Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Į Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 25 d., 2025 m. gegužės 7 d. ir 2025 m. gegužės 21 d. posėdžius niekas iš proceso dalyvių neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo siųsti šaukimai tiek el. paštu, tiek registruotu paštu, tačiau grįžo neįteikti. Institucijų pateiktais telefono numeriais teismui nepavyko susisiekti su administracinėn atsakomybėn traukiama S. N.. Skirtas atvesdinimas neįvykdytas, gyvenamosios vietos adresu S. N. nerasta. Iš 2025 m. gegužės 21 d. telefonogramos matyti, kad telefonu susisiekta su UAB „V.“ buvusia vadove I. M., kuri nurodė, kad S. N. nepažįsta, jokių jos kontaktinių duomenų neturi ir negali pateikti. Atsižvelgiant į nurodytą, teismui išnaudojus visas galimybes informuoti asmenį, tačiau jam neatvykus, teismas bylą išnagrinėjo S. N. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 2 dalis).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimo matyti, kad UAB „V.“ yra VMI skolininkė. VMI 2025 m. kovo 26 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 43 161,78 Eur, iš jų: 441,04 Eur gyventojų pajamų mokestis; 850,64 Eur pelno mokesčio delspinigiai ir 5 022,00 Eur mokesčio avansas; 36 848,10 Eur pridėtinės vertės mokestis. UAB „V.“ mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus ir patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų bei pagal pakaitines deklaracijas. Prievolių įvykdymo terminai yra suėję. Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2022 m. kovo 26 d., tačiau teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo tik nuo 2023 m. lapkričio 10 d., Bendrovei patikslinus deklaracijas už ankstesnius laikotarpius.

VMI, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką taikė šiuos išieškojimo veiksmus: 2023 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 42 983,54 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 228,76 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 166,14 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024 m. sausio 3 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 161,84 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024 m. sausio 8 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 61,95 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024 m. sausio 16 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 42 474,19 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2024 m. vasario 13 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 396,48 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2024 m. kovo 4 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 41 393,42 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024 m. balandžio 8 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 1 933,94 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024 m. gegužės 2 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 1 529,20 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024 m. birželio 13 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 5 495,23 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2024 m. liepos 15 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 1 560,96 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 1 513,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2774-661/2024 iškėlė UAB „V.“ nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 30 d.

Bendrovė turi sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančias UAB „Paysera LT“. Siekiant nustatyti, kaip Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, VMI kreipėsi į UAB „Paysera LT“, prašydama pateikti Bendrovės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 19 d. Išanalizavus pateiktų banko sąskaitos lėšų judėjimą nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI.

Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui: 2023 m. gegužės 18 d. pervedė 47 500,00 Eur R. D., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 37 850,36 Eur; 2023 m. gegužės 19 d. pervedė 600,00 Eur S. N., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 37 850,36 Eur; 2023 m. gegužės 26 d. pervedė 705,71 Eur S. N., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 37 989,66 Eur; 2023 m. gegužės 29 d. pervedė 2 766,14 Eur UAB „U“, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 37 989,66 Eur; 2023 m. liepos 11 d. pervedė 700,00 Eur S. N., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 48 692,86 Eur; 2023 m. liepos 20 d. pervedė 13 500,00 Eur D. A., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 48 251,82 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11 d. pervedė 17 000,00 Eur Z. M. M., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 49 765,93 Eur; 2023 m. rugsėjo 9 d. pervedė 12 000,00 Eur T. S., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 46 988,42 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. pervedė 29 000,00 Eur R. M., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 46 988,42 Eur; 2023 m. spalio 24 d. pervedė 13 300,00 Eur R. S., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 44 376,06 Eur; 2023 m. lapkričio 13 d. pervedė 235,43 Eur Tele2, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 44 862,36 Eur; 2023 m. lapkričio 13 d. pervedė 242,00 Eur A., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 44 862,36 Eur; 2023 m. lapkričio 13 d. pervedė 1 200,00 Eur S. N., kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 44 862,36 Eur. Be kita ko, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui: 2023 m. gegužės 25 d. pervedė 45,49 Eur RYANAIR (duomenys neskelbtini), kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 37 989,66 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. pervedė 96,48 Eur RYANAIR (duomenys neskelbtini), kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 37 989,66 Eur; 2023 m. liepos 18 d. pervedė 179,99 Eur WIZZ AIR (duomenys neskelbtini), kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 48 692,86 Eur; 2023 m. liepos 18 d. pervedė 26,99 Eur EASYJET (duomenys neskelbtini), kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 48 251,82 Eur; 2023 m. rugpjūčio 9 d. pervedė 100,00 Eur CIRCLE K (duomenys neskelbtini), kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 49 765,93 Eur; 2023 m. rugpjūčio 12 d. pervedė 200,48 Eur RYANAIR (duomenys neskelbtini), kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 49 765,93 Eur; 2023 m. rugpjūčio 22 d. pervedė 873,90 Eur TELE2 PREKYBA, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 49 326,13 Eur; 2023 m. rugsėjo 9 d. pervedė 53,50 Eur BKG*HOTEL AT BOOKING.C, kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 46 988,42 Eur; 2023 m. rugsėjo 16 d. pervedė 155,18 Eur RYANAIR (duomenys neskelbtini), kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 46 988,42 Eur; 2023 m. spalio 24 d. pervedė 96,99 Eur RYANAIR (duomenys neskelbtini), kai tuo metu mokestinė nepriemoka sudarė 44 376,06 Eur.

Bendrovės vadovė S. N., atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams už atliktas paslaugas bei prekes, žinojo apie atsirasiančią prievolę, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs, bet mokestinė nepriemoka nebuvo laiku deklaruota, tačiau jos nevykdė, suteikdama pirmenybę žemenės eilės kreditoriams. Aplinkybė, kad mokėjimo terminas nebuvo suėjęs jos atsakomybės nešalina, kadangi mokėjimų dokumentų datos yra vertinamos tik vykdant atsiskaitymus tos pačios eilės kreditoriams. Pabrėžtina tai, kad tiek mokėjimo kitiems kreditoriams metu, tiek po patikslintos deklaracijos pateikimo Bendrovės vadove buvo S. N. (vadove buvo nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2024 m. vasario 19 d.).

Pabrėžtina, kad Bendrovė atlikdama mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams turėjo mokestinę nepriemoką, tai patvirtina pridedami MAIS dienos balansų išrašai. Tačiau VMI neturėjo teisės priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos, kadangi Bendrovė deklaracijas už ankstesnius laikotarpius patikslino tik 2023 m. lapkričio 10 d. Bendrovės vadovė S. N., vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, išsimokėdama sau atlyginimą, žinojo arba turėjo žinoti, kad Bendrovė turi ženklų įsiskolinimą VMI.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškime darytina išvada, kad Bendrovės vadovė S. N. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių S. N. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta. Taigi S. N. savo tyčiniais veiksmais pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju S. N. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog S. N. nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2024 m. vasario 19 d. buvo UAB „V.“ vadove, todėl ji laikytina tinkamu subjektu, galinčia atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje (Bendrijoje) yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės (Bendrijos) vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. N. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 43 161,78 Eur, mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus ir patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų bei pagal pakaitines deklaracijas, t. y. 441,04 Eur gyventojų pajamų mokestis; 850,64 Eur pelno mokesčio delspinigiai ir 5 022,00 Eur mokesčio avansas; 36 848,10 Eur pridėtinės vertės mokestis. Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2022 m. kovo 26 d., tačiau teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo tik nuo 2023 m. lapkričio 10 d., Bendrovei patikslinus deklaracijas už ankstesnius laikotarpius. Iš byloje pateiktų Bendrovės sąskaitų išrašų matyti, kad esant mokestinei nepriemokai buvo atsiskaitoma su žemesnės eilės kreditoriais, todėl darytina išvada, kad S. N., atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių S. N. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

S. N., būdama įmonės vadove, suvokė savo, kaip įmonės vadovės pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir pačios S. N. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovė sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdama VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad S. N. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. N. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „V.“ finansinę padėtį, atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių S. N. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta. Atsižvelgtina į tai, kokia pinigų suma buvo sumokėta kitiems kreditoriams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti S. N. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedirba, ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. S. N. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias S. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas daro išvadą, kad S. N. už padarytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą, skirtina šio straipsnio sankcijoje baudos vidurkį atitinkanti bauda – 2 200 Eur. Tokia bauda nepažeis administracinės nuobaudos paskirties, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir S. N. asmenybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; įmoka mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-77-1130/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.