Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant D. A., Ugnei Rėkutei, Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamojo A. Š. gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, kaltinamajam A. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2014-10-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2014-11-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2015-12-20 apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,47 prom.), gyvenamojoje vietoje, Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę V. S. ir sūnų D. Š., t. y. namo virtuvėje, žodinio konflikto metu keikdamasis necenzūriniais žodžiais, rankomis pastūmė V. S., po to vieną kartą rankos kumščiu sudavė V. S. į veido sritį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į apatinę lūpą sūnui D. Š., tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems V. S. ir D. Š. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d. buvo pagarsinti liudytojo L. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba VA VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu. 2015-12-21 patruliuojant kartu su A. L., gavo pranešimą, kad apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), Bukiškių k., Vilniaus r., įvyko konfliktas tarp sūnaus ir tėvo. Atvykus minėtu adresu, kreipėsi D. Š., kuris paaiškino, kad šio neblaivus tėvas A. Š., namuose girtauja ir prieš šį ir motiną panaudojo fizinį smurtą. Buvo priimti du pareiškimai iš piliečių, sulaikytas A. Š., kuris jiems atvykus buvo kambaryje (t. I, b. l. 62).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad A. Š. 2015-12-21 1:09 val., buvo nustatytas 1,47 promilės neblaivumas (t. I, b. l. 65).

2015 m. gruodžio 20 d. pareiškimais V. S. ir D. Š. kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Pareiškimuose nurodyta, kad A. Š. keikė necenzūriniais žodžiais V. S., sudavė smūgius D. Š. ir V. S. (t. I, b. l. 2, 3).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 – os kuopos 3 – o būrio patrulės A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Bukiškių kaime, (duomenys neskelbtini) , konfliktuoja tėvas su sūnumi. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi D. Š., kuris paaiškino, kad jo neblaivus tėvas A. Š. namuose smurtauja prieš jį ir jo motiną V. Š.. Buvo paimti du pareiškimai dėl smurto artimoje aplinkoje. A. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 PK (t. I, b. l. 4).

2016 m. birželio 2 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji V. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 25-33).

2016 m. birželio 2 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. Š. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 46-55).

Gyvenamasis namas, esantis Liepų g. 4, Bukiškis, Vilniaus rajonas, kurio unikalus Nr. 4199-4032-2011, nuo 2010 m. spalio 6 d. lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso A. Š. ir V. S. (t. I, 185-186).

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad konflikto metu smūgių nukentėjusiajai V. S. nesudavė, o nukentėjusysis D. Š. grumtynių metu smūgius sudavė jam, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusieji V. S. ir D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip, prie kokių aplinkybių jie nukentėjo nuo kaltinamo A. Š. suduotų smūgių. Nukentėjusieji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b. l. 25-33; 46-55). Nukentėjusiųjų parodymus iš esmės patvirtina tiesiogiai kilusį konfliktą mačiusi, o vėliau nukentėjusiems pagalbą suteikusi liudytoja K. G.. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad matė, kaip A. (Švelnikas) trenkė D. (Š.). Po konflikto V. dėjo ledą prie akies, jai buvo mėlynė ir kraujo ant nosies. V. verkė, skundėsi, kad jai skauda. Dariui kraujavo lūpa. Nukentėjusiųjų, liudytojos K. G. parodymus patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. L. ir L. J. parodymai. Liudytojos K. G. ir nukentėjusiųjų parodymuose esantys menki neatitikimai detalėse, nesudaro teismui pagrindo jais abejoti, ar laikyti nepatikimais. Teismas pažymi, kad siekiant patikrinti kaltinamojo iškeltą versiją, kad nukentėjusieji be pagrindo inicijuoja jam baudžiamąjį persekiojimą, siekdami užvaldyti jam nuosavybės teise priklausantį namą, išreikalavo duomenis apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Bukiškis, Vilniaus rajonas, priklausomybę. Rašytiniais, nuo subjektyvaus asmenų vertinimo nepriklausančiais duomenimis, nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Bukiškis, Vilniaus rajonas, kurio unikalus Nr. 4199-4032-2011, nuo 2010 m. spalio 6 d. lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso A. Š. ir V. S. (t. I, 185-186). Tai, kad baudžiamąjį persekiojimą kaltinamojo atžvilgiu nukentėjusieji iniciavo ne siekdami pasipelnyti, o siekdami apsisaugoti nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, patvirtina ir pačių nukentėjusiųjų elgesys naudojantis jiems procesinio įstatymo suteiktomis teisėmis. Tiek nukentėjusysis D. Š., tiek nukentėjusioji V. S., atsisakė reikšti civilinius ieškinius baudžiamajame procese dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad A. Š. konflikto su šeimos nariais metu sudavė smūgius rankomis nukentėjusiesiems V. S. ir D. Š..

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014, kasacinė nutartis Nr. 2K-164-895/2016). Nagrinėjant bylą teisme nusikalstamos veikos pasekmės buvo nustatytos įvertinus nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus. Nukentėjusioji V. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po suduotų smūgių jai bėgo kraujas, skaudėjo galvą. Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad po tėvo suduoto smūgio jam buvo prakirsta apatinė lūpa. Tai, kad nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, suprato ir tiesiogiai konfliktą mačiusi liudytoja K. G.. Apklausta teisme liudytoja parodė, kad po smūgių ji suteikė abiems nukentėjusiems neatidėliotiną pagalbą – dėjo nukentėjusiems ledą prie skaudančių vietų, kad greičiau praeitų tinimas. Aptarti teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad dėl A. Š. suduotų smūgių nukentėjusieji jautė fizinį skausmą, t. y. buvo sukeltos pasekmės, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad A. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai savo sutuoktinei V. S. į veidą, vieną smūgį nukentėjusiajam savo sūnui D. Š. į apatinę lūpą, dėl ko nukentėjusieji pajuti fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo kaltės formą – tiesioginė tyčia nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis praeityje teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narius, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teismui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), kas rodo, kad iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, jam taikytos įstatyme numatytos švelnesnės bausmės įtakos nepadarė. Be to, kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, konfliktuodamas su šeimos nariais (t. I, b. l. 11-114). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įvertindamas tai, kad šiuo metu kaltinamasis gydosi patirtus sunkius sužalojimus, teismas daro išvadą, jog A. Š. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamajam A. Š. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. Š. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame nuo 2015-12-20 iki 2015-12-22, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 10 punktu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bei visą bausmės vykdymo atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. S. ir D. Š., palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.