Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-20 · Byla Nr. Ik-1422-422/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1422-422/2010Sprendimas · 2010-12-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-06-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
Ik-1422-422/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01008-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I-1422-422/2010Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01008-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 38; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dalei Viskontienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2010 m. liepos 21 d. raštą Nr. 20-S-2991 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą nauju individualiu administraciniu aktu pareiškėjui V. J. duoti faktinį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, sutikimą: a) pareiškėjui V. J. įrašyti ir kaupti pareiškėjo V. J. telefono pokalbių turinį su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakomybės ir įgaliojimų ribose esančiomis policijos įstaigomis bei ir šių įstaigų padaliniais; b) atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pareiškėjo V. J. telefono pokalbių turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis: b.a) Kauno apygardos administraciniam teismui; b.b) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui; b.c) Kauno rajono apylinkės teismui; b.d) Kauno miesto apylinkės teismui; b.e) Kauno apygardos teismui; b.f) Lietuvos Aukščiausiajam teismui; b.g) Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai; b.h) Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui; b.i) Kauno rajono apylinkės prokuratūrai; b.j) Kauno miesto apylinkės prokuratūrai; b.k) Kauno apygardos prokuratūrai; b.l) Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.

Pareiškėjas skunde (b. l. 10-12) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo sutikimas įrašyti ir kaupti telefono pokalbių turinį reikalingas siekiant jam apginti savo teises, t. y., dėl atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas dažnai priverstas kreiptis į teismus, o telefoninių pokalbių įrašai būtų jo pažeistų teisių įrodymais teisme. Kadangi minėti įrašai po 60 parų yra sunaikinami, jis, neturėdamas teisėtai (su atsakovo faktiniu sutikimu) padarytų jo vykdytų telefoninių pokalbių garso įrašų, negali pilnai, visapusiškai ir tinkamai apginti savo teisių bei įstatymų saugomų interesų nuo nepagrįstų ir/ar neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakomybės ir įgaliojimų ribose esančių policijos įstaigų bei šių padalinių pareigūnų veikų. Pareiškėjo manymu, atsakovas 2010 m. liepos 21 d. raštu Nr. 20-S-2991 nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2010 m. liepos 19 d. prašymą, t. y., duoti sutikimą telefoninių pokalbių įrašų darymui ir kaupimui bei atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pareiškėjo V. J. telefono pokalbių turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis pareiškėjo nurodytoms institucijoms.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 25-26) ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog pareiškėjo prašomas panaikinti 2010 m. liepos 21 d. raštas Nr. 20-S-2991 nėra administracinis aktas, kuris pareiškėjui galėtų sukelti kokias nors teisines pasekmes, šis raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus yra nepagrįstas. Pokalbių telefonų įrašai gali būti pateikiami institucijoms ar asmenims, atliekantiems ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjantiems teisės pažeidimų bylas. Garso įrašai gali būti naudojami tik griežtai laikantis nustatytos tvarkos policijos įstaigose. Informacija, įrašyta į magnetinę juostą ar kitą laikmeną, saugoma ne mažiau kaip 60 parų, o paskui sunaikinama teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pageidauja gauti telefoninių pokalbių įrašus, kuriuose būtų užfiksuotas jo pokalbis su policijos pareigūnais 2010 m. pradžioje, nėra galimybės, nes išlikusių įrašų šiuo metu nėra. Įrašyti bei kaupti V. J. pokalbių turinį ateičiai nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinis ginčas kilo dėl 2010 m. liepos 21 d. rašto Nr. 20-S-2991 (b. l. 36) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo teisės ateity gauti š atsakovo telefono pokalbių įrašus.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. J. 2010 m. liepos 19 d. (b.l. 32) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu pareiškėjui V. J. duoti faktinį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, sutikimą: a) pareiškėjui V. J. įrašyti ir kaupti pareiškėjo V. J. telefono pokalbių turinį su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakomybės ir įgaliojimų ribose esančiomis policijos įstaigomis bei ir šių įstaigų padaliniais; b) atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pareiškėjo V. J. telefono pokalbių turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis: b.a) Kauno apygardos administraciniam teismui; b.b) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui; b.c) Kauno rajono apylinkės teismui; b.d) Kauno miesto apylinkės teismui; b.e) Kauno apygardos teismui; b.f) Lietuvos Aukščiausiajam teismui; b.g) Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai; b.h) Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui; b.i) Kauno rajono apylinkės prokuratūrai; b.j) Kauno miesto apylinkės prokuratūrai; b.k) Kauno apygardos prokuratūrai; b.l) Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai (b. l. 32-35).

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. liepos 21 d. raštu Nr.20-S-2991 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (b.l.36). Šis atsisakymas vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuriuo atsisakoma pateikti prašomą informaciją, todėl jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka teismui. Nutraukti bylą, remiantis atsakovo argumentais, jog tai informacinio pobūdžio raštas, nėra pagrindo.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą, tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas ir tik nustatęs pažeidimą įgyja teisę jį apginti, priimdamas vieną iš ABTĮ 88 str. nurodytų sprendimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą, turi teisę ginti tik savo subjektyviąją teisę ir interesą (ABTĮ 5 str.), ginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises įstatymas suteikia tik tam tikriems subjektams (ABTĮ 56 str.).

Kaip matyti iš 2010 m. liepos 19 d. V. J. prašymo (b. l. 32) bei Kauno apskrities VPK atsisakymo pateikti prašomą informaciją, išreikšto 2010-07-21 raštu Nr. 20-S-2991 (b. l. 36) turinio, pareiškėjas 2010-03-12 12.30 val. telefonu informavo Kauno apskrities VPK apie, jo manymu, chuliganišką autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo elgesį bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir prašė imtis atitinkamų priemonių, tačiau 2010-06-29 raštu Nr. 20-65-2S-4272 Kauno rajono policijos komisariatas atsakė, jog nepavyko surinkti konkrečių objektyvių duomenų dėl pažeidimų. Pareiškėjo manymu, gavus prašomus telefoninių įrašų duomenis, jam pavyktų įrodyti neteisėtus ir nepagrįstus policijos pareigūnų veiksmus ir apginti savo pažeistas teises.

Nustatyta, jog Kauno apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjo skundą yra iškelta administracinė byla Nr. I-1014-554/10, kurioje yra nagrinėjamas pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimas dėl 2010-03-12 pareiškėjo telefoninio pranešimo apie, jo teigimu, neteisėtą autobuso vairuotojo elgesį, taigi, pareiškėjas skundu šioje konkrečioje byloje iš esmės siekia gauti įrodymų kitai bylai ir ginti galimus teisių pažeidimus ateičiai.

Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (ABTĮ 57str.), todėl įrodinėdamas pareigūnų neteisėtus veiksmus kitoje byloje Nr. I-1014-554/10 pareiškėjas turi galimybę joje reikalauti įrodymų, susijusių su minėta byla, tame tarpe ir telefono pokalbių įrašų, policijos registruojamų įvykių registro išrašų ir pan. (ABTĮ 57 str.). Konkrečiu atveju, atsisakant atsakovui duoti prašomus duomenis, nėra nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas.

Teisę gauti informaciją reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Konkrečiu atveju, pareiškėjas prašė duoti sutikimą naudotis elektroninių ryšių priemonėmis teikiama informacija ir ją kaupti. Elektroninių ryšių įstatymas (toliau – Įstatymas), reglamentuojantis visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu, draudžia be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas teikiantys ūkio subjektai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalį, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, įgyvendina šio straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo užtikrinimo (Įstatymo 61 str.). Įstatymo 61 str. 4d. numato, jog naudoti elektroninių ryšių tinklus informacijai saugoti ar prieiti prie informacijos, leidžiama tik su sąlyga, kad faktiniam elektroninių ryšių naudotojui būtų pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokį elektroninių ryšių tinklų naudojimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Taigi, minėtų teisės aktų nuostatos numato griežtus reikalavimus elektroninių ryšių paslaugų naudotojui dėl šio pobūdžio informacijos konfidencialumo išsaugojimo, jos naudojimo atitikimo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad davus sutikimą pareiškėjui įrašyti ir kaupti minėto pobūdžio informaciją, šios sąlygos būtų įvykdytos.

Be to, teisę fiksuoti, kaupti, kontroliuoti minėto pobūdžio informaciją teisės aktai suteikia tik tam tikriems subjektams ir tik tam tikrais atvejais. Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 12 p. numato, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, turi teisę fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus. Baudžiamojo proceso kodekso 154 str. numato, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas yra leidžiamas tik tuo atveju, kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, tuomet ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus nurodytuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Neatidėliotinais atvejais šie ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai gali būti atliekami ir prokuroro nutarimu. Šiuo atveju per tris dienas nuo tokių veiksmų pradžios turi būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas. Jei toks sutikimas negaunamas, pradėti veiksmai turi būti nutraukti, o visi įrašai nedelsiant sunaikinami.

Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-464 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 115p., operatyvaus valdymo padalinio pareigūnų pokalbiai telefonu yra įrašomi į magnetines juostas ar kitas laikmenas siekiant kontroliuoti jų reagavimą į pranešimus telefonu. Įrašytą informaciją, prireikus, perklauso policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar Policijos departamento įgaliotas pareigūnas, palygindamas ją su įrašais Policijos registruojamų įvykių registre, minėta informacija saugoma ne mažiau kaip 60parų, po to sunaikinama teisės aktų nustatyta tvarka ( 116p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių nuostatomis, telefoniniai garso įrašai gali būti pateikiami kitoms institucijoms ar asmenims, atliekantiems ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjantiems kitą teisės pažeidimą (117 p.).

Aukščiau nurodyti teisės aktai nenumato fizinių asmenų teisės gauti telefono pokalbių įrašus iš policijos įstaigų. Taigi, pareiškėjas V. J. nėra tinkamas subjektas gauti prašomo pobūdžio informaciją, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai ją atsisakė pateikti. Kolegijos vertinimu, nors ir nebuvo pareiškėjui išaiškinta 2010 m. liepos 21 d. rašto Nr. 20-S-2991 apskundimo tvarka, kaip įpareigoja Viešojo administravimo įstatymo 8str.2d. nuostatos, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo administracinio akto, minėtas pažeidimas laikytinas neesminiu, nes nesutrukdė įstatymo numatytu terminu kreiptis pareiškėjui į teismą. Ginčijamas raštas yra motyvuotas, atsisakymas pateikti prašomus duomenis grindžiamas išdėstytais faktiniais duomenimis ir teisės aktais, t.y., iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8str. keliamus reikalavimus tokio pobūdžio aktui, nenustatyta jo panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 str., todėl skundas dėl šio reikalavimo netenkintinas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą nauju individualiu administraciniu aktu pareiškėjui V. J. duoti faktinį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip elektroninių ryšių paslaugų naudotojo, sutikimą įrašyti ir kaupti telefono pokalbių įrašus bei sudaryti sąlygas tam tikroms institucijoms susipažinti su telefono pokalbių įrašais, vertintinas ne kaip siekis, kad viešojo administravimo subjektas būtų įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus, o kaip prevencinio pobūdžio reikalavimas. Toks pareiškėjo reikalavimas yra nukreiptas į ateitį, t. y. sietinas su galimai ateityje vyksiančiais telefono pokalbiais tarp pareiškėjo ir atsakovo pareigūnų, neatitinka ABTĮ 5 str. nuostatų dėl pažeistos teisės gynimo, todėl negali būti tenkinamas.

Galimų pažeidimų atveju ateity pareiškėjui neužkertamas kelias kreiptis į teismą su skundu ir pareikšti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo toje byloje (tame tarpe, garso įrašų iš VPK savo pažeistoms teisėms ginti). Konkrečiu atveju nenustatyta, kad būtų pažeista jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str.). Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėRimantas GiedraitisDaina Kukalienė