- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- eA-559-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03757-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto, UAB "Ecoservice"
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kapinių administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) įrašyti pareiškėją S. B., L. A. ir S. A. kapavietę (toliau – ir ginčo kapavietė) prižiūrinčiu asmeniu; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suderinti pareiškėjos motinos S. B. paminklo projektą.
2. Pareiškėja nurodė, kad:
2.1. Pareiškėja yra gavusi leidimą (duomenys neskelbtini) kapinėse laidoti savo (duomenys neskelbtini) mirusią mamą S. B., kurią palaidojo (duomenys neskelbtini).
2.2. 2019 m. vasario mėnesio pradžioje pareiškėja žodžiu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kapines administruojančios įmonės (toliau – ir Kapinių administracija) darbuotoją su prašymu dėl paminklo pastatymo mirusiai mamai, tačiau pareiškėja gavo žodinį neigiamą atsakymą dėl to, kad jos motina buvo palaidota nepateikiant giminystės ryšį su kapavietėje anksčiau palaidotu L. A. įrodančių dokumentų.
2.3. Pareiškėja analogišką žodinį prašymą pateikė Vilniaus miesto savivaldybei. Pokalbio metu pareiškėja nurodė, kad kapavietę, kurioje šiuo metu yra 3 asmenų kapai (pareiškėjos motinos, L. A. ir jo žmonos S. A.), daug metų tvarkė pareiškėjos mirusi motina ir pati pareiškėja, netoli (apie 10 metrų nuo šios kapavietės) yra palaidoti pareiškėjos seneliai, kurie iki to laiko irgi prižiūrėjo L. A. kapavietę.
2.4. Pareiškėjos ir tuomet dar gyvos jos mamos pastangomis bei lėšomis, 2013 metų birželio mėnesį L. A. kapavietėje buvo pastatytas antkapis ir sutvarkyta pati kapavietė, kuri buvo apleista ir neprižiūrima. Miesto tvarkymo ir Aplinkos apsaugos poskyrio vedėja paaiškino, kad atsakingo už L. A. kapavietės priežiūrą asmens registracijos žurnale nėra, todėl, anot savivaldybės atstovės, pareiškėja neturėjo teisės laidoti motiną šalia L. A., nors toks leidimas laidoti pareiškėjai buvo suteiktas.
2.5. Pareiškėjai nepavyko gauti duomenų, patvirtinančių giminystės ryšį su L. A., kadangi ji neturi jokių tikslių duomenų apie šį asmenį.
2.6. Pareiškėja 2020 m. birželio 18 d. pakartotinai raštu kreipėsi į Kapinių administraciją, tačiau Administracijos atsakyme buvo atsakyta ne į pareiškėjos prašymą dėl leidimo paminklui pastatyti davimo, bet vėl keliamas klausimas dėl giminystės ryšį pagrindžiančių dokumentų pateikimo, kurių objektyviai pareiškėja negali gauti.
2.7. Iš pateiktų Administracijos bei Kapinių administracijos raštų darytina išvada, kad kapavietėje nebuvo ir iki šiol nėra įrašytas atsakingas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, nors būtent pareiškėja gavo leidimą laidoti motiną kapavietėje, kapas yra suformuotas ir pareiškėja jį prižiūri bei nori pastatyti jame paminklą.
2.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, kapavietę prižiūrinčiu asmeniu nebūtinai turi būti palaidoto asmens giminaitis (žr. pvz. LVAT 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-126-662/2021), todėl nepaisant to, kad pareiškėja negali pateikti giminystės ryšį su kitais kapavietėje palaidotais asmenimis (L. A. bei S. A.) pagrindžiančių dokumentų – nėra jokių objektyvių kliūčių pripažinti pareiškėją prižiūrinčiu kapavietę asmeniu, kadangi kitų tokių asmenų nėra ir būtent pareiškėja šią kapavietę faktiškai prižiūri.
2.9. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 15 punktą statant kapavietės paminklą jokių giminystės ryšį įrodančių dokumentų negali būti reikalaujama, kadangi leidimas laidoti jau buvo duotas ir būtent prieš jo davimą turi būti reikalaujami laidojimo leidimui būtini dokumentai. Administracija ir Kapinių administracija savo atsakymuose reikalauja pateikti dokumentus jau po įvykusio fakto, t. y. po laidojimo, ir netgi gavę atsakymus, jog pareiškėja neturi objektyvių galimybių tokių dokumentų pateikti, nes neįmanoma jų rasti – vis tiek jų reikalauja, nepateikdami jokių alternatyvių problemos sprendimų. Tokie Administracijos ir Kapinių administracijos veiksmai negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip biurokratizmas, kadangi jų prašymai niekaip nesprendžia susiklosčiusios faktinės situacijos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Administracija nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančios kapinės bei kapavietės prižiūrimos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207,,Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės), Kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu (toliau – ir Aprašas), Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Priežiūros aprašas) bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. I-1692 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių tvirtinimo ir statuso kapinėms suteikimo“ patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Vilniaus miesto kapinių tvarkymo taisyklės).
Šalies argumentai
5. Administracija paaiškino, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą palaidoti šeimos kape (duomenys neskelbtini) kapinėse mamą S. B.. Prašyme nurodė, kad laidoti nori šeimos kape, kuriame palaidoti jos proseneliai L. A. ir S. A.. Giminystės ryšį įrodančių dokumentų prašymo pateikimo metu pareiškėja neturėjo, bet po laidotuvių žadėjo gauti iš archyvų dokumentus ir pateikti Kapinių administracijai. Nagrinėjamu atveju duomenų apie kapavietės, kurioje palaidoti L. A. ir S. A., atsakingą už jos priežiūrą asmenį laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nebuvo. Teikdama 2018 m. gegužės 9 d. prašymą, pareiškėja nurodė ir patvirtino, kad prašymas yra teikiamas laidoti būtent į šeimos kapavietę, pareiškėja pasirašė prašymą ir patvirtino, jog prašyme nurodyti duomenys yra teisingi, t. y. pareiškėja nurodė, kad minimas kapas yra jos šeimos kapavietė. Atsižvelgdama į minėtą prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 9 d. išdavė leidimą laidoti šeimos kape (Nr. (duomenys neskelbtini)) mirusį asmenį – pareiškėjos motiną S. B.. Tačiau pareiškėja ir po laidotuvių giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančių dokumentų nepateikė nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nei Kapinių administracijai, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. A51-78696/20(3.3.2.26E-MTA) pareiškėjos buvo prašoma iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai). Pareiškėja, nepateikusi prašomų dokumentų, 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu (reg. Nr. A50-23874/20) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl paminklo pastatymo (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidotai jos motinai S. B.. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjai nepateikus giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, Kapinių administracijos darbuotojai pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo suderinti paminklo statymo projektą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. A51-100983/20(2.9.3.19-MTA) pareiškėjos buvo pakartotinai prašoma pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai), kadangi pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, tik pateikus minėtus dokumentus Kapinių administracija galėtų suderinti pareiškėjos pateiktą projektą kapavietės sutvarkymui. Tačiau pareiškėja šių dokumentų nėra pateikusi iki šiol.
6. Atsakovo vertinimu, vien tai, kad pareiškėja nepateikia dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su palaidotais asmenimis L. A. ir S. A. (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai), patvirtina, jog pareiškėja neįrodo, kad buvo pateiktas prašymas laidoti motiną S. B. šeimos kapavietėje, o palaidoti asmenys yra pareiškėjos proseneliai, kaip nurodoma pareiškėjos 2018 m. gegužės 9 d. prašyme. Pareiškėja netgi nepateikia jokių įrodymų, kad dėl minėtų dokumentų kreipėsi į archyvus. Vien pareiškėjos teiginiai, kad kapavietę prižiūrėjo ilgą laiką jos motina, o dabar prižiūri pareiškėja, neįrodo giminystės ryšių su kapavietėje palaidotais asmenimis.
7. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjai nepateikus giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančių dokumentų, nėra įrodymų, kad S. B. buvo palaidota būtent šeimos kape, todėl nėra pagrindo įrašyti pareiškėją S. B., L. A. ir S. A. kapavietę prižiūrinčiu asmeniu bei suderinti pareiškėjos motinos paminklo projektą.
8. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad neatsisakė atlikti prašomų veiksmų, o tik pareikalavo, kad pareiškėja pateiktų dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su palaidotais asmenimis (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai). Taigi raštais atsakovas tik paprašė pateikti dokumentus ir pareiškėjai pateikė informaciją – paaiškino kapo paminklo statymo tvarką.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjos D. J. skundą. Teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo statyti palaidotai motinai paminklą pagal pareiškėjos 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. teiktus prašymus; kitą skundo dalį – atmetė. Teismas priteisė pareiškėjai D. J. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą palaidoti šeimos kape (duomenys neskelbtini) kapinėse mamą S. B.. Pareiškėja prašyme nurodė, kad laidoti nori šeimos kape, kuriame palaidoti jos proseneliai L. A. ir S. A.. Giminystės ryšį įrodančių dokumentų prašymo pateikimo metu pareiškėja nepateikė.
10.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 9 d. išdavė leidimą laidoti šeimos kape mirusį asmenį – pareiškėjos motiną S. B.. Šis administracinis sprendimas yra galiojantis.
10.3. Pareiškėja 2020 m. birželio 18 d. kreipėsi raštu į Kapinių administraciją su prašymu leisti pastatyti paminklą jos motinai S. B., palaidotai 2018 m. gegužės 9 dieną (duomenys neskelbtini) kapinėse.
10.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į 2020 m. birželio 18 d. pareiškėjos prašymą, nurodė, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą palaidoti šeimos kape (duomenys neskelbtini) kapinėse mamą, tačiau iki šiol nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Atsižvelgdama į tai Administracija paprašė pareiškėjos iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus.
10.5. Pareiškėja 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą dėl paminklo pareiškėjos motinai pastatymo. Prašyme iš esmės nurodė, kad nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės jai pateiktu atsakymu. Pareiškėja teigė, kad iš jos 2018 metais nebuvo reikalauta pateikti giminystės ryšį su kape palaidotais asmenimis įrodančių dokumentų. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu (reg. Nr. A50-23874/20) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl paminklo pastatymo (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidotai jos motinai S. B..
10.6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. A51-100983/20(2.9.3.19-MTA) pareiškėjos prašė pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis L. A. ir S. A. įrodančius dokumentus (gimimo liudijimai, mirties liudijimai, santuokos registravimo dokumentai).
10.7. Pareiškėja 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Kapinių administraciją su prašymu pritarti planuojamam pastatyti paminklui. Raštas nusiųstas tik kapinių administracijai.
10.8. (duomenys neskelbtini) kapinių grupės administracija el. paštu 2021 m. liepos 1 d. pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja privalo pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus. Juos pateikus, kapinių administracija suderins pareiškėjos pateiktą projektą kapavietės sutvarkymui.
10.9. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) kapinių grupės administracijai pateikė prašymą įrašyti D. J. atsakingu už S. B., L. A. ir S. A. kapavietės priežiūrą asmeniu; pateikti rašytinį patvirtinimą dėl S. B. paminklo schemos atitikimo kapinių tvarkymo taisyklėms; jei ši schema neatitinka reikalavimų – nurodyti, kokių taisyklių reikalavimų neatitinka.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose nėra įrašų apie kapą prižiūrinčius asmenis, tačiau pažymėjo, jog šalys nekelia byloje ginčo dėl kapo (kapavietės) identifikavimo.
12. Teismas akcentavo, kad pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įrašyti ją kapavietę prižiūrinčiu asmeniu. Teismas nurodė, kad tokius įrašus pagal galiojantį teisinį reguliavimą atlieka kapinių prižiūrėtojas. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kapinių administracija (tuo metu UAB „Stebulė“) 2021 m. liepos 1 d. el. laišku atsakė pareiškėjai į jos kreipimąsi, o šioje byloje pareiškėja reikalavimų kapinių prižiūrėtojui nereiškia. Kapinių prižiūrėtojas, rengdamas atsakymą pareiškėjai, nesikreipė į savivaldybę dėl kapo identifikavimo procedūros inicijavimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikus duomenų, jog ji šiuo klausimu kreipėsi į savivaldybės administraciją ir nustatyta tvarka ir terminu negavo atsakymo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą Administraciją daryti įrašus laidojimų ir kapaviečių registravimo žurnale, kurį tvarko kapinių prižiūrėtojas.
13. Spręsdamas pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą suderinti pareiškėjos motinos paminklo projektą teismas pažymėjo, kad pareiškėja ne kartą šiuo klausimu kreipėsi į atsakovą. Teismas nurodė, kad kapaviečių statiniai statomi pagal kapavietes prižiūrinčių asmenų pateiktas schemas, kurių atitikimą Vilniaus miesto kapinių tvarkymo taisyklių 13 ir 14 punktų reikalavimams tikrina kapines administruojanti bendrovė. Teismas konstatavo, kad tokios patikros, nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl kapavietės motinai įrengimo (paminklo pastatymo), nebuvo atlikta. Administracija, nagrinėdama pareiškėjos prašymus, o ne persiųsdama juos pagal kompetenciją kapinių priežiūrą atliekančiam asmeniui, iš esmės kapaviečių statinių statymui ar leidimui juos statyti reikšmingų faktinių duomenų nevertino.
14. Teismas nurodė, kad Administracija 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu (tarpinis sprendimas) prašė pareiškėjos pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus, tačiau galutinio administracinio sprendimo (tenkinti ar atmesti pareiškėjos prašymą dėl leidimo statyti palaidotai motinai paminklą) dėl pareiškėjos 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštų nėra priėmusi.
15. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, 2018 m. gegužės 9 d. pateikdama prašymą palaidoti motiną šeimos kape, nepateikė duomenų apie kapavietėje palaidotų asmenų giminystę su jos laidojama motina, nors nurodė, kad teikiamas prašymas laidoti šeimos kape. Nepaisant to, byloje yra pateiktas galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas laidoti šeimos kape. Kapą prižiūrinčių asmenų, kurių (ne)sutikimas būtų reikšmingas šiuo atveju, nėra įrašyta laidojimų ir kapaviečių priežiūros registracijos žurnale (žurnalo išrašas pateiktas procesiniu dokumentu DOK-2221). Tarnybiniame pranešime 2022 m. sausio 6 d. pasisakyta dėl aptariamų kapinių žurnalų apskaitos ir saugojimo. Atsakovo atstovė nurodė, kad nėra ir de facto kitų kapavietę (kapą) prižiūrinčių asmenų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas vertino, kad svarstytina dėl reikalavimo teikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus savalaikiškumo, kuomet savivaldybės leidimas laidoti tebegalioja, nėra atšauktas ar panaikintas ir nėra iš esmės ginčo dėl kapavietėje palaidotų asmenų identifikavimo. Teismas konstatavo, kad tai, jog pareiškėja nepateikė giminystės ryšį su kapavietėje palaidotais L. A. ir S. A. patvirtinančių įrodymų, sudaro pagrindo atsakovui svarstyti dėl išduoto leidimo laidoti galiojimo ir su tuo susijusių teisinių padarinių (pvz., palaikų perlaidojimo), tačiau neduoda pagrindo neleisti teisėtai palaidotam asmeniui atminti pastatyti paminklo ar sutvarkyti jo kapavietės. Teismas pažymėjo, kad asmeniui turi būti tinkamai išaiškinta teisinė atsakomybė ir galimos įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. Teismas konstatavo, kad tarpiniame sprendime pareiškėjai nebuvo išaiškinti tokie padariniai. Be to, tinkamas administracinės procedūros, už kurią atsakingas viešojo administravimo subjektas, užtikrinimas ir padariniai dėl jos nesilaikymo negali būti perkelti išimtinai ant privataus asmens. Tuo atveju, jei savivaldybei visgi kyla klausimų dėl kapavietės (kapo) identifikavimo, tai šias abejones išsklaidyti pagal esamą teisinį reguliavimą kompetentinga yra savivaldybės vykdomosios institucijos sudaroma komisija. Savivaldybės funkcijoms atlikti gali būti renkami duomenys ir iš valstybės registrų ar archyvų.
III.
17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas iš esmės išnagrinėti (tenkinti ar atmesti) pareiškėjos prašymą dėl leidimo statyti palaidotai motinai paminklą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
18. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Pareiškėja yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vieną raštą, t. y. 2020 m. liepos 31 d., kuris gautas 2020 m. rugpjūčio 5 d., o ne du atskirus raštus (2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d.), kaip teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime. Į šį raštą pareiškėjai buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. A51-100983/20(2.9.3.19-MTA), kuriuo pareiškėjai paaiškinta, kad paminklai statomi vadovaujantis Vilniaus miesto kapinių tvarkymo taisyklėmis, kurių 15 punkte įtvirtinta, jog kapaviečių statiniai (kapo paminklai, antkapiai ir kt.) statomi pagal kapavietes prižiūrinčių asmenų pateiktas schemas, kurių atitikimą 13 ir 14 punktuose išvardytoms sąlygoms tikrina kapines administruojanti bendrovė, į kurios darbuotojus matomai pareiškėja ir kreipėsi, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius prašymo dėl paminklo statymo negavo. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad savivaldybė, nagrinėdama pareiškėjos prašymus, o ne persiųsdama juos pagal kompetenciją kapinių priežiūrą atliekančiam asmeniui, iš esmės kapaviečių statinių statymui ar leidimui juos statyti reikšmingų faktinių duomenų nevertino. Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nesant įrašo apie už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, pareiškėja turėjo pateikti giminystės ryšį su palaidotais asmenimis įrodančius dokumentus, tačiau tokių dokumentų nepateikė, todėl Administracija konstatavo, kad Kapinių administracijos darbuotojai pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo suderinti paminklo statymo projektą.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš esmės išnagrinėti (tenkinti ar atmesti) pareiškėjos prašymą dėl leidimo statyti palaidotai motinai paminklą pagal jos 2020 m. liepos 31 d. prašymą, kuris Administracijoje gautas 2020 m. rugpjūčio 5 d., kadangi Administracija pareiškėjos prašymą išnagrinėjo.
18.3. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai nepateikus giminystės ryšį su palaidotais asmenimis patvirtinančių duomenų, jos prašymas negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
19. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovas nepagrįstai reikalauja pateikti giminystės ryšį su kapavietėje palaidotais asmenimis patvirtinančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl paminklo suderinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
22. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas patenkino pareiškėjos skundą, tvirtina, kad pareiškėja neįvykdė pareigos pateikti giminystės ryšį su ginčo kapavietėje palaidotais asmenimis patvirtinančius duomenis, todėl jos prašymas dėl paminklo suderinimo negali būti tenkinamas.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. I-1692 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės.
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo esmės, pirmiausiai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktą, savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcija yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.
26. Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės.
27. Vyriausybės patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 25 punktas numato, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams (toliau šiame punkte – kiti kapavietės objektai), įrengiami vadovaujantis šių taisyklių, savivaldybės teritorijos kapinių, kuriose numatoma įrengti kitus kapavietės objektus, tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant statinius kapavietėje, įrengiant kitus kapavietės objektus, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas.
28. Vilniaus miesto kapinių tvarkymo taisyklių 15 punktas numato, kad kapaviečių statiniai statomi pagal kapavietes prižiūrinčių asmenų pateiktas schemas, kurių atitikimą 13 ir 14 punktuose išvardytoms sąlygoms tikrina kapines administruojanti bendrovė. Kapavietėje esantys statiniai registruojami laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ir yra juos pastačiusių asmenų nuosavybė (16 p.).
29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi su prašymais į Kapinių administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama leisti pastatyti paminklą mirusiai motinai. Nei Kapinių administracija, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjos prašymų nenagrinėjo Vilniaus miesto kapinių tvarkymo taisyklių 15 punkte nustatyta tvarka, o įpareigojo pareiškėją pateikti giminystės ryšį su ginčo kapavietėje palaidotais asmenimis patvirtinančius dokumentus ir nurodė, kad tik pateikus šiuos dokumentus Kapinių administracija suderins projektą kapavietės sutvarkymui. Šį reikalavimą Administracija grindė Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktu, pagal kurį kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Administracija 2020 m. birželio 18 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju laidojimų ir kapaviečių registravimo žurnale nėra įrašytas už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, pareiškėja privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ginčo kapavietė yra šeimos kapavietė.
30. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja, 2018 m. gegužės 9 d. pateikdama prašymą palaidoti motiną šeimos kape, nepateikė duomenų apie kapavietėje palaidotų asmenų giminystę su jos laidojama motina, byloje yra pateiktas galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas laidoti šeimos kape. Kapą prižiūrinčių asmenų, kurių (ne)sutikimas būtų reikšmingas šiuo atveju, nėra įrašyta laidojimų ir kapaviečių priežiūros registracijos žurnale (žurnalo išrašas pateiktas procesiniu dokumentu DOK-2221). Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovė nurodė, jog nėra ir de facto kitų kapavietę (kapą) prižiūrinčių asmenų.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimas pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus reiškiamas ne laiku, kadangi yra galiojantis Administracijos išduotas leidimas laidoti šeimos kape. Teismas pagrįstai sprendė, kad nesant ginčo dėl kapavietėje palaidotų asmenų identifikavimo, Administracija neturi pagrindo atsisakyti spręsti klausimą dėl paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste Administracijos reikalavimas pateikti giminystės ryšį su ginčo kapavietėje palaidotais asmenimis patvirtinančius dokumentus, nesiderina su gero administravimo principu, įtvirtinančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, o ne formaliai ir biurokratiškai.
32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
33. Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi galutinis procesinis sprendimas byloje priimtas pareiškėjos naudai, pareiškėja įgyja teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 5 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 450 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra tiesiogiai susijusios su byla, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovo pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai D. J. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.