Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2018 m. gegužės 6 d., apie 20.32 val., Vilniuje, Algimanto Petro Kavoliuko gatvėje, ties pastatu Nr. 13, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi M. Š., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. Š. pilnai pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtino visas kaltinimo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė įvykio dieną namuose, būdama viena, suvartojusi du butelius 7,5 laipsnių stiprumo alkoholinio kokteilio (iš viso 1,5 l). Buvo susikaupę daug streso dėl darbo, turimų įsiskolinimų, nuolat dirba padidintu krūviu, todėl, turėdama išeiginę, atsipalaidavimui išgėrė. Prieš išeidama į lauką, dar išgėrė taurę kokteilio ir sėdo vairuoti. Niekur toli važiuoti neketino, vežė namo šalimais gyvenantį vaikystės draugą. Būdama neblaivi, neišlaikė stabdžių, nesuvaldė automobilio ir padarė eismo įvykį. Su nustatytu girtumu sutinka. Dėl to, ką padarė, ją ištiko šokas, po visko 2 savaites gulėjo Priklausomybės ligų centre, kur, be kita ko, išklausė paskaitą apie alkoholio žalą. Nors iš pradžių apklausiama kaltinamoji tikino problemų dėl alkoholio neturinti ir jo beveik nevartojanti, tačiau vėliau pripažino, kad iš tiesų alkoholio vartojimo problemos ją kamuoja apie 12 metų, praeityje yra buvę apsinuodijimų alkoholiu, būdavo vežama į Greitosios pagalbos ligoninę. Kaltinamosios teigimu, ji nuolat alkoholio nevartoja, tačiau kartais užgeria, kas trunka apie kelias dienas. Tokiais atvejais ji užsidaro namie ir viena pati vartoja alkoholį, pabrėžė, kad išgėrusi anksčiau niekada nėra sėdusi prie vairo neblaivi. Šiuo metu pirmą kartą pradėjo rimtą gydymąsi, lankosi Priklausomybės ligų centre, lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus, dalyvauja 12 žingsnių programoje. Labai išgyvena dėl savo poelgio, pasižada, kad ateityje tokia situacija niekada nepasikartos, prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą bei nekonfiskuoti automobilio, kas jai reikštų didžiulius finansinius nuostolius (transporto priemonei įsigyti ėmė kreditą, moka didelius procentus).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-05-07 specialisto išvadoje Nr. T-A 4318/2018(01) nurodyta, kad M. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,48 promilės etilo alkoholio (b. l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso kaltinamajai M. Š. (b. l. 34).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Volvo V70 2.4 D“ (kėbulo tipas – universalas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 401 cm³, variklio galia – 96 kW, gamybos metai - 2004) kaina yra 3 160 eurų (b. l. 33).

2018-05-06 nutarimu M. Š. buvo nubausta administracine tvarka už tai, kad 2018-05-26, 20.32 val., būdama neblaivi vairuojamu automobiliu kliudė balkoną ir arką, o judėdama atbula, atsitrenkė ir apgadino stovėjusį automobilį „Audi“ (b. l. 12).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji M. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastaroji pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo rasta 2,48 promilių etilo alkoholio. Kaltinamosios M. Š. kaltė pilnai įrodyta jos pačios, taip pat liudytojų M. B., D. M. parodymais, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. M. Š. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamosios M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastaroji pilnai pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. Š. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos motiną D. J. (analogišką prašymą pateikė ir D. J.).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamoji M. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiama nebuvo (b. l. 41), administracine tvarka bausta, išimtinai tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 42, 43), savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykdyto nusikaltimo M. Š. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurą būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamoji praeityje neteista, taigi, teisiama pirmą kartą, tačiau yra padariusi administracinių nusižengimų, kurie visi yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikšmingos, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Šiuo atveju teismas negalėjo nevertinti ir M. Š. elgesio įvykio dieną. Iš liudytojo M. B. apklausos protokolo matyti, kad liudytojas, pastebėjęs galimai neblaivią vairuotoją, kuri atsitrenkė į namo balkoną, stukseno jai į automobilio langą, tačiau M. Š. važiavo toliau, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Audi“. Po eismo įvykio vairuotoja norėjo važiuoti toliau, o jos nusikalstamus veiksmus nutraukė pašaliniai asmenys. Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas D. M. (vyr. patrulis), nurodė, jog akivaizdžiai nuo alkoholio apsvaigusi M. Š. tikino esanti blaivi, neigė atsitrenkusi į „Audi“ markės automobilį. Visgi teismas, svarstydamas, ar yra galimybė M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, labiausiai vertino aplinkybes, leidžiančias spręsti apie jos santykį su alkoholio vartojimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji alkoholį pavartojo neatsitiktinai, toks elgesys yra jos ilgalaikių problemų išdava. Didesnę dalį proceso tikinusi, kad alkoholio beveik nevartoja, net ir teisiamojo posėdžio metu kelis kartus pakartojusi, kad neturi jokių bėdų, susijusių su alkoholio vartojimu, atsakydama į teismo klausimus kaltinamoji galiausiai visgi pripažino, kad priklausomybė alkoholiui ją kamuoja daugiau nei dešimtmetį. Stengiasi šią priklausomybę suvaldyti, paprastai alkoholio negeria, pavyksta blaiviai išbūti metus ar net kelis, tačiau tuomet ištinka nutrūkimai, kuomet užsidaro namuose ir po kelias dienas geria. Yra buvusi apsinuodijusi alkoholiu, buvo vežama medikams, detoksikuojama (b. l. 96-103). Tokių aplinkybių kontekste abejotinai vertintina galimybė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, juo labiau, kai toks atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Kaip teisingai atkreipė dėmesį prokuroras, pagal savo esmę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik nusprendus, kad kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavęs. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti, kaltinamoji yra pilnai susiformavusi, savarankiška asmenybė, turinti savas gyvenimiškas nuostatas, elgseną, yra sukūrusi šeimą, augina vaiką. Nepaisant to, kaltinamoji aiškiai negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, tikėtina, kad ilgą laiką tokios priklausomybės nevertino tinkamai, nesigydė. Kaip galima suprasti iš jos parodymų, nueidavo tik į Anoniminių alkoholikų susitikimus, stengėsi savo jėgomis negerti, pavykdavo blaiviai išbūti net ir po kelerius metus, tačiau galiausiai vis vien ištikdavo užgėrimo laikotarpis, kas nagrinėjamu atveju tiesiogiai nulėmė nusikalstamos veikos padarymą. Šiai dienai kaltinamoji nurodė pradėjusi visapusišką gydymąsi (objektyvių duomenų teismas neturi, tačiau iš esmės tiki kaltinamąja), tačiau tokio gydymo trukmė bet kokiu atveju yra dar labai trumpa, dėl ko nėra jokių galimybių spręsti apie kaltinamosios nusiteikimą, pastangas ir rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje.

Tad anksčiau išdėstytos aplinkybės, susijusios su įsisenėjusiomis problemomis dėl alkoholio vartojimo, kaltinamosios vengimas nurodyti tikrąją situaciją, juo labiau esant pareikštam prašymui dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, maža to, dar ir dėl veikos, tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu, taip pat įvertinus tą faktą, kad nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas ir eismo įvykis, dėl kurio M. Š. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, neleidžia teismui nuspręsti esant tikslinga atleisti kaltinamąją M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kita vertus, teismui kyla abejonių ir dėl laiduotojos D. J. realių galimybių padaryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek laiduotoja prašanti būti D. J., nurodė, kad kaltinamosios alkoholio vartojimo problema D. J. yra žinoma seniai. D. J. ir M. Š. gyvena atskirai, nors kaltinamosios motina nurodė visą laiką užgėrimų metu padėdavusi dukrai atsigauti, vykdavo pas dukrą, bandė priversti pastarąją nutraukti alkoholio vartojimą, veždavo į ligoninę, tačiau tie kaltinamosios įvardinti nutrūkimo atvejai kartojosi. Teismas neabejoja, kad D. J. dėjo pastangas padėti dukrai, tačiau akivaizdu, jog sulaikyti kaltinamosios nuo alkoholio vartojimo, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos padarymo jai nepavyko, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl D. J. galimybių ateityje daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojai nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją: M. Š. praeityje neteista (b. l. 41), administracine tvarka bausta, tačiau nuobaudos nebegaliojančios (b. l. 42, 43), yra dirbanti, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, pačios kaltinamosios pateiktais duomenimis, ji nuo 2018-05-11 iki 2018-05-24 buvo gydoma Respublikiniame priklausomybės ligų centre.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji M. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji vairavo transporto priemonę ką tik pavartojusi alkoholio, mieste, būdama apsvaigusi, kai jai nustatytas net 2,48 girtumas. Kaltinamoji vairuojamu automobiliu apgadino namo balkoną, po ko atsitrenkė į kieme stovėjusį kitą automobilyje, įvykio vietoje pasilikti nenorėjo, dėl ko buvo sustabdyta pašalinių asmenų. Kaltinamoji su savimi vežėsi keleivį, nekreipdama dėmesio į tai, jog vairuodama tokios būsenos rizikuoja ir pastarojo saugumu. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamosios neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie M. Š. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Kaltinamoji M. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad M. Š. vairuotas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Nors kaltinamoji bylos nagrinėjimo metu ne kartą išsakė prašymą nekonfiskuoti jos automobilio, kurį įsigijo paėmusi didelę paskolą (vėliau paskola buvo refinansuota), tačiau teismas neturi juridinio pagrindo tokiam prašymui patenkinti. Kaip yra pažymėję aukštesnės instancijos teismai savo sprendimuose, BK 72 straipsnio netaikymo atvejai turėtų būti panašūs į tuos, kai taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis, numatanti teismui teisę, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-654/2017). Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad vykdydamas teisingumą teismas turi turėti galimybę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, esant svarbioms tokio sprendimo priėmimo sąlygoms. Toks sprendimas gali būti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų akivaizdžiai nenustatyta. Suprantama, kad netekusi transporto priemonės kaltinamoji patirs finansinių sunkumų, kurie ir taip yra pakankamai dideli, tačiau ši aplinkybė visgi nėra pagrindas laikyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, įvykdytai esant ženkliam apsvaigimui nuo alkoholio. Pabrėžtina, kad skirtinos baudos dydį teismas nustatė artimą minimumui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai M. Š. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 31), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, M. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.

Kadangi automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 36) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Š. galutinę 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 20 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 dvejiems metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti M. Š. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje saugomą M. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 20 mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.