Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-08-03 · Civilinė byla Nr. e2-777-910/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-03
Bylos Nr.
e2-777-910/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00737-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Laima Ribokaitė (pirm.)
Kreditorius
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
Pareiškėjas
"RM Stata"
Atsakovas
"Konrestas"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-777-910/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00737-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Konrestas“ prašymą panaikinti priverstinę hipoteką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) ,,Konrestas“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Alkainiai“, 2023 m. birželio 23 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą panaikinti nustatytą priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) LUAB „Konrestas“ priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams: žemės sklypo daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypo dalis); garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas).

Šalies argumentai

2. Prašyme nurodė, kad pagal LUAB „Konrestas“ kreditorių 2022 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą varžytynėse buvo realizuotas LBUAB „Konrestas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris priverstine hipoteka įkeistas kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Siekiant realizuotą turtą perduoti pirkėjui, būtina panaikinti priverstinę hipoteką, nes pirkėjas įsigyto turto negali įregistruoti savo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi patenkino LUAB „Konrestas“ nemokumo administratorės prašymą panaikinti priverstinę hipoteką.

4. Teismas nustatė, kad VMI 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-163 nustatyta priverstinė hipoteka LUAB „Konrestas“ priklausančiai Žemės sklypo daliai ir Garažui. Priverstine hipoteka užtikrintas 32 545 Eur dydžio reikalavimas. Priverstinė hipoteka Hipotekos registre įregistruota 2022 m. vasario 9 d., identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant bankroto procedūras, šis nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytynių 2023 m. birželio 16 d.

5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.176 straipsnio 7 dalį pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 98 straipsnio 5 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, kad nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.

6. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl priverstinės hipotekos, kuria buvo įkeistas bankrutavusios bendrovės turtas, išregistravimo, taikytinas JANĮ 98 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, pagal kurį dėl priverstinės hipotekos panaikinimo nemokumo administratorius turi kreiptis į bankrutavusio juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą, o ne į notarą. Nemokumo administratoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos pabaigos yra tiesiogiai susijęs su bankrutavusios bendrovės turtu ir jos kreditorių teisėmis bei interesais, todėl jis, vadovaujantis akumuliavimo principu, turi būti nagrinėjamas bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas patenkino nemokumo administratorės prašymą panaikinti priverstinę hipoteką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Kreditorė VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti LUAB „Konrestas“ prašymo panaikinti priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Hipoteka pasibaigia, kai tinkamai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 98 straipsnio 3 dalį nemokumo administratorius, pardavęs įkeistą turtą, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą. Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą (JANĮ 98 straipsnio 5 dalis).

7.2. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 28 d. duomenimis, VMI nėra gavusi piniginių lėšų už parduotą įkeistą turtą, todėl nėra pagrindo pripažinti hipoteką pasibaigusia tol, kol skolinis įsipareigojimas kreditorei nėra tinkamai įvykdytas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-166-553/2022).

Atsiliepimas

8. Atsakovė LUAB „Konrestas“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Alkainiai“, atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. LUAB „Konrestas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka parduotas viešosiose varžytynėse, pirkėjas sumokėjo turto įsigijimo kainą, pasirašytas varžytynių aktas, kuris yra ir turto perdavimo pirkėjui aktas, todėl hipoteka turi būti panaikinta.

8.2. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti priverstinę hipoteką, nes pirkėjas su LUAB „Konrestas“ už įsigytą turtą yra atsiskaitęs. Pareiga atsiskaityti su hipotekos kreditore VMI bus įvykdyta JANĮ nustatyta tvarka. Nepanaikinus hipotekos, pirkėjas, įvykdęs pareigą sumokėti įsigyto turto kainą, negali turto įregistruoti savo vardu ir juo naudotis. Tokia situacija pažeistų JANĮ nuostatas ir pirkėjo interesus.

8.3. Kreditorė VMI neteisingai interpretuoja JANĮ nuostatas dėl lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, išmokėjimo. Kreditorių susirinkimas, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl hipotekos kreditorei išmokėtinos sumos nustatymo, vyks 2023 m. liepos 17 d. Tol, kol kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo šiuo klausimu, nemokumo administratorė neturi nei teisės, nei pareigos iš gautų pajamų išmokėti VMI jokių piniginių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas LUAB „Konrestas“ nemokumo administratorės prašymas panaikinti priverstinę hipoteką. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias priverstinės hipotekos panaikinimą.

Dėl naujų įrodymų ne(priėmimo)

12. Apeliantė VMI su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą apie įplaukas, kuriuo grindžia atskirojo skundo argumentus, kad iš LUAB „Konrestas“ nėra gavusi piniginių lėšų už parduotą įkeistą turtą, todėl priverstinė hipoteka panaikinta nepagrįstai.

13. Atsakovė LUAB „Konrestas“ su atsiliepimu pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus: 2023 m. liepos 2 d. pranešimą apie 2023 m. liepos 17 d. vyksiantį LUAB „Konrestas“ kreditorių susirinkimą ir pasiūlymą dėl įkaito turėtojai tenkančios reikalavimo sumos padengimo, kuriais grindžia atsiliepime išdėstytus atsikirtimus.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Ginčo šalių pateikti rodymai susiję su nagrinėjamoje byloje keliamu klausimu ir atskirajame skunde bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais. Prašymas panaikinti priverstinę hipoteką išnagrinėtas nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl apeliantė (kreditorė) neturėjo objektyvių galimybių rašytinio įrodymo dėl tinkamo skolinio įsipareigojimo (ne)įvykdymo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovės su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, jo darbotvarkę ir siūlymą dėl įkaito turėtojai tenkančios reikalavimo sumos padengimo parengti po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį bei tai, kad ginčo šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir gali būti reikšmingi objektyviam ir teisingam ginčo klausimo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas priima naujus (CPK 314 straipsnis).

Dėl priverstinės hipotekos pabaigos pagrindo

16. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis).

17. Priverstinė hipoteka – viena iš hipotekos rūšių, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis).

18. Hipotekos pabaigos pagrindus reglamentuojančio CK 4.197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro.

19. Vadovaujantis JANĮ 98 straipsnio 3 dalimi, nemokumo administratorius, pardavęs įkeistą turtą, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą. Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą (JANĮ 98 straipsnio 5 dalis).

20. Aptartas teisinis reguliavimas nulemia tai, kad hipoteka CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu gali būti panaikinta tik tada, kai tinkamai įvykdomas skolinis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui. JANĮ nenustatyta jokių išimčių dėl šios teisės normos netaikymo juridinių asmenų nemokumo procese ir (ar) savarankiškų hipotekos pasibaigimo pagrindų.

21. Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, kad, vykdant bankroto procedūras, LUAB „Konrestas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, apsunkintas priverstine hipoteka, iš viešųjų varžytynių parduotas naujam savininkui, 2023 m. birželio 16 d. pasirašytas varžytynių aktas, pirkėjas yra sumokėjęs už įsigytą turtą. Tačiau byloje nėra duomenų apie įsipareigojimo hipotekos kreditorei įvykdymą.

22. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas LUAB „Konrestas“ nemokumo administratorės prašymą panaikinti priverstinę hipoteką, nevertino ir netyrė ar su hipotekos kreditore VMI yra atsiskaityta, skundžiamą nutartį priėmė tik pacituodamas CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepateikdamas jokių motyvų dėl priverstinės hipotekos panaikinimo pagrindų ir neturėdamas duomenų apie atsiskaitymą su hipotekos kreditore.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad turto pirkėjas už viešosiose varžytynėse įsigytą turtą atsiskaitė su LUAB „Konrestas“, nėra pakankama pripažinti hipoteką pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Panaikinus hipoteką iki tinkamo hipoteka užtikrinto prievolės įvykdymo, būtų paneigtas hipotekos instituto tikslas – užtikrinti hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Hipoteka, kaip daiktinė teisė, seka paskui daiktą, kai šis perleidžiamas naujam savininkui, ir gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamo ginčo atveju duomenų apie šios sąlygos įvykdymą nepateikta. Priešingai, ginčo šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai ir procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovės piniginė prievolė hipotekos kreditorei, kurios reikalavimas užtikrintas prašoma panaikinti priverstine hipoteka, nebuvo įvykdyta.

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti priverstinę hipoteką, todėl atsakovės prašymą patenkino nepagrįstai.

25. Pažymėtina tai, kad apeliantė VMI atskirojo skundo negrindžia JANĮ 98 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo parduodant įkeistą turtą bankroto procese, pažeidimais, todėl atsiliepimo argumentai dėl nemokumo administratorės pareigos atsiskaityti su hipotekos kreditore iki kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo (ne)buvimo, nenagrinėjami, nes tai nėra šios bylos apeliacijos dalykas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė hipotekos pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas, todėl apskųsta nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės LUAB ,,Konrestas“ prašymas panaikinti priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Konrestas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Alkainiai“, prašymą panaikinti priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Teisėja Laima Ribokaitė