Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

6. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nebuvo sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II.

13. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-106 „Dėl nuteistiesiems tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų arba gyvenamųjų patalpų aukštų rakinimo laiko nustatymo“ (toliau – ir Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymas) yra nustatytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas 5-ojo lokalinio sektoriaus 12-ojo būrio ir 10-ojo lokalinio sektoriaus 2-ojo būrio gyvenamosioms patalpoms ir tai, kad gyvenamųjų patalpų aukštai rakinami nuo 17 val. iki 7 val. Bylos duomenys patvirtino, jog 12-ojo būrio 1-ame miegamajame vienam asmeniui teko 3,86 kv. m, o tai reiškė, kad nebuvo pažeista nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės), 11¹.1 punkte reglamentuota 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, nei Alytaus PN direktoriaus įsakymu nustatyta 3,6 kv. m ploto norma. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma atliekant bausmę 2-ajame būryje, pažymėjo, kad 5-oje ir 7-oje miegamosiose patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta 3,1 kv. m, tiek Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakyme nustatyta 3,6 kv. m ploto norma. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2-ojo būrio 2-ojo miegamojo plotas yra 21,16 kv. m ir jame įrengtos 6 miegamosios vietos. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek faktiškai asmenų gyveno patalpoje laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., todėl teismas, vertindamas vienam asmeniui tenkančią ploto normą, patalpos plotą dalijo iš jame esančių miegamųjų vietų skaičiaus. Taigi esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms vienam asmeniui teko 3,52 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta 3,1 kv. m ploto norma nebuvo pažeista, tačiau neatitiko Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatytos 3,6 kv. m ploto normos.

16. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme neįgalus asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (2 straipsnio 8 dalis). Šiame įstatyme nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, pagal kurį neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, bei savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principais, reiškiančiais, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (3 straipsnio 5 ir 6 punktai).

19. Teismo nuomone, anksčiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtino, kad neįgaliems nuteistiesiems Alytaus PN sudaryta galimybė savarankiškai judėti įstaigoje, patekti ir naudotis sanitariniais įrenginiais, dušu, tualetu, todėl paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tinkamos kalinimo aplinkos neįgaliam nuteistajam nesudarymo.

21. Teismo nuomone, buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nebuvo prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

22. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš to, jog karantino kameroje buvo įrengtas tupimas unitazas, kad karantino patalpoje negalėjo pasinaudoti dušu dėl to, kad bėgo šaltas vanduo.

23. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog karantino kameroje buvo tupimas klozetas, kad pataisos namai nesuteikė tinkamos galimybės pasinaudoti dušu, tačiau nenurodė, kada konkrečiai tai įvyko, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų jis būtų kreipęsis į pataisos namus ir administracija į tai nereagavusi. Teismo nuomone, šie pareiškėjo argumentai nesudarė pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

25. Teismas įvertino, kad byloje nebuvo ginčo, jog pataisos namų 2 būrio patalpose nuo 2018 m gruodžio 10 d. buvo vykdomi remonto darbai. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad darbai buvo atliekami tik dienos metu ir tik darbo dienomis, patalpos buvo remontuojamos tik po vieną, todėl nuteistasis negalėjo jausti dažų, pjaustomo metalo kvapo, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. atsakyme į kito nuteistojo skundą užfiksuota, kad 2 būrio 8 miegamojo patalpos ore nustatyta ksileno ir etilbenzeno koncentracija viršijo leistinas normas, reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas remonto metu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo paskirtas gyventi į 2-ojo būrio 7-ąjį miegamąjį, teismas konstatavo, jog ir 7-oje patalpoje cheminių medžiagų koncentracija viršijo Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ reikalavimus. Taigi, šioje dalyje teismas konstatavo neteisėtus Alytaus PN veiksmus, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 35:2007 reikalavimus ir neužtikrinant pareiškėjui saugios gyvenamosios aplinkos.

27. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš jo neaprūpinimo gydytojo skirtais vaistais, atliekant bausmę Alytaus PN.

28. Iš pareiškėjo skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kelia ne dėl Alytaus PN suteiktų, nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o dėl šios įstaigos neveikimo, neužtikrinant, jog pareiškėjui būtų suteikti reikalingi (gydytojo paskirti) vaistai. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galbūt neteisėtų Alytaus PN veiksmų, susijusių su šios įstaigos administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, teismas sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

29. Teismas, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, daro išvadą, kad Alytaus PN privalo aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Nurodytos teisės normos įpareigoja Alytaus PN administraciją aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais, būtinais jo funkcijų įgyvendinimui.

31. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo funkcijoms įgyvendinti būtinas sąlygas, todėl pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 28 d.) buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

33. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN tam tikrais ginčo laikotarpiais neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų.

34. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas vertino tai, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma, tačiau ši norma nežymiai neatitiko Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatyto gyvenamųjų patalpų ploto (trūko 0,08 kv. m), taip pat tai, kad remonto metu jam teko kvėpuoti cheminėmis medžiagomis užterštu oru ir neveikė pareigūnų iškvietimo sistema. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl užteršto oro ar dėl neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės ar grėsė pavojus. Tačiau teismui pripažinus, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė Alytaus PN 4 dienas nevykdant pareigos aprūpinti pareiškėją paskirtais vaistais, įvertinus visų nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

35. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimų ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520/2018), teismas sprendė, kad 200 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė 200 Eur neturtinės žalos sumą.

III.

36. Pareiškėjas P. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą, pripažinti skunde nurodytus pažeidimus ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti 2 562 Eur.

37. Pareiškėjas remiasi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimu byloje Nr. I1-2089-428/2020, kuriame teigiama kiek kitaip nei skundžiamame sprendimas. Minėto teismo vertinimu, pagal savo pobūdį socialinės globos sektoriaus patalpos artimesnes laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpoms, todėl vadovaujantis įstatymo analogija tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 5,1 kv. m.

46. Atsakovo atstovo nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo. O ir darytina išvada, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomos 2 562 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. neužtikrinimo.

54. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55. Pasisakydama dėl vienam asmeniui privalomo ploto normos Alytaus PN Socialinės globos sektoriuje ir Taisyklių 11¹.4 punkto, kuris nustato minimalų 5,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose, taikymo teisėjų kolegija pažymi, jog Alytaus PN Socialinės globos sektorius negali būti prilyginamas Laisvės atėmimo vietų ligoninei, todėl turi būti taikomas Taisyklių 11¹.1 punktas, numatantis gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad jam esant šiame sektoriuje, turėjo būti užtikrinta 5,1 kv. m ploto norma, atmetami kaip nepagrįsti.

56. Pažymėtina, kad šioje byloje yra aktualios ne tik Taisyklių nuostatos, bet ir Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 1-106 „Dėl nuteistiesiems tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų arba gyvenamųjų patalpų aukštų rakinimo laiko nustatymo“, kuriuo yra nustatytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas 5-ojo lokalinio sektoriaus 12-ojo būrio ir 10-ojo lokalinio sektoriaus 2-ojo būrio gyvenamosioms patalpoms ir tai, kad gyvenamųjų patalpų aukštai rakinami nuo 17 val. iki 7 val.

57. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie gyvenamųjų patalpų plotą ir miegamąsias vietas jose, nustatyta, jog nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas buvo laikomas karantine, 2 kameroje, kurios plotas yra 29,51 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,68 kv. m. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2-ą būrį, 10-ąjį lokalinį sektorių (Socialinės reabilitacijos sektorių), 2-ąjį miegamąjį, kurio plotas 21,16 kv. m ir jame įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,52 kv. m. Nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2-ojo būrio 7-ąjį miegamąjį, kuris yra 36,7 kv. m ploto ir jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 7,34 kv. m. Nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2-ojo būrio 5-ąjį miegamąjį, kurio plotas yra 35,85 kv. m ir jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,48 kv. m. 2019 m. balandžio 11 d. Socialinės reabilitacijos sektorius buvo uždarytas ir pareiškėjas paskirtas į 12-ojo būrio 1-ąjį miegamąjį, kuris yra 34,75 kv. m ploto ir jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,86 kv. m.

58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs gyvenamųjų patalpų plotą tenkantį pareiškėjui ir nustatęs, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., teko 3,52 kv. m gyvenamojo ploto, pagrįstai konstatavo, kad Taisyklėse numatyta 3,1 kv. m ploto norma nebuvo pažeista, tačiau neatitiko Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatytos 3,6 kv. m ploto normos. Taigi, pareiškėjui 14 parų teko nežymiai mažesnė nei Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatyto gyvenamųjų patalpų ploto norma – trūko 0,08 kv. m.

59. Pareiškėjo teigimu nepagrįstai buvo į bendrą kameros plotą įskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas.

60. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

61. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į ploto apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima baldai. Iš bendro ploto išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kai asmuo yra laikomas kameroje, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas, tada, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Pareiškėjo atveju buvo įrengtas atskiras sanitarinis mazgas tik 2-ojo būrio 7 miegamajame, kuris pritaikytas neįgaliesiems ir šiame miegamajame pareiškėjui teko 7,34 kv. m gyvenamojo ploto. Kitose gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atskirų sanitarinių mazgų, todėl nuteistieji naudojosi bendromis būrio tualeto ir prausyklų patalpomis.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog situacija, kai unitazai vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad situacija bendrame tualete yra dar labiau žeminanti, nes ten mato daug daugiau žmonių, yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais įrodymais.

63. Viena iš pagrindinių Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui. Aprašo 19–20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

64. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas.

65. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo sveikatos istoriją, nustatė, jog nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėjui Alytaus PN neužtikrino aprūpinimo gydytojo paskirtu vaistu „(duomenys neskelbtini)“ ir taip pažeidė Aprašo 4 punktą. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją gydytojų paskirtais vaistais, todėl pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojų paskirti vaistai).

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad ne tik gyvenamųjų patalpų aukštai buvo nuolat rakinami, bet 12 būryje buvo rakinamos ir atskiros kameros. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad tuo laiku, kuomet pareiškėjas buvo rakinamas aukštuose, jam nebuvo apribota galimybė pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens šaltinio. Taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas nuolat rakinamose patalpose ir neturėjo galimybių dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas ne tik, kad neneigia, jog galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti, bet ir remiasi 12-o būrio dienotvarke, nurodydamas kada turėjo galimybę pasivaikščioti kieme, būrio koridoriuje ar būti poilsio kambaryje.

67. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodytų aplinkybių dėl tupimo tualeto, netinkamai įrengtų bendrų sanitarinių mazgų, buitinių parazitų (tarakonų) buvimo, netinkamos temperatūros žiemą, higienos normų pažeidimų, teismui tinkamai nepagrindė ir įtikinančių argumentų nepateikė, o tik apsiribojo deklaratyviais argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai laikytini per daug abstrakčiais ir deklaratyviais. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad buvo ribojamos jo, kaip neįgalaus asmens, teisės ar jis buvo diskriminuojamas, ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

68. Dėl apeliacinių skundų argumentų, kad teismas netinkamai vertino ar neįvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

69. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų (sanitarinių mazgų neatitikimo higienos normoms, jų pritaikymo neįgaliam asmeniui, pažeisto privatumo naudojantis sanitarinio mazgo įrenginiais, vykdomų remonto darbų, neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, ir detaliai išnagrinėti pareiškėjo nusiskundimai ir atsakovo atstovo atsikirtimai.

70. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Ž. T. Teismas nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04) 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03) 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

71. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN netinkamai 4 dienas vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją gydytojų paskirtais vaistais, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. nežymiai neužtikrino Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu nustatytos gyvenamųjų patalpų ploto normos (trūko 0,08 kv. m), remonto metu pareiškėjui teko kvėpuoti cheminėmis medžiagomis užterštu oru ir neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Nustačius minėtus pažeidimus, pripažintina, kad atsakovo atstovas šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėtų padarytų pažeidimų (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

72. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Ž. T. Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptartų nustatytų pažeidimų.

74. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

75. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 200 Eur suma yra pakankama jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti, nėra per maža ir nėra pagrindo jos didinti.

76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.