Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. F. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (520 Lt) dydžio baudos bausme.

2) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalimi paleistas lygtinai neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas. 2020 m. liepos 17 d. atlikto bausmę. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. F. , kaltinamas tuo, kad nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis 2023 m. balandžio 8 d. apie 19.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini) socialinės reabilitacijos centro, esančio (duomenys neskelbtini) kartą puodeliu sudavė V. K. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. K. apie 2-3 cm., ilgio muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis R. F. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte (2 t., b. l. 1–7).

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, nukentėjusysis.

4. Be kaltinamojo R. F. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės reabilitacijos centre, kartu su juo gyvena kaltinamasis. Kaltinamasis pavartojęs alkoholio pasidaro labai agresyvus ir nuolatos randa „lygioje vietoje“ prie ko „prisikabinti“. Įvykio dieną kaltinamasis būdamas neblaivus be priežasties virtuvėje sudaužė savo lėkštę. Matydamas, kad kaltinamasis „daro nesąmones“ paklausė ką pastarasis daro bei pavadino jį avinu. Netrukus pamatė, kad kaltinamasis bėga link jo, nespėjus sureaguoti kaltinamasis griebė ant naktinio stalelio stovintį puodelį ir trenkė puodeliu nukentėjusiajam į galvos dešinę pusę. Po to, tarp jų įvyko grumtynės. Kaltinamasis buvo agresyvus – net laikant spardė nukentėjusiojo spintelę, ko rezultate buvo sudaužyti kiti nukentėjusiojo puodeliai ir išvartyti įvairūs daiktai. Po smūgio puodeliu į galvą juto skausmą, išmušė karštis ir pajuto iš galvos bėgantį kraują. Budinti iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams bei greitajai medicinos pagalbai nukentėjusiajam buvo sutvarstyta galvos sritis. Dėl sugadintų akinių bei puodelių kaltinamasis žalą jam atlygino, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 16–20, 40–43).

4.2. Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena reabilitacijos centre. Kartu gyveno kaltinamasis. 2023 m. balandžio 8 d. vakare, nukentėjusysis su kaltinamuoju apsižodžiavo. Paties įvykio nematė, tačiau išgirdęs triukšmą, panašų į indų dūžius, atkreipęs į juos dėmesį pastebėjo, kad šalia nukentėjusiojo lovos ant grindų guli kaltinamasis, kurį užgulęs laikė nukentėjusysis. Pastebėjo iš nukentėjusiojo galvos srities tekantį kraują. Nukentėjusiajam padaryta žaizda buvo panaši į įdrėskimą, nieko rimto. Asmenų neišskyrė, o pašaukė budinčią darbuotoją. Atėjusi budinti darbuotoja asmenis išskyrė bei iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 52–55).

4.3. Liudytojas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena reabilitacijos centre. 2023 m. balandžio 8 d. vakare, kaltinamasi būdamas neblaivus, žodžiais „prisikabino“ prie liudytojo, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Po ko, kaltinamasis „prisikabino“ prie nukentėjusiojo, kurio atžvilgiu taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Po kurio laiko pastebėjo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis guli ant grindų, šalia nukentėjusiojo lovos. Kas tuo metu vyko nematė. Pasibaigus konfliktui pastebėjo iš nukentėjusiojo galvos tekantį kraują (1 t., b. l. 58–61).

4.4. Liudytoja A. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės reabilitacijos centre, socialinės darbuotojos padėjėjos pareigose. Reabilitacijos centre gyveno kaltinamasis ir nukentėjusysis, kurie buvo apgyvendinti bendrame kambaryje. 2023 m. balandžio 8 d. apie 17.30 val., buvo lauke, kai reabilitacijos centro išėjimo duris pradaręs S. S. pasakė: „A. greičiau, karas vyksta“. Todėl liudytoja nuskubėjo į jų gyvenamąjį kambarį, kur pastebėjo, kad šalia nukentėjusiojo lovos nugara ant grindų guli kaltinamasis. Nukentėjusysis buvo užgulęs kaltinamąjį, abiem rankomis laikė suėmęs kaltinamojo rankas. Liudytoja iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja pastebėjo, kad iš nukentėjusiojo galvos srities, per veidą buvo nutekėjęs kraujas. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, šokinėjo, šūkavo, minėjo, kad papjaus. Kambaryje, ant nukentėjusiojo spintelės buvę daiktai buvo išvartyti. Kambaryje esančioje virtuvėje matė sudužusį puodelį ir raudonos spalvos dėmę, tačiau ten buvo išpiltos pomidorų sultys (1 t., b. l. 64–67).

4.5. Iš V. K. pareiškimo teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 8 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) socialinės reabilitacijos centre būnant bendrame nakvynės kambaryje, pribėgęs tame pačiame kambaryje gyvenantis kaltinamasis puodeliu trenkė nukentėjusiajam per galvos dešinę pusę. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų juto skausmą, iš galvos bėgo kraujas (1 t., b. l. 15).

4.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) socialinės reabilitacijos centro, esančio (duomenys neskelbtini)., teritorija, patalpos, kuriose kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (1 t., b. l. 25–35).

4.7. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, kaltinamajam po įvykio nustatytas 2,86 % promilių girtumas (1 t., b. l. 71–73).

4.8. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra nukentėjusiojo medicinos dokumentai. Specialisto išvados duomenimis, nukentėjusiajam nustatyta apie 2-3 cm., ilgio muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

R. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. F. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 promilių girtumas), vieną kartą puodeliu sudavė V. K. į galvos sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. K. padarė apie 2-3 cm. ilgio muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, kas pasireiškia nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

6.1. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis dėl išgerto didelio kiekio alkoholio visų aplinkybių neprisimena, tačiau pripažino, kad dėl jo atžvilgiu išsakytų žodžių, jis puolė nukentėjusįjį. Kaip trenkė nukentėjusiajam puodeliu neatsimena, tačiau neneigia atlikęs minėtus veiksmus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad konfliktas vyko 2023 m. balandžio 8 d., o teisiamasis posėdis 2023 m. lapkričio 22 d., t. y. po įvykio praėjus pusei metų, bei tai, jog po įvykio kaltinamajam nustatytas 2,86 prom. girtumas, tikėtina, jog išsamiai kaltinamasis negali papasakoti visų aplinkybių. Svarbu yra tai, jog kaltinamasis 2023 m. balandžio 27 d. vykusioje apklausoje (1 t., b. l. 153–156) pats nurodė, kad trenkė nukentėjusiajam puodeliu į galvos sritį. Jo nurodytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtinta nukentėjusiojo, liudytojų S. S., S. Š., A. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

6.2. Tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus patvirtina byloje esantis medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kurios pagrindu teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam nustatyta apie 2-3 cm., ilgio muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuri laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (2-3 cm. ilgio muštinę žaizdą), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.

6.3. Kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajam į galvos sritį, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali jį sužaloti ir to siekė.

6.4. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolų, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys.

7. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra, tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, nedirbantis, teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nuobaudų nesumokėjęs, todėl laikoma, kad jos galiojančios, gydėsi (duomenys neskelbtini), psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (t. y. į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, jog kaltinamasis teistas (už nusikaltimą žmogaus gyvybei, teistumas neišnykęs), kas rodo, jog kaltinamojo elgesys nesikeičia, ir toliau naudoja smurtą kitų asmenų atžvilgiu, be to, suduota į galvos sritį, kas neabejotinai galėjo sukelti ir sunkesnes pasekmes, pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis administracinių nuobaudų nemoka, tad įvertinus šias aplinkybes, spręstina, jog kaltinamasis nelinkęs keisti savo elgesio, toliau ciniškai ignoruoja Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus) bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesius. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

16. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

17. Teismas, vertindamas bausmės vykdymo atidėjimą, visų pirma, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis visgi savo neteisėtiems veiksmams yra kritiškas ir nesiekia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo pat pradžių prisipažino padaręs nurodytą nusikalstamą veiką. Be to, ankstesniu nuosprendžiu bausmės vykdymas nebuvo atidėtas. Pažymėtina ir tai, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2020 m., tuo tarpu šią nusikalstamą veiką 2023 m., tad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis visgi gali dar pasitaisyti ir ateityje elgtis tinkamai. Teisiamojo posėdžio metu paliko nuoširdžiai susikrimtusio asmens įvaizdį, atsakė į visus prokuroro užduotus klausimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis visgi gali pasitaisyti, o bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Šiame kontekste pažymėtina, jog kaltinimą palaikantis prokuroras, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamojo elgesys yra pavojingas bei pasikartojantis, prašė kaltinamajam taikyti ir intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nesiekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu, duomenų, kad bandė slapstytis ar nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, nėra, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju skirti intensyvią priežiūrą, pagrindo nėra. Vietoj intensyvios priežiūros, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, o būtent: pradėti dirbti arba mokytis, registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, paskirtos pareigos kaltinamajam darys teigiamą įtaką, o Probacijos tarnyba pakankamai kontroliuos asmenį.

19. Tad, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5-8, 10 punktai).

20. Kaltinamajam išaiškintina, kad nevykdant teismo paskirtų pareigų bausmės vykdymas Probacijos tarnybos teikimu gali būti panaikintas.

Dėl kitų procesinių klausimų

21. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (1 t., b. l. 178–181) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

R. F., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. F. skirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5-8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. F. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.