- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-229-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01037-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mirius LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tromsas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mirius LT“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-439-1023/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mirius LT“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tromsas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mirius LT“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tromsas“ 6 366,40 Eur skolos, 96,09 Eur 2019 m. lapkričio 15 d. priskaičiuotų delspinigių nuo nesumokėtų sumų už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti kalendorinę dieną, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovė taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms ne didesnei kaip 6 462,49 Eur sumai, priklausančioms atsakovei ir esančioms pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, o neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, areštą atsakovės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ne didesnei kaip 6 462,49 Eur sumai.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškinio turinys patvirtina, jog ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti skolą su priskaičiuotais delspinigiais pagal su atsakove sudarytą sutartį bei jos pagrindu atliktus bei perduotus darbus. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikia reikalavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, t. y. sutartį, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ieškovei palankaus sprendimo priėmimo tikimybė. Tenkinus prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones byloje, bus užtikrintas galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas ateityje. Atsakovė, neatsižvelgdama į nevienkartinius raginimus, vengia geruoju atsiskaityti su ieškove, nuo ieškovės organizuojamų susitikimų išsisukinėja ir į juos neatvyksta, motyvuodama niekuo nepagrįstais pasiteisinimais, darbų priėmimo–perdavimo akto sąmoningai nepasirašinėjo, nors vengimo pasirašyti aktą niekada neįvardijo, o ir pačiai ieškovei yra žinoma, jog užsakovų atsakovė neturi, o ir pati ieškovė yra vienintelis atsakovės žinomas subrangovas darbams atlikti, todėl yra tikimybė, kad šios skolos išieškojimas gali būti apsunkintas. Pagal atsakovės finansinius rodiklius galima pagrįstai teigti, kad iš atsakovės reikalaujama suma atsakovei yra didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovei galimai palankus teismo procesinis sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti. Atsakovė yra visiškai jauna įmonė, įsteigta 2018 m. kovo 22 d., atsakovė nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto, atsakovė įmonėje dirba tik du darbuotojai, UAB „Tromsas“ įstatinis kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 7 500 Eur, o nuosavas kapitalas siekia 12 055 Eur, UAB „Tromsas“ grynasis pelnas gautas per 2018 metus yra mažas – tik 4 555 Eur. Vidutiniškai per vieną mėnesį atsakovės grynasis pelnas 2018 metais siekė vos apie 2 107 Eur, kai tuo tarpu ieškovės reikalaujama suma yra beveik 3 kartus didesnė. Itin reikšmingomis aplinkybėmis, parodančiomis galimą atsakovės nesąžiningumą ir bet kokių įsipareigojimų vykdymo vengimą, laikytina tai, kad UAB „Tromsas“, kaip vekselių davėja, išdavė UAB „Mirius LT“, kaip vekselių turėtojai, skirtingų sumų vekselius, kurių apmokėjimo terminui suėjus, ir kreipusis į Vilniaus m. 45-ąjį notarų biurą, paaiškėjo, kad UAB „Tromsas“ vardu išduoti vekseliai (t. y. UAB „Tromsas“ atstovo), išduoti net neturinčio teisės UAB „Tromsas“ vardu veikti asmens, dėl ko, notaras atsisakė atlikti notarinius veiksmus ir išduoti vykdomuosius įrašus pagal vekselius. Šiame kontekste pažymėtina, jog būtent UAB „Tromsas“ vardu sutartiniuose santykiuose su ieškove visada veikė būtent ant vekselių, kaip UAB „Tromsas“ atstovas, pasirašęs asmuo – D. J..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas padarė išvadą, kad prie ieškinio pridėtais dokumentais ieškovė tikėtinai pagrindė aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra priklausoma nuo užsakovų (gautinos sumos – 42 997 Eur), nes kitaip nepajėgs atsiskaityti su tiekėjais (mokėtinos sumos – 43 124 Eur), tačiau, kaip ir nurodė pati ieškovė, atsakovė yra jauna įmonė, o tokiai įmonei tai visiškai normali praktika, siekiant įsitvirtinti rinkoje, neturint apyvartinių lėšų arba jų turint nepakankamai.
6. Teismas darė išvadą, kad priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nes atsakovės turimi grynieji arba banke esantys pinigai – 11 784 Eur, o gryni pinigai (11 784 Eur) plius gautinos sumos (42 997 Eur) per vienerius metus yra daugiau nei mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (43 124 Eur) per vienerius metus.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės bendrasis pelningumas yra 13 procentų (25286/186324*100 proc.), o grynasis pelningumas siekia 2,5 procento (4555/186324*100 proc.), ir atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad atsakovės finansinė situacija yra laikytina normalia įmonei veikiančiai rinkos sąlygomis, o ieškovės prašoma priteisti suma – 6 462,49 Eur, nelaikytina didele atsakovės, kaip juridinio asmens, atžvilgiu, kai atsakovės pardavimo pajamos per metus siekia 18 6324 Eur, grynasis pelnas 4 555 Eur, turima grynųjų pinigų, kurių suma ženkliai viršija ieškinio sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Mirius LT“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė objektyviai neturi galimybių pateikti naujausius finansinius duomenis apie atsakovės finansinę padėtį, kadangi jais disponuoja išimtinai pati atsakovė, todėl skundžiamos nutarties priėmimo momentu pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti, kad atsakovės padėtis šiai dienai bei galimai ateityje, yra laikytina normaliai įmonei veikiančiai rinkos sąlygomis, ir, kad atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, ir, kad ieškovės prašoma priteisti suma nelaikytina didele atsakovės, kaip juridinio asmens, atžvilgiu. Taigi skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, susiję su atsakovės finansinių ataskaitų rodikliais, negali objektyviai atspindėti šiai dienai aktualios finansinės atsakovės padėties.
8.2. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovės atžvilgiu tuo pačiu metu kaip ir ši byla, Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama ir kita civilinė byla Nr. e2-7769-1060/2019 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB „Tromsas“ dėl 35 815,60 Eur skolos, 472,27 Eur delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kitaip tariant, atsakovei teismine tvarka pareikštų reikalavimų suma, įskaitant, ieškovės reikalavimą, sudaro daugiau kaip 42 000 Eur, kas paneigia pirmosios instancijos teisme analizuotus atsakovės, neva, kasoje ir/ar banke turimus grynuosius pinigus ir kitus rodiklius, kurie, neva, pakankami padengti ieškovės reikalavimą.
8.3. Atsakovės turtinė padėtis nepatvirtina, kad galimai ieškovei palankaus sprendimo priėmimo dienai, jos turtinė padėtis išliks tokia pati ir, kad esant priimtam ieškovei palankiam teismo sprendimui, jį bus galima realiai ir tinkamai įvykdyti.
8.4. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovė yra galimai nesąžininga, jog atsakovės elgesys yra nesuderinamas su sąžiningo asmens elgesio principu, kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateikė Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro raštą, kuriame nurodoma, jog notaras atsisakė atlikti notarinius veiksmus – išduoti vykdomuosius įrašus pagal atsakovės ieškovei išduotus vekselius, kadangi vekseliai pasirašyti D. J., kuris vekseliuose yra nurodomas kaip atsakovės atstovas, tačiau, patikrinus vekselius pasirašiusio šio asmens atstovavimo pagrindus, šis asmuo pasirodė nesantis atsakovės atstovas, t. y. neturintis teisės veikti atsakovės vardu.
9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė teismui portalo www.15min.lt 2018 m. vasario 1 d. publikuotą straipsnį apie UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie atsakovės nesąžiningumą. Minėti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
Dėl atskirojo skundo esmės
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė pateiktame patikslintame ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Kadangi byloje ieškinio pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl šis klausimas plačiau neanalizuojamas.
17. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
18. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad pagal atsakovės finansinius rodiklius galima pagrįstai teigti, jog iš atsakovės reikalaujama suma atsakovei yra didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovei galimai palankus teismo procesinis sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog yra kilusi grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovei pranašumo atsakovės atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.
19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog atsakovės atžvilgiu prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo dienai Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla dėl 35 815,60 Eur skolos, 472,27 Eur delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kad tai paneigia pirmosios instancijos teisme analizuotus atsakovės kasoje ir/ar banke turimus grynuosius pinigus ir kitus rodiklius, kurie pakankami padengti ieškovės reikalavimą, nes atsakovei teismine tvarka pareikštų reikalavimų suma, įskaitant, ieškovės reikalavimą, sudaro daugiau kaip 42 000 Eur, tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, jog Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-521-1060/2020 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB „Tromsas“ dėl 35 815,60 Eur skolos, 472,27 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2020 m. sausio 24 d. priimtas sprendimas už akių, kuris atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra įsiteisėjęs, o pirmosios instancijos teismui nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, net nebuvo priimtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neįsiteisėjęs teismo sprendimas neturi jokios teisinės galios.
20. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018 yra išaiškinta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kas suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Be to, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 išaiškinta, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės, kaip objektyviai egzistuojančios ar pagrįstai tikėtinos, suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
21. Pažymėtina, kad remiantis aktualia teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-34-464/2018) įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Todėl būtent ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ji tokių įrodymų nepateikė.
22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla realus pavojus teismo sprendimui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra ieškovės prielaida, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Net ir nustačius aplinkybę, jog teismo sprendimo tinkamam vykdymui įtakos gali turėti atsakovės turtinė padėtis, ji nebūtų pakankama daryti išvadą, jog atsakovė vengs vykdyti privalomą vykdyti teismo procesinį sprendimą.
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2019 m. lapkričio 21 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.