Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-13 · Byla Nr. 2SA-182-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
2SA-182-340/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
I. K., S. P.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracija, S. P., D. B., K. Š., S. Š., G. K., S. K., V. K., I. V.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-182-340/11Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 124.1; 124.2.7; 124.2.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), S. P., D. B., K. Š., S. Š., G. K., S. K., V. K., I. V., civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija (Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos), S. Š., G. K., D. B., K. Š..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išspręsti klausimą dėl S. K., V. K., I. V. įtraukimo į bylą; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-784-127/2005ir panaikinti 2005-03-09 nutartį. Nurodė, jog nagrinėjant bylą pagal S. P. pareiškimą dėl termino atnaujinimo į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys, t. y. R. O. ir J. P. dukters A. K. vaikai – S. K., V. K., I. V. ir pareiškėjas I. K., kurie iki 2001-12-31 ir nuo 2004-10-27 turėjo tokias pat teises kaip pareiškėjas S. P.; byloje nedalyvavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas. Nurodė, jog teisėja 2005-03-09 nutartimi, pažeisdama teisės normas ir teismų praktiką dėl tokio pobūdžio pareiškimų priėmimo, neteisėtai priėmė iš išnagrinėjo neteismingą šiam teismui pareiškimą (pareiškėjo gyvenamoji vieta bei R. O. turėta žemė (duomenys neskelbtini)) be visų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą, grindžiant nutartį nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjo teigimu, teisėja darydama išvadas dėl S. P. veiksmų teisėtumo privalėjo pagrįsti savo argumentus specialaus įstatymo normomis, kurios neleidžia atkurti nuosavybės teisių į tų asmenų žemę, kurie neišliko turėtos žemės savininkais iki 1940-07-22 nacionalizacijos. Šiuo atveju pareiškėjo ir S. P. senelis J. P. mirė dar 1929 m., todėl niekas negalėjo teisėtu būdu įgyvendinti nuosavybės teisių į jo turėtą žemę. Teismas netikrino 1995 m. sprendimo, kuriuo atkurtos S. P. nuosavybės teisės į žemę, teisėtumo. Pareiškėjas taip pat nurodė teismo padarytus procesinio įstatymo pažeidimus (dėl sprendimo už akių priėmimo, per mažai pareiškimo priedų egzempliorių, trūko dokumentų apie giminystės ryšį su R. O.). Apie tai, kad teismas priėmė 2005-03-09 nutartį, pareiškėjas sužinojo tik 2009 m. birželio mėn. iš M. Š., kuris pagal įgaliojimą tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo į R. O. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) klausimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. Š. atsiliepime su I. K. prašymu sutiko. Nurodė, kad S. P. nepagrįstai pareiškime teismui nenurodė suinteresuotais asmenimis A. K. (buv. P.) keturių vaikų, kurie kaip R. O. anūkai pagal įstatymus kaip ir S. P. nuo 2004-10-27 įgijo teisę kreiptis į administracinį teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo. Pareiškėjas S. P. kreipėsi į netinkamą teismą, nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių.

Suinteresuoti asmenys D. B. ir K. Š. atsiliepime su I. K. prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas bylą pagal S. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo išnagrinėjo pilnai, visapusiškai, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. I. K. prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, pateiktas siekiant vilkinti civilinės bylos Nr. A2-386-626/2009 Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjimą, prašymo pateikimas įtakotas S. Š.. Po J. P. mirties visa žemė atiteko M. P., todėl I. K. neturi jokių teisių į J. P. ir R. O. žemę. Teismas, priimdamas 2005-03-09 sprendimą nepadarė klaidų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepime su I. K. prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad prasidėjus nuosavybės į žemę atkūrimo procesui su motina A. P. padavė prašymus į žemėtvarkos skyrių dėl M. P. priklausiusių teisių į 4,7 ha žemės (duomenys neskelbtini) atkūrimo, kuriam po J. P. mirties atiteko visas jam priklausęs žemės sklypas. Palikimo priėmimo dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes tuo metu S. P. tėvas tai nelaikė svarbiu klausimu, ginčo dėl to nebuvo. S. Š. nurodė, kad ji padavė prašymą dėl J. P. turėtos žemės (duomenys neskelbtini), o į žemę (duomenys neskelbtini) nepretenduoja. S. P. seserys K. Š. ir D. B. susitarimo pagrindu atsisakė savo 4,7 ha žemės dalių pareiškėjo naudai. Tokiu būdu nesant kitų pretendentų, tik S. P. laiku, nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. P. priklausančią žemę, šios teisės jam atstatytos remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1995-07-28 sprendimu. Praėjus 7 m. po minėto sprendimo S. Š. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, teigdama, kad 4,7 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė tik R. O.. Ieškinys 2003-05-06 sprendimu atmestas, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs jos apeliacinį skundą, konstatavo, kad R. O. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 1,175 ha žemės. Teismas nesiaiškino J. P. vaikų dalių ar atsidalijimų, nes tokių reikalavimų nebuvo, byloje nedalyvavo S. ir A. P., nes jos bylos nagrinėjimo metu buvo mirusios, duomenų apie jų vaikus niekas neturėjo. A. P. vaikai nei iki minėto apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo nei po to neįgyvendino savo teisių pagal Įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, neišreikšdami savo valios pretenduoti į senelių J. P. ir R. O. turėtą žemę. I. K. kreipdamasis į teismą praėjus 14 m. po 1995 m. sprendimo, kuriuo atstatytos nuosavybės teisės į 4,7 ha sklypą, elgiasi nesąžiningai, vilkina priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pareiškėjas yra praleidęs visus įstatymų nustatytus terminus kreiptis dėl R. O. turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo, be to, iki šiol nėra pareiškęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi teismo sprendimas nepaliečia jo interesų, jis negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl termino atnaujinimo S. P., baigtimi. Esminių klaidų teismas, priimdamas 2005-03-09 nutartį, kurią prašo panaikinti pareiškėjas I. K., nepadarė. Pareiškimas paduotas vadovaujantis CPK 576 str. 2 d., t. y. tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinė reikšmę turintis veiksmas – šiuo atveju pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo priimti Vilniaus apskrities viršininko administracija. Į bylos nagrinėjimą ši institucija buvo įtraukta. Teismas neturėjo išeiti už pareiškimo ribų ir tikrinti 1995 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo teisėtumo. Teismas nepriėmė sprendimo už akių. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kada sužinojo apie 2005-03-09 sprendimą.

Suinteresuoti asmenys V. K., S. K. ir I. V. atsiliepime su I. K. prašymu sutiko. Nurodė, kad jie kaip ir I. K. turi tikslą įstatymų nustatytas tvarka kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą dėl prašymų bei nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo siekiant atkurti nuosavybės teises į jiems priklausančios žemės dalis (duomenys neskelbtini), kuri neteisėtai 1995 m. grąžinta S. P.. Šiuo metu pagal generalinio prokuroro prašymą kitoje atnaujintoje civilinėje byloje bus pilnai įvertintas klausimas dėl 1995 m. sprendimo teisėtumo, nes 2003 m. teismas ginant ieškovės S. Š. pažeistas teises panaikino 1995 m. sprendimą tik dėl 1,175 ha žemės dalyje ir neįvertino klausimo dėl sprendimo teisėtumo likusioje 3,525 ha žemės dalyje, kurioje buvo pažeistos kitų suinteresuotų asmenų teisės ir viešasis interesas.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pateiktu atsiliepimu prašė prašymą atmesti. Nurodė, jog iki 2005-04-22 Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutarties, teismų praktika nenumatė, kokiam teisme turi būti nagrinėjami prašymai atnaujinti terminą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl teismingumo principas nebuvo pažeistas.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-03-23 nutartimi I. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-784-127/2005 atmetė. Teismas konstatavo, jog LAT yra pasisakęs, jog proceso atnaujinimo institutas taikomas tik tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (LAT 2004-09-20 nutartis Nr. 3K-3-458/2004, 3K-7-362/2007). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis šioje byloje gali būti pareiškėjas ir, kad neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų. Teismai pagrįstai nesiaiškino J. P. vaikų dalių ar atsidalijimų, nes tokių reikalavimų nebuvo. Byloje nedalyvavo S. ir A. P., nes jos yra mirusios. Nei pareiškėjas, nei kiti J. P. vaikai neįgyvendino savo teisių pagal Įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nesikreipė į žemėtvarkos skyrių išreikšdami savo valią pretenduoti į senelių turėtą žemę; tik po 14 metų po Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1995-07-28 sprendimo pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas atnaujinti procesą byloje, kurios sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir interesams, teismas sutiko su tuo faktu, kad nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo motina A. P. iki žemės nacionalizacijos valdė nuosavybės teise žemę (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, pareiškėjas pagal CPK 37 str. neturi ir negali turėti suinteresuotumo bylos baigtimi, jis yra praleidęs visus įstatymo numatytus terminus kreiptis dėl R. O. turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo, nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo, jis net nesako, kad pretenduos į R. O. turėtą žemę, todėl teismas padarė išvadą, kad jis nėra suinteresuotas asmuo minėtoje byloje. Teismas, išnagrinėjęs prašymą nenustatė, kad būtų buvusi padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (366 str. 1 d. 9 p.). Išanalizavus pareiškėjo įvardintus pažeidimus (kad jis nebuvo įtrauktas į bylą, kad nepagrįstai teismas nustatė, jog S. P. praleido terminą dėl svarbių priežasčių, kad teismas turėjo patikrinti 1995-07-28 VAVA sprendimą, kad buvo įtraukta VAVA, kad teismas vadovavosi CPK 443 str. 9 d., kad Vilniaus m 1 apylinkės teismas neturėjo teisės priimti S. P. pareiškimo ir jį nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka) akivaizdu, kad nebuvo padaryta esminių ar galėjusių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui klaidų, dėl ko nėra pagrindo procesą atnaujinti. Be to pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nėra praleidęs CPK 368 str. 1 d. numatyto 3 mėnesių termino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas I. K. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-23 nutartį ir išspręsti klausimus dėl bylos atnaujinimo ir 2005-03-09 nutarties panaikinimo iš esmės. Nesutinka su teismo išvada, jog apeliantas negali būti suinteresuoti asmeniu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Nurodo, kad teismas nesivadovavo specialaus įstatymo normomis, o nutartį motyvavo remdamasis tik S. P. advokatės paaiškinimais. Teismas teisingai nustatė, kad byloje pagrįstai nedalyvavo mirusios S. ir A. P., bet nepagrįstai nutylėjo, kad į bylą neteisėtai nebuvo įtraukti mirusios A. P. (K.) vaikai, kurie po jos mirties yra pirmos eilės įpėdiniai į jų motinai priklausančią žemės dalį iš R. O. palikimo. Neatsižvelgė, kad S. Š. ir G. K. 2005-03-07 atsiliepimuose buvo informavusios teismą dėl neįtrauktų A. K. vaikų. Taip pat neatsižvelgta, kad Vilniaus r. apylinkės teisme pagal generalinio prokuroro prašymą yra atnaujintas procesas byloje, kur įtraukti visi keturi A. K. vaikai, ir kuri sustabdyta iki bus išspręsta nagrinėjama byla. Teismo išvados nepagrįstos ir neteisėtos, teismas nesiaiškino ir visapusiškai neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Apelianto vertinimu, teismas be pagrindo sureikšmino 14 metų terminą, prašymų padavimo/nepadavimo faktus, nepagrįstai nurodė, jog apeliantas praleido įstatymo nustatytus terminus kreiptis dėl R. O. turėtos žemės grąžinimo, šiais klausimais pasisakyti kompetentingas administracinis teismas. Apelianto teigimu, teismas pažeidė jo teisę savo nuožiūra rinktis pažeistų teisių gynimo būdą, nes pagal įstatymą apeliantas turintis teisę ginti savo pažeistas teises per bylos atnaujinimą. Taip pat pažeista teisė turėti su advokatu byloje ir kitą atstovą. Darydamas išvadą dėl suinteresuoto asmens statuso teismas nepagrįstai nesivadovavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normomis, apelianto teigimu, nepaneigiamas faktas, jog jis nuo 2004-10-12 pagal specialiai priimtą įstatymą turėjo neabejotinas teises padavinėti prašymus atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią žemės dalį. Atkreipia dėmesį, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal CK, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. S. P. turėjo kreiptis į administracinį teismą. Nurodo, kad prašyme buvo nurodęs, kad apie 2005-03-09 nutartį sužinojo iš M. Š. 2009 m. birželio mėnesį, M. Š. buvo teismo posėdžio metu, tačiau teismas neįvykdė pareigos objektyviai išsiaiškinti šį klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą S. P. prašo I. K. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-23 nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo surašymo. Nurodo, jog pateiktas skundas rodo šalis piktnaudžiavimą savo teisėmis, skundas apima ne šioje civilinėje byloje, dėl kurios atnaujinimo kreiptasi, nagrinėjimo dalykus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad byloje gali būti pareiškėjas ir nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais būdais. Apeliantas neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismo sprendimas neliečia jo interesų; jis praleidęs įstatymo numatytus terminus kreiptis dėl R. O. turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo; nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas pagrįstai nustatė, kad nebuvo padaryta esminių ir galėjusių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui klaidų, o apelianto dėstomos priežastys ir neva padaryti pažeidimai nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.), taigi atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01; tačiau skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas vadovaujantis nutarties priėmimo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 str. 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Siekiant maksimaliai apriboti galimą intervenciją į iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius teisinius santykius, įstatymo leidėjas numatė prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus – tris mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo bei naikinamąjį penkių metų terminą – nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo momento (CPK 368 str.).

Taigi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.); be to tik konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 1-9 p.), pateikus prašymą CPK 368 str. nustatytu terminu.

Nagrinėjamu atveju kreipdamasis į teismą pareiškėjas prašė atnaujinti procesą dėl to, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) bei padarė aiškių teisės normos taikymo klaidų (pareiškimas dėl termino atnaujinimo priimtas nepagrįstai, nenustačius termino trūkumams pašalinti, pažeidžiant teismingumo taisykles, neįtraukus visų suinteresuotų asmenų) (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.). Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007, kat. 124; Teismų praktika 26).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas byloje, kurios proceso atnaujinimo CPK 336 str. 1 d. 7 p. pagrindu siekia, nebuvo nurodytas suinteresuotu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog apeliantas, pareiškėjas I. K., neturi ir negali turėti suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog įgyvendino savo teises pagal Įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, kreipėsi į žemėtvarkos skyrių išreikšdamas savo valią pretenduoti į senelių turėtą žemę; nepateikė įrodymų, jog jis šioje byloje gali būti pareiškėjas ir, kad neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Kaip matyti iš apelianto į bylą teiktų procesinių dokumentų, jis nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad įstatymų nustatytu terminu pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. įgyvendino savo teises Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat duomenų, kad pats būtų iniciavęs procesą dėl praleisto termino atnaujinimo. Nėra aiškus apelianto suinteresuotumas byloje, kokias pasekmes jam sukeliančio rezultato jis siekia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nėra subjektas, galintis prašyti proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu.

Pažymėtina, kad kiti A. K. (P.) vaikai: S. K., V. K., I. V., nors pateiktais atsiliepimais iš esmės ir prisidėjo prie pareiškėjo prašymo, tačiau, taip pat nėra duomenų, kad jie įgyvendino savo teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kreipėsi į žemėtvarkos skyrių išreikšdami savo valią pretenduoti į senelių turėtą žemę, ar į teismą dėl praleisto terminio atnaujinimo, t. y. turi suinteresuotumą byloje, be to, šie asmenys pareiškėjui nebuvo suteikę įgaliojimų veikti jų vardu. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl kitų A. K. (P.) vaikų neįtraukimo į bylą.

Nustačius, kad apeliantas, pareiškėjas I. K., nėra suinteresuotas asmuo byloje, (nenustačius jokių jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų) ir šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujinamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neturi teisinės reikšmės kiti apelianto argumentai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (pareiškimas dėl termino atnaujinimo priimtas nepagrįstai, nenustačius termino trūkumams pašalinti, pažeidžiant teismingumo taisykles, neįtraukus visų suinteresuotų asmenų), kadangi, kaip minėta, prašymus atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., gali pareikšti asmenys, išvardyti CPK 365 str. 1 d., t. y. tokie neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl aiškių teisės normos taikymo klaidų 2005-03-09 nutartyje, ir nenustatė, kad tokių klaidų buvo padaryta, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nesiaiškino ir neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nėra praleidęs CPK 368 str. 1 d. numatyto 3 mėnesių termino. Apeliantas nurodo, jog apie 2005-03-09 nutartį sužinojo 2009 m. birželio mėn. iš M. Š., kuris turėdamas įgaliojimą atstovauti apelianto interesus kartu su advokatu, buvo teismo posėdyje ir teismas galėjo objektyviai išsiaiškinti, ar terminas praleistas, ar nepraleistas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus; CPK 369 str. reglamentuojančiame prašymo atnaujinti procesą turinį, taip pat numatytas reikalavimas, jog prašyme turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas 368 str. nurodytų terminų skaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apeliantas nepagrįstai pareigą įrodyti, kada jis sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, perkelia teismui. Kaip matyti iš pateikto pareiškimo atnaujinti procesą bei prie jo pridedamų dokumentų (b.l. 162-170, t.1), pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog apie 2005-03-09 nutartį sužinojo iš M. Š., kokiu būdu sužinojo ir sužinojo tik 2009 m. birželio mėn., atsižvelgiant į tai laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad nėra praleidęs CPK 368 str. 1 d. numatyto 3 mėnesių termino.

Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prideda įrodymus, kad už bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Lt išlaidų (b.l. 51, t.2). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis viršija minėtų Rekomendacijų 8.15 p. nustatytą maksimalų dydį. Pagal 8.15 p. nagrinėjamu atveju maksimalus užmokesčio advokatui už atsikirtimo atskirajam skundui surašymą dydis būtų 400 Lt (800 Lt Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga * 0,5 koeficientas). Teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į tai, kad suinteresuoto asmens atstovei parengti atsiliepimą į atskirąjį skundą, nebuvo būtinas specialus pasirengimas, atsiliepime pakartotinai nurodyti ir byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose jau išdėstyti argumentai, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 11 p.) ir priteisti visą suinteresuoto asmens prašomą sumą, S. P. iš apelianto priteistina 400 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Iš apelianto I. K. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 16,05 Lt (b.l. 55, t.2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto I. K. S. P. 400 Lt (keturis šimtus litų) už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Priteisti iš apelianto I. K. 16,05 Lt (šešiolika litų, 5 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėja T. ŽukauskienėKopija: