- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-610-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00724-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- G. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė nutraukti jos ir atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes J. ir S.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
3. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2022 m. sausio 20 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį, kadangi ieškovė su atskiruoju skundu ieškovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 5 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos Nr. (11.7Mr)(M-P-21-5045)MPA-9346. Teisėjos 2022 m. sausio 20 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą pateikto ieškinio trūkumams šalinti, t. y. nurodyti visus kreditorius, įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis; pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad visiems kreditoriams apie bylą yra pranešta bei aiškiai nurodyti, kokio dydžio bei kokio pobūdžio (asmeninės, dalinės, solidarios) prievolės yra kreditoriniai įsipareigojimai (ieškinyje ir formuluojant ieškinio reikalavimą) bei pateikti 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto 21-jame notarų biure patvirtintą ikivedybinę šalių sutartį.
5. Ieškovė 2022 m. vasario 22 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį (Nr. CBP-876 ir DOK-23521) atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė ne visus kreditorius, kurie buvo nurodyti trūkumų šalinimo nutartyje (neįtrauktas antstolis R. B. bei kreditorius M. K.), atitinkamai nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad šiems asmenims buvo pranešta apie iškeltą bylą. Taip pat kartu su patikslintu ieškiniu nepateikta 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto 21-ojo notarų biure patvirtinta ikivedybinė šalių sutartis. Teismas pripažino, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartyje nurodyti trūkumai nėra tinkamai pašalinti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį (ieškovė, formuluodama apelianto prašymą, padarė rašymo apsirikimą ir nurodė 2022 m. vasario 22 d. datą) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. ieškovė neturi duomenų apie atsakovo kreditorių M. K. (jo adresą). Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas riboja ieškovei galimybes gauti šiuos duomenis, kurie teikiami tik teismui. Teismas yra aktyvus šeimos bylose ir gali pats į bylą įtraukti kreditorių (fizinį asmenį) trečiuoju asmeniu; spręsdamas, kad yra reikalingi papildomi įrodymai, galėjo pasinaudoti CPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta teise savo iniciatyva rinkti įrodymus.
1.2. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012 yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra kolizija tarp proceso koncentruotumo principo ir pagrindinio proceso tikslo teisingai išspręsti šalių ginčą, pirmenybė yra teikiama pastarajam. Pareiškimo palikimas nenagrinėtu vien dėl to, kad procesas vyktų greitai, neatitinka pagrindinių proceso tikslų greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).
1.3. Šiuo atveju yra pažeidžiami CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai; nutolina teismo sprendimo dėl teisės gynimo įgyvendinimą, nes dėl šioje byloje susidariusios situacijos ieškovė privalės iš naujo kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu. Taip bus pažeisti ne tik minėti principai, bet ir padidės proceso dalyvių ir teismo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ieškovei nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
13. Ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Pagal CK 3.126 straipsnio nuostatas, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (1 dalis); sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalinimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.
14. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje nurodė, kad šalys nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi. Taigi, ieškinys iš esmės atitiko jam keliamus turinio reikalavimus CPK 382 straipsnio 5 punkto ir CK 3.126 straipsnio 2 dalies prasme, atsakovo kreditoriai ieškinį pateikusiam asmeniui buvo nežinomi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, patikrino duomenis apie atsakovo atžvilgiu vykdomus išieškojimus antstolių kontorose, tačiau šių duomenų ieškovei neatskleidė (elektroninis dokumentas nepatvirtintas elektroniniu parašu). Pažymėtina ir tai, kad duomenys apie ieškovei nežinomus atsakovo kreditorius gali būti gauti rengimosi bylos nagrinėjimui metu (pvz., gavus atsiliepimą į ieškinį), kaip ir kartu su patikslintu ieškiniu nepateikta 2017 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto 21-ojo notarų biure patvirtinta ikivedybinė šalių sutartis, kurios išreikalavimo pareigą apeliantė nepagrįstai siekia perkelti teismui.
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai taikydamas trūkumų šalinimo institutą, netinkamai pritaikė nutartyje nurodytas procesinės teisės normas ir pareiškimą laikė nepaduotu dėl nepašalintų pareiškimo trūkumų, kurių buvimas nesudaro kliūčių pareiškimą priimti. Ieškinio priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.