Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB lizingas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-229-262/2012, pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB lizingo (buvęs pavadinimas UAB DnB NORD lizingas) ieškinį atsakovams J. V. L., E. B., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vidirmas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimui 2008 m. sausio 21 d. tarp ieškovo ir J. V. L. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 200801F-2638-G bei 2008 m. gegužės 22 d. laidavimo sutartis Nr. 200805F-4378-G. Už tinkamą prievolių pagal Lizingo sutartis įvykdymą laidavo ir atsakovas E. B., sudarydamas su ieškovu 2008 m. sausio 21 d. Laidavimo sutartį Nr. 200801F-2638-G bei 2008 m. gegužės 22 d. Laidavimo sutartį Nr. 200805F-4378-G2.

Lizingo gavėjas UAB „Vidirmas“ lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. nemokėjo lizingo mokėjimų pagal mokėjimų grafikus, todėl ieškovas 2009 m. vasario 24 d. pretenzija Nr. 30.58.17-1196 įspėjo UAB „Vidirmas“ dėl netinkamo jo įsipareigojimų vykdymo pagal Lizingo sutartis ir paragino padengti susidariusį įsiskolinimą. 2009 m. vasario 25 d. pranešimais apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuoti ir laiduotojai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Teismo teiginys, kad sutartis nutraukta ne dėl lizingo gavėjo sutarties pažeidimo, vertinamas kritiškai - dar iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vidirmas“ savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Bankroto bylos iškėlimas trečiajam asmeniui neatleidžia tiek jo, tiek ir laiduotojų, kaip solidarių bendraskolių, nuo sutartinės civilinės atsakomybės, atsiradusios Lizingo sutarties 8.9. p. pagrindu ir nepanaikina kaltės dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Anot apelianto, dar neįsiteisėjus 2009 m. gegužės 13 d. nutarčiai dėl UAB „Vidirmas“ bankroto bylos iškėlimo (nutartis įsiteisėjo 2009 m. gegužės 23 d.) ieškovas 2009 m. gegužės 21 d. išsiuntė pranešimą dėl lizingo sutarčių nutraukimo. Šis pranešimas, pasak apeliavo, pavirtina apie ieškovo siekį pagrįstai nuraukti susiklosčiusius teisinius santykius su lizingo gavėju.

2. Pagal lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.9 punktą, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą, sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pa sumokėti 30 neapmokėtos lizingo vertės dydžio baudą. Kitaip tariant, kai lizino sutartis nutraukta, lizino davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš Lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu Lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Apelianto teigimu, susigrąžinus Lizingo objektus, ieškovas automatiškai nebuvo sugrąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę sutartis, priešingai – situacija, kai Lizingas priverstas susigrąžinti turtą, reiškia jam didelius nuostolius ir būtent šių nuostolių kompensavimui sutartyje numatyta 30 proc. neapmokėto lizingo objekto vertės bauda.

3. Ieškovui pareiškus kreditorinius reikalavimus UAB „Vidirmas“ bankroto byloje 606 700,46 Lt sumai (įkaitant ir 137 011,66 Lt baudą pagal Lizingo sutartis), Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi kreditorinį reikalavimą patvirtino pilna apimtimi, taigi ir laiduotojai (atsakovai) už UAB ,,Vidirmas“ skolas atsako tokia pačia apimtimi, kaip ir pagrindinis skolininkas.

4. Ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai buvo sumažintos ir bylinėjimo išlaidos (žyminis mokestis iki 3 156,00 Lt bei atstovavimo išlaidos iki 1 789,00 Lt). Kadangi ieškinys turėtų būti tenkinamas pilnai, tai tuo pagrindu turi būti priteisiamos iš atsakovų ieškovo naudai visos jo patirtos bylinėjimo išlaidos – 6 403,00 Lt žyminio mokesčio bei 3 630,00 Lt atstovavimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojų atsakovų J. V. L. ir E. B. pareigos sumokėti ieškovui AB DNB lizingas, kaip lizingo davėjui, baudą už pagrindinio skolininko UAB „Vidirmas“ prievolės pažeidimą.

Ieškovas AB DNB lizingas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo prijungti prie bylos 2009 m. liepos 13 d. finansinio reikalavimo bankrutuojančiai UAB ,,Vidirmas“ kopiją bei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį, kuria patvirtintas šis finansinis reikalavimas, ir pažymi, kad anksčiau ieškovas šios nutarties į bylą neteikė, manydamas, jog iškilus klausimui dėl pareikšto finansinio reikalavimo, pateikto į UAB „Vidirmas“ bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas, turėdamas galimybę naudotis oficialios Lietuvos teismų sistemos informacinės sistemos LITEKO duomenų baze, patikrins šią informaciją, nes apie UAB „Vidirmas“ bankroto bylos iškėlimą teismui buvo žinoma.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 314 straipsnio nuostatą draudžiama apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Teisėjų kolegija dėl pastarųjų sprendžia, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl tenkina apelianto prašymą prijungti naujai teikiamus įrodymus.

Ieškovo AB DNB lizingas ieškinį atsakovų J. V. L. ir E. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies: nustatęs, kad atsakovas UAB „Vidirmas“ lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. laiku nemokėjo lizingo mokėjimų, ir tuo pagrindu padaręs išvadą, kad atsakovai, kaip laiduotojai, privalo solidariai atsakyti ieškovui AB DNB lizingas už BUAB „Vidirmas“ neįvykdytas prievoles, priteisdamas iš jų 133 139,16 Lt skolos pagal Lizingo sutartis. Padaręs išvadą, kad Lizingo sutarčių ieškovas nenutraukė, sutarys pasibaigė skolininkui UAB „Vidirmas“ iškėlus bankroto bylą, t.y. nepriklausomai nuo ieškovo valios, ir nesutikęs su ieškovo pareikštu reikalavimu priteisti iš atsakovų 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudą, kuri sudaro 137 011,66 Lt, šią ieškinio dalį atmetė.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovų 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudą (137 011,66 Lt), ieškovas AB DNB lizingas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvada, jog sutartis nutraukta ne dėl lizingo gavėjo sutarties pažeidimo, nepagrįsta. Apelianto teigimu, dar iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vidirmas“ savo įsipareigojimus Lizingui vykdė netinkamai. Pasak apelianto, bankroto bylos iškėlimas trečiajam asmeniui neatleidžia tiek jo, tiek ir laiduotojų, kaip solidarių bendraskolių, nuo sutartinės civilinės atsakomybės, atsiradusios Lizingo sutarties 8.9. p. pagrindu ir nepanaikina kaltės dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Dar neįsiteisėjus 2009 m. gegužės 13 d. nutarčiai dėl UAB „Vidirmas“ bankroto bylos iškėlimo (nutartis įsiteisėjo 2009 m. gegužės 23 d.), ieškovas 2009 m. gegužės 21 d. išsiuntęs pranešimą dėl lizingo sutarčių nutraukimo.

Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, aiškindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei prašomos teisinės apsaugos pagrįstumą, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar pati teisinės apsaugos prašanti šalis įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2009).

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir UAB „Vidirmas“ buvo sudarytos dvi lizingo sutartys: 2008 m. sausio 21 d. Lizingo sutartis Nr. 200801F-2638 (su visais pakeitimais bei papildymais) dėl 2008 m. gamybos 3 autovežinių priekabų su antstatais (serijiniai numeriai LTS0400008668N131, LTS0400008672N131 ir LTS0400008671N131) įsigijimo finansavimo (7, 8-10, 11 b. l., 1 t.) bei 2008 m. gegužės 22 d. Lizingo sutartis Nr. 200805F-4378 (su visais pakeitimais bei papildymais) dėl 2008 m. gamybos autovežinės priekabos su antstatu (serijinis numeris LTS0400008698N131) įsigijimo finansavimo (17, 18-20, 21 b. l., 1 t.).

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Vidirmas“, prievolių, kylančių iš lizingo sutarčių, įvykdymo užtikrinimui 2008 m. sausio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo J. V. L. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 200801F-2638-G (24 b. l., 1 t.) bei 2008 m. gegužės 22 d. laidavimo sutartis Nr. 200805F-4378-G (25 b. l., 1 t.). Už tinkamą prievolių pagal Lizingo sutartis įvykdymą laidavo ir atsakovas E. B., 2008 m. sausio 21 d. sudarydamas su ieškovu Laidavimo sutartį Nr. 200801F-2638-G (26 b. l., 1 t.) bei 2008 m. gegužės 22 d. Laidavimo sutartį Nr. 200805F-4378-G2 (27 b. l., 1 t.). Laidavimo sutartimis laiduotojai J. V. L. ir E. B., kaip solidariniai skolininkai, įsipareigojo įvykdyti pagal lizingo sutartis klientui (UAB „Vidirmas“) atsirandančias prievoles lizingo davėjo naudai tuo atveju, jei klientas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal minėtą lizingo sutartį (laidavimo sutarčių 2.1. p.).

Byloje nėra ginčo, kad klientas UAB „Vidirmas“ savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma priteisti 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio bauda grindžiama Lizingo sutarčių 8.9. p., kuriuo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo, jog sutarties nutraukimo atveju klientas privalo grąžinti lizingui turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudą (10, 20 b. l., 1 t.).

Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų (tame tarpe ir apelianto neva 2009 m. gegužės 21 d. siųsto pranešimo), patvirtinančių, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos, ieškovo iniciatyva, taigi nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos ne dėl lizingo gavėjo sutarties pažeidimo, yra nepagrįsta. Priešingai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog trečiasis asmuo BUAB „Vidirmas“ lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. laiku nemokėjo lizingo mokėjimų, todėl atsakovai (laiduotojai) privalo solidariai atsakyti visu savo turtu ieškovui AB DNB lizingas už trečiojo asmens BUAB „Vidirmas“ neįvykdytas prievoles (210 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai aiškino Lizingo sutarčių 8.9. p. nuostatą, nurodydamas, kad pagrindas baudai sumokėti atsiranda tik sutarties nutraukimo atveju bei teisingai konstatavo, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių lizingo sutarčių nutraukimą (211 b. l., 1 t.).

Kaip minėta, ieškovo prašomos priteisti 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudos, grindžiamos Lizingo sutarčių 8.9. p., sumokėjimo pagrindas atsiranda tik sutarties nutraukimo atveju, taigi nepagrįstas apelianto argumentas, jog susigrąžinęs Lizingo objektus, ieškovas automatiškai nebuvo sugrąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę sutartis, tokia situacija jam reiškia didelius nuostolius ir būtent šių nuostolių kompensavimui sutartyje numatyta 30 proc. neapmokėto lizingo objekto vertės bauda. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nereikalavo atlyginti jam nuostolių CK 6.574 straipsnio pagrindu, todėl teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovui nebuvo kompensuoti visi patirti nuostoliai ir kad jis nebuvo grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, šalims tinkamai įvykdžius sutartį.

Apeliantas teigia, kad Lizingui pareiškus finansinius reikalavimus UAB „Vidirmas“ bankroto byloje 606 700,46 Lt sumai (įkaitant ir 137 011,66 Lt baudą pagal Lizingo sutartis), Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi kreditorinį reikalavimą patvirtino pilna apimtimi, taigi ir laiduotojai (atsakovai) privalo juos patenkinti pilna apimtimi.

Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Laiduotojo prievolės akcesoriškumas lemia ir laiduotojo gynimosi nuo jam pareikšto reikalavimo būdus bei galimybę gintis nuo reikalavimo tais pačiais argumentais, kuriuos galėtų naudoti pagrindinis skolininkas. CK 6.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. Pagal CK 6.82 straipsnio 3 dalies nuostatą, laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Vadinasi, laiduotojas gali reikšti kreditoriui tiek materialinio teisinio pobūdžio, tiek ir procesinio teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriuos galėtų pareikšti ir pagrindinis skolininkas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, teigti, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartimi pilna apimtimi 606 700,46 Lt sumai (įkaitant ir 137 011,66 Lt baudą pagal Lizingo sutartis) patvirtintas Lizingo kreditorinis reikalavimas UAB „Vidirmas“ bankroto byloje turėjo automatiškai sąlygoti ieškinio reikalavimo dėl baudos priteisimo patenkinimą ir šioje byloje, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta UAB „Vidirmas“ bankroto byloje, nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės galios. Taigi, atsakovas šioje byloje teisėtai reiškė ieškovui materialinio pobūdžio atsikirtimus dėl sutartinės atsakomybės taikymo, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino ir pripažino pagrįstais, spręsdamas dėl atsakovo kaip solidaraus bendraskolio, prievolės ieškovui apimties.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui esminės teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti naikinama apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).

Atsakovas J. V. L. atsiliepimu į ieškovo AB DNB lizingas apeliacinį skundą prašo priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas (21 b. l., 2 t.), tačiau šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl spręsti jų paskirstymo klausimą nėra pagrindo (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.