Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.1 punkte (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti užtikrinama 7 kv. m ploto norma, kuri numatyta Higienos normos HN 47:2011 18 punkte, tačiau pareiškėjas nebuvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje (Laisvės atėmimo vietų ligoninėje), o atliko bausmę pataisos namuose, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-106 „Dėl nuteistiesiems tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų arba gyvenamųjų patalpų aukštų rakinimo laiko nustatymo“ (toliau – ir Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymas) yra nustatytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas 5-ojo lokalinio sektoriaus 12-ojo būrio ir 10-ojo lokalinio sektoriaus 2-ojo būrio gyvenamosioms patalpoms ir tai, kad gyvenamųjų patalpų aukštai rakinami nuo 17 val. iki 7 val. (b. l. 93, 94). Bylos duomenys patvirtina, jog 12-ojo būrio 1-ame miegamajame vienam asmeniui teko 3,86 kv. m, o tai reiškia, kad nebuvo pažeista nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, nei Alytaus PN direktoriaus įsakymu nustatyta 3,6 kv. m ploto norma. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma atliekant bausmę 2-ajame būryje, pažymi, kad 5-oje ir 7-oje miegamosiose patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta 3,1 kv. m, tiek Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakyme nustatyta 3,6 kv. m ploto norma. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 2-ojo būrio 2-ojo miegamojo plotas yra 21,16 kv. m ir jame įrengtos 6 miegamosios vietos. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek faktiškai asmenų gyveno patalpoje laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., todėl teismas, vertindamas vienam asmeniui tenkančią ploto normą, patalpos plotą dalija iš jame esančių miegamųjų vietų skaičiaus. Taigi esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms vienam asmeniui teko 3,52 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta 3,1 kv. m ploto norma nebuvo pažeista, tačiau neatitiko Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatytos 3,6 kv. m ploto normos.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 12 būrio 1-ame miegamajame nuteistieji buvo nuolat užrakinti. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punktą, nuteistieji gali būti užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Taisyklių 73² punkte nurodyta, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Byloje esantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymas patvirtina aplinkybę, kad 12-ojo būrio ir 2-ojo būrio nuteistieji buvo rakinami aukštuose nuo 17 val. iki 7 val. Pažymėtina, kad tuo laiku, kuomet pareiškėjas buvo rakinamas aukštuose, jam nebuvo apribota galimybė pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens šaltinio. Taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas nuolat rakinamose patalpose ir neturėjo galimybių dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2020 m. birželio 3 d. pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 21), tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo nustatytas specialus globos poreikis.

Teismo nuomone, anksčiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad neįgaliems nuteistiesiems Alytaus PN sudaryta galimybė savarankiškai judėti įstaigoje, patekti ir naudotis sanitariniais įrenginiais, dušu, tualetu, todėl paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tinkamos kalinimo aplinkos neįgaliam nuteistajam nesudarymo.

Byloje nekilo ginčas dėl aplinkybių, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, unitazai vieni nuo kitų atskirti pertvaromis, tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 62-64).

Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai, nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kuriomis Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš to, jog karantino kameroje buvo įrengtas tupimas unitazas, kad karantino patalpoje negalėjo pasinaudoti dušu dėl to, kad bėgo šaltas vanduo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja. Teismas pabrėžia, kad, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog karantino kameroje buvo tupimas klozetas, kad pataisos namai nesuteikė tinkamos galimybės pasinaudoti dušu, tačiau nenurodė, kada konkrečiai tai įvyko, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtų pažeidimų jis būtų kreipęsis į pataisos namus ir administracija į tai nereagavusi. Teismo nuomone, šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

Byloje nėra ginčo, kad pataisos namų 2 būrio patalpose nuo 2018 m gruodžio 10 d. buvo vykdomi remonto darbai (b. l. 29). Nors atsakovės atstovas nurodo, kad darbai buvo atliekami tik dienos metu ir tik darbo dienomis, patalpos buvo remontuojamos tik po vieną, todėl nuteistasis negalėjo jausti dažų, pjaustomo metalo kvapo, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. atsakyme į kito nuteistojo skundą (b. l. 114–115) užfiksuota, kad 2 būrio 8 miegamojo patalpos ore nustatyta ksileno ir etilbenzeno koncentracija viršijo leistinas normas, reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas remonto metu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo paskirtas gyventi į 2-ojo būrio 7-ąjį miegamąjį, teismas konstatuoja, jog ir 7-oje patalpoje cheminių medžiagų koncentracija viršijo Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ reikalavimus. Taigi, šioje dalyje konstatuotini neteisėti Alytaus PN veiksmai, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 35:2007 reikalavimus ir neužtikrinant pareiškėjui saugios gyvenamosios aplinkos.

Pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013). Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčą kelia ne dėl Alytaus PN suteiktų, nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o dėl šios įstaigos neveikimo, neužtikrinant, jog pareiškėjui būtų suteikti reikalingi (gydytojo paskirti) vaistai. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galbūt neteisėtų Alytaus PN veiksmų, susijusių su šios įstaigos administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, spręstina, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte numatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19 ir 20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros padalinyje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) gydomuosiuose skyriuose neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a ) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Alytaus PN privalo aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Nurodytos teisės normos įpareigoja Alytaus PN administraciją aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais, būtinais jo funkcijų įgyvendinimui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 21). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjui gydyti skirti vaistai „(duomenys neskelbtini)“ 0,5 mg, gerti po 2 tabletes 2 kartus per dieną, „(duomenys neskelbtini)“ 15 mg, gerti vieną kartą dienoje, „(duomenys neskelbtini)“ 4 mg, gerti vieną kartą per dieną, „(duomenys neskelbtini)“ 400 mg, gerti 2 kartus dienoje (b. l. 68–80, 118). Pareiškėjas skunde teigia, kad kentė skausmą, nes negavo „(duomenys neskelbtini)“, taip pat teigė, jog nebuvo aprūpintas „(duomenys neskelbtini)“. Alytaus pataisos namai 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 363-541 pareiškėjui atsakė, jog dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojų, „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo minimomis dienomis įstaiga neturėjo (b. l. 150). Byloje esančioje Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų priežiūros skyriaus 2019 m. spalio 7 d. Asmens priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192/2019 ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nustatyta, jog nuteistajam P. B. nesant „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas lygiavertis gydymas „(duomenys neskelbtini)“ ir įvertinus pareiškėjo minimus laikotarpius konstatuota, kad nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. kovo 10 d. paskirtą vaistą gavo, 2019 m. kovo 7 d. – 2019 m. kovo 13 d. paskirto vaisto neatsiėmė, nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 20 d. gavo „(duomenys neskelbtini)“ arba lygiavertį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36–42). Tokie duomenys užfiksuoti ir byloje esančiuose 2019 m. kovo 13 d. medicinos dokumentuose (b. l. 72). Ataskaitoje nustatyta, jog Ambulatorinių pacientų vaistų 2019 m. gegužės 25 d. išdavimo lape nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtas minuso ženklu, o tai reiškia, kad tomis dienomis minėto vaisto nebuvo. Vietoj „(duomenys neskelbtini)“ P. B. gavo kitą vaistą nuo uždegimo „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius atsižvelgdamas į Ataskaitą 2019 m. spalio 8 d. įsakyme Nr. T4-243-(1.34) nustatė, kad nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. nuteistajam P. B. Alytaus pataisos namai neužtikrino aprūpinimo gydytojo paskirtu vaistu „(duomenys neskelbtini)“ ir taip pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktą (b. l. 34, 35).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo funkcijoms įgyvendinti būtinas sąlygas, todėl pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 28 d.) buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovės atstovas atsiliepime neteisingai nurodė, kad Alytaus pataisos namų patalpos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kokios patalpos, kokiu laikotarpiu ir kokie veiksmai, jo nuomone, neatitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Pažymėtina, kad, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, tačiau privalu konkrečiai išdėstyti, kuo pasireiškė pataisos namų veiksmų neteisėtumas, tačiau to pareiškėjas neatliko, todėl šiuos skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN tam tikrais ginčo laikotarpiais neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų.

Pareiškėjas prašė priteisti 2 562 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, neįgaliųjų diskriminaciją, buvo pažeistas jo žmogiškasis orumas. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų būtų kreipęsis į psichologus ar patyręs kokių nors psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, tačiau teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, skausmą, papildomą fizinį ir dvasinį diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra pagrindo atsakovės atstovo pareigūnų elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Kaip minėta, viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai (neveikimas) – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė dvasinių ir fizinių nepatogumų, skausmą, diskriminaciją bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismas vertina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas vertina tai, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma, tačiau ši norma nežymiai neatitiko Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatyto gyvenamųjų patalpų ploto (trūko 0,08 kv. m), taip pat tai, kad remonto metu jam teko kvėpuoti cheminėmis medžiagomis užterštu oru ir neveikė pareigūnų iškvietimo sistema. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl užteršto oro ar dėl neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės ar grėsė pavojus. Tačiau teismui pripažinus, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė Alytaus PN 4 dienas nevykdant pareigos aprūpinti pareiškėją paskirtais vaistais, įvertinus visų nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimų ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į LVAT praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018), teismas sprendžia, kad 200 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina 200 Eur neturtinės žalos suma.

Kita skundo reikalavimų dalis atmestina kaip nepagrįsta, vadovaujantis pirmiau sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.