Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-864-368/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-18
Bylos Nr.: 2A-864-368/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius (pran.), Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: D. J.
Atsakovas: AB „Dolomitas“

Kategorijos

1.3.2.9.10.7Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos

Civilinė byla Nr. 2A-864-368/2016Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00232-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7.; 1.3.5.7.;2.5.10.2.4.2.;3.3.1.21.;

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-358-284/2016 pagal ieškovo pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atsakovui AB „Dolomitas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, piniginės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. J. patikslinęs ieškinį teismo prašė jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2016 m. vasario 23 d. įsakymą „Dėl atleidimo iš darbo“ Nr. 35-k., grąžinant jį į anksčiau užimamas pareigas, nustatyti, kad jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1714,67 Eur, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 88,69 Eur, priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2016 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismui nusprendus negrąžinti į pirmiau užimtas pareigas nustatyti, kad darbo sutartis nutrūko teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, papildomai priteisti dviejų mėnesių vidutinio dydžio 3429,34 Eurų piniginę išmoką, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1443, pagal kurią atsakovas priėmė jį dirbti į (duomenys neskelbtini). Darbdavys 2016 m. vasario 23 d. išleido įsakymą Nr. 35-k, kuriuo remdamasis ir vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu nutraukė su ieškovu darbo sutartį, todėl šis įsakymas, kaip sukėlęs teisines pasekmes, turi būti panaikintas. 2016 metų vasario 3 d. įsakymu Nr. 28-k AB „Dolomitas“ generalinis direktorius nuo 2016 m. vasario 5 d. atleido ieškovą iš užimamų pareigų. Skundžiamame įsakyme atsakovas nedetalizavo, už kokį tariamą darbo drausmės pažeidimą jis yra nubaustas, tačiau konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) D. J. netinkamai vykdė pareiginių nuostatų reikalavimus, ir tai laikė darbo drausmės pažeidimu, už kurio padarymą darbuotojas baustinas remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą atsakovas pažeidė DK įtvirtintas drausminių nuobaudų taikymo sąlygas. Ieškovui sergant nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 22 d., 2016 m. vasario 5 d. įsakymas liko nerealizuotas, todėl ieškovas atleistas jo nedarbingumui pasibaigus, t. y. 2016 metų vasario 23 d. Ieškovo teigimu, susiklostė situacija, kuomet už nepadarytą darbo drausmės pažeidimą jis yra nubaustas du kartus: 2016-02-04 įsakymu Nr. 28-K ir 2016-02-23 įsakymu Nr. 38-k. (duomenys neskelbtini) pareigybinių nuostatų 2.1 punktu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priimamas į darbą ir atleidžiamas iš pareigų tik bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu, todėl turėjo būti arba įsakymo Nr.28-k pakeitimo įsakymas, numatantis, kad jis atleidžiamas 2016-02-23, arba naujas įsakymas, panaikinantis ankstesnį ir nustatantis naują atleidimo datą. Ieškovui akivaizdu, kad tikroji atleidimo iš darbo priežastis yra ne minimas ieškovo pareigų neatlikimas, o darbdavio noras pašalinti jį iš bendrovės. Nėra aiškaus atsakymo, kodėl tiesioginiai kaltininkai R. P. ir S. L. nėra bausti, jiems nereiškiami reikalavimai žalai atlyginti. Tokiu elgesiu atsakovas padarė ieškovui didelę neturtinę žalą.

3. Atsakovas AB „Dolomitas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas D. J. yra praleidęs DK 300 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą ir tai savarankiškas pagrindas ieškovo reikalavimams atmesti. Ieškovas pažeidė jo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintą pareigą vykdyti bendrovės nutarimus, generalinio direktoriaus įsakymus (7.1 p.), taip pat pareigą planuoti ir organizuoti savo padalinio darbą taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nepertraukiamas stacionarių įrenginių bei mechanizmų darbas (7.3 p., 7.5 p.), taip pat pažeidęs Darbo tvarkos taisyklių 17 punktą saugoti ir tausoti vertybes, už kurias yra atsakingas ir kuriomis turi rūpintis. Ieškovo darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis būdamas tiesiogiai atsakingas už bendrovėje veikiančios santechnikų brigados darbą nesuformulavo tinkamo pavedimo jam pavaldžiam darbuotojui A. P. dėl vandens išleidimo iš V technologinės linijos pleištinės sklendės, taip pat neatliko pavesto darbo kontrolės, dėl ko pleištinėje sklendėje likęs vanduo užšalo į ledą ir plėsdamasis suskaldė sklendės korpusą. Ieškovui per 12 mėnesių iki 2016 m. vasario 3 d. įsakymo priėmimo buvo paskirtos dar dvi drausminės nuobaudos, kurios yra galiojančios. Ieškovui buvo gerai žinoma ir suprantama bendrovės organizacinė struktūra, jam kaip (duomenys neskelbtini) tenkančios darbinės pareigos ir funkcijos, jis supažindintas su remonto skyriaus vyr. mechaniko pareiginiais nuostatais. Visos drausminės nuobaudos ieškovui yra skirtos dėl to, kad ieškovui aplaidžiai vykdant savo pareigas arba jų apskritai nevykdant bendrovei buvo padaryta didelės vertės žala sugadinus brangius įrenginius ir mechanizmus. Su ieškovu yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovas pasilieka sau teisę reikšti ieškovui reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 3981,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui; ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmetė; priteisė iš atsakovo 2,90 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5. Atsižvelgiant į ieškovo nedarbingumą, 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 28-k įgyvendinimas buvo nukeltas į ieškovo D. J. laikino nedarbingumo pabaigą, todėl teismas ieškovo teiginius, kad 2016 m. vasario 5 d. neatleidus ieškovo 2016 m. vasario 3 d. įsakymas neteko galios, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vertino, kad 2016 m. vasario 3 d. įsakymą įgyvendinančio 2016 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 38-k priėmimas nepakeitė nei AB „Dolomitas” generalinio direktoriaus valios atleisti ieškovą už drausmės pažeidimus, nei susiklosčiusių drausminės nuobaudos DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu skyrimo teisinių santykių, todėl 2016 m. vasario 3 d. įsakymą teismas laikė galiojančiu bei sukeliančiu teisines pasekmes ieškovui. Teismo vertinimu, atleidimą iš darbo kaip drausminę nuobaudą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. sukėlė būtent 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 28-k, todėl ieškovui su 2016 m. vasario 3 d. įsakymu susipažinus tą pačią dieną, sprendė, kad ieškovas yra praleidęs DK 300 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Ieškovas svarbių šio termino praleidimo priežasčių nenurodė, sirgo neilgą laiko tarpą, po nedarbingumo dar turėjo laiko ieškiniui pareikšti, todėl termino praleidimą teismas siejo su savarankišku pagrindu atmesti ieškovo reikalavimus.

6. Teismas pripažino, kad AB „Dolomitas” generaliniam direktoriui priėmus 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 28-k, egzistavo visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos atleisti ieškovą D. J. iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Ieškovas D. J. yra padaręs darbo drausmės pažeidimą – pažeidęs jo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintą pareigą vykdyti AB „Dolomitas” nutarimus, generalinio direktoriaus įsakymus (7.1 p.), taip pat pareigą planuoti ir organizuoti savo padalinio darbą taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nepertraukiamas stacionarių įrenginių bei mechanizmų darbas (7.3 p., 7.5 p.), taip pat pažeidęs Darbo tvarkos taisyklių 17 punktą saugoti ir tausoti vertybes, už kurias yra atsakingas ir kuriomis turi rūpintis. Ieškovo darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis būdamas tiesiogiai atsakingas už AB „Dolomitas” veikiančios santechnikų brigados darbą, nesuformulavo tinkamo pavedimo jam pavaldžiam darbuotojui A. P. dėl vandens išleidimo iš V technologinės linijos pleištinės sklendės, taip pat neatliko pavesto darbo kontrolės, dėl to pleištinėje sklendėje likęs vanduo užšalo į ledą ir plėsdamasis suskaldė sklendės korpusą. Ieškovui D. J. per 12 mėnesių iki 2016 m. vasario 3 d. įsakymo priėmimo buvo paskirtos dar dvi drausminės nuobaudos. Teismo nurodytų aplinkybių visuma patvirtino, kad ieškovo D. J. atžvilgiu pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas 2016 m. vasario 3 d. įsakymas, kuriuo ieškovui vadovaujantis DK 136 str. 3 dalies 1 punktu buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

7. Teismas pripažino, kad ieškovui D. J. buvo gerai žinoma ir suprantama bendrovės organizacinė struktūra, jam kaip (duomenys neskelbtini) tenkančios darbinės pareigos ir funkcijos. Savo kasdieninėje veikloje ieškovas D. J. turėjo vadovautis darbo tvarkos taisyklėmis, (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, tiesioginio vadovo A. Š. bei generalinio direktoriaus A. B. nurodymais. Savo darbinėje veikloje ieškovas taip pat turėjo vadovautis AB „Dolomitas” kokybės valdymo sistema „Dolomito skaldos gamybos technologinių įrengimų priežiūra ir remontas“, PR-PD-18 (toliau – KVS PR-PD-18), kurią tiesioginių vadovų nurodymu koregavo ir pildė pats ieškovas. Teismas pažymėjo, kad D. J. buvo priimtas į remonto tarnybą (duomenys neskelbtini) pareigoms ir būdamas visos remonto tarnybos (duomenys neskelbtini) buvo ir jos sudedamųjų dalių vadovu. Tai, kad ieškovui taikomų pareiginių nuostatų pavadinime nėra žodžių „stacionarių įrengimų remonto“ dar nereiškia, kad ieškovas D. J. nebuvo supažindintas su jam tenkančiomis pareigomis ir atsakomybe. Su ieškovu D. J. yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovas turi teisę reikšti ieškovui reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo, darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtina iš D. J. priteistą 600 eurų materialinės žalos atlyginimą, todėl teismas atmetė ieškovo argumentą, kad Darbo tvarkos taisyklių 17 punktas jam netaikomas. Tiek (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose įtvirtinto pavaldumo reguliavimas, tiek KVS PR-PD-18 turinys teismui patvirtino, kad už stacionarių įrengimų remonto ir priežiūros procesus, o konkrečiai šiuo atveju už santechnikų brigados darbą, aptarnaujant technologines linijas, atsakingas asmuo yra būtent (duomenys neskelbtini) – ieškovas, todėl ieškovo argumentus dėl KVS PR-PD-18 netaikymo atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas vertindamas 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 28-k ieškovui skirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, pažymėjo, kad ieškovas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo atsakingas už stacionarių įrengimų remontą, techninę priežiūrą ir nepertraukiamą darbą, o atlikdamas šias pareigas buvo atsakingas už stacionarių įrengimų remonto skyriaus darbuotojų darbo paskirstymą, atliktų darbų kokybės kontrolę. Teismas padarė išvadą, kad D. J. suvirintojui A. P. galbūt davė techniniu požiūriu nekvalifikuotą ir nepilną pavedimą, netinkamai atliko A. P. atliktų darbų kontrolę, pats prisiėmė atsakomybę už tikėtiną rezultatą. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad ieškovas jam pavesto darbo, kontrolės tinkamai neįvykdė.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atleidimas kaip drausminė nuobauda, pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., ieškovui atsakovo AB „Dolomitas” generalinio direktoriaus įsakymu skirta pagrįstai ir teisėtai. Analogišką išvadą teismas padarė ir dėl 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. spalio 2 d. ieškovui skirtų drausminių nuobaudų, kurių ieškovas neginčijo ir kurios yra galiojančios.

9. Nesant pagrindo pripažinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą neteisėtu, teismas nepriteisė ieškovui DK 300 str. 1 ir 4 d. numatytų sumų. Teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, nes ieškovas neįrodė nė vienos būtinosios neturtinės žalos atsiradimo sąlygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui, esančiam ne Pakruojyje, nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10. 1. Apeliantas apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Sprendimo motyvuojamoji dalis ieškovui formuoja akivaizdų įsitikinimą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, be to, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis surašyta padrikai.

10.2. Teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles neteisingai įvertino 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 28-k santykį su 2016 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 35-k. Atsakovo 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 28-k iš viso nebuvo realizuotas, iš darbo 2016 m. vasario 5 d. ieškovas atleistas nebuvo, todėl 2016 m. vasario 5 d. darbo sutarčiai nepasibaigus dėl ieškovo ligos šis įsakymas neteko teisinės galios. Teismas išvados apie tai, kad reikia ginčyti 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr.28-k, kuris apelianto teisių ir pareigų neįtakojo, teisiškai neargumentavo. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje 3K-3-312/2014. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 28-k papildo 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 38-k ir kad 2016 m. vasario 3 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas nusprendęs, kad reikalinga panaikinti ir 2016 m. vasario 3 d. įsakymą, tą privalėjo padaryti savo iniciatyva, o to nepadaręs šiurkščiai pažeidė proceso normas.

10.3. Aiškindamas DK 300 straipsnio 1 dalį, teismas akivaizdžiai suklydo, nes byloje nėra įrodymų, kad 2016-02-03 įsakymas ieškovui buvo įteiktas 2016-02-04. Proceso metu ieškovas nurodė, kad abu įsakymai buvo įteikti iš karto po ligos, priešingų įrodymų atsakovas nepateikė, todėl teismo išvados apie termino praleidimą ir termino praleidimo pasekmes yra nepagrįstos.

10.4. Teismo išvada dėl ieškovo atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą padaryta šiurkščiausiai pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 dalis ir tai yra esminis procesinis pažeidimas, nulėmęs nepagrįsto sprendimo priėmimą, kartu apeliantas įžvelgia ir bylos esmės neatskleidimą. Teismas nesiaiškino, ar yra lokalinis teisės aktas, nustatantis išskirtinę pleištinės sklendės, kaip mechanizmo, eksploatavimo bendrovėje tvarką, todėl akivaizdus darbdavio DK 227 ir 229 straipsnių pažeidimas šalina darbuotojų drausminę atsakomybę. Teismas nenustatė ieškovo pareigų kontroliuoti pavaldžius darbuotojus turinio. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas nepavedė V. P. atlikti darbo ar nepasidomėjo, atliktas jis ar ne. Nėra išspręstas sprendime nurodytų dviejų atsakovo darbuotojų kaltės (nekaltumo) klausimas, joks teisės aktas ar kitoks privalomas nurodymas neįpareigoja apelianto papildomai patikrinti pavaldinių atliktų darbų kokybės, todėl tai turėjo būti vertinama kaip dvigubas (perteklinis) ieškovo pareigingumas. Teismas netyrė faktinių aplinkybių, kad išardžius pleištinės sklendės korpusą paaiškėjo, jog vidinės sandarinimo gumos yra pažeistos, ir kad šiuo klausimu buvo informuotas pleištinės sklendės gamintojas, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju negalėjo būti jokios darbuotojo kaltės. Iki šiol nėra aišku ir nenustatyta, kodėl liko neišbėgęs vanduo iš viršutinės sklendės korpuso dalies. Todėl apeliantas įsitikinęs, kad jo kaltė turėjo būti įrodyta konkretaus lokalinio teisės akto pažeidimu ir konkretaus veiksmo neatlikimu. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad būdamas tiesiogiai atsakingas už AB „Dolomitas“ veikiančios santechnikų brigados darbą, apeliantas nesuformulavo tinkamo pavedimo pavaldžiam darbuotojui A. P. dėl vandens iš V technologinės linijos plastinės sklendės, ignoruojant tai, kad kontrolė vis dėl to buvo atlikta ir ją atliko kitas to skyriaus darbuotojas S. L.. Šią išvadą apeliantas laiko neatsitiktine, todėl, esant akivaizdžiam teismo šališkumui, prašo bylą perduoti kito rajono apylinkės teismui. Be to, teismo ir atsakovo teisės taikymo klaidos sutampa, todėl tai yra papildomas argumentas dėl teismo šališkumo. Šis teismo sprendimas grindžiamas tik spėlionėmis, prielaidomis, atvirais atsakovo nusikalbėjimais.

10.5. Apeliantas įsitikinęs, kad įsakyme turi būti privalomai nurodyta, kuri konkreti anksčiau paskirta drausminė nuobauda patenka taikant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Apeliantui nėra aišku, kuo remiantis teismas atmetė ieškovo argumentus dėl įsakymų informatyvumo stokos.

10.6. Apelianto nuomone teismas vengė pasisakyti, kaip ieškovas praktiškai privalėjo atlikti pavaldinių atlikto darbo patikrinimą. Skundžiamame sprendime perkeltos bendro pobūdžio citatos iš pareiginių nuostatų, kitų lokalinių teisės aktų, ir sąmoningai vengiama pasisakyti, kuo konkrečiai pasireiškė kontrolės stygius. Teismui buvo pateikta pavaldumo schema, kurioje nurodyta, kad atsakovo suformuota speciali santechnikų brigada pavaldi ne tik ieškovui, bet visiems trims mechanikams ar mechanikams inžinieriams, teismas netyrė ir nevertino, kaip gali dirbti inžinierius mechanikas, neturintis paruoštų pareiginių nuostatų, bet ir mechaniko išsilavinimo, kaip gali normaliai funkcionuoti skyrius, kuriame vienas iš mechanikų yra nepavaldus (duomenys neskelbtini). Tas pačias klaidas teismas daro pasisakydamas apie pareiginius nuostatus. darbdavys darbo drausmės neužtikrino organizacinėmis priemonėmis, todėl jokia drausminė nuobauda negalėjo būti skirta. Įrodymų nepakankamumo problemą teismas išsprendė su prielaidomis, kuriomis remtis negalima.

10.7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad, jeigu buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos anksčiau, tuomet ir trečioji nuobauda skirta tinkamai. Teismas paviršutiniškai padarė išvadą, apie tariamo pažeidimo, kurio ieškovas nepadarė, sunkumą. Korpusas trūko ne gamybos metu ir jis buvo suremontuotas iki gamybos sezono pradžios. Dėl jo gedimo bendrovė nuostolių, išskyrus atstatymo darbus, neturėjo, įrenginys buvo atstatytas visiškai ir dabar yra eksploatuojamas. Žalą darbdavys be teisminių ginčų galėjo išskaičiuoti iš apelianto darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisiją spręsdama dėl darbdaviui padarytos žalos nustatė „dalinę“ kaltę. Aplinkybė, kad atsakovui padaryta 30000 Eur žala, neįrodyta ir neatitinkanti tikrovės. Teismas priteisdamas 3981,83 Eur bylinėjimosi išlaidų šios sprendimo dalies visiškai nepagrindė. Bendrovė turi teisininkę, į kurios pareigas įeina įmonės atstovavimas teismuose, todėl advokato samdymas yra neleistinas atsakovo išlaidavimas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Dolomitas“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui patirtas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovui nuo 2016 m. vasario 5 d. skyrus nedarbingumą dėl ligos, jis negalėjo būti atleistas 2016 m. vasario 3 d. įsakyme nurodytą atleidimo dieną – 2016 m. vasario 5 d., teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas – DK 131 str. 1 d., kuri draudžia nedarbingumo laikotarpiu atleisti darbuotoją iš darbo. 2016 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 38-k nebuvo nei 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 28-k pakeičiantis, nei panaikinantis. Drausminė nuobauda ieškovui skirta 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 28-k, todėl būtent šis bendrovės įsakymas sukelia teises ir pareigas ieškovui.

11.2. Ieškovas 2016 m. vasario 4 d. paprašė jį supažindinti su visais atleidimo procedūros dokumentais ir tai buvo padaryta tą pačią dieną, todėl prašyme minint 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 28-k, akivaizdu, kad apie jį žinojo.

11.3. Teismas motyvuotai ir išsamiai, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, pasisakė dėl ieškovui skirtos drausminės nuobaudos teisėtumo. Siekdamas išvengti pasekmių už savo sistemingai netinkamą pareigų vykdymą ieškovas šioje byloje kelis kartus keitė poziciją dėl savo pareigų ir atsakomybės. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovas buvo supažindintas remonto (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais. Pareigybės pavadinimas nekeičia ieškovo pareigų, kurioms atlikti jis buvo priimtas į bendrovę, turinio. Ieškovas 2016 m. vasario 4 d. pateiktame prašyme susipažinti su drausminės nuobaudos ir atleidimo iš darbo medžiaga save identifikavo kaip stacionarių įrenginių skyriaus (duomenys neskelbtini), o tai dar kartą patvirtina, kad jis laikomas vadovaujančiu darbuotoju, ir tai puikiai suprato.

Šalies argumentai

11.4. Ieškovui buvo mokamas gerokai didesnis darbo užmokestis būtent už tinkamų nurodymų suformulavimą, turimos kompetencijos panaudojimą ir atsakomybės už gautiną rezultatą prisiėmimą. Sutinka su teismo išvada, kad ieškovas turėjo vadovautis (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis bei kokybės valdymo sistemos PR-PD-18 nuostatomis. Apeliantas neužtikrino jam pavaldžių darbuotojų darbo: nesuformavo tinkamo ir kokybiško pavedimo kaip iš pleištinės sklendės turi būti išleistas vanduo (išjudinant mechaninės pavaros pagalba), neužtikrino pavesto darbo kontrolės taip, kad būtų garantuotas kokybiškas galutinis darbo rezultatas. Ieškovas suprato sklendės veikimo principą, todėl papildomų lokalinių dokumentų, reglamentuojančių siurblinės ir sklendės priežiūrą, priimti nebūtina. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad sklendė sutrūko dėl galimo sklendės broko.

11.5. Ieškovas anksčiau, 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. spalio 2 d., skirtų drausminių nuobaudų neginčijo, jų teisėtumą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovas neįrodinėjo, kad anksčiau per 12 mėnesių jam skirtos drausminės nuobaudos yra skirtos nepagrįstai.

11.6. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma susidarė dėl to, kad paties ieškovo elgesys proceso metu buvo netinkamas, procesinėmis teisėmis naudojosi nekoncentruotai. Atsakovo sumokėtas užmokestis už procesinių dokumentų rengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už teisines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. Apeliantas prašymą jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia įsitikinimu, kad buvo pažeista jo pamatinė procesinė teisė būti išklausytam. Apelianto nuomone, byloje pateikta daug perteklinių, įvairaus pobūdžio, su ginču nesusijusių dokumentų, jų analizė, nesant byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, bylos išnagrinėjimą apsunkintų, o žodinis nagrinėjimas, be abejo, užtikrintų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principo tinkamą įgyvendinimą, tai ypatingai svarbu bylose, kuriose ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti suteikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

14. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina tai, kad visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų, pateikti išsamūs rašytiniai paaiškinimai, žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, ir sprendžia, jog byla tinkamai gali būti išnagrinėta ir rašytinio proceso tvarka. Apelianto nurodytos aplinkybės, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nelaikytinos išskirtinėmis. Be to, apeliantas savo poziciją bei argumentus turėjo teisę išsakyti teismui teiktame apeliaciniame skunde. Todėl teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir jos pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Byloje kilo kilęs ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesiu buvo taikytos drausminės nuobaudos.

Dėl 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr.28-k ir 2016 m. vasario 23 d. įsakymo Nr.35-k teisinio vertinimo

16. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad teisines pasekmes ieškovui sukėlė 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 28-k, o ne 2016 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 35-k. Apelianto įsitikinimu, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 28-k santykį su 2016 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 35-k, neargumentavo šių įsakymų reikšmės apelianto teisėms ir pareigoms įgyvendinti. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. vasario 3 d. AB „Dolomitas” generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 28-k ieškovui D. J. buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2016-02-05 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Nuo 2016 m. vasario 5 d. ieškovas susirgo ir buvo laikinai nedarbingas iki 2016 m. vasario 23 d., todėl vadovaujantis DK 131 str. 1 d., ieškovo atleidimo data nukelta iki jo nedarbingumo pabaigos. 2016 m. vasario 23 d. pasibaigus ieškovo nedarbingumui ieškovas buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.

18. DK 131 straipsnio 1 dalis imperatyviai darbdaviui draudžia darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Akivaizdu, kad, ieškovui susirgus nuo 2016 m. vasario 5 d., jis negalėjo būti atleistas 2016 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. 28-k nurodytą 2016 m. vasario 5 d.. DK 131 str. 1 d. yra socialines garantijas suteikianti apsauginė norma ir ja vadovaujantis darbo sutartis su ieškovu įgyvendinant priimtą įsakymą skirti drausminę nuobaudą galėjo būti įgyvendinta tik pasibaigus ieškovo nedarbingumui. Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad, atsakovui priėmus 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 35-k, galios automatiškai neteko 2016 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 28-k. Priešingai nei teigia apeliantas, 2016 m. vasario 23 d. įsakymas dėl atleidimo iš darbo įgyvendina 2016 m. vasario 3 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išdėstyta pozicija, kad 2016 m. vasario 3 d. įsakymą įgyvendinančio 2016 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 38-k priėmimas nepakeitė nei atsakovo valios atleisti ieškovą už drausmės pažeidimus, nei susiklosčiusių drausminės nuobaudos DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu skyrimo teisinių santykių. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 28-k, todėl būtent šis atsakovo įsakymas sukelia teises ir pareigas ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad, pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog ieškovas turėtų ginčyti 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 28-k, savo iniciatyva privalėjo viršyti pareikšto patikslinto ieškinio ribas ir negaliojančiu pripažinti 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 28-k. Tokiam argumentavimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, visa apimtimi atmesdamas ieškovo reikalavimus, negalėjo peržengti apelianto nurodomų ieškinio reikalavimų. Antra, pasisakydamas dėl teisines pasekmes sukeliančio 2016 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 28-k, teismas tik atkreipė apelianto dėmesį į tai, kad ieškovui ginčijant tik 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 35-k, šio reikalavimo patenkinimas jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukels. Ši teismo pozicija yra pakankamai aiški, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas motyvuotai nepaaiškino, kodėl ieškovas turėjo ginčyti 2016 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 28-k, o ne 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 35-k. Trečia, ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo, kuris turėjo užtikrinti ieškovo interesus atitinkantį teisių gynimo būdo pasirinkimą.

Dėl ieškovo informavimo apie 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 28-k skirtą drausminę nuobaudą

20. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad su 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 28-k jis buvo supažindintas 2016 m. vasario 4 d., tvirtindamas, kad su šiuo įsakymu jis supažindintas tik pasibaigus laikino nedarbingumo laikotarpiui, t. y. 2016 m. vasario 23 d.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas sąmoningai ignoruoja paties į bylą pateiktą 2016 m. vasario 4 d. prašymą, todėl tokia prieštaringa jo paties pozicija patvirtina, kad apie skirtą drausminę nuobaudą jam buvo žinoma iki laikino nedarbingumo pradžios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas apie skirtą drausminę nuobaudą buvo informuotas vėliausiai 2016 m. vasario 4 d. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas pagrįstai laikomas praleidusiu DK 300 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio ieškinio pateikimo terminą, todėl šio termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą ieškovo reikalavimams atmesti.

Dėl atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo

22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismo išvada dėl ieškovo atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą padaryta šiurkščiausiai pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 dalis ir tai yra esminis procesinis pažeidimas, nulėmęs nepagrįsto sprendimo priėmimą, kartu apeliantas įžvelgia ir bylos esmės neatskleidimą.

23. Nagrinėjamu atveju teismas vertino visas tiek ieškovo, tiek atsakovo nurodomas aplinkybes ir jų pagrindu padarė išvadas, kurios patvirtiną ieškovo atleidimo pagrindo teisėtumą. Nors apeliantas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktų įrodymų nevertino, o sprendimą grindė tik prielaidomis bei išimtinai atsakovo argumentais, šie apeliacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų bei dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra laikytini tik apelianto nuomone. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo motyvus, konstatuoja, kad sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, todėl apelianto teiginiai dėl skundžiamo sprendimo nemotyvavimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176-185 str.), savo išvadas apie nustatytas byloje aplinkybes padarė įvertinęs kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, jų tarpusavio ryšio, sąsajumo bei įrodymų visumos aspektu, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai grindžiami ir bylos esmės neatskleidimu.

24. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).

25.Vadovaujantis formuojama teismų praktika, nutraukiant darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, būtina įvertinti ne tik drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bet ir anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtų nuobaudų, kurios yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą.

26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi darbo drausmės pažeidimų padarymo aplinkybes, rinko ir vertino kiekvieno epizodo veiką patvirtinančius ir paneigiančius įrodymus, tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nustatė, jog atsakovo apeliantui paskirtos drausminės nuobaudos yra teisėtos. Ieškovas 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. spalio 2 d. jam skirtų drausminių nuobaudų neginčijo, jų teisėtumą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas.

27. Apelianto teigimu, bendrovėje nėra lokalinio akto, kuris numatytų ieškovui specialias pareigas, susijusias su pleištinės sklendės priežiūra. Kadangi nebuvo parengti įmonės vidaus teisės aktai, nustatantys išskirtinę pleištinės skendės eksploatavimo tvarką, apelianto nuomone, atsakovas pažeidė DK 227 straipsnį.

28. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad ieškovas buvo supažindintas su remonto (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, bendrovės kokybės valdymo sistema KVS PR-PD-18, bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis. Teismui akivaizdu, kad remonto skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiginiai nuostatai reglamentuoja stacionarių įrengimų skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, o tai patvirtina pačių nuostatų 1.1 p., kuris apibrėžia pareigas užtikrinant stacionarių įrengimų skyriaus veiklą ir tinkamą darbą. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog taikomų pareiginių nuostatų pavadinime nėra „stacionarių įrenginių remonto“, dar nereiškia, kad ieškovas nebuvo supažindintas su jam tenkančiomis pareigomis ir atsakomybe. Ieškovas buvo supažindintas su vieninteliais pareiginiais nuostatais, turėjo jais vadovautis, todėl buvo atsakingas už visų bendrovės stacionarių įrengimų veiklą ir priežiūrą. Nėra įmanoma detaliai numatyti bet kokios galimos darbinės situacijos, visų įrenginių eksploatavimo tvarkos ir priežiūros, todėl būtent ieškovo, kaip vadovaujančio darbuotojo pareigybė ir lėmė, kad ieškovas, vadovaudamasis savo kompetencija ir žiniomis, užtikrintų sklandų įvairių stacionarinių įrenginių ir mechanizmų techniškai tvarkingą būklę, nepertraukiamą ir patikimą jų darbą. Atsižvelgiant į tai, apeliantas teigdamas, kad įmonėje nebuvo reglamentuota pleištinės skendės eksploatavimo tvarka ir prižiūra, teisėjų kolegijos vertinimu, bando išvengti atsakomybės.

29. Apeliantas tvirtina, kad nenustatyta, jog darbo drausmės pažeidimą padarė būtent ieškovas, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų suformavęs netinkamus darbinius nurodymus A. P. ir S. L.. Apeliantas įsitikinęs, kad dėl sugadintos sklendės yra paties atsakovo kaltė, nes nebuvo užtikrinta ieškovui pavaldžių darbuotojų kompetencija.

30. Kasacinis teismas pasisakydamas vadovaujančių darbuotojų drausminės atsakomybės taikymo klausimais yra nurodęs, kad vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini sprendžiant dėl jų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-134-469/2015).

31. Pirmosios instancijos teismas detaliai nustatė aplinkybes, kurios patvirtina ieškovui tenkančių pareigų netinkamą vykdymą. Ieškovas turėjo vadovautis (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis bei kokybės valdymo sistemos PR-PD-18 nuostatomis. (Duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta, kad vyr. mechanikas atsako už darbo planavimą ir kontrolę, pavaldžių darbuotojų atliekamų darbų kontrolę, pavestų darbų eigą ir rezultatus. Šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovui teko pareiga ir diskrecija nuspręsti, kokiu būdu atlikti pavaldžių darbuotojų A. P. ir S. L. darbo kontrolę, kad būtų užtikrintas galutinis kokybiškas rezultatas, t. y. tinkamai ir laiku iš pleištinės sklendės korpuso išleistas vanduo. Ieškovo drausminės atsakomybės taikymui visiškai pakanka nustatyti, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad drausminė atsakomybė turėjo būti taikyta ir kitiems ieškovui pavaldiems darbuotojams, yra nepagrįstas. Nėra abejonių, kad už tinkamą kontrolės įgyvendinimą atsakingas ieškovas, todėl būdamas vadovaujančiu (duomenys neskelbtini) ieškovas nevykdė savo pareigos kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų darbą. Taigi visiškai nepagrįstai apeliantas bando įtikinti teismą ieškovui pavaldžių darbuotojų kompetencijos stoka. Šiuo atveju neteisus apeliantas tvirtindamas, kad jo kaltė turėjo būti įrodyta konkretaus lokalinio teisės akto pažeidimu ir konkretaus veiksmo neatlikimu. Ieškovo įsitikinimas, kad sklendės korpuso sutrūkimo priežastis galbūt yra kita (sklendės brokas), laikytinas siekiu išvengti atsakomybės. Ieškovui trečią kartą per metus pažeidus darbo drausmę skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, todėl apeliantas nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos griežtumą bando susieti su kilusia dėl sklendės sugadinimo žala.

Dėl kitų per 12 mėnesių iki ginčijamos drausminės nuobaudos skirtų drausminių nuobaudų

32. Apeliantas įsitikinęs, kad įsakyme turi būti privalomai nurodyta, kuri konkreti anksčiau paskirta drausminė nuobauda patenka taikant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

33. Kasacinis teismas formuodamas skirtų drausminių nuobaudų teisėtumo vertinimo praktiką yra išaiškinęs, kad net ir pripažinus, kad drausminės nuobaudos nenurodymas įsakyme yra drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, jis laikytinas formaliu, nesudarančiu pakankamo pagrindo naikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013). Nors 2016 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. 28-k ir nebuvo nurodytos drausminės nuobaudos, skirtos ieškovui 2015-07-08 ir 2015-10-02, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apie šias nuobaudas ieškovui buvo žinoma, ieškovas jų neginčijo, o pirmosios instancijos teismas drausminių nuobaudų skyrimo aplinkybes motyvuotai aptarė priimtame sprendime.

Dėl teismo šališkumo ir įrodymų vertinimo

34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkretūs byloje pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinto byloje esančių įrodymų visumos bei vadovavosi prielaidomis. Vien aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus bei aplinkybes vertino ne taip, kaip tikėjosi ieškovas, bei priėmė jam nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl teismo šališkumo yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais, apeliantas CPK nustatyta tvarka nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nereiškė, todėl vien ta aplinkybė, kad yra priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, negali būti laikoma pakankama priežastimi pripažinti teismo šališkumui ir neobjektyvumui.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

35. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas ieškovui priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Apelianto teigimu, teismas priteisdamas 3981,83 Eur bylinėjimosi išlaidų šios sprendimo dalies visiškai nepagrindė. Be to, atsakovo įmonė turi teisininkę, į kurios pareigas įeina įmonės atstovavimas teismuose, todėl advokato samdymas yra neleistinas atsakovo išlaidavimas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

36. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra tiesiogiai susijusios su atliktų procesinių veiksmų apimtimi ir kiekiu. Teisėjų kolegija spręsdama priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą vadovaujasi byloje atsakovo pateiktais įrodymais: teisinių paslaugų suvestinėmis, PVM sąskaitomis faktūromis, banko sąskaitų išrašais, o jų dydį vertina atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžius (1 t., 137–148, 2 t., 82–87, 88 –91, 95–107, 109–119 b. l.). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas patyrė 3981,83 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimas į patikslintą ieškinį iš esmės teisiniu vertinimu nesiskiria nuo byloje pateikto atsiliepimo į ieškinį, bylos sudėtingumą ir atliktus atsakovo atstovo veiksmus, t. y. advokatė dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5,5 val., konstatuotina, kad prašomų atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, todėl šios išlaidos mažintinos iki 2000 Eur. Įstatymų leidėjas nėra numatęs ribojimo šaliai pasirinkti profesionalų atstovą, todėl šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad advokato samdymas yra atsakovo išlaidavimas. Teisėjų kolegija vertinimu, ieškovo gautas darbo užmokestis niekaip negali lemti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

37. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

38. Nagrinėjamoje byloje spręstina, kad, pakeitus skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinis skundas iš esmės yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė teismui įrodymus dėl 1 430,07 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos viršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl mažinamos iki rekomenduojamų, nes byla nebuvo sudėtinga, apeliacinėje instancijoje teisinio santykio vertinimas atliktas pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų pagrindu, todėl atsakovo naudai priteisiama 972,40 Eur (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti. Priteisti iš ieškovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui AB „Dolomitas“, įmonės kodas 167900844, 2000 Eur (du tūkstančius Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui AB „Dolomitas“, įmonės kodas 167900844, 972,40 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė