- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- eI2-1345-816/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03757-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto Saltoniškių kapinių administracijai uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto Saltoniškių kapinių administracijai uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“ (UAB „Stebulė“ kaip kapinių prižiūrėtojo teisių ir pareigų perėmėjas), dėl įpareigojimų atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. J. priimtu skundu prašo: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įrašyti pareiškėją S. B., L. A. ir S. A. kapavietę prižiūrinčiu asmeniu; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti pareiškėjos motinos paminklo projektą. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėja Saltoniškių kapinėse gavusi administracijos leidimą laidoti savo 2018 m. gegužės 8 d. mirusią mamą S. B., palaidojo pastarąją 2018 m. gegužės 9 d.
Pažymi, kad 2019 m. vasario mėnesio pradžioje pareiškėja žodžiu kreipėsi į Saltoniškių kapines administruojančios įmonės (toliau – Kapinių administracija) darbuotoją su prašymu dėl paminklo pastatymo mirusiai mamai, tačiau pareiškėja gavo žodinį neigiamą atsakymą dėl to, kad jos motina cit. „buvo palaidota nepateikiant giminystės ryšį įrodančių dokumentų“ su kapavietėje anksčiau palaidotu L. A..
Nurodo, kad pareiškėja su analogišku žodiniu prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Pokalbio metu pareiškėja nurodė, kad kapavietę, kurioje šiuo metu yra 3 asmenų kapai (pareiškėjos motina, L. A. ir pastarojo žmona), eilę metų tvarkė tiek pareiškėjo mirusi motina, tiek pati pareiškėja, nes netoli (apie 10 metrų nuo jos) yra palaidoti pareiškėjos seneliai, kurie iki to laiko irgi prižiūrėjo L. A. kapavietę.
Pažymi, kad pareiškėjos ir tuomet dar gyvos jos mamos pastangomis bei lėšomis, 2013 metų birželio mėnesį L. A. kapavietėje buvo pastatytas antkapis ir sutvarkyta pati kapavietė, kuri buvo apleista ir neprižiūrima. Miesto tvarkymo ir Aplinkos apsaugos poskyrio vedėja J. N. paaiškino, kad atsakingo už L. A. kapavietės priežiūrą asmens registracijos žurnale nėra, todėl, anot Savivaldybės atstovės, pareiškėja neturėjo teisės laidoti motiną šalia L. A. nors, kaip buvo minėta aukščiau, toks leidimas laidoti pareiškėjai buvo suteiktas Kapinių administracijos.
Teigia, kad savavališkai iškasti duobę ir palaidoti savo mamą be Kapinių administracijos sutikimo ir priežiūros pareiškėja objektyviai negalėtų. Savivaldybės atstovė taip pat paaiškino, kad geriausia būtų paieškoti atitinkamų dokumentų dėl giminystės ryšių su L. A. archyvuose, tačiau pareiškėjai pabandžius tai padaryti paaiškėjo, jog pastarajai neturint jokių tikslesnių duomenų apie ieškomus asmenis (pvz. kurioje bažnyčioje yra atitinkami įrašai) – to objektyviai nėra įmanoma padaryti. Nepavykus rasti minėtų duomenų archyvuose, pareiškėja 2020 m. gegužės mėn. (tikslios datos pareiškėja neprisimena) Kapinių administracijos darbuotojai bandė pateikti rašytinį prašymą dėl paminklo pastatymo kartu su paties paminklo projektu, tačiau pastaroji Kapinių administracijos darbuotoja pradėjo šaukti, jog pareiškėjos prašymo nepriims, o jei pareiškėja pastarąjį paliks, tai jos prašymą cit. „sudegins krosnyje“. Po trumpos diskusijos, kurios metu pareiškėja bandė įrodyti, kad Kapinių administracijos darbuotoja privalo prašymą priimti ir registruoti atitinkamame žurnale jo gavimo dieną, taip pat ant prašymo įrašyti gavimo datą ir registracijos numerį, o šio dokumento kopiją įteikti pareiškėjai – Kapinių administracijos darbuotoja nereagavo į pareiškėjos paaiškinimus ir prašymas buvo paliktas ant minėtos darbuotojos stalo, tačiau kaip paaiškėjo vėliau – jis nebuvo nei registruotas, nei į šį prašymą pareiškėjai buvo atsakyta.
Nurodo, kad dėl šių priežasčių, pareiškėja 2020 m. birželio 18 d. pakartotinai raštu kreipėsi į Kapinių administraciją, tačiau buvo gautas atsakymas ne iš pačios administracijos, o iš Savivaldybės. Šiame Savivaldybės atsakyme buvo atsakyta ne į pareiškėjos prašymą dėl leidimo paminklui pastatyti davimo, bet vėl keliamas klausimas dėl giminystės ryšį pagrindžiančių dokumentų pateikimo, kurių objektyviai pareiškėjai gauti neįmanoma.
Pareiškėja nurodo, kad dar kartą kreipėsi į Kapinių administraciją ir Savivaldybę. Šiuo atveju, iš pateiktų Savivaldybės bei Kapinių administracijos raštų daro išvadą, kad aktualioje kapavietėje nebuvo ir iki šiol nėra įrašytas atsakingas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, nors būtent pareiškėja gavo leidimą laidoti motiną kapavietėje, kapas yra suformuotas ir pareiškėja jį prižiūri bei nori pastatyti jame paminklą.
Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, kapavietę prižiūrinčiu asmeniu nebūtinai turi būti palaidoto asmens giminaitis (žr. pvz. LVAT 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-126-662/2021), todėl nepaisant to, kad pareiškėja negali pateikti giminystės ryšį su kitais kapavietėje palaidotais asmenimis (L. A. bei S. A.) pagrindžiančių dokumentų – nėra jokių objektyvių kliūčių pripažinti pareiškėją prižiūrinčiu kapavietę asmeniu, kadangi kitų tokių asmenų nėra ir būtent pareiškėja šią kapavietę faktiškai prižiūri.
Atkreipia dėmesį, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių tvirtinimo ir statuso kapinėms suteikimo 15 punktą statant kapavietės paminklą jokių giminystės ryšį įrodančių dokumentų negali būti reikalaujama, kadangi leidimas laidoti jau buvo duotas ir būtent prieš jo davimą turi būti reikalaujami / pateikiami laidojimo leidimui būtini dokumentai. Tuo tarpu šiuo atveju, tiek Savivaldybė, tiek Kapinių administracija savo atsakymuose reikalauja pateikti dokumentus jau po įvykusio fakto, t. y. laidojimo, ir netgi gavę atsakymus, jog pareiškėja neturi objektyvių galimybių tokių dokumentų pateikti, nes neįmanoma jų rasti – vis tiek jų reikalauja, nepateikdami jokių alternatyvių problemos sprendimų. Tokie Savivaldybės ir Kapinių administracijos veiksmai negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip biurokratizmas, kadangi jų prašymai niekaip nesprendžia susiklosčiusios faktinės situacijos.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse laidojami ir kapinės bei kapavietės prižiūrimos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207,,Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo" patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – Tvarkymo taisyklės), Kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu (toliau – Aprašas), Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Priežiūros aprašas) bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. I-1692 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių tvirtinimo ir statuso kapinėms suteikimo" patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklės).
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą palaidoti šeimos kape Saltoniškių kapinėse mamą S. B.. Prašyme nurodė, kad laidoti nori šeimos kape, kuriame palaidoti jos proseneliai L. A. ir S. A.. Giminystės ryšį įrodančių dokumentų prašymo pateikimo metu pareiškėja neturėjo, bet po laidotuvių žadėjo gauti iš archyvų dokumentus ir pateikti Kapinių administracijai. Nagrinėjamu atveju duomenų apie kapavietės, kurioje palaidoti L. A. ir S. A., atsakingą už jos priežiūrą asmenį laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nebuvo. Tačiau pažymi, kad teikdama 2018 m. gegužės 9 d. prašymą, pareiškėja nurodė ir patvirtino, kad prašymas yra teikiamas laidoti būtent į šeimos kapavietę. Taip pat teikdama minėtą prašymą pareiškėja jį pasirašė ir patvirtino, jog prašyme nurodyti duomenys yra teisingi, t. y. pareiškėja nurodė, kad minimas kapas yra jos šeimos kapavietė. Atsižvelgiant į minėtą prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 9 d. išdavė leidimą laidoti šeimos kape (Nr. A324-1716/18(2.9.1.20-UK2) mirusį asmenį – pareiškėjos motiną S. B.. Tačiau pareiškėja ir po laidotuvių giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančių dokumentų nepateikė nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nei Saltoniškių kapinių administracijai, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. A51-78696/20(3.3.2.26E-MTA) pareiškėjos buvo prašoma iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai). Pareiškėja, nepateikusi prašomų dokumentų, 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu (reg. Nr. A50-23874/20) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl paminklo pastatymo Saltoniškių kapinėse palaidotai jos motinai S. B.. Kadangi, apie už kapavietės priežiūrą, kurioje palaidoti L. A. ir S. A., atsakingą asmenį laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo nėra, todėl pareiškėja turėjo pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus. Tačiau giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nei Saltoniškių kapinių administracijai nepateikė, todėl Kapinių administracijos darbuotojai pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo suderinti paminklo statymo projektą. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio11 d. raštu Nr. A51-100983/20(2.9.3.19-MTA) pakartotinai buvo prašoma pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai), kadangi pagal aptartas galiojančias teisės aktų nuostatas, tik pateikus minėtus dokumentus Kapinių administracija galėtų suderinti pareiškėjos pateiktą projektą kapavietės sutvarkymui. Tačiau pareiškėja šių dokumentų nėra pateikusi iki šiol.
Nurodo, kad vien tai, kad pareiškėja nepateikia dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su palaidotais asmenimis L. A. ir S. A. (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai), patvirtina, jog pareiškėja neįrodo, kad prašymas buvo pateiktas laidoti motiną S. B. šeimos kapavietėje, o palaidoti asmenys yra pareiškėjos proseneliai, kaip nurodoma pareiškėjos 2018 m. gegužės 9 d. prašyme. Pareiškėja netgi nepateikia jokių įrodymų, kad dėl minėtų dokumentų kreipėsi į archyvus. Vien pareiškėjos teiginiai, kad kapavietę prižiūrėjo ilgą laiką jos motina, o dabar prižiūri pareiškėja, neįrodo giminystės ryšių su kapavietėje palaidotais asmenimis.
Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjai iki šiol nepateikus giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančių dokumentų, nėra įrodymų, kad S. B. buvo palaidota būtent šeimos kape ir vadovaujantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu nėra pagrindo įrašyti pareiškėją S. B., L. A. ir S. A. kapavietę prižiūrinčiu asmeniu bei suderinti pareiškėjos motinos paminklo projektą.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsisakė atlikti prašomų veiksmų, o tik buvo prašoma pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su palaidotais asmenimis (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai) ir 2020 m. rugpjūčio11 d. raštu buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Kapinių priežiūros taisyklių 15 punktu kapaviečių statiniai statomi pagal kapavietes prižiūrinčių asmenų pateiktas schemas, kurių atitikimą 13 ir 14 punktuose išvardytoms sąlygoms tikrina kapines administruojanti bendrovė ir pateikus minėtus dokumentus Kapinių administracija suderins pareiškėjos pateiktą projektą kapavietės sutvarkymui. Taigi raštais atsakovė tik paprašė pateikti dokumentus ir pareiškėjai pateikė informaciją – paaiškino kapo paminklo statymo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą iš esmės palaikė skunde nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėja paaiškino, kad tėvas yra emigravęs į Lenkiją 1957 metais, bendravimas nutrūkęs, sunku rasti dokumentus giminystės ryšiui patvirtinti. Mirusi mama visą laiką rūpinosi kapaviete kaip prosenelių kapu. Archyvo leidimu pareiškėja pati bandė ieškoti dokumentų, tačiau nepavyko. Tai patvirtinančių dokumentų neturi.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Patvirtino, kad aptariamą kapavietę prižiūrinčių kitų asmenų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo įpareigojimų įrašyti pareiškėją kapavietę prižiūrinčiu asmeniu ir įpareigojimo suderinti pareiškėjos motinos paminklo projektą teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą palaidoti šeimos kape Saltoniškių kapinėse mamą S. B.. Prašyme nurodė, kad laidoti nori šeimos kape, kuriame palaidoti jos proseneliai L. A. ir S. A.. Giminystės ryšį įrodančių dokumentų prašymo pateikimo metu pareiškėja nepateikė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 9 d. išdavė leidimą laidoti šeimos kape (Nr. A324-1716/18(2.9.1.20-UK2) mirusį asmenį – pareiškėjos motiną S. B.. Šis administracinis sprendimas yra galiojantis.
Pareiškėja 2020 m. birželio 18 d. kreipėsi raštu į Kapinių prižiūrėtoją su prašymu leisti pastatyti paminklą jos motinai S. B. palaidotai 2018 m. gegužės 9 dieną Saltoniškių kapinėse.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į 2020 m. birželio 18 d. pareiškėjos prašymą, nurodė, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą palaidoti šeimos kape Saltoniškių kapinėse mamą. Pažymėjo, kad pareiškėja prašyme nurodė, kad laidoti nori šeimos kape, kuriame palaidoti pareiškėjos proseneliai. Tačiau giminystės ryšį įrodančių dokumentų iki šiol nepateikia. Atsižvelgiant į tai, paprašė pareiškėjos iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus.
Pareiškėja 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą dėl paminklo pareiškėjos motinai pastatymo. Prašyme iš esmės nurodė, kad nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės jai pateiktu atsakymu. Teigė, kad iš jos 2018 metais nebuvo reikalauta pateikti giminystės ryšį su kape palaidotais asmenimis įrodančių dokumentų.
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu (reg. Nr. A50-23874/20) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl paminklo pastatymo Saltoniškių kapinėse palaidotai jos motinai S. B..
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. A51-100983/20(2.9.3.19-MTA) pareiškėjos prašė pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis L. A. ir S. A. įrodančius dokumentus (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai).
Pareiškėja 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Kapinių priežiūrą atliekančią įmonę su prašymu pritarti planuojamam pastatyti paminklui. Raštas nusiųstas tik kapinių priežiūrą atliekančiai įmonei.
Saltoniškių kapinių grupės administracija el. paštu 2021 m. liepos 1 d. pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja privalo pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus. Juos pateiktus kapinių administracija suderins jos pateiktą projektą kapavietės sutvarkymui.
Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 16 d. Saltoniškių kapinių grupės administracijai pateikė prašymą įrašyti D. J. atsakingu už S. B., L. A. ir S. A. kapavietės priežiūrą asmeniu; pateikti rašytinį patvirtinimą dėl S. B. paminklo schemos (dokumentai buvo pateikti kartu su 2021-06-14 pretenzija) atitikimo kapinių tvarkymo taisyklėms; jei ši schema neatitinka reikalavimų – nurodyti kokių taisyklių reikalavimų pastaroji neatitinka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnį savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. To paties įstatymo 26 straipsnis nustato kapinių prižiūrėtojo pareigas, tarpe jų tvarkyti su kapinių prižiūrėjimu susijusius dokumentus, prižiūrėti kapines laikantis įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numato, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 7 d.) 1.1 punktu patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles.
Kapinių tvarkymo taisyklių IV skyriuje (13-30 punktai) reglamentuota bendrieji kapinių ir laidojimo vietų tvarkymui keliami reikalavimai, o V skyriuje (31-33 punktai) yra reglamentuota kapaviečių (kapų) identifikavimo tvarka, t. y. 1) asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi: pateikti rašytinį prašymą savivaldybei, kurios teritorijoje yra kapinės; prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą); pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis (31 punktas); 2) sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą) <...> (32 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-1798 patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklų (aktas neteko galios nuo 2018 m. rugsėjo 7 d., tačiau galiojo leidimo laidoti išdavimo metu) 46–48 punktuose buvo aptartas kapaviečių (kapų) identifikavimas. Numatyta, kad sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas pagal pateiktą medžiagą ir patikrinęs kapavietę (kapą). Priimtą sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale.
Galiojančiose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėse (51-53 punktai), patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1692 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 27 d.), IX skyriuje, be nuostatų, nurodytų Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, įtvirtinta, kad sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjus kapavietę (kapą). Komisija sprendimą priima visų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma, remdamasi kapavietės (kapo) apžiūros rezultatais, kurie įforminami identifikuojamos kapavietės (kapo) apžiūros aktu (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 52 p.).
Pagal nurodytas teisės aktų nuostatas, asmeniui, siekiančiam identifikuoti kapavietę, apie kurią duomenų žurnale nėra, tenka pareiga pateikti visus turimus duomenis, kurių pagrindu kapavietė galėtų būti identifikuota (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita).
Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu matyti, jog kapaviečių identifikavimo tvarka išimtinai priskirta savivaldybės kompetencijai. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose nėra įrašų apie kapą prižiūrinčius asmenis, tačiau šalys nekelia byloje ginčo dėl kapo (kapavietės) identifikavimo.
Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įrašyti ją kapavietę prižiūrinčiu asmeniu. Pažymėtina, kad tokius įrašus pagal galiojantį teisinį reguliavimą atlieka kapinių prižiūrėtojas. Kaip matyti iš bylos medžiagos Saltoniškių kapinių administracija (tuo metu UAB „Stebulė“) 2021 m. liepos 1 d. el. laišku atsakė pareiškėjai į jos kreipimąsi, o šioje byloje pareiškėja reikalavimų kapinių prižiūrėtojui nereiškia. Kapinių prižiūrėtojas, rengdamas atsakymą pareiškėjai, nesikreipė į savivaldybę dėl kapo identifikavimo procedūros inicijavimo. Tačiau nepateikus duomenų, jog šiuo klausimu buvo kreiptasi į savivaldybės administraciją ir nustatyta tvarka ir terminu nebuvo gautas atsakymas, nėra teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjos skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą savivaldybės administraciją daryti įrašus laidojimų ir kapaviečių registravimo žurnale, kurį tvarko kapinių prižiūrėtojas.
Dėl atsakovo įpareigojimo suderinti pareiškėjos motinos paminklo projektą pažymėtina, kad pareiškėja ne kartą šiuo klausimu kreipėsi į atsakovą. Kapaviečių statiniai statomi pagal kapavietes prižiūrinčių asmenų pateiktas schemas, kurių atitikimą Taisyklių 13 ir 14 punktų reikalavimams tikrina kapines administruojanti bendrovė. Tokios patikros, nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl kapavietės motinai įrengimo (paminklo pastatymo), nebuvo atlikta. Savivaldybė, nagrinėdama pareiškėjos prašymus, o ne persiųsdama juos pagal kompetenciją kapinių priežiūrą atliekančiam asmeniui, iš esmės kapaviečių statinių statymui ar leidimui juos statyti reikšmingų faktinių duomenų nevertino.
Be to, savivaldybė 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu (tarpinis sprendimas) prašė pareiškėjos giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus, tačiau galutinio administracinio sprendimo (tenkinti ar atmesti pareiškėjos prašymą dėl leidimo statyti palaidotai motinai paminklą) dėl pareiškėjos 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštų nėra priėmusi. Pažymėtina, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas aktualiu teisiniu reguliavimu ir reikšmingomis klausimo sprendimui faktinėmis aplinkybėmis (Viešojo administravimo įstatymo 10 str.). Tokius reikalavimus atitinkančio galutinio administracinio sprendimo dėl pareiškėjos nurodomų prašymų savivaldybė nėra priėmusi.
Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja, 2018 m. gegužės 9 d. pateikdama prašymą palaidoti motiną šeimos kape, nepateikė duomenų apie kapavietėje palaidotų asmenų giminystę su jos laidojama motina, nors nurodė, kad teikiamas prašymas laidoti šeimos kape. Nepaisant to, byloje yra pateiktas galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas laidoti šeimos kape. Kapą prižiūrinčių asmenų, kurių (ne)sutikimas būtų reikšmingas šiuo atveju, nėra įrašyta laidojimų ir kapaviečių priežiūros registracijos žurnale (žurnalo išrašas pateiktas procesiniu dokumentu DOK-2221). Tarnybiniame pranešime 2022-01-06 pasisakyta dėl aptariamų kapinių žurnalų apskaitos ir saugojimo. Atsakovo atstovė nurodė, kad nėra ir de facto kitų kapavietę (kapą) prižiūrinčių asmenų. Tad svarstytina dėl reikalavimo teikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus savalaikiškumo, kuomet savivaldybės leidimas laidoti tebegalioja, nėra atšauktas ar panaikintas ir nėra iš esmės ginčo dėl kapavietėje palaidotų asmenų identifikavimo. Tai, kad pareiškėja nepateikė giminystės ryšį su kapavietėje palaidotais L. A. ir S. A. patvirtinančių įrodymų, sudaro pagrindo atsakovui svarstyti dėl išduoto leidimo laidoti galiojimo ir su tuo susijusių teisinių padarinių (pvz., palaikų perlaidojimo), tačiau neduoda pagrindo neleisti teisėtai palaidotam asmeniui atminti pastatyti paminklo ar sutvarkyti jo kapavietės. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti tinkamai išaiškinta teisinė atsakomybė ir galimos įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. Tarpiniame sprendime tokių padarinių nebuvo pareiškėjai išaiškinta. Be to, tinkamas administracinės procedūros, už kurią atsakingas viešojo administravimo subjektas, užtikrinimas ir padariniai dėl jos nesilaikymo negali būti perkelti išimtinai ant privataus asmens. Tuo atveju, jei savivaldybei visgi kyla klausimų dėl kapavietės (kapo) identifikavimo, kaip minėta, tai šias abejones išsklaidyti pagal esamą teisinį reguliavimą kompetentinga yra savivaldybės vykdomosios institucijos sudaroma komisija. Savivaldybės funkcijoms atlikti gali būti renkami duomenys ir iš valstybės registrų ar archyvų.
Pareiškėjos skunde nurodoma Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-126-662/2021 nėra aktuali nagrinėjamam ginčui, kadangi šios bylos ir nurodomos bylos aplinkybės ir nagrinėjimo dalykas iš esmės skiriasi: nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl mirusio asmens pareikštos valios jį palaidoti, priimtų Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų panaikinimo. Šioje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro jos reikalavimas įrašyti ją šeimos kapaviete prižiūrinčiu asmeniu ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti parengtą kapavietės sutvarkymo projektą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimai tenkintini iš dalies: įpareigotina savivaldybės administracija iš esmės išnagrinėti (tenkinti ar atmesti) pareiškėjos prašymą dėl leidimo statyti palaidotai motinai paminklą pagal jos 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymus. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti savivaldybę priimti konkretų sprendimą (suderinti projektą), kadangi būtent viešojo administravimo subjektai savo kompetencijos ribose privalo priimti administracinius sprendimus, o teismas tikrina jų teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 200 eurų (už atstovavimą teismo posėdyje) bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikė 2022 m. kovo 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20220318-1, ir jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2022 m. I ketvirtį (įvyko teismo posėdis), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. III ketvirčio – 1 598,1 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (maksimalus galėtų sudaryti 159,81 Eur). Teismo posėdis vyko apie 42 min.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovo 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėtina, jog pareiškėja už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundą. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjai grąžintinas 23 Eur žyminis mokestis sumokėtas už skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjos D. J. skundą.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo statyti palaidotai motinai paminklą pagal jos 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. teiktus prašymus.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Iš dalies patenkinti pareiškėjos D. J. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti pareiškėjai D. J. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjai D. J. 23 Eur (dvidešimt tris eurus) sumokėtą žyminį mokestį už skundą, išaiškinant, kad žyminį mokestį, vadovaudamasi teismo procesiniu sprendimu, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.