Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams bausmę;

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams;

4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 29 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 25 d.

Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo K. D. lygtinio paleidimo, 2023 m. balandžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 357-101 netaikyti K. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistas 9 kartus, praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo keletą kvalifikacijų, siekia įgyti specialybę, nuostata į darbą teigiama, nuteistasis sprendžia psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis neturi nuosavo būsto, gyvenamoji vieta nepastovi, socialiniai ryšiai su artimaisiais nutrūkę, turi finansinių įsipareigojimų. Nors iki pastarojo suėmimo nuteistasis vykdė individualią veiklą, pajamas turėjo, tačiau jos nebuvo pakankamos ir stabilios. Vertinant emocinę gerovę pastebima, kad nuteistojo emocijos labilios, jis yra uždaro būdo, gynybiškas, frustruojančiose situacijose linkęs elgtis impulsyviai, savęs vertinimas žemas, stokoja pasitikėjimo savimi, saviveiksmingumo lygis žemas, stebimi komunikacijos sunkumai, pasižymi žema impulsų kontrole, stokoja savo problemų įžvalgos, prastai išugdyta valia, būdingas reaktyvus agresyvus elgesys apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis ankstesnius nusikaltimus pripažino, tačiau stebimas polinkis juos racionalizuoti ir minimalizuoti, dėl paskutinių nusikaltimų kaltę neigia. Nors jis tolerantiškai atsiliepia apie visuomenę, suvokia būtinumą paklusti įstatymams, gyventi palaikant visuomenei būdingas elgesio normas, tačiau periodiškai jas pažeidinėja dėl naudos sau. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika didelė, nekinta. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas du kartus, tačiau vieną kartą baustas drausmine tvarka. Išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: nepastovi gyvenamoji vieta; turi mažą ir nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas savęs nuvertinimas; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas; priežiūros pažeidimai. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. D. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo K. D. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, visiems penkiems posėdyje dalyvavusiems Komisijos nariams balsavus prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Jis bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka – 2020 m. rugsėjo 21 d. už nustatytos tvarkos nesilaikymą nuteistajam skirtas papeikimas. Už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą elgesio korekcijos programose skatintas du kartus: 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. spalio 20 d. Nuteistasis dalyvavo adaptacijos programoje, individualiuose pokalbiuose, pateikė gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą, dalyvauja konsultacijose su psichologu, 2022 m. spalio mėnesį baigė dalyvavimą programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dalyvauja kultūriniuose, sportiniuose ir kituose renginiuose, užsiima savišvieta, dalyvauja Anoniminių alkoholikų grupės veikloje, 2022 m. rugsėjo mėnesį baigė dalyvavimą programoje, taip pat yra kreipęsis dėl įsidarbinimo, tačiau neįdarbintas dėl laisvų darbo vietų trūkumo įtrauktas į užimtumą darbine veikla. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį K. D., tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Skunde nuteistasis nurodė, kad Komisijos nutarime neteisingai nurodyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika didelė ir nekinta, nes tai prieštarauja 2022 m. vasario 9 d. charakteristikai, kur nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau stebima pažanga mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamam elgesiui. Iš tiesų nuteistojo prie skundo pridėtose dvejose nutarimų dėl nuteistojo skatinimo kopijose (nutarimai priimti 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. spalio 20 d.) nurodyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Tačiau iš K. D. 2023 m. vasario 24 d. socialinio tyrimo išvados 7 punkto matyti, kad nors nuteistasis K. D. ir daro neženklią pažangą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika tiek 2020 m. rugpjūčio 17 d. atlikto pirminio vertinimo, tiek ir 2023 m. vasario 24 d. vertinimo metu išlieka didelė. Taigi, Komisija nutarime pagrįstai nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika didelė, nekinta. Tuo labiau, kad nuteistajam nustatyta net penkiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta; turi mažą ir nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; smurto naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas savęs nuvertinimas; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas; priežiūros pažeidimai. Be to, nėra nustatyta nei vieno apsauginio veiksnio, todėl visiškai nėra svertų, kurie bent kiek atsvertų minėtus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir septynis statinius kriminogeninius veiksnius (Kriminalinė istorija (teistas 9 kartus); pirmas teistumas jauname amžiuje (17 metų); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas.). Šios aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių.

Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis teigia, jog alkoholiu pradėjo piktnaudžiauti jau senai, daugiau nei prieš 20 metų, jis vienu momentu buvo supratęs, jog alkoholis neigiamai veikia jo gyvenimą, todėl buvo ,,užsikodavęs“, alkoholio nevartojo apie metus laiko, tačiau alkoholį vėl pradėjo intensyviai vartoti nuo tada, kai susipažino su buvusia sugyventine (maždaug nuo 2014 m.), teigia, jog vartodavo dažnai ir dideliais kiekiais, mano, jog sugyventinė jį įtraukė į alkoholizmą. Laisvėje realiai alkoholio vartojimo problemos nesprendė, šią problemą pradėjo spręsti bausmės atlikimo metu, lankė numatytas priemones, skirtas alkoholio vartojimo prevencijai. Dauguma nusikaltimų įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio, administraciniai pažeidimai taip pat susiję su alkoholio vartojimu, asmuo pripažįsta, jog alkoholis turėjo esminės įtakos ir galimai lėmė nusikaltimų įvykdymą. Teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis sprendžia priklausomybių problemą, visgi piktnaudžiavimas alkoholiu ir su tuo susijęs smurtinis elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Skunde nurodyto nuteistojo teiginio, kad Komisija neobjektyviai vertino jo emocinę gerovę, nepagrindžia nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados duomenys, kuriais ir rėmėsi Komisija. Taigi, socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo emocijos labilios, jis yra uždaro būdo, gynybiškas, frustruojančiose situacijose linkęs elgtis impulsyviai, teigė, jog jaunystėje prieš daug metų save žalojo dėl aplinkos poveikio pritapti. Nuteistojo savęs vertinimas žemas, jis stokoja pasitikėjimo savimi, saviveiksmingumo lygis taip pat žemas. Stebimi komunikacijos sunkumai, bendraujant drovus, vengia akių kontakto, kalba neužtikrintai ir į kai kuriuos klausimus linkęs neatsakyti, nepateikiant paaiškinimo, pasižymi žema impulsų kontrole, veikia pagautas tiesioginio impulso ir negalvodamas apie pasekmes, ne kartą baustas už smurtinius nusikaltimus, jam būdingas reaktyvus agresyvus elgesys apsvaigus nuo alkoholio. Stokoja savo problemų įžvalgos ir jų anksčiau nesprendė. Prastai išugdyta valia, pasiduoda aplinkos įtakai. Iki bausmės atlikimo buvo linkęs gyventi šia diena ir negalvoti apie ateitį, negebėjo konstruktyviai spręsti kilusių iššūkių. Stebimas empatijos trūkumas, mąstymas remiasi tiesioginiu patyrimu, stebimi abstrahavimo sunkumai. Nors kriminalinį elgesį palaikančias ar diskriminacines nuostatas neigia, ankstesnius nusikaltimus pripažino, tačiau stebimas polinkis juos racionalizuoti ir minimalizuoti. Dėl paskutinių nusikaltimų kaltę neigia, kaltina nukentėjusiąją. Nors pokalbio metu nuteistasis tolerantiškai atsiliepė apie visuomenę, teigė suvokiantis būtinumą paklusti įstatymams, gyventi palaikant visuomenei būdingas elgesio normas, tačiau periodiškai jas pažeidinėja dėl naudos sau. Taigi, įvertinus nuteistojo K. D. mąstymo, elgesio ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo.

Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Nuteistojo kriminogeniniu veiksniu pripažinta nestabili ir maža darbo patirtis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jo darbinė patirtis nuo 2005 m. iki 2018 m., yra dirbęs trijose įmonėse, darbiniai laikotarpiai nedideli, po kelis mėnesius, bendra oficiali darbinė patirtis per visą šį laiką tik apie 10 mėnesių. Nuteistasis teigė, jog pajamas jis turėjo, tačiau jos nebuvo pakankamos, stabilios, kadangi darbo turėjo ne visada. Administracinių nusižengimų registro duomenimis skola už nesumokėtas baudas siekia virš 10 000 eurų. Kodėl baudų nemokėjo, išsamiai nepaaiškino, nurodė, jog dėl lengvabūdiško požiūrio į baudų mokėjimą nebuvo suinteresuotas jų mokėti. Nuosprendžiais priteisti civiliniai ieškiniai, kurie siekia beveik tūkstantį eurų. Pagal bylos duomenis nuteistasis deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau būsto nuosavybės teise neturi, gyvenamoji vieta nepastovi ir nepastovi gyvenamoji vieta pripažinta nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Teismas atmeta nuteistojo skundo teiginį, kad ,,Komisija nepagrįstai tvirtina, jog jis neturi gyvenamosios vietos, nes ją yra deklaravęs“, kadangi Komisijos nutarime nurodyta, jog ,,Nuteistasis neturi nuosavo būsto, gyvenamoji vieta nepastovi.“ Šias Komisijos nutarime pagrįstai nurodytas aplinkybes patvirtina socialinio tyrimo išvados 4.2 punkte nurodyti duomenys. Nuteistasis po bausmės atlikimo planuoja atnaujinti individualios veiklos leidimą ir toliau vykdyti individualią veiklą statybos srityje, tačiau jokių šiuos ketinimus patvirtinančių duomenų asmens byloje nėra. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir pastovios gyvenamosios bei darbo vietos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Skunde nuteistasis be kita ko nurodė ir tai, kad Komisija buvo neobjektyvi, tačiau to niekaip nemotyvavo. Tuo tarpu tai, kad buvo priimtas procesinis sprendimas, nepateisinęs nuteistojo lūkesčių, nereiškia, kad Komisija nuteistojo teisinę situaciją dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo įvertino neobjektyviai. Taip pat aplinkybė, kad nuteistasis nedalyvavo Komisijos posėdyje, niekaip negali įtakoti teisinės situacijos vertinimo nuteistojo naudai, tuo labiau, kad nuteistojo dalyvavimas Komisijos posėdyje nėra privalomas. Kita vertus, atkreipiamas Alytaus kalėjimo administracijos dėmesys, jog Alytaus kalėjimo administracija privalo nuteistąjį informuoti apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką ir duomenis apie jo informavimą pridėti į nuteistojo asmens bylą.

Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis K. D. iš viso teistas 9 kartus, šiuo metu bausmę atlieka pagal penkis apkaltinamuosius nuosprendžius, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą, praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos, pirmą kartą nuteistas 17 metų amžiaus. Dauguma nusikaltimų įvykdytų būnant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat nusikaltimai panašaus pobūdžio, todėl galima daryti prielaidą, jog nusikaltimams būdingas modelis. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į problemų sprendimą, elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo K. D. skundas dėl 2023 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-101 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo K. D. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.