- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1-487-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35673-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Civilinis ieškovas
- M. B., J. R.
- Advokatai
- Algis Tursas, Kazimieras Baranauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. sukėlė žmogui fizinį skausmą. Ji, 2018 m. liepos 24 d. apie 15.58 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su kaimynėmis J. R. ir M. B. metu panaudojo fizinį smurtą – delnu sudavė nukentėjusiajai M. B. vieną smūgį į veidą, ir taip sukėlė nukentėjusiajai M. B. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji J. P. savo kaltės nepripažino, su civiliniu ieškiniu nesutiko. Parodė, kad turėjo eiti į sandėliuką, o M. B. su seserimi ant bendro takelio sėdėjo ir su peiliu skuto svogūnus. M. B. ją puolė su peiliu. Tarp namo ir šiltnamio yra siauras takelis, gal ji svogūnus paspyrė netyčia. Paspyrė su koja, nes nenorėjo ant jų atsistoti, todėl taip ir gavosi. Krepšių nespyrė, tik svogūnus. M. B. sėdėjo, su peiliu skuto svogūnus ir ją puolė su peiliu. Ji pradėjo įžeidinėti. Kai prie nukentėjusių priėjo, jos sėdėjo, o po to, kai paspyrė svogūnus, atsistojo M. B. ir pradėjo ją įžeidinėti. Tuo metu ji pati tylėjo. Kai ji paspyrė svogūnus, M. B. puolė, ji pradėjo gintis. Nežino, kodėl M. B. puolė, gal norėjo pastumti nuo svogūnų, ji sakė „ko tu čia per juos vaikštai?“. Ji pradėjo pulti, bet neatsimena, kokiu būdu. Atstumas tarp jų buvo gal 1-1,5 metro. Ji stvėrė rankas, pradėjo mosikuoti peiliu. O ji (J. P.) pradėjo gintis. Jos susistumdė. Einant per svogūnus, M. B. atsistojo, įžeidinėjo ir pastūmė vienu metu. Ji tiesiog šoko ir pastūmė, tada jos susistumdė. Ji vienoje rankoje turėjo peilį, o kita ranka buvo laisva. Ji pradėjo ją (J. P.) tampyti, bandė pastumti nuo svogūnų, ir jos susistumdė. Ji pati nestumdė, nuo M. B. gynėsi, nes ji vienoje rankoje laikė peilį, kurį vertino kaip grėsmę sau. Kai jos susistumdė, M. B. pradėjo mosikuoti su peiliu. Ji su peiliu mosikavo paprastai. Pradėjo stumdyti turėdama rankoje peilį, ji (J. P.) bandė M. B. laikyti, kad su tuo peiliu nesužeistų. M. B. pradėjo mosikuoti su peiliu, o ji norėjo pastverti jos ranką, kurioje ji laikė peilį, ir netyčia užgavo. Tuo metu, kai gynėsi, jos ranka išslydo ir netyčia M. B. užgavo. Policiją išvietė pati, nes M. B. turėjo rankoje peilį, o jos nepilnametis sūnus buvo šalia. M. B. ne tai, kad grasino, bet visą laiką rankoje laikė peilį, ji to peilio nepaleido. Kai jos susistumdė, tą peilį atėmė M. B. sesuo. Savo paaiškinime apie peilį nepasakė, nes tuo metu buvo labai susijaudinusi ir nepagalvojo. Kaltinamoji paneigė savo rašytame 2018 m. liepos 24 d. paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad po M. B. pasakytų žodžių nesusivaldžiusi sudavė jai į veidą, nurodydama, kad tikrai taip nebuvo, kaip parašyta. Ji tuo metu buvo labai susijaudinusi. Konfliktiniai santykiai su M. B. tęsiasi nuo 1992 m., tačiau policija dėl konfliktų kiekvienais metais nėra kviečiama. J. R. yra labai tyli, ji niekada nesikiša į konfliktus, jai į veidą nesudavė, į koją nespyrė. Kai prasidėjo konfliktas, J. R. ir toliau sėdėjo. Konfliktas vyko neilgai. Buvo išėjusi ir M. B. draugė O.. Ikiteisminio tyrimo metu J. P. su kaltinimu nesutiko. Parodė, kad konflikto provokatorė yra M. B., ji žodžiu ją įžeidinėjo, įžeidinėjo jos vaiką. Atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad išsamius parodymus duos teisme (b. l. 92).
Nukentėjusioji M. B. parodė, kad su J. R. sėdėjo prie savo ūkinio pastato, valė svogūnus. Kaltinamoji atėjo, pradėjo mėtyti svogūnus, mušti J. R.. Kaltinamoji J. R. sudavė per koją ir į ranką. Kaltinamoji spyrė į dėžę, kuri pataikė J. į koją. Paskui ji trenkė J. į kairę ranką. Neatsimena, ar ji kumščiu, ar delnu trenkė. Seseriai į veidą nesudavė. Paskui ji visokiais žodžiais puolė ją (M. B.), tada sudavė kumščiu į veidą, jai labai skaudėjo. Ji ją visaip išvadino („aš tave sunaikinsiu“, „tu šiokia tokia“). Atbėgusi J. P. mėtė ir spardė svogūnų dėžes. Su kaltinamąja konfliktuoja nuo 1995 m. Gerai neatsimena, ar kaltinamoji spyrė koja seseriai į koją. Valydamos svogūnus jos abi su seseria turėjo po peilį. Ji rankoje peilį laikė ir atvykus pareigūnams. Tuo metu sėdėjo ant suoliuko ir laukė policijos. Kai policininkas liepė padėti peilį, ji padėjo. Dėl kaltinamosios veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes buvo labai sunku, tai atsiliepė jos sveikatai. Anksčiau širdies ligomis nesirgo, širdies nesigydė. Po sumušimo prasidėjo skausmai, jie stiprėjo. Policininkas pasiūlė iškviesti greitąją, bet ji išgėrė valerijonų ir atsisakė, nes kitą dieną reikėjo į darbą. Vėliau kaimynė iškvietė greitąją, 2 dienas praleido reanimacijoje, savaitę ligoninėje, 18 dienų buvo reabilitacijoje, 4 mėnesius nedarbinga. Iki šiol jaučia to smurto pasekmes, tapo nervinga, jai labai skaudu dėl to įvykio. Vartoja tabletes, insuliną. Po šio įvykio paskirtas insulinas. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 24 d. apklausta M. B. parodė, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 12.30 val. nuėjo į vidinį kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsisėdo ant kėdės šalia savo sandėliuko prie bendro naudojimo takelio. Minėtoje vietoje valė svogūnus. Svogūnų dalis gulėjo ant minėto bendro naudojimo takelio. Apie 13 val. į minėtą bendro naudojimo takelį įbėgo J. P., kuri buvo išbalusi ir bėgo putos iš burnos. Ji buvo neadekvati ir pradėjo kojomis mėtyti ant tako gulinčius svogūnus. Ji pasakė jai „Ką tu darai?“. Ji labai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Po to ji dešine ranka, o būtent dešinės rankos kumščiu smūgiavo jai į veido kairiąją pusę. Savo veiksmais ji jai sukėlė fizinį skausmą. Jos veido kairės pusės skruostas paraudonavo. Ji pradėjo šaukti pagalbos ir prašė kaimynų iškviesti greitąja medicinos pagalbą, tačiau pagal faktą GMP neatvažiavo. Į pagalbos šauksmus atbėgo kaltinamosios mama, kuri laikė ją už rankos. Po kelių minučių jos psichinis priepuolis praėjo. Paskui ji nuėjo į savo sandėliuką ir su kažkuo bendravo telefonu. Galimai ji iškvietė policiją. Dėl jos fizinio veiksmo, t. y. smūgio, ji patyrė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo šiuo metu nepageidauja, tačiau prašo policijos pravesti prevencinį pokalbį minėtai kaimynei (b. l. 18-19). 2018 m. rugsėjo 21 d. papildomai apklausta M. B. parodė, kad gyvena 2-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Su ja minėtame bute gyvena jos sesuo J. R.. Ir ji, ir jos sesuo yra pensininkės. Jų kaimynė J. P. gyvena su savo vaikais bei motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Namas, kur ji gyvena yra 2-jų aukštų, kiekviename aukšte yra po du butus, t. y. 1-ame aukšte yra jos butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos kaimynė J. O., o (duomenys neskelbtini) aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ankščiau minėta J. P. su šeima, bei butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaimynė R. P.. Su visais kaimynais ir ji, ir jos sesuo gyvena draugiškai, išskyrus J. P., su kuria jau 20 metų yra įtempti santykiai, t. y. ji beveik kiekvieną kartą, kai ją ir jos seserį pamato, tai keikiasi necenzūriniais žodžiais. Konfliktinė situacija tęsiasi jau 20 metų. 2018 m. liepos 24 d. apie 12 val. ji kartu su savo seserimi J. R. buvo lauke, t. y. sėdėjo ant suoliuko prie savo sandėliuko ir valė svogūnus. Jos sėdėjo apie 100 m atstumo nuo jų namo, tokioje vietoje, kad niekam netrukdyti nei praeiti į tualetą, nei išeiti iš namo, arba kažką daryti kieme. Apie 12.30 val. į lauką išėjo J. P. ir labai energingai, greitu žingsniu iškart nuėjo į jų pusę. Staigiai priėjo prie jų, pradėjo labai garsiai rėkti ant jų, pasakė: „tai yra bendra žemė, jus čia nesėdėsite, lauk iš čia tuoj pat“) ir kojomis išspardė jų krepšius su svogūnais, t. y. apvertė visus krepšius ir visus jų svogūnus išmetė ant žemės. Po ko vieną kartą sėdinčiai ant suoliuko J. spyrė į koją (kokią dabar tiksliai neatsimena) ir iškart trenkė vieną kartą kumščiu jai į veidą. Tuo metu pasirodė lauke kita kaimynė J. O. ir ji paprašė J. iškviesti greitąjį pagalbą dėl J., nes ji buvo labai agresyvi, visa balta, iš jos burnos pasirodė putos. Ji labai išsigando jos, nes pagal bendrą išvaizdą atrodė, kaip psichiškai nesveika, kaip psichinė ligonė priepuolio metu. Todėl ji ir paprašė J. iškviesti greitąjį, kad išvežtų medikai J. į psichiatrinę, t. y. suteikti jai psichiatrinę pagalbą ir jas apsaugoti nuo jos nesveikos psichozės. Ji tokią J. 2018 m. liepos 24 d. pamatė pirmą kartą, nors ji pastoviai yra agresyvi moteris, labai pikta. Dar atsimena, kad J. konflikto metu žodžiais pažadėjo jas sunaikinti. Tuo metu, kai J. O. priėjo prie jos, o ji atsistojo, tai J. P., stovinti priešais ją, vieną kartą rankos kumščių labai stipriai trenkė jai į veidą (pataikė į kairę veido pusę). Ji pajuto labai didelį skausmą, skaudėjo porą valandų po įvykio. Skausmą gali įvertinti 10 balų. Tuo metu prie J. pribėgo jos motina ir jos nepilnametis sūnus ir atitempė J. nuo jų į šalį. Jai atrodo, kad jos motina galėjo matyti, kaip J. ją sumušė, tačiau kaip J. sumušė jos seserį J. R. jos motina nematė, tą įvykį matė tik ji, nes tai buvo konflikto pradžia. Po ko pati J. iškvietė policiją, o ji kartu su seserimi liko sėdėti ant suoliuko. Kai atvyko policininkai, tai užfiksavo jos parodymus dėl įvykio. Apie 20 val. jai įvyko širdies priepuolis ir jos sesuo paprašė kaimynų iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) iškviesti greitąjį pagalbą, ir ji buvo nuvežta į Santaros kliniką į reanimaciją dėl infarkto. Ji iš gydymo grįžo tik 2018 m. rugpjūčio 19 d. Nori pasakyti, kad infarktas atsitiko dėl minėto įvykio su J., nes su širdimi iki minėto įvykio ji neturėjo problemų. Ji dėl šio įvykio patyrė turtinę žalą, nes dabar turi pirkti vaistus gydymui. Ji kiekvieną mėnesį išleidžia vaistams su kompensacija 50 EUR. Taigi patyrė 50 EUR turtinę žalą. Taip pat ji patyrė 1 000 EUR moralinę žalą, nes yra garbingo amžiaus žmogus, visą gyvenimą dirbanti, dirba ir dabar, nors ir pensininkė, ją myli ir gerbė visi jos draugiai, jos vaikai, jos anūkai (b. l. 23-25).
Nukentėjusioji J. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), J. P. jos kaimynė. Ji su seseria M. B. sėdėjo ant suoliuko prie sandėliuko, tvarkė svogūnus su peiliu. Atbėgo J. P. ir sudavė jai kumščiu į kairį petį, o M. B. delnu sudavė per veidą. Smūgis buvo stiprus, girdėjo pliaukštelėjimą. Po sudavimo į petį, ji jautėsi blogai, skaudėjo visą dieną, buvo mėlynė ant rankos, emociškai jautėsi blogai. Daugiau niekur nesutrenkė. Su seserimi jos gyvena kartu. Sesuo po sudavimo per veidą taip pat jautėsi blogai, jai skaudėjo, tai priguldavo, tai atsikeldavo, jai buvo bloga. Buvo likusios žymės ant veido nuo sudavimo – matėsi rankos pirštai paskui vakare pasakė, kad jai tirpsta rankos. Sesuo paskui buvo išvežta į ligoninę, buvo sanatorijoje. Po konflikto santykiai su kaltinamąją liko tokie patys, kaip anksčiau. Anksčiau su ja vykdavo konfliktai, kiekvienais metais įvykdavo koks nors konfliktas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nugenėjusioji nurodė, kad galėjo būti, jog kaltinamoji pataikė jai į koją, nes netoliese stovėjo dėžė, ji norėjo dėžę paimti ir mesti, bet pataikė ta dėže į koją. Kumščiu į veidą netrenkė, to nepamena. M. B. iki to konflikto sveikata, širdies ligomis nesiskundė. Kaltinamoji konflikto metu išspardė buvusias dėžes su svogūnais. Ji taip padarė iš karto, kai atbėgo, prieš suduodant smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 27 d. apklausta nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. liepos 24 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kieme ji kartu su savo seserimi M. B. sėdėjo prie sandėliukų ir valė svogūnus. Tada ji pamatė atbėgančią kaimynę J. P., kuri atrodė susinervinus, bėgo putos iš burnos ir nuolatos keikėsi necenzūriniais žodžiais jos sesers atžvilgiu. Kai ji pribėgo, pradėjo mėtyti dėžes su svogūnais ir spyrė jai į dešinę koją. Ji jai pasakė „J. ką tu darai, nusiramink“, tačiau ji pradėjo dar labiau siautėti ir rėkti ir ranka trenkė jai į kairę ranką, po ko ji juto nedidelį skausmą. Tuo metu M. B. sėdėjo šalia, o J. P. priėjo prie savo sandėliuko ir kažkam skambino, bet ji suprato, kad skambutis buvo į policiją. Tada pribėgo prie jos sesers ir kumščiu trenkė jai į veidą, tačiau kiek kartų ji pasakyti tiksliai negali. Tada pribėgo J. mama V. C. ir J. sūnus D. P., 15 m., kuris M. B. pasakė „ty ničtožestva“ ir J. atitraukė nuo jos sesers bei laikė ją už rankų. J. P. nuolatos muistėsi ir rėkė, norėdama ištrūkti ir toliau mušti jos sesę M. B.. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, J. nusiramino ir toliau aiškinosi situaciją. Kiek girdėjo, policijos pareigūnai M. B. pasiūlė greitosios medicinos pagalbą, tačiau ji jos atsisakė. Jai greitosios taip pat neprireikė (b. l. 42-43). Papildomai 2018 m. rugsėjo 21 d. apklausta J. R. parodė, kad gyvena 2-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jos sesei M. B., butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Su ja minėtame bute gyvena jos sesuo M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ir ji, ir jos sesuo yra pensininkės. Jų kaimynė J. P. gyvena su savo vaikais bei motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Namas, kur ji gyvena, yra 2-jų aukštų, kiekviename aukšte yra po du butus, t. y. (duomenys neskelbtini) aukšte yra jų butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos kaimynė J. O., o (duomenys neskelbtini) aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ankščiau minėta J. P. su šeima, bei butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaimynė R. P.. Su visais kaimynais ir ji, ir jos sesuo gyvena draugiškai, išskyrus J. P., su kuria jau 20 metų yra įtempti santykiai, t. y. ji beveik kiekvieną kartą, kai ją ir jos seserį pamato, tai keikiasi necenzūriniais žodžiais. Konfliktinė situacija tęsiasi jau 20 metų. 2018 m. liepos 24 d. apie 12 val. ji kartu su savo seserimi M. B. buvo lauke, t. y. sėdėjo ant suoliuko prie savo sandėliuko ir valė svogūnus. Jos sėdėjo apie 100 m atstumu nuo jų namo. Ji nori tvirtai parodyti, kad jos sėdėjo tokioje vietoje, kad niekam netrukdyti nei praeiti į tualetą, nei išeiti iš namo, arba kažką daryti kieme. Apie 12.30 val. į lauką išėjo J. P. ir labai energingai, greitu žingsniu iškart nuėjo į jų pusę. Staigiai priėjo prie jų, pradėjo labai garsiai rėkti ant jų, pasakė: „tai yra bendra žemė, jus čia nesėdėsite, lauk iš čia tuoj pat“ ir kojomis išspardė jų krepšius su svogūnais, t. y. apvertė visus krepšius ir visus jų svogūnus išmetė ant žemės. Po ko, vieną kartą jai sėdinčiai ant suoliuko spyrė į dešinę koją ir iškart trenkė vieną kartą kumščiu jai į veidą. Ji pajuto skausmą, skaudėjo 3-5 min. Skausmą gali įvertinti 3 balais. Tuo metu pasirodė lauke kita kaimynė J. O. ir jos sesuo M. B. paprašė J. iškviesti greitąjį pagalbą dėl J., nes ji buvo labai agresyvi, visa balta, iš jos burnos pasirodė putos. Ji labai išsigando jos, nes pagal bendrą išvaizdą atrodė, kaip psichiškai nesveika, kaip psichinė ligonė priepuolio metu. Todėl jos sesuo ir paprašė J. iškviesti greitąjį, kad išvežtų medikai J. į psichiatrinę, t. y. suteikti jai psichiatrinę pagalbą ir jas apsaugoti nuo jos nesveikos psichozės. Ji tokią J. 2018 m. liepos 24 d. pamatė pirmą kartą, nors ji pastoviai yra agresyvi moteris, labai pikta. Dar atsimena, kad J. konflikto metu žodžiais pažadėjo jas sunaikinti. Tuo metu, kai J. O. priėjo prie jų, tai ji sėdėjo ant suoliuko, o jos sesuo M. atsistojo, tai J. P., stovinti priešais M. B., vieną kartą rankos kumščių labai stipriai trenkė jai į veidą (pataikė į kairę veido pusę). Tuo metu prie J. pribėgo jos motina ir jos nepilnametis sūnus, ir atitempė J. nuo jų į šalį. Jai atrodo, kad jos motina galėjo matyti, kaip J. sumušė M. B., tačiau kaip J. sumušė ją, jos motina nematė, tą įvykį matė tik jos sesuo M. B., nes tai buvo konflikto pradžia. Po ko, pati J. iškvietė policiją, o ji kartu su seserimi liko sėdėti ant suoliuko. Kai atvyko policininkai, tai užfiksavo jos parodymus dėl įvykio. Apie 20 val. jos M. B. įvyko širdies priepuolis ir ji paprašė kaimynų iškviesti greitąjį pagalbą ir M. B. buvo nuvežta į Santaros kliniką į reanimaciją dėl infarkto. M. B. iš gydymo grįžo tik 2018 m. rugpjūčio 19 d. Nori pasakyti, kad infarktas atsitiko dėl minėto įvykio su J., nes su širdimi iki minėto įvykio jos sesuo M. B. neturėjo problemų. Ji dėl šio įvykio patyrė moralinę žalą, nes yra garbingo amžiaus žmogus, visą gyvenimą dirbo, ją myli ir gerbia visi jos draugiai, jos šeima. Ji patyrė 100 EUR moralinę žalą ir dėl šios sumos reiškia civilinį ieškinį. Nors dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, į ligoninę po įvykio nesikreipė ir komplikacijų dėl šio įvykio su sveikata neturi (b. l. 47-49).
Liudytoja V. C. parodė, kad būdama namuose išgirdo, kad lauke kažkas pasakė „ar seniai tau daviau iš kojos“, pasakė anūkui, kad jis eitų pažiūrėti, kas ten darosi. Girdėjo M. B. balsą. Sakė „sutvarkys“ J. P. už tamsaus kampo. J. P. balso negirdėjo. Pati į lauką išėjo vėliau. Tuo metu matė tik įžeidinėjimus, kurie truko valandą. Jokių sužalojimų ar paraudimų ant nieko nematė. J. R. tik sėdėjo ir viskas. Mano, kad J. kvietė policiją, kodėl – nežino. J. prisipažino, kad sudavė delnu per veidą M. B. už jos pasakytus žodžius. Kaimynės jai nesakė, kas įvyko, buvo tik įžeidinėjimas. Ji sustabdė dukrą, einančią link M. B., nenorėjo, kad tęstųsi konfliktas. Žino dukters charakterį, pati yra ramesnė. Nematė, kaip J. P. sudavė M. B., negirdėjo, ką sakė jos dukra nukentėjusioms. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2018 m. liepos 24 d. maždaug po pietų, tikslaus laiko neatsimena, ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir išgirdo, kaip bendro naudojimo kieme kaimynę M. B. sakant (ar senai tave išnešė kojomis į priekį). Tada ji išgirdo, kaip šaukia jos dukra J. P., tačiau ką tiksliai pasakyti negali. Anūko D. P. paprašė, kad nueitų pasižiūrėtų, kas ten atsitiko, kadangi tuo metu ramino anūkę L. P.. Kai L. P. nusiramino, ji nuėjo į kiemą ir pamatė, kad jos dukra stovi prie sandėliukų ir ją įžeidinėja kaimynė M. B., sakydama „kur tavo vyras, benamė“, taip pat įžeidinėjo ir anūką (tiksliai nurodyti įžeidinėjimų negali, kadangi neatsimena). Kai kaimynė stipriai įžeidė jos dukrą ją žemindama ir primindama gyvenimo įvykius (kad ji nieko neturi, kad M. B. sūnūs geresni už ją, ir kad ją užstos, kad susitvarkys už tamsaus kampo), ji akivaizdžiai susinervino ir ketino eiti į M. B. pusę, ir kai ji buvo visiškai arti maždaug 0,5 metro ji savo dukrą sustabdė, nes nežinojo, ką ji nori padaryti. Po keleto minučių ji nusiramino ir atvažiavo policija. J. pati prisipažino policijos pareigūnams, kad trenkė kaimynei. Ji pati jokio smūgio iš savo dukros pusės nematė. Tačiau po viso įvykio J. jai pasakojo, kad už žodžius „ar senai tave išnešė kojomis į priekį“ ji kaimynei M. B. trenkė antausi į veidą (b. l. 58-59).
Liudytoja J. O. parodė, kad matė kaip J. ir M. tvarkė svogūnus. Su jomis pasikalbėjo ir tik parėjusi namo išgirdo M. riksmą. Ji rėkė „J., iškviesk greitąją“. Išėjusi iš buto pamatė, kad link jų ėjo J. mama ir sūnus D.. Matė, kad jie nuėjo prie M. ir D. jai pasakė, kad „niekšė tu“, kelis kartus taip pasakė. Tada jie pro M. nuėjo prie savo sandėliuko. Ten stovėjo J., jos mama ir jos sūnus. Jie ten kalbėjo visokias smulkmenas, kad M. jaunystėje lindo prie jos vyro, kad J. jau ne kartą buvo kviesta policija, kad J. mokėjo 100 Litų baudą. Jie kiekvieną vasarą kviečia J. policiją, nes ji pykstasi tai su vienais kaimynais, tai su kitais. Tada J. priėjo ir dešine ranka sudavė M. per veidą. M. sėdėjo, o J. dešine ranka užsimojusi trenkė jai per veidą. Ji trenkė ne kumščiu, o delnu iš visų jėgų. M. pačiupo jai už rankos, tada J. pačiupo jos mama ir sūnus, ir ją laikė, o J. rėkavo necenzūriniais žodžiais. Jos žodžiai buvo, kad „mušiau ir mušiu“. Tada atvyko policija, jie nusivedė J. į mašiną, o M. su kitais policininkais nuėjo namo. Po kelių valandų M. atėjusi skundėsi, kad jai labai blogai. Dukra pasakė, kad reikia kviesti greitąją, bet M. sakė, kad geriau eis namo ir išgers valerijonų. Ji tikėjosi, kad tai praeis, bet nepraėjo. Atėjo M. sesuo J. ir paprašė iškviesti greitąją. Kai išėjo iš namų, matė, kad J. spardė dėžes su svogūnais, o M. ir J. tuo metu sėdėjo prie savo sandėliuko prie M. B.. Dėžių spardymo pradžios nematė. Dėžės jau buvo išspardytos. M. J. klausinėjo, „ką darai, ko nori“. Nematė, kad J. būtų ką nors dariusi J. R.. Atstumas nuo J. kojos iki J. R. buvo 1-2 metrai. Tame name gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. J. P. konfliktuoja kiekvieną vasarą, kol negauna baudos, tada kelis metus būna ramu. Ji necenzūriniais žodžiais įžeidinėja M.. Ne kartą yra tai girdėjusi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2018 m. liepos 24 d. apie 13 val. ji kartu su dukra K. O. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Ji prie namo bendrojo naudojimo žiemėje priėjo prie kaimynių J. R. ir M. B., kurios valė svogūnus, pasikalbėti. Po to, už kokių 10 min., nuėjo link namų ir tik užeidama pro duris išgirdo riksmą, pamatė, kad kaimynė J. P., gyv. (duomenys neskelbtini), bėga link M. B. ir J. R.. Pribėgusi pradėjo vartyti plastmasines dėžes, kuriose gulėjo svogūnai. Po to pribėgo prie sandėliuko ir pradėjo skambinti į policiją. Tuo momentu priėjo J. P. sūnus D. P. ir jos motina V. C.. D. P. priėjo prie M. B. ir piktai pasakė „nictozestvo“. Ji, stovėdama šalia M. B., kuri sėdėjo ant kėdutės, kalbėjo ir pamatė, kad J. P. išėjo iš sandėliuko, priėjusi prie M. B. dešinės rankos delnu sudavė jai į kairę veido pusę, žandą. M. B. pašoko nuo kėdės ir griebė J. už rankų, tuo metu pribėgo V. C. ir D. P., pradėjo raminti J. P., kuri vartojo necenzūrinius žodžius adresuotus M. B.. Jie visi stovėjo kieme, laukė policijos (b. l. 56).
Liudytojas P. D. partvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad su kolega T. G. atvažiavo į įvykį pagal pranešimą, jog bendro naudojimo kieme kilo žodinis konfliktas tarp kaimynių dėl svogūnų. Juos pasitiko kaltinamoji, ji papasakojo, kas atsitiko. Kas atsitiko, neprisimena. Kolega bendravo su kaltinamąja, o jis – su M. B.. Kieme buvo ir daugiau moterų. M. B. papasakojo, kad kilo konfliktas dėl svogūnų ar dėl nepadalinto takelio. Negali pasakyti, ar konfliktas buvo žodinis, ar fizinis. Jeigu gerai atsimena, M. B. šiek tiek verkė, nes buvo kažkoks pasistumdymas. Ji buvo nufotografuota, apklausta. Jokių kraujosrūvų ar sužalojimų ant M. B. nematė. Ant veido mušimo žymių nesimatė. M. B. iš karto apklausti nepavyko, jai reikėjo laiko nusiraminti. Apklausa įvyko iš karto, kai ji nusiramino. Atrodo, kad ji suvartojo kažkokią tabletę. Buvo pasiūlyta iškviesti greitąją medicininę pagalbą, bet ji atsisakė. Iš kaltinamosios buvo paimtas paaiškinimas, kolega su ja sėdėjo automobilyje. Kai atvyko, emociškai ramių žmonių nebuvo. Ant žolės gulėjo svogūnai, ar buvo peilis, neprisimena. Kai atvyko, buvo kaltinamoji su vaiku ir kiti asmenys, kurie nurodyti tarnybiniame pranešime. Buvo J. R., ji nesakė, kad jai buvo padaryti kokie nors sužalojimai.
Liudytojas T. G. parodė, kad įvykio aplinkybes prisimena prastai. Fizinio konflikto atvykus pareigūnams nebuvo, nebent žodiškai viena kitai ką nors sakė. Visi klausinėjo, sakė, kad vieni blogai padarė, kiti blogai padarė, buvo toks chaosas. Vizualiai nei pas nieką nesimatė, kad būtų buvę suduota. Neatsiminė, kad kas nors būtų turėjęs peilį.
Liudytojas V. B. (V. B.) parodė, kad įvykio nematė, bet mama pasakojo, kad įvyko konfliktas su kaimyne J.. Jai būnant prie sandėliuko, J. ranka trenkė per veidą, mama dėl to „sustresavo“. J. R. yra jo teta. Ji pasakojo, kad konfliktas kilo iš nieko. Teta skundėsi stresu, šoku, ji išsigando, o M. B. po to įvykio išvežė į ligoninę, jai buvo infarktas. Gydytojas sakė, kad tikriausiai taip įvyko dėl streso. Taip pasakė budintys gydytojai. Reabilitacija buvo labai sunki. Dėl to jai buvo dalinis atminties praradimas, suprastėjo regėjimas. Anksčiau mama nesiskundė. Apie jos širdies ligas nežinojo.
Ekspertė R. G. parodė, kad byloje nėra objektyvios medžiagos dėl smūgio sudavimo, nėra išorinių sužalojimų, kurie konstatuotų faktą, jog buvo suduotas smūgis. Dėl ūmaus miokardo infarkto, viena iš miokardo infarkto priežasčių yra padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas ir per didelis cholesterolio kiekis. Kai tiriamoji buvo atvykusi į ligoninę, iš jos ligos istorijos matyti, kad jau buvo nepatikslinta koronalinė širdies liga, kad ji jau sirgo įtampos krūtinės angina, jau buvo pirminė arterinė hipertenzija, 2 laipsnio arterinis kraujospūdžio padidėjimas, jau buvo padidėjęs cholesterolio kiekis, taip pat antro tipo cukrinis diabetas. Pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles ankstesnių ligų paūmėjimas neturi įtakos priežastiniam ryšiui. Šiuo atveju miokardo infarktas yra kaip visų ligų komplikacija. Negalima nustatyti priežastinio ryšio, nes tiriamoji yra jau sirgusi ir serganti šiomis ligomis, kurios yra sukeliančios miokardo infarktą. Stresas yra subjektyvus požymis, todėl ekspertai to nevertina. Nuolatinė įtampa yra vienas iš miokardo sukėlimo faktorių, bet tai abstrakcija. Ji negali pasakyti, ar tiriamoji buvo pastovioje įtampoje. Savo išvadas patvirtino.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2645/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. M. B. apžiūros metu išorinių sužalojimų veide nėra, kitur sužalojimų M. B. nenurodo. Pateikta VšĮ VUL SK gydymo stacionare ligos istorija Nr. 18-26158. M. B. gydyta nuo 2018 m. liepos 24 d. 21.45 val. iki 2018 m. rugpjūčio 17 12.27 val. intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Diagnozė: ūmus transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas. Lydinčios diagnozės: pirminė hipertenzija, II0AKS padidėjimas, hipertenzinė kardiomiopatija. Dislipideimja, Cukrinis diabetas 2 tipas. Prasidėjo skausmas po didelio streso (užpuolė ir smurtavo kaimynė). Konsultuota specialistų. Objektyvių išorinių sužalojimų žymių kūne nebuvo konstatuota. Išvada: remiantis M. B. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, M. B. objektyvių sužalojimų nekonstatuota (b. l. 39).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2646/2018(01) nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. J. R. apžiūros metu galvoje, rankose, kojose išorinių sužalojimų nėra. Kitur sužalojimų nenurodo. Išvada: remiantis J. R. apžiūros duomenimis, J. R. po 2018 m. liepos 24 d. įvykio išorinių kūno sužalojimų nenustatyta (b. l. 54).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto 2018 m. liepos 24 d. centro informacinėje sistemoje užregistruotų trijų skambučių įrašų, saugomų kompaktiniame diske, voke prie baudžiamosios bylos viršelio, ir jų 2018 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad faile, pavadinimu 10.102.186.21_2018-07-24_12-49-41_25.00 (įrašo trukmė 00 min. 52 sek.) užfiksuotas pokalbis: pranešėja (moteris): - Laba diena, žiūrėkite, čia kaimynai puola. BPC: - Ką puola? Pranešėja (moteris): - Mane. BPC: - Muštis puola? Pranešėja (moteris): -Jo. BPC: - O dėl ko konfliktas kilo? Pranešėja (moteris): - Dėl to, kad aš ėjau per bendro naudojimo žemę, aš ėjau į sandėliuką ir aš paspyriau jų svogūnus; dėl to, kad vaikus iš visur išvarinėjo ir kaimynė man maikę suplėšė, puola, boba durna. BPC: - Medikų nereikia? Pranešėja (moteris): - Man tai ne, manau, kad jiems reikalinga. BPC: - Koks adresas? Pranešėja (moteris): - (duomenys neskelbtini). BPC: - Prašau? Pranešėja (moteris): - (duomenys neskelbtini). BPC: - (duomenys neskelbtini), prie namo laukiate? Pranešėja (moteris): - Jo, jo, aš prie jų laukiu, aš palauksiu. BPC: - Vardas, pavardė? Pranešėja (moteris): - J. P.. BPC: - Laukite? Pranešėja (moteris): - Ir įžeidinėjo, kad aš nesveika. BPC: - Gerai, laukite, policijos. Faile, pavadinimu 10.102.186.21_2018-07-24_12-58-46_25.02 (įrašo trukmė 01 min. 50 sek.) užfiksuotas pokalbis: BPC: - 112, klausau? Pranešėja (moteris): - Mes kvietėm į (duomenys neskelbtini), galit atvažiuot? BPC: - (duomenys neskelbtini)? Pranešėja (moteris): -Jo. Mes kvietėm. Ar greitai atvažiuos? BPC: - Čia Jūs kvietėt policiją? Pranešėja (moteris): - Taip, policiją. Dėl to, kad kaimynei įžeidinėjo visai kai, mes čia susimušėm; aš jai trenkiau į veidą dėl to, kad jinai mane labai įžeidė, taip negali tęstis. BPC: - Supratau, o greitoji reikalinga? Pranešėja (moteris): - Ne, ne, ne, nereikia tokio lygio. BPC: - Supratau, palaukite dar minutėlę. Žiūrėkit, užsirašykite policijos numerį. Aš Jums padiktuosiu, paskambinkit, pasakykit, kada ekipažas išvažiuos. Pranešėja (moteris): - Dar neišvažiavęs? BPC: - Pasiskambinkit į policiją, pasakys kada bus ekipažas? Pranešėja (moteris): - Aš negaliu, aš dabar kieme (fone girdėsi triukšmas, t. y. garsiai kalba moteris, tačiau apie ką neįmanoma suprasti). …. čia susirinkę,… neturiu kaip užsirašyti. BPC: - Ir telefoną irgi negalite užsirašyti? Pranešėja (moteris): - Neturiu kaip. BPC: - Palaukit, (duomenys neskelbtini), Jūs kieme? Nedėkit ragelio. O dar ten dar vyksta konfliktas? Laukite pareigūnų. Daug iškvietimų, važiuoja eilės tvarka, reikės palaukti. Pranešėja (moteris): - Gerai, palauksiu. BPC: - Viso. Pranešėja (moteris): - Ir įžeidinėjo, kad aš nesveika. BPC: - Gerai, laukite policijos. Faile, pavadinimu 10.102.186.21_2018-07-24_13-23-23_25.03 (įrašo trukmė 04 min. 15 sek.) užfiksuotas pokalbis: BPC: - 112, klausau? Pranešėja (moteris): - Žiūrėkit, mes laukėm į (duomenys neskelbtini) patrulio, niekaip nesulaukėm. Galima sužinoti, kada bus? BPC: - Tuoj paskambinsiu, palaukite (moteris fone rusiškai kažkam pasakė (balsas panašus į pranešėją J. P.): „ deti tože ticho v baseine plavajut, a eto uže ne tvojo delo, a eto uže ne tvojo delo“, į ešio ne raz polučiš, ne raz polučiš. Konečno ugroza. A ty menia nogami vperiod bynosit ne budeš“- (moteris kalba jau pakeltu tonu) BPC: - O jūs patikslinti nieko nenorite? Laukite, taip? Pranešėja (moteris): - Taip, laukiame pareigūno. Aš nežinau, ar verta dabar pasakyti nuo ko čia prasidėjo, čia niekas pas mus negėrė ir niekada negėrė, tiesiog kaimynai, ... bendro naudojimo pavėsinė, .. jie nusprendė, kad mano vaikai neturi teisės ten būti, statyti baseiną. Toje pavėsinėje jau 10 metų kai koją nebuvo žengė į tą pavėsinę. Mano vaikai ją sutvarkė, pastatė baseiną, o jie išvarė, o aš einant į sandėliuką savo, o jie lupo svogūnus, nežinau ką jie darė, aš patraukiau su ranka tos kibirus, nuo bendro takelio. Jūsų svogūnai, jus pas save ir skuskite. Tai va nuo to viskas ir prasidėjo. Po to jie mane pradėjo įžeidinėti. Buvo sustojęs širdis. Aš komoje mėnesį pragulėjau, o jinai man pradėjo sakyti: tu, tokia, tokia, tavęs išneš kojom į priekį, pro duris. Aš tada jai trenkiau. Aš jai trenkiau į veidą, nestipriai, bet trenkiau. Ką aš turėjau daryti?? BPC: -Tai Jūs laukiate, taip? Pranešėja (moteris): - Mes laukiame, labai laukiame. BPC: - Supratau, kad jau išvažiavęs ekipažas. O šiaip daugiau aplinkybių nepasakysite? Pranešėja (moteris): - Šiaip jinai, kai aš jai trenkiau su ranka į veidą, tai ne su kumščiu, nesužeidžiau. BPC: - Nekvietė greitosios? Pranešėja (moteris): - Ne, aš tiesiog jai su ranka, aš jai su ranka trenkiau per veidą dėl to, kad jinai, … tokiu dalyku, mirti man, sako, ji norėjo save apsiginti, jų rankoje buvo peilis. Jinai norėjo apsiginti ir jinai mane pradėjo pulti, jos rankoje buvo peilis ir jinai abiem rankom makosavosi, nu gal ne specialiai su peiliu, bet vis tiek, jinai galėjo mane užmušti su tuo peiliu. Dabar negerai, dabar čia mano mama. BPC: - Palaukite, atvažiuos pareigūnai. Pranešėja (moteris): - Mes palauksim, o dar čia 2 val. reikės laukti? BPC: - Ne, ne. Matau, kad išvažiavęs ekipažas. Pranešėja (moteris): - Ačiū. BPC: - Tai greitosios niekam nereikia? Pranešėja (moteris): - Ne, niekam greitosios nereikia. Kaip taip galima, dar mano vaiką įsižeidė. BPC: - Supratau, gerai papasakokite viska policijos pareigūnams, kai atvažiuos, spręs Jūsų problemą. Pranešėja (moteris): - Gerai, ačiū. BPC: - Iki. Pokalbis baigėsi, pokalbio metu fone girdėsi balsai, kažkoks triukšmas. Girdėsi fone balsai, triukšmas, garsiai kažkas kalba, tačiau apie ką nustatyti neįmanoma, nes nerišliai kalba iš toli (b. l. 62-63).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 PK vyresniojo tyrėjo P. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. liepos 24 d. apie 13.10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp kaimynių dėl svogūnų, Nuvykus su patruliu T. G., apie 13.40 val., į juos kreipėsi pranešėja J. P., kuri buvo vidiniame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), pastaroji pranešė, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir kitų kaimynių (M. B., J. R., J. O.) dėl to, kad minėtos kaimynės nepatenkintos, kad ji vaikšto vidiniame kieme bendrojo naudojimo takeliu. Taip pat pranešėja pripažino, kad konflikto metu trenkė ranka kaimynei M. B. į veido sritį. Priėjus prie M. B., pastaroji paaiškino, kad ji sėdėjo vidiniame kartu su aukščiau nurodytomis kaimynėmis ir valė svogūnus. Po kelių minučių atbėgo J. P., kuri šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius bei pradėjo mėtyti ant takelio esančius svogūnus. Pasak M. B., žodinio konflikto metu J. P. trenkė jai ranka į veido sritį (b. l. 13).
M. B. 2018 m. liepos 26 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 12.30 val., ji nuėjo į vidinį kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), atsisėdo ant kėdės šalia savo sandėliuko prie bendro naudojimo takelio. Minėtoje vietoje laikė svogūnus, o jų dalis gulėjo ant minėto takelio. Maždaug 13 val. atbėgo kaimynė J. P.. Pati J. atrodė išbalusi, iš burnos bėgo putos, pradėjo elgtis neadekvačiai, pradėjo spardyti svogūnus, taip pat pasakė, kad bendroje žemėje jūs nesėdėsite ir jos sesei J. R. spyrė į koją ir ranka trenkė į veidą. Kai ji paklausė J., „ką tu darai?“, ji tuomet dešiniu kumščiu trenkė į kairės pusės skruostą. J. nuolatos keikėsi necenzūriniais žodžiais. J. po smūgio sudavimo nenusiramino, kai norėjo trenkti antrą kartą, ją sulaikė jos mama V. C. ir sūnus D. P. laikydami už rankų ir ramindami. Tai darė kol atvažiavo policijos pareigūnai. Kiek matė, po smūgio J. pati išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jai pasiūlė medicininę pagalbą, bet ji atsisakė, nors skaudėjo veidą, tuo metu buvo šoko būsenoje ir net nesuprato, kad reikia parašyti pareiškimą. Dėl J. P. suduoto smūgio ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 6-7).
J. R. 2018 m. liepos 27 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018 m. liepos 24 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu gyvenamojo namo kieme kaimynė J. P. trenkė kumščiu jai į kairę ranką ir spyrė į dešinę koją, ko pasėkoje ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 10).
J. P. 2018 m. liepos 24 d. paaiškinime nurodyta, kad „konfliktas prasidėjo dar prieš dvi dienas, kuomet jie mano vaikus pradėjo vyti iš bendro naudojimo pavėsinės. Tuomet nieko jiems nesakiau. Dabar, einant į lauko sandėliuką per bendro naudojimo žemę, takeliu, pamačiau, kad jie būtent ant to takelio išvertė savo svogūnus ir juos skuto. Praeiti nebuvo įmanoma. Aš tuos kibiriukus patraukiau, kad galėčiau praeiti. Nuo to viskas ir prasidėjo. Jie mane pradėjo visaip kaip įžeidinėti, palietė mano vaiką, jį šmeižė. Ir ne vieną net gi, o visus du. Apie tai nerašysiu, o atvykus papasakosiu. Sudaviau jai į veidą tuomet, kai pasakė viršūnė. Sustojus buvo mano širdis vos išgyvenau. O ji man pasakė“ mažai tave kojomis į priekį nešė, dar nori? Tuomet nesusivaldžiau ir sudaviau jai į veidą. Nebuvo čia toks smūgis, nuo kurio lieka žymės. Tiesiog nežinojau, kaip turėčiau ją nutildyti.. Pripažįstu savo kaltę. Bet to neišgyvenęs žmogus nesupras. Įžeidinėjo ji mane visaip kaip. Bet nelabai kreipiau į tai dėmesį“ (b. l. 12).
Iš įvykio vietoje darytų fotonuotraukų matyti, kad įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini). Kieme stovi du šiltnamiai už jų ūkinis pastatas. Ant tako į sandėliukus yra dvi krūvelės svogūnų lukštų taip pat matyti keturi plastikiniai krepšiai su svogūnais, maža kėdutė. Šią vietą kaltinamoji nurodo kaip tikslią įvykio vietą. Taip pat nufotografuota nukentėjusioji M. B.. Ant jos veido smurto žymių nematyti (b. l. 14-16).
Dėl veiksmų kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui išklausius kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymus, taip pat įvertinus nukentėjusiųjų protokoluose-pareiškimuose užfiksuotą informaciją, kaltinamosios 2018 m. liepos 24 d. paaiškinimą, pranešimų bendrajam pagalbos centrui turinį ir P. D. tarnybinio pranešimo turinį, matyti, kad nei kaltinamoji, nei nukentėjusiosios nebuvo nuoseklios, jų parodymai ir paaiškinimai nuo tyrimo pradžios iki parodymų davimo teisme itin kito, todėl jie nėra patikimi. Be to, kaip matyti iš byloje esančių pranešimų Bendrajam pagalbos centrui istorijos (b. l. 66, 83, 76, 77), J. P. administracinių nusižengimų registro duomenų (b. l. 108), o taip pat ir pačių konflikto dalyvių parodymų, tarp J. P. ir M. B. yra įsisenėję konfliktiniai santykiai. Dėl nurodytos priežasties, jos abi turi pagrindą viena kitą apkalbėti. J. R. yra M. B. sesuo, todėl jos parodymu objektyvumu teismas abejoja ir dėl šios priežasties. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas abejoja tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiųjų parodymų objektyvumu ir vadovaujasi jais tiek, kiek šių asmenų parodymai tarpusavyje sutampa ar atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.
J. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę neigė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji atsisakė duoti parodymus, nurodžiusi tik tiek, kad M. B. iniciavo konfliktą, žodžiu įžeidinėjo ją (J. P.) ir jos vaiką. Tuo tarpu teisme J. P. iškėlė visiškai naują - savigynos versiją, parodydama, kad M. B. ją puolė peiliu, todėl gindamasi ji laikė nukentėjusiosios rankas, o rankai išslydus, ji galėjo netyčia M. B. užgauti. Tokie kaltinamosios parodymai yra neįtikinami pirmiausia todėl, kad ji taip ir nesugebėjo paaiškinti teismui, kaip pasireiškė M. B. puolimo peiliu veiksmai. Kaltinamoji nurodė eilę nukentėjusiosios vienu metu atliktų veiksmų, teigdama, kad jai priėjus nukentėjusioji pašoko, įžeidinėjo, pastūmė ir mojavo peiliu vienu metu, tačiau paprašyta nuosekliai papasakoti koks veiksmas po kurio sekė, buvo nenuosekli, parodė, kad M. B. peiliu mosikavo, kai jos susistumdė, kaip mosikavo peiliu, taip ir nenurodė, vėliau teigė, kad M. B. ją pradėjo stumdyti rankoje turėdama peilį, kurį ji įvertino, kaip grėsmę sau. Nors J. P. teisme esminę savo veiksmų (netyčia užgaunant M. B.) priežastį nurodė būtent pastarosios puolimą peiliu, tačiau apie šią esminę aplinkybę ji neužsiminė nei ikiteisminio tyrimo metu, teigdama, kad M. B. žodžiu įžeidinėjo ją ir jos vaiką, nei įvykio dieną duodama paaiškinimus policijos pareigūnams žodžiu ir raštu. Priešingai, pareigūno P. D. 2018 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pranešėja (J. P.) prisipažino, kad konflikto su kaimynėmis metu trenkė ranka kaimynei M. B. į veido sritį. 2018 m. liepos 24 d. paaiškinime J. P. taip pat nurodė, kad po M. B. žodžių „mažai tave kojom į priekį nešė, dar nori?“ nesusivaldė ir sudavė jai į veidą, teigdama, kad „tiesiog nežinojau, kaip turėčiau ją nutildyti“. Garso įraše, esančiame faile pavadinimu 10.102.186.21_2018-07-24_12-58-46_25.02, užfiksuota kaip J. P. pakartotinai kviečia policiją ir operatorei nurodo, kad ji susimušė su kaimyne bei trenkė jai į veidą dėl to, kad „jinai mane labai įžeidė, taip negali tęstis“. Faile, pavadinimu 10.102.186.21_2018-07-24_13-23-23_25.03, užfiksuoto pokalbio metu J. P. operatoriui papasakojo įvykio aplinkybes, t. y., kad eidama į sandėliuką ji patraukė kaimynų kibirus nuo tako, tada ją pradėjo įžeidinėti, „pradėjo sakyti tu, tokia, tokia, tave išneš kojom į priekį, pro duris. Aš tada jai trenkiau. Aš jai trenkiau į veidą, nestipriai, bet trenkiau. Ką aš turėjau daryti?“. Taigi, nurodyti pačios kaltinamosios paaiškinimai rodo, kad ji sąmoningai sudavė M. B. per veidą, taip reaguodama į jos įžeidžiančius žodžius. Tik paskutinio įrašo metu J. P. operatorei nurodė, kad M. B. rankoje laikė peilį, teigdama, kad kaimynė juo mojavo kai gynėsi nuo jos, bei nurodydama, kad „gal ne specialiai su tuo peiliu“, bet galėjo sužaloti. Taigi, iš tokio paaiškinimo matyti, kad įvykio metu J. P. nevertino M. B. veiksmų kaip puolimo, o priešingai – laikė juos gynyba. Apie jokius grasinimus tuo peiliu ar buvusį puolimą naudojant peilį J. P. neužsiminė nei atvykusiems policijos pareigūnams, nei savo rašytiniame paaiškinime. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų, įskaitant ir nukentėjusiąsias, neparodė, kad M. B. puolė J. P. peiliu, o ši gynėsi ir būtent savigynos metu netyčia M. B. užgavo. M. B. ir J. R. teisme parodė, kad J. P. priėjusi prie M. B. trenkė jai delnu per veidą. Liudytoja J. O. parodė taip pat mačiusi, kaip J. P. dešinės rankos delnu sudavė M. B. per veidą, tada kaltinamąją sulaikė jos mama ir sūnus, o J. P. rėkavo necenzūriniais žodžiais, sakydama „mušiau ir mušiu“. Nors kaltinamosios mama V. C. parodė nemačiusi, kaip J. P. sudavė M. B., tačiau patvirtino, kad matė žodinį J. P. ir M. B. konfliktą, kurio metu sustabdė dukrą, einančią link M. B., teigdama, jog „žino dukters charakterį“. V. C. parodė, kad jai J. P. prisipažino, jog sudavė delnu per veidą M. B. būtent už jos pasakytus žodžius. M. B. sūnus, nors ir nematė konflikto, tačiau parodė, kad jo teta J. R. pasakojo, jog jo mamai M. B. būnant prie sandėliuko, J. P. ranka trenkė jai per veidą. Pareigūnas P. D. teisme parodė, kad M. B. buvo apklausta iš karto po įvykio, jis atliko apklausą ir viską užrašė savo ranka iš jos žodžių. M. B. 2018 m. liepos 24 d. apklausos protokole užfiksuota, kad J. P., atbėgusi į bendro naudojimo takelį, kojomis išmėtė svogūnus, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir dešine ranka sudavė jai per veidą. Taigi nesant byloje įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios versiją dėl savigynos, ji atmetama, kaip neįrodyta. Byloje surinkti įrodymai – J. P. rašytinis paaiškinimas, pareigūno P. D. tarnybinis pranešimas, skambučių Bendrajam pagalbos centrui įrašai taip pat nukentėjusiųjų parodymai ir liudytojų J. O. bei V. C. parodymai patvirtina, kad 2018 m. liepos 24 d. apie 12.58 val. J. P. sąmoningai sudavė M. B. per veidą, tokiu būdu nusprendusi ją nutildyti.
Specialisto išvadoje Nr. G2645/2018(01) nėra konstatuotas sužalojimų mastas, kadangi nebuvo nustatyta sužalojimų požymių. Tuo tarpu, kaip nurodė teismo posėdyje apklausta ekspertė R. G., skausmas yra subjektyvus požymis, jo ekspertai nustatyti negali. M. B. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, tiek teisme, tiek savo 2018 m. liepos 26 d. protokole-pareiškime nurodė, kad po J. P. sudavimo per veidą ji jautė fizinį skausmą, kurį ikiteisminio tyrimo metu įvertino 10 balų iš 10. J. R. parodė, kad kaltinamosios M. B. suduotas smūgis buvo stiprus, nes girdėjo pliaukštelėjimą, ant veido matėsi pirštų žymės. Smūgį mačiusi liudytoja J. O. parodė, kad J. P. sudavė užsimojusi, iš visų jėgų. P. D. teisme parodė, kad atvykus M. B. šiek tiek verkė, nes buvo kažkoks pasistumdymas. Nurodyti nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad J. P. M. B. suduotas smūgis per veidą buvo pakankamai stiprus ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. kilo viena iš alternatyvių BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, todėl kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Teismas patikslina kaltinime nurodytą fizinio smurto naudojimo laiką. Tokia išvada darytina įvertinus J. P. Bendrajam pagalbos centrui skambučių laiką. Apie tai, kad J. P. sudavė M. B. per veidą, kaltinamoji pranešė 12.58 val. užfiksuoto skambučio metu, t. y. antro skambučio metu. Iš J. O. parodymų taip pat matyti, kad J. P. M. B. sudavė jau po skambučio policijai. Byloje nėra duomenų pagal ką kaltinamajame akte yra nurodytas 12.30 val. nusikalstamos veikos padarymo laikas, todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusikalstamos veikos laikas patikslintinas, vietoje „apie 12.30 val.“ nurodant „apie 15.58 val.“.
Teismas taip pat patikslina kaltinimo aplinkybę, kad J. P. smūgį M. B. sudavė ne kumščiu, o delnu. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu tvirtinio, kad smūgis jai buvo suduotas kumščiu, tačiau teisme M. B., J. R. ir J. O. parodė, kad smūgis buvo suduotas delnu. J. O. tokį smūgio sudavimo būdą nurodė ir teisme. Įvertinus pakankamai nenuoseklius nukentėjusiųjų parodymus, teismas šioje dalyje vadovaujasi būtent teisme duotaisiais, kurie atitinka J. O. parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu.
Apie minėtų aplinkybių patikslinimą J. P. nebuvo informuota iš anksto, tačiau tai kaltinamosios gynybos neįtakoja, kadangi ji apskritai kaltinimą neigė.
J. P. buvo kaltinama ir tuo, kad 2018 m. liepos 24 d. sukėlė fizinį skausmą J. R., t. y. spyrė J. R. vieną kartą į dešinę koją ir kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, matyti, kad jie nėra pakankami šiam kaltinimui patvirtinti.
J. R. parodymai ir rašytiniai paaiškinimai apie smūgių jai sudavimo aplinkybes itin nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją apklausą nukentėjusioji parodė, kad J. P. atbėgusi jai spyrė į dešinę koją po to ranka trenkė į kairę ranką. Antrosios apklausos metu J. R. parodė, kad J. P. jai spyrė į dešinę koją ir vieną kartą kumščiu trenkė į veidą. Teisme apklausta J. R. parodė, kad J. P. jai sudavė kumščiu į petį ir tik pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, darė prielaidą, kad galėjo būti, jog kaltinamoji pataikė jai į koją, nes netoliese stovėjo dėžė, ji norėjo dėžę paimti ir mesti, bet pataikė ta dėže į koją, t. y. paneigė, kad kaltinamoji jai įspyrė. Taip pat teisme nukentėjusioji neprisiminė, jog J. P. būtų trenkusi jai kumščiu į veidą. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog J. R. atžvilgiu buvo vartotas smurtas atvykusiems pareigūnams nebuvo nurodyta, tai užfiksuota tik po trijų dienų – 2018 m. liepos 27 d., J. R. protokole-pareiškime. Iki 2018 m. liepos 27 d. jokios informacijos apie smurto naudojimą J. R. atžvilgiu byloje nėra, delsimo pranešti apie patirtą skausmą dėl J. P. veiksmų aplinkybės lieka neaiškios, nors tam užfiksuoti nebuvo jokių kliūčių – į įvykio vietą buvo atvykę pareigūnai, todėl J. R. turėjo galimybę tai padaryti. Pastebėtina, kad ir 2018 m. liepos 27 d. J. R. pareiškime užfiksuota informacija, kad J. P. J. R. kumščiu trenkė į kairę ranką, spyrė į dešinę koją, yra neobjektyvi, kadangi teisme J. R. paneigė, jog J. P. jai spyrė. P. D. parodė, kad įvykio vietoje J. R. apie jai padarytus sužalojimus neužsiminė. T. G. parodė, kad vizualiai pas nieką sužalojimų nesimatė. J. O., kuri pakankamai nuosekliai atpasakojo buvusią situaciją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė mačiusi, kaip J. P. vartė plastmasines dėžes, kuriose gulėjo svogūnai, tačiau nematė, kad ji būtų atlikusi kokius nors veiksmus J. R. atžvilgiu. Pastebėtina, kad J. P. pati išsikvietė policijos pareigūnus, pati jiems prisipažino, kad sudavė M. B., tai nurodė ir savo 2018 m. liepos 24 d. paaiškinime, tačiau niekur neužsiminė apie kitą nukentėjusiąją – J. R. ar jos atžvilgiu pavartotą smurtą. Teisme J. P. parodė, kad konflikto metu J. R. nesikišo ir toliau sėdėjo prie tako, pastarosios atžvilgiu ji nesmurtavo. Iš karto po įvykio apklausta M. B. (2018 m. liepos 24 d. apklausos protokolas) taip pat nenurodė, kad J. P. būtų atlikusi kokius nors smurtinius veiksmus prieš jos seserį, teigė, kad kaltinamosios visi veiksmai buvo nukreipti tik į ją, kad atbėgusi ir išvarčiusi svogūnus, J. P. sudavė tik jai (M. B.). Aplinkybė apie smurtą J. R. atžvilgiu nenurodyta ir P. D. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodytos esminės įvykio aplinkybės pagal M. B. ir J. P. pasakojimus. Taigi, išskyrus 2018 m. liepos 27 d. J. R. protokolą-pareiškimą bei 2018 m. rugsėjo 21 d. nukentėjusiųjų parodymus, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2018 m. liepos 24 d. J. P. smurtavo ir prieš J. R.. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. J. R. ir M. B. papildomų apklausų protokolai iš esmės yra visiškai identiški, net su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, tai sudaro pagrindą abejoti juose nurodytos informacijos objektyvumu. Juo labiau, kad protokoluose užfiksuota, jog J. P. sudavė J. R. kumščiu į veidą, ką teisme kategoriškai paneigė tiek J. R., tiek M. B..
Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Šiuo atveju ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad jų nepakanka pagrįsti kaltinimą, jog J. P. smurtavo ir J. R. atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių su nurodyta J. P. pareikšto kaltinimo dalimi susijusios faktinės aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamoji savo kaltę neigė. Jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į J. P. asmenybę – teisiama pirmą kartą (b. l. 109), tačiau eilę kartų bausta administracine tvarka, įskaitant ir už nusižengimą viešajai tvarkai – keikimąsi necenzūriniais žodžiais, kitų žmonių akivaizdoje įžeidžiantį kibimą prie M. B. (2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) (b. l. 103-108). Nurodyta aplinkybė šios bylos kontekste rodo, kad kaltinamajai būdingas visuomenėje priimtinų elgesio normų nepaisymas. Kaltinamoji parodė, kad nėra priklausoma nuo alkoholio ar narkotikų, dėl to negydyta, yra sveiko proto (b. l. 92). Teismui abejonių dėl kaltinamosios gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nekilo. J. P. dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip atkakli ir darbšti darbuotoja, pasižyminti strateginiu mąstymu, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, jautri kitų darbuotojų atžvilgiu, kruopšti ir pareiginga (b. l. 157), augina du vaikus (b. l. 100). BK 140 straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į BK 55 straipsnio nuostatą, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė paprastai neskiriama asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų ar nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą. Arešto bausmė šiuo atveju taip pat būtų per griežta ir neatitiktų J. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo. Kaltinamoji dirba, augina nepilnamečius vaikus, todėl suderinti įsipareigojimus darbe ir šeimai su viešaisiais darbais gali būti sudėtinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, vienintelė kaltinamosios nusikalstamos veikos pobūdį ir jos asmenybę atitinkanti bausmės rūšis laikytina laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu bausmės tikslus padės pasiekti kartu su bausme skirtini įpareigojimai: bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką arba paliekamas nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Baudžiamojoje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai. J. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 EUR neturtinės žalos priteisimo (b. l. 50). Nesant byloje pakankamai J. P. kaltę šios nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtinančių įrodymų, J. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
M. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 50 EUR turtinę ir 1 000 EUR neturtinę žalą (26). Kuo pasireiškė turtinė ir neturtinė žala nepagrindė. Teisme M. B. civilinį ieškinį patikslino, prašydama iš J. P. priteisti 292,55 EUR turtinę žalą ir 5 000 EUR neturtinę žalą, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad M. B. po J. P. suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, patyrė stresą dėl ko ją ištiko infarktas. Nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. ji buvo gydoma ligoninėje, reabilitacinis gydymas pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. Nedarbinga nukentėjusioji buvo nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. Šiuo laikotarpiu gavo ligos išmoką, tačiau ji žymiai mažesnė, nei jos gautas darbo užmokestis. Per 3,5 mėnesius, kuriais nedirbo, minusavus ligos išmoką, ji negavo 292,55 EUR (324,83 EUR x 3,5 mėn. - 844,35 EUR) pajamų. Be to, dėl J. P. veiksmų patyrė didžiulį stresą, ką patvirtina diagnozuota Tako Trsubo kardiomiopatija, žinoma kaip streso sukelta kardiomiopatija. Tai sindromas, kuriam būdinga ūminė ir reikšminga, tačiau grįžtama kairiojo skilvelio disfunkcija. Šis sindromas yra ypatingas tuo, jog pasireiškia ūminio koronarinio sindromo klinika nesant vainikinių arterijų patologijos ir dažniausiai yra susijęs su dideliu emociniu ar fiziniu stresu. Dėl patirto infarkto ilgą laiką gulėjo ligoninėje, dėl to jautėsi ypatingai blogai, jautė mirtį. Negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, bendrauti su bičiuliais, draugais, bendradarbiais, buvo apsunkintas jos bendravimas su vaikais ir anūkais, dėl to patyrė be galo neigiamus emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, stresą. Teismo posėdyje M. B. palaikė civilinio ieškinio reikalavimus ir jame nurodytus argumentus, papildomai parodė, kad anksčiau širdies ligomis nesirgo, iki šiol jaučia smurto pasekmes, tapo nervinga, jai labai skaudu dėl to įvykio. Po šio įvykio paskirtas insulinas.
Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamosios veiksmų – suduoto smūgio ranka į veidą, M. B. jautė skausmą bei stipriai susijaudino. Tai patvirtino ne tik pati M. B., bet ir jos sesuo J. R., nurodydama, kad po smūgio M. B. jautėsi blogai, vėliau net buvo išvežta į ligoninę. Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas P. D. parodė, kad M. B., kaip ir kiti kieme buvę asmenys, buvo susijaudinusi, verkė, jos iš karto apklausti nepavyko, reikėjo šiek tiek laiko nusiraminti.
Nukentėjusioji tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą sieja ir su 2018 m. liepos 24 d. ją ištikusiu miokardo infarktu. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji 2018 m. liepos 24 d. vakare buvo išvežta į ligoninę, kur jai konstatuotas ūmus miokardo infarktas (b. l. 150-154), tačiau vien ta aplinkybė, kad infarktas ištiko dar tą patį vakarą, nėra pakankama konstatuoti egzistuojant tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikimo, t. y. kad M. B. būsena vakare buvo nulemta išskirtinai J. P. suduoto smūgio per veidą. Teisme apklausta ekspertė R. G. nurodė, kad šiuo atveju ekspertizės atlikti nėra galimybės, nes nebuvo nustatyta M. B. sužalojimo požymių, t. y. nukentėjusioji patyrė tik fizinį skausmą, kuris suvokiamas subjektyviai. Ekspertė, susipažinusi su M. B. sveikatos istorija, atkreipė dėmesį, kad dar iki J. P. smurtinių veiksmų M. B. jau sirgo eile ligų, jai buvo nustatyta nepatikslinta koronalinė širdies liga, įtampos krūtinės angina, turėjo pirminę arterinę hipertenziją, 2 laipsnio arterinį kraujospūdžio padidėjimą, jai buvo padidėjęs cholesterolio kiekis, taip pat nustatytas antro tipo cukrinis diabetas. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad viena iš miokardo infarkto priežasčių yra padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas ir per didelis cholesterolio kiekis. Vadinasi, nukentėjusiosios būklę galėjo įtakoti ir jos jau turimos ligos. Ekspertė taip pat paaiškino, kad ūmaus miokardo infarkto priežastis gali būti ir nuolatinė įtampa. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. rugpjūčio 2 d. stacionaro epikrizėje nurodyta, kad konsultacijų pas psichiatrą metu M. B. nurodė, jog tapo jautresnė po sudegusio prieš 2 m. sūnaus būsto. Šios nelaimės jaučiami išgyvenimai taip pat galėjo kelti M. B. įtampą. Dėl nurodytų priežasčių teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad vienintelė nukentėjusiosios sveikatos būklės pablogėjimo priežastis buvo J. P. suduotas smūgis. Iš M. B. medicininių dokumentų, ekspertės paaiškinimo akivaizdu, kad tokią būklę lėmė ir ankstesnės nukentėjusiosios ligos, ankstesni išgyvenimai. Kita vertus, J. P. veiksmai neabejotinai sukėlė M. B. stresą, kas galėjo būti vienas iš sveikatos pablogėjimo veiksnių. Į tai teismas atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2018 m. rugpjūčio 2 d. stacionaro epikrizės matyti, kad nukentėjusioji apie 10 m. serga II cukriniu diabetu, vidutinio sunkumo forma, vartoja insuliną, endokrinologas rekomenduoja insulino terapiją tęsti. Tai paneigia M. B. argumentą, kad insulinas jai buvo paskirtas dėl J. P. veiksmų ir rodo, kad nukentėjusioji nėra visiškai sąžininga, nurodydama kilusias pasekmes. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir sekanti aplinkybė. M. B. teigė, kad J. P. smurto pasekmes jaučia iki šiol, tapo labai nervinga, jai buvo labai skaudu dėl šio įvykio, t. y. nurodė jį kaip išskirtinį, tačiau tuo pačiu iš M. B., J. R., J. O. parodymų matyti, kad J. P. su namo kaimynais nuolat konfliktuoja, necenzūriniais žodžiais įžeidinėja M. B.. Iš J. P. administracinių nusižengimų registro matyti, kad ji net gi jau buvo bausta už M. B. įžeidinėjimą kitų žmonių akivaizdoje. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (b. l. 64-86) matyti, kad (duomenys neskelbtini) adresu policijos iškvietimai yra pakankamai dažni, iš esmės policiją kviečia ir M. B., ir J. P., dėl tarpusavio konfliktų. Taigi, įvertinus tarp kaltinamosios ir M. B. susiklosčiusius santykius, tai, kad jos abi yra konfliktuojančios asmenybės, 2018 m. liepos 24 d. įvykusių visiškai išskirtiniais pavadinti negalima. Tai, kad M. B. iš karto po įvykio ypatingai nesureikšmino J. P. veiksmų rodo ir jos pirminiai parodymai, kur ji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo šiuo metu nepageidauja ir mano, kad pakankama priemonė yra prevencinio pokalbio su kaltinamąja pravedimas.
Nors šioje byloje nėra J. P. turtinę padėtį atspindinčių įrodymų, tačiau matyti, kad ji dirba dvejose darbovietėse ir augina du vaikus, todėl finansinė padėtis galimai yra sudėtinga, kita vertus, ji yra jauno amžiaus darbingas asmuo, todėl turi galimybę atlyginti padarytą žalą. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, jog smurtas buvo pavartotas prieš garbaus amžiaus, sveikatos sutrikimų turintį asmenį dėl ko M. B. neigiami išgyvenimai galėjo būti gilesni, bei tai, jog M. B. dėl kaltinamosios veiksmų turėjo papildomų laiko sąnaudų dalyvaudama apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kur pakartotinis nemalonių įvykių prisiminimas keldavo papildomą stresą, sprendžia, kad šiuo atveju M. B. patirtus neigiamus išgyvenimus atlygins 200 EUR neturtinės žalos priteisimas.
Teismas netenkina nukentėjusiosios reikalavimo priteisti 292,55 EUR turtinę žalą, kadangi, kaip minėta, M. B. sveikatos sutrikimas, o tuo pačiu ir nedarbingumas, iš kurio ji kildina turtinę žalą, nebuvo nulemtas išskirtinai J. P. veiksmų. Nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių, civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios atstovavimą patvirtinantis advokato A. Turso orderis išrašytas 2018 m. spalio 30 d. (b. l. 130). Nukentėjusioji M. B. pateikė 500 EUR sumai išrašytą sąskaitą už advokato A. Turso jai suteiktas teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantį 2018 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymą (b. l. 155-156). Įvertinus baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą – vienas tomas, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. liepos mėn., tačiau jokie nauji teisės klausimai nebuvo keliami ir teisine prasme byla nebuvo sudėtinga, advokatas nukentėjusiosios vardu paengė civilinį ieškinį, atstovavo ją 4 teismo posėdžiuose, tačiau vienas jų neįvyko dėl kaltinamosios ligos, spręstina, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra teisinga ir protinga, todėl priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiosios M. B. naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke esantis kompaktinis diskas su J. P. skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti J. P. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš J. P. 200 EUR neturtinę žalą bei 500 EUR proceso išlaidų.
J. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su J. P. skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti J. P., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalis jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.