, nustatyta, jog 2018-05-31 antstolė Vida Daugirdienė atvykus adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo UAB „Žalyna ir partneriai“ pasodintus ir neprigijusius bei pažeistus augalus – vakarinėje pusėje nudžiūvo – 1 vnt. guoba; prie pirties – 4 vnt. neprigijo ir parudavo pušys, 1 vnt. alyva; rytinėje pusėje – 3 vnt. neprigijo pušų ir 6 vnt. guobų, 3 vnt. klevų, pateiktas CD diskas su 40 vnt. nuotraukų (e. b. l. 11-19, 1 t.; 4-53, 2 t.). Pateiktos ieškovės kito žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog į šį žemės sklypą gali įvažiuoti technika bei jame augo pušelės, kurios buvo atsakovės iškasto rankiniu būdu ir persodintos į ieškovės žemės sklypą (e. b. l. 123-126, 130-134, 2 t.).

Iš 2018-06-08 pateikto MB „Keturi, dvidešimt“ apžiūros ir atliktų darbų akto nustatyta, jog įmonė atvyko 2018-05-02 ruoštis vejos sėjos darbams ir paprašyta išgelbėti mirštančius medelius, nusprendė pakelti medelius aukščiau, medelių persodinimo darbai pradėti 2018-05-10, tuo metu iškasus pastebėta, jog medeliai kai kurie silpni, o kai kurie be gyvybės ženklų. Nurodyta, jog neteisingai pasodinti medeliai – pasodinti per giliai (įskiepis po žemės sluoksniu), šaknynas likęs vazono formos (šaknys neiškedentos prieš sodinimą), užversti molio sluoksniu, žemės drėgmė optimali, pušys persodinant neteisingai iškastos, t.y. iškastas per mažas šaknų plotas, šaknys nukapotos. Suskaičiuota, jog neprigijo 7 vnt. guobos, 2 vnt. raudonieji klevai, 7 vnt. kalninės pušys, 1 vnt. alyva (e. b. l. 20-25, 1 t.). Pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, jog pušys nudžiūvusios ir šaknys mažos, atrodo kaip nukapotos; atkasti medeliai atrodo lyg augantys vazonuose (šaknys nekedentos) (e. b. l. 54-55, 127-129, 2 t.). 2018-06-12 MB „Keturi, dvidešimt“ išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą KT Nr. 003, 1228,44 Eur sumai už augalų (17 vnt.) sodinimą su pririšimu, kuolus, substratą, humistar trąšas, iškasto grunto išvežimą, transporto paslaugas, kuri ieškovės apmokėta 2018-06-14 (e. b. l. 32-33, 1 t.). 2018-08-17 ieškovė iš UAB „Želdiniai tik Jums“ nusipirko 7 vnt. pušų už 84,00 Eur, iš UAB „Frezijų puokštė“ nusipirko alyvą už 36,75 Eur (e. b. l. 34-37, 1 t.).

Ieškovė 2018-06-27 kreipėsi į atsakovę pretenzija dėl žalos atlyginimo už medelių netinkamą pasodinimą, 2018-07-12 atsakovė atsakė, jog medeliai neprigijo, nes atlikus dirvožemio drėgnumo matavimus nustatyta, kad dirva buvo išsausėjusi, nes ieškovė medelių nelaistė, todėl ji pati turi prisiimti riziką ir atsakovė atsisako persodinti medelius (e. b. l. 38-39, 1 t.). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog dirvožemio drėgnumo matavimų ieškovės žemės sklype neatliko. Ieškovė nurodė, jog jų žemės sklype buvo įrengta laistymo sistema. 2018-06-27 laistymo sistemos darbų priėmimo perdavimo aktas, įrodo, jog ieškovei buvo įrengta laistymo sistema sklype (e. b. l. 40-41, 1 t.). Ieškovės žemės sklype įrengtas drenažas (e. b. l. 177-179, t. 1), iš liudytojo M. Č. parodymų nustatyta, jog žemės sklypo drenažas buvo baigtas 2017 m. lapkričio mėnesį.

Iš pateikto internetinio puslapio http://www.meteo.lt/lt/2017 išrašų matyti, jog 2017 m. spalio, lapkričio mėnesį vyravo labai lietingi orai, snigo, o 2018 sausį atšilo, sniego danga nutirpo, įšalas sparčiai tirpo, vasarį minusinė temperatūra buvo aukštesnė, vėl įšalo žemė; kovą ilgai laikėsi įšalas (e. b. l. 79-82, 1 t.). Iš pateikto internetinio puslapio http://www.meteo.lt/ už laikotarpį nuo 2018 balandžio iki birželio mėnesio matyti, jog vyravo karšti ir sausi orai, aukščiausia oro temperatūra balandžio 1-ąjį dešimtadienį buvo pasiekusi 20–25 °C, kritulių Lietuvoje nebuvo nuo gegužės 5 iki 14 d. Gegužės 29 ir 30 d. buvo viršyti šių dienų Lietuvos karščio rekordai (e. b. l. 110-111, 1 t.).

R. A. (G.) želdinių priežiūros technologė, atsakovės prašymu, susipažinusi su MB „Keturi, dvidešimt“ apžiūros ir atliktų darbų aktu, pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog guobos įskiepis turi būti aukštai, todėl jo neįmanoma užkasti, šaknyną iškedenti ne visada rekomenduojama, šiuo atveju nebuvo susiformavusių storų šaknų, todėl nebuvo būtina kedenti; nuotraukoje nesimato užversto molio gabalų ir užmirkimo (e. b. l. 108-109, 1 t.).

Iš ieškovės pateiktų Rekvizitai.lt duomenų apie UAB „Žalyna ir partneriai“ darbuotojus nustatyta, jog 2017-06-02 dirbo 4 darbuotojai, 2017-11-12 – 3 darbuotojai, o 2018-01-14 – 2 darbuotojai, 2018-03-02 – 1 darbuotojas; 2018-08-02 – nė vieno darbuotojo (e. b. l. 78, 1 t.). Teismui pateikti dirbusių ieškovės sklype asmenų, tai yra atsakovės trijų darbuotojų duomenys, iš kurių matyti, jog jauniausias darbuotojas 63 metų (e. b. l. 75, 2 t.), duomenų apie ieškovės žemės sklype dirbusių atsakovės darbuotojų ir atsakovės turimą specialybę, kvalifikaciją, patirtį byloje, nėra.

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012-04-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo sutartis dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo apželdinimo medeliais, tai yra atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės pasirinktus augalus - medelius, paruošti jiems dirvą ir pasodinti juos ieškovei priklausančiame žemės sklype, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už pirktus augalus ir atliktus darbus.

Vartojimo sutartys gali būti įvairios pagal savo dalyką. Sutarties dalykas ar objektas nėra kvalifikuojamieji vartojimo sutarties požymiai. Kartu pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą šie požymiai gali būti pagrindas atskiroms vartojimo sutarčių rūšims išskirti. Vartojimo sutartiniai santykiai kvalifikuojami dviem lygmenimis. Pirma, pagal bendruosius požymius, kuriuos identifikavus, šalių sudaryta sutartis priskiriama vartojimo sutarčių grupei; šiuo pagrindu taikomos bendrosios vartotoją ginančios teisės normos. Antra, pagal dalyką šios sutartys gali būti priskiriamos atskirai vartojimo sutarčių rūšiai; tokiu atveju, be bendrųjų vartojimo sutarčių instituto normų, taikomi ir papildomi, specialūs, tik tai sutarties rūšiai būdingi silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdai.

Pagal vartojimo sutarčių dalyką Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse išskiriamos vartojimo pirkimo–pardavimo (CK 6.350–6.370 straipsniai), vartojimo nuomos (CK 6.504–6.511 straipsniai), vartojimo rangos (CK 6.672–6.680 straipsniai), paslaugų teikimo vartotojams sutartys (CK 6.716 straipsnio 4 dalis) ir kt.

Bylos duomenimis atsakovė 2017-07-04 sudarė preliminarią darbų sąmatą, buvo numatyti atlikti darbai (vejos įrengimas, augalų ir grunto, dekoro pirkimas, augalų pirkimas ir sodinimas, priemonės darbui), ieškovė sumokėjo atsakovei 8000 Eur avansą. Šalys susitarė dėl konkretaus pasodinamų medžių skaičiaus ir kiekvienos medžių rūšies vieneto kainos ir darbų kainos. Ieškovė ir jos sutuoktinis nurodė, jog augalus nupirko atsakovė iš Lenkijos, vasarą, atsakovė paruošė dirvą ir spalio mėnesį pasodino medelius, taip pat atsakovė iškasė iš kito žemės sklypo pušeles ir jas pasodino, už medelius ir atliktus darbus su atsakove atsiskaitė, t. y. sumokėjo jai 10500,00 Eur. Atsakovė patvirtino, jog nupirko medelius ir juos atvežė iš Lenkijos, paruošė dirvą ir pasodino nupirktus medelius bei iš kito žemės sklypo iškastas pušeles ieškovės žemės sklype, ieškovė už medelius ir atliktus darbus atsiskaitė.

Kaip matyti, tarp šalių susiklostė mišrūs vartojimo teisiniai santykiai, tai yra vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai, kai atsakovė, kaip juridinis asmuo, užsiimanti sklypų apželdinimu, įsipareigojo ieškovei kaip fiziniam asmeniui parduoti augalus namų ūkio poreikiams ir paslaugų vartojimo santykiai, kai atsakovė savo srities profesionalė, vykdžiusi komercinę veiklą, ieškovės užsakymu atliko paslaugas, t. y. paruošė žemę ir pasodino augalus ieškovei priklausančiame žemės sklype.

Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Pažymėtina, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.

Dėl prekės kainos sumažinimo ir priteisimo iš atsakovės.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju šių trūkumų nebuvo aptaręs iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad šis sutartinių įsipareigojimų pažeidimas būtų pašalintas vienu iš teisės aktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų.

Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos CK 6.363 ir 6.364 straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Taisyklių 15 punkto nuostatomis augalai yra nekeičiami ir negrąžinami, tačiau 23.3 punkto nuostatomis vartotojas gali prašyti sumažinti prekės kainą.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje.

Abi šalys nurodė, jog atsakovė nupirko medelius iš Lenkijos, atsakovė patikslino, jog pirko iš medelyno, tačiau teismui nepateikė jokių tai įrodančių rašytinių įrodymų, nėra aišku koks kiekis, kokia kaina, kokios rūšies, kokiame medelyne, kokios būklės medeliai buvo nupirkti. Šiuo atveju, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog augalai buvo pirkti tinkamos kokybės.

Abi šalys patvirtino, jog atsakovė, ieškovės užsakymu, nupirko ieškovės pasirinktos rūšies medelius, medeliai nupirkti vasarą. Atsakovė, nupirkusi medelius, jų ieškovei neperdavė, tik pasikvietė, jog ieškovė juos apžiūrėtų. Ieškovė patvirtino, jog medelius su sutuoktiniu, kuris buvo apklaustas liudytoju, apžiūrėjo, medeliai buvo vazonuose ir tos rūšies, kokios buvo užsakę, dėl kiekių, nupirktų rūšių klausimų nekilo, bet jiems kilo abejonių dėl medelių kokybės, nes medeliai buvo be lapų, tačiau atsakovė patikino, jog augalai tinkamos kokybės, o lapus ji nuskabiusi, kad geriau medeliai prigytų. Medeliai ieškovei perduoti spalio mėnesį, kai jie buvo pasodinti ieškovės žemės sklype.

Pažymėtina, jog pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus.

Nagrinėjamu atveju, nustatyti, ar atsakovės augalai buvo nupirkti tinkamos kokybės nėra jokios galimybės, nes atsakovė nei ieškovei, nei teismui nepateikė augalų įsigijimo dokumentų, augalų sertifikavimo dokumentų.

CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto pardavimo metu. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Pažymėtina, kad atsakovei nepaneigus nurodytos prezumpcijos, daroma išvada, kad daikto perdavimo momentu jau egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako būtent atsakovė.

Iš ginčo šalių pateiktų paaiškinimų ir įrodymų nustatyta, kad atsakovė ieškovės žemės sklypo apželdinimo projektą įvykdė 2017 m. spalio mėnesį, tai yra paruošė dirvą ir pasodino nupirktos rūšies medelius pagal parengtą apželdinimo projektą ieškovės žemės sklype. Ieškovė nurodė, kad apie augalų priežiūrą jai nebuvo paaiškinta. Ruduo buvo lietingas, o pavasarį jau gyveno ir medelius laistė rankiniu būdu su žarna, vėliau buvo įrengta laistymo sistema. Atsakovė nurodė, jog apie augalų priežiūrą ieškovė buvo informuota, be to, ieškovei buvo nurodžiusi, jog jeigu atsakovė atliks augalų priežiūrą, tai kaina kis, todėl ieškovė šios paslaugos atsisakiusi, o atsakovė nurodė, jog medelių neprigijimo rizika teks ieškovei. Byloje yra duomenys, jog ieškovė ir atsakovė derėjosi dėl sutarties sąlygų, buvo tariamasi ir dėl augalų prigijimo garantijos, tačiau byloje pateikta atsakovės parengta rašytinė sutartis, kuri visgi šalių likusi nepasirašyta. Sprendžiant iš sutarties projekto matyti, jog vykdytoja (atsakovė) turėjo instruktuoti apie augalų priežiūrą, tačiau apie augalų prigijimo garantiją sutartyje tokios sąlygos nebuvo numatyta. Pažymėtina, jog garantijos yra dvejų tipų, tai sutartinė (komercinė) – šią garantiją suteikia pardavėjas savo laisva valia, neįpareigotas įstatymo ir įstatyminė garantija, kuri atsiranda nepriklausomai nuo pardavėjo valios ir kiekvienas Europos Sąjungoje komercine veikla užsiimantis pardavėjas šią garantiją privalo suteikti ir net jei apie tokią garantiją pirkėjui nepraneša – ši garantija pirkėjui vis tiek suteikiama ir galioja. Šios garantijos terminas yra dveji metai.

Pardavėjo atsakomybės ribos ir įrodinėjimo našta kokybės garantijos atveju, palyginus su situacija, kai tokio termino nėra, pasikeičia pirkėjo naudai: kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Ši pardavėjo pareiga galioja per visą daiktų kokybės garantijos terminą (CK 6.335 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, tam, kad pirkėjas galėtų reikalauti taikyti įstatyminę (ar kitokią) garantiją, jis turi pateikti prekės įsigijimą patvirtinantį dokumentą – pirkimo čekį, kvitą, priėmimo– perdavimo aktą, grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, sąskaitą faktūrą ar panašiai. Atsakovė nepateikė, jog iš Lenkijos medelyno turi medelių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, todėl darytina išvada, jog atsakovė šiuo atveju, negalėjo pareikalauti iš Lenkijos medelyno naujų medelių, ar susigrąžinti pinigus, kai tuo tarpu ieškovė iš atsakovės turi teisę reikalauti įstatyminės garantijos, nes byloje yra duomenys apie grynųjų pinigų sumokėjimą atsakovei bei bankinį pavedimą. Nors šalys raštu ir nesusitarė dėl sutartinės garantijos, tačiau ieškovė galėjo reikalauti netinkamos kokybės medelius pakeisti ar sumažinti jų pardavimo kainą.

Pažymėtina, jog ieškovė, pavasarį pastebėjusi, jog atsakovės pasodinti medeliai neprigijo, iš karto kreipėsi į atsakovę, kad ji neprigijusius medelius pakeistų naujais, atsakovė pasiteiravusi ieškovės kokie medeliai neprigijo, nurodė, jog tokios rūšies medelių šiuo metu neturi, o kai turės pakeis, o tai rodo, jog atsakovė vis dėlto buvo garantavusi, jog neprigijimo atveju medelius pakeis, tačiau vėliau atsakovė pakeitė poziciją ir akivaizdžiai ignoravo ieškovės reikalavimus dėl medelių atsodinimo kitais ir visiškai nebebendradarbiavo su ieškove. Liudytojas M. Č. taip pat patvirtino, kad atsakovė pažadėjo atsodinti naujai neprigysiančius medelius, todėl jis pastebėjęs neprigijusius medelius pirmiausiai ir kreipėsi į atsakovę, kuri pradžioje sutiko pakeisti medelius, tačiau vėliau paaiškėjus, jog daugiau medelių neprigijo, kategoriškai iš kelių kartų nesutiko atsodinti medelių.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 7 dalies 2 punktu ieškovė pareikalavo atsakovės nemokamai pakeisti netinkamos kokybės medelį (prekę) tinkamos kokybės medeliu, o atsakovei atsisakius tai padaryti, trūkumus ieškovė pašalino pati, t. y. nupirko medelius bei pasitelkus trečiąjį asmenį MB „Keturi, dvidešimt“ pasodino naujus medelius.

Trečiasis asmuo MB „Keturi, dvidešimt“ apžiūrėjo atsakovės pasodintus medelius, įvertino esamą padėtį ir ieškovės prašymu surašė apžiūros aktą, kuriame nurodė, jog neteisingai pasodinti medeliai, t. y. medeliai pasodinti per giliai (įskiepis po žemės sluoksniu), šaknynas likęs vazono formos (šaknys neiškedentos prieš sodinimą), pasodinti medeliai užversti moliu, todėl jie neprigijo. Suskaičiuota, jog neprigijo 7 vnt. guobos, 2 vnt. raudonieji klevai, 7 vnt. kalninės pušys, 1 vnt. alyva.

Atsakovė atsikirsdama į trečiojo asmens argumentus, teismui pateikė R. G. išvadą dėl MB „Keturi, dvidešimt“ dėl apžiūros ir atliktų darbų akto ir nurodė, jog guobos įskiepis turi būti aukštai, todėl jo neįmanoma užkasti, šaknyną iškedenti ne visada rekomenduojama, šiuo atveju nebuvo susiformavusių storų šaknų, todėl nebuvo būtina kedenti; nuotraukoje nesimato užversto molio gabalų ir užmirkimo. Vertinant minimą išvadą pažymėtina, jog R. G. nebuvo nuvykusi į ieškovės žemės sklypą, medelių vietoje neapžiūrėjo, nematė pasodintų medelių bei jų šaknyno, todėl pateikta išvada laikytina kaip nuomonė, kuri nieko nepagrįsta. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie jos parduotų ir ieškovės žemės sklype pasodintų medelių kokybę, būklę tiek jų įsigijimo ir pasodinimo metu, tiek ir pavasarį. Taigi atsakovė neįrodė, kad pardavė ir pasodino tinkamos kokybės medelius (CPK - 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog įsigijus augalus ir juos pasodinus, jų galutinis produktas (rezultatas) priklauso tiek nuo vartotojo, tiek nuo paslaugos teikėjo, tiek nuo aplinkos veiksnių, t. y. drėgmės kiekio, dirvožemio, saulės ir kt. Abi šalys teikė internetinio puslapio išrašus, iš kurių matyti, jog 2017 m. spalio, lapkričio mėnesį vyravo labai lietingi orai, snigo, o 2018 sausį atšilo, sniego danga nutirpo, įšalas sparčiai tirpo, vasarį minusinė temperatūra buvo aukštesnė, vėl įšalo žemė; kovą ilgai laikėsi įšalas, o laikotarpiu nuo 2018 balandžio iki birželio mėnesio matyti, jog buvo aukšta oro temperatūra, sausa. Ieškovė patvirtino, jog medelius pavasarį laistė rankiniu būdu su žarna, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. Č., be to trečiasis asmuo, atlikęs žemės sklypo drėgnumo matavimus, nurodė, jog drėgmės kiekis optimalus ir medeliams drėgmės netrūko. Ieškovės žemės sklype buvo įrengta drenažo sistema, todėl medeliai negalėjo užmirkti ir dėl to neprigyti. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog medelių šaknys buvo užmirkusios ar medeliai ieškovės nebuvo laistomi pavasarį ir jiems trūko drėgmės, todėl jie neprigijo.

2018-05-31 antstolės Vidos Daugirdienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 004/18 – 1015 nurodyta, jog neprigijo 7 vnt. guobų, 2 vnt. klevų, 1 vnt. alyva. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog šie medeliai prigijo. Ieškovė sumokėjo už šiuos medelius atsakovei 949,87 Eur, atsakovė patvirtino, jog ieškovė už medelius yra visiškai atsiskaičiusi. Taigi atsakovei neįrodžius, jog medeliai – guobos, klevai, alyva buvo parduoti tinkamos kokybės ir jie neprigijo, nes ieškovė pažeidė medelių priežiūros taisykles, arba medeliai neprigijo dėl trečiojo asmens kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (aplinkos veiksnių), darytina išvada, kad ieškovei buvo parduoti šie augalai neatitinkantys kokybės reikalavimų. Kaip jau minėta atsakovė nesutiko pakeisti medelių į tinkamos kokybės medelius, todėl ieškovės reikalavimas dėl kainos sumažinimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl įsigytų prekių kaina mažintina 949,87 Eur sumai, o kadangi ieškovė su atsakove už įsigytus medelius jau yra atsiskaičius, todėl iš atsakovės priteistina 979,87 Eur (CK 6.350-6.363 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti 1312,44 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės, kadangi atsakovės pasodinti medeliai neprigijo dėl netinkamo medelių pasodinimo ir atsakovė atsisakė persodinti medelius naujais, todėl ieškovei teko pirkti naujus medelius ir samdyti kitą įmonę medelių pasodinimui ir prašo priteisti už naujai nupirktas pušeles 84,00 Eur ir 1228,44 Eur už suteiktas MB „Keturi, dvidešimt“ paslaugas (medelių pasodinimą).

Teismo nustatyta, jog atsakovę ir ieškovę siejo ne tik vartojimo pirkimo pardavimo santykiai, bet ir vartojimo paslaugų teisiniai santykiai, t. y. atsakovė, įgyvendindama ieškovės namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) apželdinimo projektą, nupirktus medžius pasodino ieškovės sklype, kitus medžius - pušis persodino iš ieškovės kito žemės sklypo. Ieškovė atsiskaitė su atsakove už atliktus darbus, t. y. dirvos paruošimą, medelių pasodinimą bei pušų iškąsimą ir persodinimą ieškovės žemės sklype. Taigi tarp šalių susitarta dėl atlygintinų paslaugų teikimo, tai yra atsakovė įsipareigojo paruošti žemę ir pasodinti medelius.

Byloje nustatyta, jog atsakovė 2017 metų spalio mėnesį pasodino medelius, kuriuos nupirko vasarą Lenkijoje ir 16 vnt. kalninių pušų persodino iš ieškovės kito sklypo į dabartinį ieškovės sklypą. Šalys į bylą nepateikė darbų priėmimo-perdavimo akto, todėl atsakovė mano, jog ieškovei visiškai atsiskaičius su ja, žodinė paslaugų teikimo sutartis įvykdyta laiku ir tinkamai, ieškovė jai sumokėjo 10500 Eur.

2018 metų pavasarį pastebėta ir užfiksuota, jog neprigijo 17 vnt. medelių. Atsakovei nereaguojant į ieškovės pretenzijas dėl medelių persodinimo, ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį MB „Keturi, dvidešimt“, kuris nustatė, jog medeliai neprigijo, nes buvo neteisingai pasodinti (medeliai pasodinti per giliai, užversti moliu, šaknynas neiškedentas, pušų šaknys nukapotos). Atsakovei vengiant atvykti ir nustatyti medelių džiūvimo priežastis, ieškovė, tikėdamasi išvengti didesnių nuostolių, sutiko, jog trečiasis asmuo MB „Keturi, dvidešimt“ džiūstančius medelius gelbėtų, tai yra trečiasis asmuo atkasė džiūstančius medelius, į duobes pylė trąšų, iškedeno šaknis ir šiek tiek iš įdubos pakėlė. 2018-05-31 antstolė Vida Daugirdienė konstatavo, jog neprigijo 17 vnt. medelių. Ieškovė vietoj šių medelių nupirko kitus ir trečiasis asmuo juos pasodino.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad atsakovė netinkamai pasodino medelius. Tai įrodo MB „Keturi, dvidešimt“ aktas, kuriame nurodyta, jog medeliai pasodinti per giliai, šaknynas likęs vazono formos, užversti molio sluoksniu, o pušys persodinant neteisingai iškastos, t.y. iškastas per mažas šaknų plotas, šaknys nukapotos. Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. išsamiai paaiškino, kaip nustatė medelių neprigijimo priežastis. Byloje nustatyta, jog neprigijo 7 vnt. guobos, 2 vnt. raudonieji klevai, 7 vnt. kalninės pušys, 1 vnt. alyva. Pateiktose nuotraukose matyti, jog pušys nudžiūvusios ir šaknys mažos, atrodo kaip nukapotos; atkasti medeliai atrodo lyg augantys vazonuose (šaknys nekedentos). Atsakovė pateikė R. G. nuomonę dėl MB „Keturi, dvidešimt“ pateikto akto, jog guobos įskiepis turi būti aukštai, todėl jo neįmanoma užkasti, šaknyną iškedenti ne visada rekomenduojama, tačiau ši išvada neįrodo, jog medeliai buvo pasodinti tinkamai ir nepaneigia fakto, jog 17 vnt. medelių neprigijo, kas rodo, jog ne tik medelių kokybė įtakojo jų neprigijimą, tačiau ir netinkamas medelių pasodinimas įtakojo ieškovės nuostolių atsiradimą. Šiame kontekste akcentuotina tai, jog atsakovė keitė savo poziciją, vienu atveju minėjo, jog sklypas galėjo užmirkti, kitu atveju, jog žemė buvo per sausa, tačiau įrodymų teismui nepateikė. Atsakovė neįrodė, jog medelių prigijimą sąlygojo nepalankios klimatinės sąlygos bei netinkami ieškovės veiksmai. Priešingai, ieškovė įrodė, jog atsakovės pirkti medeliai neturi įsigijimo, sertifikavimo dokumentų, o pateiktas aktas patvirtina medelių neprigijimo priežastis.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė neprižiūrėjo tinkamai medelių, tai yra jų nelaistė, todėl trūko drėgmės, o ypač vegetacijos laikotarpiu, ko pasekmėje medeliai nudžiūvo, be to, klimatinės sąlygos buvo tokios, kurios galėjo sąlygoti medelių nudžiuvimą (karštas pavasaris, mažai lijo).

Ieškovė nurodė, kad atsakovė nenurodė kaip pasodintus medelius laistyti, be to, ruduo buvo lietingas, įšalui atitirpus, medeliai buvo palaistyti, tai patvirtino ir liudytojas M. Č., o trečiasis asmuo nurodė, jog atlikus apžiūrą nustatė, jog dirvos drėgnumas 2018 m. balandžio mėnesį buvo optimalus, tinkamas medeliams, tai įrodo ir tai, jog ne visi medeliai nudžiuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype veikia drenažas, įrengta laistymo sistema. Tai, jog laistymo sistema priduota tik 2018 metų birželio mėnesį, po to, kai nustatytas dalies medelių neprigijimo faktas, neįrodo ieškovės kaltės, o priešingai, akivaizdu, kad ieškovė rūpinosi pasodinta augalija, be to, patvirtino, jog visus medelius laistė rankiniu būdu su laistymo žarna pati.