Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02696-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.5.; 1.2.25.4.5.;

2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.

2016 m. birželio 9 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. 2016-01-18 apie 9.40 val. Šiauliuose, ties Vilniaus gatvės 33 namu, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Vilniaus gatvės antrąja eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, ir dėl to kliudė iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją A. T., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. T. 2016-01-20 00.15 val. mirė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Kaltinamasis P. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sausio 18 d. rytą turėjo važiuoti pas gydytoją, sėdo į automobilį „Opel Zafira“, pradėjo važiuoti. Lauke buvo šalta, pajungė šilumą, ties Vilniaus g. ir Radviliškio g. sankryža pradėjo rasoti stiklas, pablogėjo matomumas. Pradėjo šilti automobilis, atleidinėjo langą, bet jo pusėje buvo migla. Pamatęs žmogų, puolė stabdyti. Pertrenkė žmogų, patyrė šoką, išlipęs pamatė senyvo amžiaus moterį. Lazdelė buvo sulūžusi. Kažkas iš žmonių kvietė greitąją. Užklojo moterį su striuke. Ji prašė padėti atsikelti, bet sakė gulėti. Atvyko greitoji, policija. Liepė pasitikrinti blaivumą, nieko nepripūtė. Policija išmatavo įvykio vietą, greitoji išvežė moterį į ligoninę. Pareigūnai išleido jį pas gydytoją, po to liepė atvykti į Purienų g. Nuvykus į policiją, jam pasakė, kad moteriai lūžo koja. Tą dieną į ligoninę nevyko, nes buvo didelis stresas, gyvenime tokio įvykio neturėjo. Nusprendė nueiti kitą dieną. Nežinojo jokių nukentėjusiosios duomenų, žinojo tik gimimo metus. Kitą dieną nuvyko į komisariatą, kad sužinoti nukentėjusiosios duomenis. Tyrėjos nebuvo, palaukė, po pietų atėjo ir pasakė, kad naktį moteris mirė. Tada jam buvo tragedija. Žmogus ėjo pėsčiųjų perėjoje. Jo automobilis sustojo už perėjos. Važiavo antra eismo juosta, nors šiaip ten eismo juostų nėra. Prie profesinės mokyklos pirmoje juostoje stovėjo automobiliai, tai jis važiavo arčiau skiriamosios juostos. KET išmano gerai. Išvadas padarė, pats sau negali atleisti. Gyvenime nieko panašaus nėra buvę. Jam reikėjo visai nevažiuoti, laukti, kol atšils langai. Važiavo apie 50 km/h. Artėjant prie perėjos, reikėjo sulėtinti. Tikrai neviršijo greičio. Ne visada reikia važiuoti leistinu greičiu. Žino, kad reikia atsižvelgti į eismo, oro sąlygas. Pats save keikia. Būtų geriau nevažiavęs. Vairavimo stažas nuo 1988 metų. Per tą laiką buvo baustas už vairavimą neblaiviam, pripūtė 0,41 promilės. Tai buvo gal prieš 10 metų. Su pažeidimu sutiko, jam skyrė 1000 Lt baudą. Nuo to laiko griežtų nuobaudų neturėjo. Per paskutinius metus KET pažeidimo nepamena. Žalą atlygino, nukentėjusiesiems sumokėjo 2000 Eur. Vairuotoju dirba nuo 1992 metų, nuo 2004 metų dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Nukentėjusiųjų atsiprašė, jie jam atleido. Norėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Labai gailisi, ne tas žodis. Iki šiol jam sunku, važiuojant pro tą vietą akyse matosi vaizdai. Geranoriškai atlygintų nukentėjusiesiems dar nenumatytą žalą. Gyvena iš vairavimo, tai pagrindinis pajamų šaltinis. Kito darbo nėra dirbęs, nežino, ką darytų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra nukentėjusiosios A. T. sūnus. Eismo įvykio nematė. Kai po to atvyko į įvykio vietą, matė sulaužytą mamos lazdą, su kuria mama visada vaikščiodavo. Dėl motinos žūties prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Mama buvo sveika, daugiau kaip 15 metų nesilankė pas gydytojus, neturėjo sveikatos problemų, savimi pilnai pasirūpindavo (32-33 b. l.).

Nukentėjusysis E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra nukentėjusiosios A. T. sūnus, įvykio nematė. Prašo dėl motinos žūties jį pripažinti jį nukentėjusiuoju (38 b. l.).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-18 prieš 10 val. ryto važiavo tarnybiniu automobiliu „VW Caddy" Vilniaus gatve iš Šiaulių miesto centro. Važiavo leistinu greičiu, buvo šviesu, dienos metas, matomumas buvo geras. Oro sąlygos geros. Kokia buvo kelio danga, dabar nepamena, negali pasakyti, ar kelio danga buvo slidi ar ne, lijo ar ne. Neprisimena. Važiuodamas priešais save, apytiksliai prieš 50 metrų, matė, kaip per perėją Vilniaus gatve ėjo senyvo amžiaus moteris. Ji ėjo netoli gatvės vidurio, ėjo normaliu žingsniu. Ar buvo su lazda ar ne, nepamena. Ir pamatė, kaip priešais jį priešpriešinėje eismo juostoje atvažiuojantis automobilis arčiau vidurinės juostos partrenkė per perėją ėjusią moterį. Po smūgio moteris pakilo ir nukrito priešais automobilį. Ji buvo nuo sustojusio automobilio apytiksliai už 2-3 metrų. Moteris nukrito tiesiai priešais automobilį, toje važiuojamojoje gatvės dalyje. Automobilis sustojo iš karto priešais partrenktą moterį, jos nepervažiavo. Tuo metu jis pravažiavo pro šalį ir važiuodamas iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Pats sustojęs nebuvo ir kas vyko daugiau nematė. Dar gali pasakyti, kad po smūgio automobiliui sustojus, vairuotojas išlipo nestaigiai, o po kokių apytiksliai 10 sekundžių. Mano, kad neišlipo dėl patirto šoko. Automobilis, partrenkęs moterį, buvo „Opel Zafira", valstybinių numerių nematė. Koks buvo vairuotojo matomumas, negali pasakyti. Ar vairuotojo langai buvo apšalę, negali pasakyti. Kaip ir sakė, ar kelio danga buvo slidi - negali pasakyti. Eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės, nes moterį partrenkė einančią per pėsčiųjų perėją, esant geram matomumui. Mano, kad vairuotojas dėl jam nežinomų priežasčių moters nepastebėjo (48-49 b. l.).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam dirbant iš ryto gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniaus gatvėje. Kur buvo moteris, kai jis atvyko į įvykio vietą, neprisimena. Jis bendravo su vairuotoju. Pamena, kad vairuotojas sakė, jog jo kaltė, kad nepamatė. Ką apie tai sakė vairuotojas, dėl kokios priežasties nepamatė moters - neprisimena. Moteris buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje (51-52 b. l.).

2016-01-18 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti eismo įvykio vietos, Šiauliuose, ties Vilniaus gatvės 33 namu esančios nereguliuojamos perėjos, požymiai, automobilio padėtis po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai (6-12 b. l.).

2016-01-18 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio OPEL ZAFIRA sugadinimai ir kiti požymiai: apgadintos radiatoriaus apdailos grotelės, ant variklio dangčio nubrėžtos šerkšno žymės (13 b. l.).

Alkotesterio parodymuose nurodyta, kad po eismo įvykio 2016-01-18 9.49 val. P. G. buvo blaivus (15 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. M 46/2016 (04) nurodyta, kad A. T. mirtis įvyko nuo dešinės pusės I-VII šonkaulių lūžių, dubens kaulų dešinės pusės lūžių, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, sukėlusių trauminį šoką. Visi rasti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodyto kelių eismo įvykio metu. Ji mirė 2016-01-20 00.15 val. Susidūrimo su automobiliu metu ji buvo pasisukusi dešiniu šonu į transporto priemonę ir vertikalioje padėtyje. Jos kraujyje alkoholio nerasta (23-25 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 571/2016 (01) nurodyta, kad A. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta (28 b. l.).

Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad oro temperatūra 2016-01-18 8-11 val. buvo nuo -7,9 iki -6,1 C (58 b. l.).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime (Nr. LT/AEC 3564864) nurodyta, kad automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2015-01-28 iki 2016-01-27, draudikas AB „Lietuvos draudimas“ (71 b. l.).

BK 281 straipsnyje numatytos veikos kvalifikuotos sudėtys yra sukonstruotos atsižvelgiant į du kriterijus – padarinių sunkumą ir asmens, padariusio veiką, apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, įstatymų leidėjas nenumatė. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 5 dalį ar kitas dalis, būtina nustatyti, kokius KET (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis) kaltininkas pažeidė, nes BK 281 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamoje byloje, inkriminuojant kaltinimą, buvo nurodyta, kad kaltinamasis P. G. pažeidė KET 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus.

Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Teisminio nagrinėjimo metu P. G. pripažino, kad vairuodamas automobilį OPEL ZAFIRA, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo pėsčioji A. T.. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros protokolas, specialistų išvados, nukentėjusiųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad P. G. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2016 m. sausio 18 dieną apie 9.40 valandą Šiauliuose, ties Vilniaus g. 33 namu, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Vilniaus gatvės antrąja eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, ir dėl to kliudė iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją A. T., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. T. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2016-01-20 00.15 val. mirė. Aptartos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tarp P. G. veikos ir kilusio eismo įvykio, kurio metu mirė A. T., yra priežastinis ryšys. Taigi atsižvelgiant į nustatytus padarinius, P. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį

Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų bei su jais susitaikė, tai patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame kaltinamasis bei nukentėjusieji nurodė, jog P. G. nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino padarytą 2000 eurų žalą, bei sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Kaltinamasis P. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (84 b. l.), administracine tvarka nebaustas (85-88 b. l.), dirbantis (90-91 b. l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (96 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir P. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, ši jo veika pasireiškė tuo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, ir taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus. Vien tai, kad P. G. UAB „Trasis“ dirba vairuotoju, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, negali būti pagrindu neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

Teismas atsižvelgia į tai, kad P. G. padaryta nusikalstama veika sukėlė itin sunkias pasekmes, iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis buvo itin neatidus, nes, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nesumažino greičio, nepraleido einančios pėsčiosios, nors, kaip nurodė, turi didelę vairavimo patirtį. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu teigė pats kaltinamasis, važiavo, nors atsižvelgiant į prasto matomumo sąlygas, į tai, kad langai buvo aptraukti ir vairuotojo pusėje pro juos blogai matėsi, jis turėjo sustoti. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis, turėdamas realią galimybę suprasti daromos veikos rizikingumą, keliamą pavojų eismo saugumui, eismo įvykio kilimo galimybę ir galimus padarinius, elgėsi nerūpestingai, taip pat siekiant prevencinių tikslų – užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, vadovaujantis BK 68 str., P. G. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui. Kas teismo nuomone, neabejotinai turės taisomąjį poveikį kaltinamajam, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti kaltinamąjį nusveria jo patiriamus nepatogumus.

Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, P. G. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinis įrodymas – automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis P. G., grąžintas saugoti savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai P. G. nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiesiems R. T. ir E. T. susitaikius ir baudžiamąją bylą P. G. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp P. G. ir R. T. bei E. T., kuriame užfiksuota, kad P. G. susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino jiems padarytą 2000 eurų neturtinę žalą, R. T. bei E. T. pretenzijų kaltinamajam neturi bei nereikš ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, P. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., P. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti P. G., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinį įrodymą – automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį P. G., grąžintą saugoti savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai P. G. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.