Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas N. B. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-01-02 įsakymą Nr.10-TE-4 „Dėl N. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) pripažinti pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu ir priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo; 3) grąžinti pareiškėją N. B. į iki atleidimo eitas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-jo poskyrio specialisto pareigas (pareigybės grupė - 12).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad iki atleidimo iš vidaus tarnybos ėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-jo poskyrio specialisto pareigas (pareigybės grupė - 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas) 2025-01-02 įsakymu Nr.10-TE-4 ,,Dėl N. B. atleidimo iš vidaus tarnybos” nuo 2025-01-01 buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, 2024-12-31 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-176 už pareigūno vardo pažeminimą.

Pagal tarnybinio patikrinimo išvadą, pagrindu atleisti už pareigūno vardo pažeminimą Atsakovas laikė aplinkybes, kad Pareiškėjas, būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, kartu su kitais Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1-jo poskyrio pareigūnais G. S., E. U., A. K., kartu su A. K. bei kitais Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus darbuotojais 2024-10-01 laikotarpiu nuo 17 val. 30 min., iki 22 val. kavinėje (duomenys neskelbtini) šventė Kelių policijos dieną, vartojo alkoholinius gėrimus – viskį ,,Jack Daniel“ 2024-10-01 nuo 23 val. kartu su G. S., E. U., A. K., A. K. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr.303 ,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”), šalia A. K. automobilio (duomenys neskelbtini), buvo neblaivūs ar apsvaigę, Pareiškėjas toleravo A. K. daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus: a) keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (pagal VĮ ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra 4 sėdimos vietos); b) kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; c) A. K. važiavimą neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams; d) pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; e) saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą; f) kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje (kad neva ir N. B. šlapinosi viešoje vietoje); g) tiek pats pareiškėjas darė KET pažeidimą – keleivių taisyklių pažeidimą.

Pasak Atsakovo, tai, kad Pareiškėjas privalėjo žinoti, jog A. K. vairavo automobilį neblaivus įrodo aukščiau nurodytos kavinės darbuotojos paaiškinimas, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad A. K. einantis šlitinėja į šalis, rankomis prisilaikydamas automobilio kėbulo, negebėjo eiti tiesiai, kad neva jo judesiai buvo akivaizdžiai nekoordinuoti, vėlesnė įvykio eiga, kuomet 2024-10-02, 00.40 val. A. K. neblaivumo nustatymo akte fiksuoti neblaivumo pažymiai ir dėl to jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak Atsakovo, visumoje tokie Pareiškėjo ir kitų aukščiau nurodytų pareigūnų veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais (tyčia) pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais. Pasak Atsakovo, pareigūnų veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jų užimamomis pareigomis bei policijos pareigūnų statusu.

Su skundžiamu įsakymu Pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir naikintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.).

Pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas, 2024-05-08 redakcija) 24 punktą, Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai).

Kaip matyti iš Atsakovo patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados, Atsakovas vertino ne Pareiškėjo konkrečius veiksmus 2024-10-01 nuo 23 val. iki 23.38 val., bet visų įvykyje dalyvavusių pareigūnų bendrus veiksmus, juos nedetalizuojant (individualizuojant), tuo buvo pažeistas Tvarkos aprašo 24 punktas, t. y. padarytas procedūrinis pažeidimas, apsunkinta Pareiškėjo teisė gintis nuo jam pateikiamų įtarimų.

Priešingai negu nurodyta skundžiamame įsakyme, pareiškėjas nepažemino pareigūno vardo.

Pareiškėjas 2024-11-06 pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad:

a) tuomet, kai A. K. įvažiavo į aukščiau nurodytą aikštelę, Pareiškėjas sėdėjo ant automobilio galinės sėdinės iš kairės pusės keleivio vietoje už vairuotojo, ir nematė, kad pastarasis galimai pažeidė KET (įvažiavo į aikštelę, į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr.303 ,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”). Šio ženklo Pareiškėjas negalėjo ir neprivalėjo matyti – Pareiškėjas buvo tik keleivis, be to, nėra ginčo, kad prieš tai Pareiškėjas kavinėje (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigęs, ką nedraudė jokie teisės aktai;

b) Pareiškėjas šioje aikštelėje alkoholinių gėrimų nevartojo – tai matyti ir iš byloje esančio vaizdo įrašo – didžiausią laiko dalį jis bendravo su savo kolege;

c) aikštelė buvo neapšviesta, buvo labai tamsu, jis nestebėjo ir nematė, kad kiti kolegos šlapintųsi ir, priešingai negu nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, jis nesišlapino (pranešime dėl tarnybinio nusižengimo jam šis kaltinimas nebuvo pareikštas);

d) kadangi A. K. automobilis buvo gana didelis ir erdvus, Pareiškėjas atsisėdęs į automobilį neužfiksavo, kiek jame yra keleiviams skirtų vietų, todėl tai niekaip negali būti laikoma, kaip pareigūno vardo pažeminimas (pažymi, kad nepažeidė jokių Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo16 straipsnyje numatytų keleivio pareigų);

e) dėl A. K. veiksmų Pareiškėjas nurodė, kad 2024-10-31 jam A. K. nekėlė jokių įtarimų dėl (ne)blaivumo, nes Pareiškėjas nematė pastarąjį vartojant alkoholinius gėrimus, praeityje tokių įvykių irgi nebuvo.

Pareiškėjas pažymi, kad jokio kontakto su A. K. aikštelėje neturėjo, nestebėjo ką pastarasis veikė. Tai užfiksuota ir vaizdo įraše. Pareiškėjas matė, kad A. K. kažkas paskambino ir pastarasis labai susijaudino po šio skambučio, pasakė, kad kuo skubiau reikia vykti namo. Pareiškėjas įlipęs į A. K. automobilį, vėl atsisėdo į galinę keleivio vietą už vairuotojo, naršė socialiniuose tinkluose, automobilyje grojo muzika. Pareiškėjas kelio nestebėjo, važiuojant gal tam tikrais momentais pasijusdavo kelio nelygumai.

Iš byloje esančio aikštelės vaizdo įrašo matyti, kad kuomet iš aikštelės išvažiuoja A. K. automobilis, įvažiuodamas į pagrindinį kelią jis truputi pakyla į viršų, pristabdomas, pajuda atgal. Jokio susidūrimo su kelio ženklu visiškai nesimato. Todėl akivaizdu, kad Pareiškėjas, sėdėdamas automobilyje, negalėjo pastebėti jokio eismo įvykio.

Priešingai negu nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, Pareiškėjo veiksmuose nebuvo kaltės (tyčios pažeminti pareigūno vardą) – jis 2024-10-01 kartu su kolektyvu, būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, kavinėje (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, nematė, kad A. K. vartotų alkoholį, A. K. jam nesukėlė jokio įtarimo, kad yra girtas ir negali vairuoti. Nuo 23 val., būdamas aikštelėje, Pareiškėjas alkoholinių gėrimų negėrė, didžiausią laiko dalį bendravo su savo kolege, A. K. nestebėjo, aikštelė buvo neapšviesta, tamsu, tad nestebėjo, ką darė kiti kolegos, pats nesišlapino. Tokie Pareiškėjo veiksmai nepažeidė jokių teisės aktų.

Atsakovas, Pareiškėjo kaltės įrodymu laikė kavinės darbuotojos duotą paaiškinimą tarnybinio patikrinimo metu, kad neva ji matė, jog visi 12-14 pareigūnų kavinėje nuo 17 val. 30 min. iki 22 val. vartojo alkoholinius gėrimus, suvartojo 4 butelius po 0,7 litro talpos viskio ,, Jack Daniel”. Abejotina kad kavinės darbuotoja visą laiką stebėjo ir matė, kad absoliučiai visi pobūvio dalyviai vartojo alkoholį, jei taip, tai kiek (to ji nenurodė). Labai paprastai galima paskaičiuoti, kad jeigu buvo išgerta 4 po 0,7 litro viskio, tai yra 2,8 litro. Padalinus iš 14 dalyvių – būtų po 200 gramų stipraus alkoholinio gėrimo kiekvienam per ilgą laiką – 4 val. 30 min., praktiškai po tokio laiko asmuo būtų visiškai blaivas, jei padalinti tą patį kiekį iš 12 – kiekvienam pobūvio dalyviui tektų po 230 gramų – irgi labai mažas kiekis. Todėl akivaizdu, kad kavinės darbuotoja negalėjo visus stebėti, ir buvo asmenų, kurie alkoholio nevartojo (pareiškėjas nematė, kad virtuotų A. K.).

Išvažiuojant iš aikštelės Pareiškėjas nepastebėjo jokio eisimo įvykio, todėl negalėjo ir neturėjo suvokti kad A. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, Pareiškėjas šių A. K. veiksmų negalėjo ir ,,toleruoti”.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė patenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Akcentavo, kad nuosprendžiu A. K. nuteistas ne už tai, kad vairavo girtas, o už tai, kad vengė tikrintis girtumą, o pareiškėjas neturėjo pareigos užkirsti kelią tokiam A. K. pažeidimui. Pareiškėjas patvirtino, kad aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)jis žinojo, nes anksčiau buvo pro ją pravažiavęs ir tarnybos metu, tačiau tą dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėjo už vairuotojo ant galinės sėdynės, todėl nematė, kad įvažiuojant vairuotojas pažeidė kelio ženklą Nr. 303. Aikštelėje buvo tamsu ir jis nematė, kad jo kolegos šlapinosi. Saugos automobiliui kelio ženklas Nr. 303 negalioja. Išvažiuojant jis sėdėjo ant galinės sėdynės, bet nematė, kiek sėdimų vietų yra, nejautė, kad trūktų vietos, būtų ankšta, todėl nesuprato, kad sėdi per daug keleivių. Važiuojant telefonu „naršė“ internete ir nejautė jokio smūgio, todėl nesuprato, kad A. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis ne viską suvokė dėl savo girtumo, todėl nėra jo kaltės, kad nereagavo į A. K. pažeidimus.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK) nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ne tarnybos metu, neuniformuoti Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos skyriaus (toliau – KPS) 1-ojo poskyrio vyriausioji patrulė G. S., specialistai E. U., A. K. ir N. B., kartu su A. K. bei kitais Vilniaus apskr. VPK KPS darbuotojais, 2024-10-01 laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 22.00 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), šventė Kelių policijos dieną. Minėtoje kavinėje 2024-10-01 dirbusi K. S. patvirtino, jog minėti pareigūnai vartojo alkoholinius gėrimus - viskį „Jack Daniel“. Alkoholio vartojimo faktą kavinėje (duomenys neskelbtini) patvirtino ir J. A. (J. A. paaiškinimas „Vaikinai vaišino ar tai viskiu, ar tai brendžiu, kurio merginos išgėrė po kelias taureles. Kiek matė, ant stalo stovėjo kibiriukas su ledu, į kurį įdėtas butelis su viskiu ar brendžiu, nes skonio gerai nežino. Kiek viso buvo išgerta stipraus alkoholio butelių nurodyti negali…“) Analogiškus faktus J. A. papasakojo ir etikos komisijai. 2024-10-01, nuo 23.00 val., G. S., E. U., A. K., N. B. ir A. K. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“) šalia A. K. automobilio (duomenys neskelbtini). Remiantis vaizdo įrašais nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, jog pareigūnai ten vartojo alkoholinius gėrimus, o pastarieji neigia alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau iš pastarųjų elgesio (vaizdo įrašų duomenys - eidami šlitinėjo į šalis, mosikavo rankomis, eidami klupo, rankomis prisilaikė automobilio kėbulo, laikėsi įsikibę vienas kito, glėbesčiavosi, negebėjo eiti tiesiai, jų judesiai akivaizdžiai nekoordinuoti, ant automobilio stogo stovėjo butelis vizualiai, panašus į viskio butelį) matyti, jog asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę. Išvadą, kad asmenys, esantys prie automobilio (duomenys neskelbtini), yra galimai neblaivūs ar apsvaigę, padarė ir pranešėjas O. P., kuris 2024-10-01 net kelis kartus skambindamas bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 pranešė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelėje į automobilį susėdo grupė, galimai nuo kažko apsvaigusių, jaunuolių ir pranešėjas baiminasi, kad apsvaigę asmenys gali vairuoti automobilį (skambučio laikas 23.35 val.); minėtas automobilis važiuoja link Taikos g. (skambučio laikas 23.39 val.)“ (PRĮR pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) duomenys).

Vaizdo įrašai patvirtina, jog minėti pareigūnai toleravo tiek A. K. daromus KET pažeidimus: keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (REGITRA duomenimis, automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 sėdimos vietos), kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, vairavimą neblaiviam esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, saugos įmonės darbuotojo daromą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje, aptariamu atveju N. B. dalyvavo darant pakankamai grubius pažeidimus.

Pareigūnai privalėjo žinoti ir matyti, kad A. K. vairavo neblaivus, o tai įrodo tiek K. S. parodymai, jog kavinėje vartojo alkoholį, tiek vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas A. K. einantis šlitinėja į šalis, rankomis prisilaikydamas automobilio kėbulo, negebėjo eiti tiesiai, jo judesiai buvo akivaizdžiai nekoordinuoti, vėlesnė įvykių eiga, kuomet 2024-10-02 0.40 val. A. K. Neblaivumo nustatymo akte fiksuoti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis negalėjimas eiti tiesia linija, negalėjimas pataikyti pirštu į nosies galą stovint) ir dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks minėtų pareigūnų elgesys tik parodo visiškai aplaidų jų požiūrį į tarnybą policijoje, nes dėl jų neveikimo, t. y. toleruojant eilę administracinių nusižengimų, kilo akivaizdžiai neigiamos pasekmės – buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta numatytos LR BK 281¹ str. 1 d., o A. K. pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, t. y. minėti pareigūnai elgėsi kardinaliai priešingai Statuto 3 str. 8 d. ir Policijos įstatymo 25 str. 2 d. numatytoms pareigoms.

Pareigūnų teiginiai, jog jie buvo įsitikinę, kad A. K. buvo blaivus, jie nematė kelio ženklo, dėl erdvaus automobilio salono nefiksavo jame buvusių keleivių skaičiaus, nematė, negirdėjo ar nesuprato, kad A. K. padarė eismo įvykį, iš kurio vietos pasišalino, vertintina kaip jų pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti galimos tarnybinės atsakomybės pasekmių.

Vaizdo įrašuose yra fiksuoti aiškūs faktiniai duomenys apie apsvaigusių asmenų vaikščiojimą prie automobilio, šlapinimąsi netoliese ir galimą alkoholio vartojimą prie automobilio bei automobilio viduje. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, jog pareigūnai toleravo A. K. daromus KET pažeidimus: keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (REGITRA duomenimis, automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 sėdimos vietos), kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, vairavimą neblaiviam esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą, kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus. Pareiškėjas remiantis vaizdo įrašais dalyvavo darant ir toleravo šiurkščius KET pažeidimus.

Pareiškėjas teigia, jog jo teisės į gynybą pažeidimas pasireiškė tuo, jog jo veiksmai išvadoje nebuvo pakankamai individualizuoti, tačiau iš paaiškinimo turinio, akivaizdu, jog Pareiškėjas aiškiai suvokė kokiais veiksmais padarė pareigūno vardo pažeminimą ir dėl jų pasisakė. Pareiškėjo, kaip kelių policijos pareigūno teiginiai, jog „automobilis buvo gana didelis ir erdvus, Pareiškėjas atsisėdęs į automobilį, neužfiksavo, kiek jame yra keleiviams skirtų vietų“ neatitinka tikrovei, net neabejotina, jog pagal automobilio modelį buvo aišku, jog jame nėra trijų sėdimų vietų eilių, o pagal specifikacijas (duomenys neskelbtini) daugiau kaip 4 keleivių vietų (neskaitant vairuotojo) ir nebūna. Taip pat tikrovės neatitinka ir pareiškėjo teiginiai, jog jis nežinojo, kad A. K. buvo vartojęs alkoholį, nes kartu su pastaruoju buvo kavinėje (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį, be to neabejotinai matė, kaip pastarasis atrodo, elgėsi ir judėjo, todėl teiginiai jog „A. K. nekėlė jokių įtarimų dėl neblaivumo“ neatitinka visų surinktų faktinių duomenų ir laikytina gynybine versija. Pareiškėjo teiginiai, jog „prieš įvykį vartojo alkoholį kavinėje, buvo pakankamai neblaivus“ negali būti laikomi pateisinančiais jo veiksmų neteisėtumą.

Vertinant susidariusią situaciją itin aktualus skaidrios ir disciplinuotos vidaus tarnybos sistemos veikimas, o Pareiškėjo veiksmai toleruojant neblaivaus asmens vairavimą, kolegų šlapinimąsi viešoje vietoje ir kitus pažeidimus jokiu būdu neatitinka šių tikslų.

Be to, Pareiškėjas statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami didesni reikalavimai ir nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-518/14), kurių jis prisiekė laikytis, todėl sprendžiant dėl jo elgesio tam tikroje situacijoje, dėl jo suvokimo, kaip reikėtų veikti, bei dėl galimybių veikti, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas pareigūno statuso. Aptariamu atveju Pareiškėjas kaip Kelių policijos pareigūnas turėdamas Statuto 3 str. 1 d. 8 p. įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principe nustatytą pareigą nuolat veikti kaip pareigūnas, akivaizdžiai pavestas pareigas ignoravo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjas yra pareigūnas ir pareiga užtikrinti eismo saugumą, o jis toleravo visą eilę savo kolegos daromų pažeidimų, kas rodo nesuderinamą su įstatymu ir visuomenės lūkesčiais jo požiūrį į tarnybą. Pareiškėjo teiginiai, kad nesuvokė savo kolegos girtumo, nors matė jo elgesį, išduodantį apsvaigimą, kad nesuprato, jog važiuoja daugiau keleivių nei yra sėdimų vietų, kad nejautė stipraus smūgio į kelio ženklą, yra tik neigimo taktika siekiant išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2025-01-02 įsakymo Nr.10-TE-4 „Dėl N. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistas N. B., gim. (duomenys neskelbtini), atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo (toliau - Įsakymas).

Įsakymas priimtas remiantis 2024-12-31 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.5-IS-176 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – Išvada).

Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio specialistas N. B., kartu su kitais pareigūnais, pažemino pareigūno vardą, todėl atleistinas iš vidaus tarnybos už tai, kad būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, 2024-10-01 nuo 23 val. kartu su Vilniaus AVPK KPS 1-ojo poskyrio vyriausiąja patrule G. S., specialistais E. U., A. K., A. K. ir J. A. buvo stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į kurią įvažiavimas draudžiamas (pažymėtas kelio ženklu Nr. 303 ,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”), šalia A. K. automobilio (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus ar apsvaigęs, toleravo A. K. daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus: a) keleivių vežimo taisyklių pažeidimus (pagal VĮ ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 sėdimos vietos); b) kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; c) A. K. važiavimą esant neblaiviam, esant akivaizdiems neblaivumo (girtumo) požymiams; d) pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; e) saugos įmonės darbuotojo daromą KET pažeidimą; f) kolegų daromus viešosios tvarkos pažeidimus – šlapinimąsi viešoje vietoje. Išvadoje tokie N. B. veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais, priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais, nes toks veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-1201/2025 nuspręsta A. (A.) K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Nuosprendyje konstatuota, kad A. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: jis 2024 m. spalio 1 d., apie 23.38 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2024 m. spalio 1 d., apie 23.58 val., pareigūnams atvykus prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, kai pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus veiksmus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad A. K. 2025-04-29 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, ROIK (duomenys neskelbtini), pagal ANK 417 str. 1 d. dėl to, kad 2024-10-01 nuo 21.38 val. iki 23.37 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimus bei vežė keleivių daugiau nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (iš viso 6 keleiviai kai leidžiama 5 keleiviai). Paskirta bauda sumokėta 2025-05-08.

Dėl Įsakymo teisėtumo

Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; ir kt.).

Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Teismų praktikoje laikoma, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, o pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas yra nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo ir atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3671-520/2017; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4665-575/2020 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2835-968/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimo atleistas už tai, kad ne tarnybos metu toleravo savo kolegos A. K. daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kolegų A. K. bei E. U. daromus viešosios tvarkos administracinius nusižengimus - šlapinimąsi viešoje vietoje. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, kuris įpareigoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnus užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, o gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsiant pranešti apie tai policijai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti.

Taigi, pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pasireiškė neveikimu, t. y. savo pareigų neatlikimu, neužkertant kelio, toleruojant kitų kolegų padarytus pažeidimus, o ne paties pareiškėjo padarytais Kelių eismo taisyklių ar viešosios tvarkos pažeidimais. Todėl teismas nevertina, kaip nesusijusių su ginčo esme, pareiškėjo argumentų, kad jis kaip automobilio keleivis nepažeidė keleivių vežimo tvarkos ir keleivio pareigų, nes pareiškėjas atleistas ne už tai, kad pats pažeidė keleivio pareigas, o dėl to, kad būdamas policijos pareigūnu toleravo savo kolegos, kuris vežė keleivius, daromą pažeidimą.

Taip pat su byla nesusiję pareiškėjo argumentai, kad nuosprendžiu A. K. nuteistas už tai, kad vengė tikrintis girtumą, o pareiškėjas neturėjo pareigos užkirsti kelią tokiam A. K. pažeidimui. Teismas pažymi, kad pareiškėjas atleistas už tai, kad neužkirto kelio ir toleravo A. K. vairavimą esant neblaiviam, o ne už tai, kad toleravo vėliau padarytą pažeidimą – atsisakymą tikrintis blaivumą.

Vertinant nurodytus byloje nustatytus duomenis, kuriais buvo vadovautasi ir Išvadoje, bei pareiškėjo skundo turinį ir jo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, matyti, kad su skundžiamu Įsakymu pareiškėjas nesutinka dėl skirtingo Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, bet ginčo dėl pačių faktinių aplinkybių iš esmės nėra.

Pareiškėjas iš esmės neginčija reikšmingų faktinių aplinkybių, kad jo kolegos padarė Išvadoje aptariamus kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus: keleivių vežimo taisyklių pažeidimą; kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą; vairavimą esant neblaiviam; pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; šlapinimąsi viešoje vietoje. Šiuos pažeidimus patvirtina ir į bylą pateikti duomenys, kuriais buvo grindžiama Išvada.

Vaizdo įraše (failas - VLVK-03-2024-10-01 22-59-57-796.mp4) 23:39:24 val. matyti, kad įvažiavimą į aikštelę draudžia kelio ženklas Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas), o priešingoje gatvės pusėje esantis kelio ženklas, kurį kliudė išvažiuodamas A. K., yra nulenktas, šalia jo matyti juodos spalvos nuolaužos. Nors šiame vaizdo įraše nesimato pats eismo vykis, tačiau 23:38:36 val. matyti kaip po išvažiavimo iš aikštelės automobilis sustojo prie šviesoforo, vairuotojas išlipo ir apžiūrėjo priekinį kairį automobilio kampą, grįžęs į savo vietą nuvažiavo į Justiniškių gatvę. Atitinkamai kito vaizdo įrašo, padaryto iš kitos kameros (failas LVK-17-2024-10-01 22-59-57-797.mp4), vaizdas patvirtina, kad 23:37:58 val. A. K. vairuojamas automobilis, išsukdamas iš aikštelės į gatvę, priekine kaire puse atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo. Trečiame vaizdo įraše (failas export-0bpa1.mp4) 00:10:26 val. matyti, kad to paties automobilio priekio kairės pusės detalės yra apgadintos, sulaužytos.

Taigi, faktas, kad į aikštelę įvažiuoti buvo draudžiama ir pats eismo įvykis, kurio metu A. K., veždamas pareiškėją ir kitus pareigūnus, atsitrenkė į kelio ženklą, jį nulenkė ir nesustojęs nuvažiavo, o šiek tiek toliau apžiūrėjęs savo automobilį galutinai pasišalino iš įvykio vietos, yra neginčytinai užfiksuotas vaizdo įrašais ir jokių abejonių nekelia. Juo labiau, kad jį patvirtino matęs ir pranešėjas, kuris paskambino į BPC, nes jis per vaizdo kameras šį įvykį taip pat matė.

Pažymėtina, kad vairuotojas A. K. taip pat pripažino padaręs šį eismo įvykį, tai užfiksuota ir minėtame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-1201/2025, kurioje teisme jis patvirtino, kad buvo pavartojęs alkoholio iki atsitrenkimo į kelio ženklą, suvokė, kad yra išgėręs.

Išvadoje taip pat nustatyta, kad pagal VĮ ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra keturios sėdimos vietos, tuo tarpu vien tik galinėje sėdynėje pažeidimo padarymo metu sėdėjo keturi žmonės. Todėl ANK 417 str. 1 d. numatyti kelių eismo taisyklių pažeidimai dėl to, kad A. K. pažeidė kelio ženklo Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) reikalavimus bei vežė keleivių daugiau, nei yra numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, taip pat jokių abejonių nekelia.

Pažymėtina, kad vairuotojas A. K. šiuos pažeidimus taip pat pripažino ir 2025-04-29 administracinio nusižengimo protokolu ROIK (duomenys neskelbtini) duotą administracinį nurodymą dėl šių pažeidimų įvykdė, baudą sumokėjo 2025-05-08.

Išvadoje taip pat nustatyta, kad A. K. ir E. U. šlapinosi viešoje vietoje. Tai matosi ir vaizdo įraše (failas - VLVK-03 - 2024-10-01 22-59-57-796.mp4) 23:14 - 23:15 val., tą patvirtino ir patys pareigūnai A. K. ir E. U. savo paaiškinimuose.

Taigi, teismas konstatuoja, kad Išvadoje pagrįstai ir teisingai buvo konstatuota, kad nurodomi kelių eismo taisyklių pažeidimai ir viešosios tvarkos pažeidimai buvo padaryti, jie buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų ir juos matė bei apie juo pranešė pašalinis asmuo – apsaugos darbuotojas. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas turėjo tiek pagrindą, tiek pareigą įvertinti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą, kadangi pareiškėjas yra policijos pareigūnas, turintis pareigą užkardyti, užfiksuoti, atskleisti ir išaiškinti pažeidimus, o šiuo atveju visi pažeidimai buvo padaryti pareiškėjo akivaizdoje, bet jis to nepadarė ir savo pareigos neatliko.

Dėl pareiškėjo kaltės

Pareiškėjas savo nekaltumą dėl pareigūno vardo pažeminimo grindžia iš esmės tuo, kad nesuprato, jog kolega A. K. padarė nurodytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, o kolegų A. K. ir E. U. daromų viešosios tvarkos pažeidimų, jiems šlapininantis viešoje vietoje, nematė. Savo kaltės nebuvimą dėl neveikimo taip, kaip priklauso policijos pareigūnui, pareiškėjas grindžia tuo, kad jis pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio, aikštelėje buvo tamsu, todėl nematė, kad jo kolegos šlapinosi, važiuojant jis sėdėjo už vairuotojo ant galinės sėdynės, todėl nematė, kad įvažiuojant vairuotojas pažeidė kelio ženklą Nr. 303, nesuprato, kiek sėdimų vietų yra automobilyje ir nepajautė, kad keleivių sėdi per daug, nejautė jokio smūgio į kelio ženklą, todėl nesuprato, kad kolega pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Tačiau atsižvelgiant į nurodytus duomenis teismas atmeta pareiškėjo paaiškinimą, kad jis nesuvokė, jog A. K. padarė eismo įvykį, nes neva nieko nematė ir nepajautė, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.

Visuma nurodytų duomenų leidžia spręsti, kad smūgis į kelio ženklą buvo tokio stiprumo ir sukėlė tokį garsą, kad automobilyje sėdėjęs pareiškėjas negalėjo jo nepajusti. Be to, po kelių sekundžių vairuotojas sustojęs išlipo ir apžiūrėjo būtent tą automobilio vietą, kuria buvo kliudytas kelio ženklas todėl pareiškėjas, net ir pats būdamas vartojęs alkoholio, turėjo suprasti, jog kolega ne tik padarė eismo įvykį, bet ir įsitikinės tuo pasišalino iš jo.

Atitinkamai, nurodytos aplinkybės, įvertinus faktą, jog tą dieną pareiškėjas šventė profesinę šventę kartu su kitais įvykyje buvusiais kolegomis, kurioje buvo vartojamas alkoholis, ir matė kolegą A. K. bei su juo bendravo visą vakarą, leidžia pagrįstai spręsti, jog pareiškėjas aiškiai suvokė, kad išvažiuodamas iš aikštelės vairuotojas A. K. galėjo būti neblaivus. Nors pareiškėjas neigia tą supratęs, tačiau jo paaiškinimai, kaip minėta, tėra gynybinė pozicija. Tuo tarpu minėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad A. K. vaikščiodamas prie automobilio šlitinėjo į šalis, eidamas klupo, rankomis prisilaikė į automobilį, nesugebėjo eiti tiesiai, t. y. jo judesiai akivaizdžiai buvo nekoordinuoti ir būdingi neblaivaus asmens elgsenai. Pareiškėjas, pats būdamas kelių policijos pareigūnu ir tarnyboje kasdien susidurdamas su neblaiviais vairuotojais iš tokio kolegos elgesio ir tokios būsenos turėjo suvokti ir aiškiai suvokė, kad pastarasis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuoti negali. Be to, faktą, kad visi policijos pareigūnai tą dieną kavinėje (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį patvirtino tiek kavinės darbuotoja, tiek su kartu šiuose įvykiuose dalyvavusi J. A., tiek pats A. K. minėtoje baudžiamojoje byloje pripažino, kad jis vairavo išgėręs alkoholio. Net ir pranešėjas, kuris tik per vaizdo kamerą matė pareiškėjo ir jo kolegų elgesį prie automobilio, paskambinęs į BPC pranešė, kad vairuoti automobilio sėdo galimai apsvaigęs vairuotojas.

Taigi, pareiškėjas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš asmeninės profesinės patirties, iš tą dieną vykusios profesinės šventės, iš bendravimo su A. K., turėjo suvokti ir suvokė, kad jo kolega sėdo vairuoti automobilio galimai neblaivus, net jeigu asmeniškai ir nematė, kaip teigia pareiškėjas, kada ir kiek alkoholio A. K. išgėrė.

Nors pareiškėjas nurodo, kad nematė kaip A. K. pažeidė kelio ženklą Nr. 303 ,,Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas”, nes sėdėjo ant automobilio galinės sėdinės už vairuotojo ir nematė ženklo, o ir neprivalėjo jo matyti kaip keleivis, be to, pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas yra kelių policijos pareigūnas ir pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilių aikštelę (duomenys neskelbtini), Vilniuje žino dėl savo tarnybos, yra ne kartą pro ją pravažiavęs darbo metu. Taigi, pareiškėjas, kaip kelių policijos pareigūnas, žino eismo organizavimo ypatumus Vilniuje ir ši automobilių aikštelė jam yra žinoma seniai, jis šioje vietoje atsidūrė ne pirmą kartą, todėl jo paaiškinimas, kad jis nematė kelio ženklo, draudžiančio įvažiuoti į aikštelę, nepaneigia šių aplinkybių yra neįtikinantis ir vertinamas tik kaip bandymas išvengti atsakomybės. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas žinojo, kad įvažiuoti į aikštelę draudžiama, o tai, kad jis neprivalėjo matyti kelio ženklo kaip keleivis neturi teisinės reikšmės, nes jo pareigų pažeidimas siejamas ne su paties pareiškėjo padarytais pažeidimais, o su A. K. padarytu pažeidimu, kurį toleravo pareiškėjas.

Teismas taip pat atmeta kaip visiškai neįtikinančius ir su elementaria logika nesuderinamus pareiškėjo paaiškinimus neva automobilis buvo gana didelis ir erdvus ir atsisėdęs į automobilį jis neužfiksavo, kiek jame yra keleiviams skirtų vietų, todėl nesuprato, kad juo važiuoja daugiau nei leistina žmonių. Išvadoje nustatyta, kad pagal VĮ ,,Regitra” duomenis, A. K. automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra keturios sėdimos vietos. Teismas prie bylos prijungė portalo www.autoplius.lt skelbimus, kuriuose yra tokio pat modelio, tokių pačių gamybos metų (duomenys neskelbtini) nuotraukos, iš kurių matyti, jog galinėje automobilio dalyje yra tik dvi atskiros sėdimos vietos, atskirtos tarp jų esančiu plačiu plastikiniu intarpu su įvairaus gylio atviromis dėtuvėmis. Akivaizdu, kad šio modelio automobilis nėra skirtas gale sėdėti net trims žmonėms, jau nekalbant apie keturis, kaip šiuo atveju važiavo pareigūnai, nes vietoje tradicinės vidurinės sėdimos vietos yra išimtinai daiktų laikymui skirta vieta. Pažymėtina, kad ši vidurinė vieta nėra lygi (ji yra su skirtingo gylio dalimis) ir ant jos objektyviai sėdėti sunkiai įmanoma. Todėl pareiškėjo, kaip ir kitų kartu važiavusių pareigūnų aiškinimas, kad keturiese ant dviejų sėdynių jie jautėsi visiškai įprastai, automobilis jiems atrodė erdvus, todėl jie nesuprato, kad sėdėti yra nepatogu, yra visiškai neatitinkantis tikrovės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjas negalėjo nesuprasti, kad vairuotojas pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, veždamas keturis keleivius ant dviejų galinių automobilio sėdynių.

Nepagrįstu teismas pripažįsta ir teismo posėdžio metu nurodytą pareiškėjo argumentą, kad saugos automobiliui kelio ženklas Nr. 303 negalioja, todėl pareiškėjas negalėjo toleruoti saugos įmonės darbuotojo daromo KET pažeidimo.

KET numato, kad pagal kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą, skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones.

KET 3.1 punktas numato, kad aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.

KET 188 punktas numato, kad transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.

KET 188¹ punktas numato, kad sutartiniais pagrindais ir kelio savininko nurodytomis sąlygomis vykdant kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbus, transporto priemonei su įjungtu oranžiniu švyturėliu, kuri būtina darbo funkcijoms toje vietoje atlikti, galima važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta, skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose.

Taigi, nurodyti KET reikalavimai nesuteikia teisės saugos įmonės darbuotojui, net ir su naudojamais oranžiniais švyturėliais, nesilaikyti kelio ženklo Nr. 303 draudimo. Tuo tarpu iš vaizdo įrašo matyti (23:27:27 val.), kad saugos įmonės darbuotojas šį ženklą pažeidė pareiškėjo akivaizdoje, pravažiuodamas pro pat visus pareigūnus, todėl pareiškėjas negalėjo nematyti šio pažeidimo.

Teismas taip pat kaip gynybinę poziciją vertina pareiškėjo paaiškinimus, kad savo kolegų šlapinimosi viešoje vietoje jis nematė dėl tamsos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. ir E. U. šlapinosi vos keletos metrų atstumu nuo automobilio, prie kurio stovėjo pareiškėjas. Nors pačioje aikštelėje nėra tiesioginio apšvietimo, tačiau gatvė, iš kurios yra įvažiavimas į aikštelę, yra gerai apšvieta. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio žibintai beveik visą laiką buvo įjungti ir pareigūnų šlapinimosi metu nuo galinių žibintų sklido raudona šviesa į tą pusę kur buvo A. K. ir E. U.. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad A. K. šlapindamasis rūko, todėl jo buvimo vieta tamsoje kaip tik yra geriau matoma dėl smilkstančios cigaretės ugnelės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjas matė kaip už keleto metrų nuo automobilio jo kolegos viešoje vietoje šlapinosi.

Vertinat pareiškėjo gynybos argumentą, kad visų savo kolegų daromų pažeidimų jis neva nesuvokė dėl savo paties girtumo teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų, ir neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018).

Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, dėl pavartoto alkoholio nesugebėjo reaguoti į jo akivaizdoje daromus pažeidimus yra ne objektyvi, nuo jo nepriklausanti priežastis, o priešingai, būtent nuo paties pareiškėjo pasirinkimo ir valios priklausanti priežastis. Pareiškėjas savo noru vartojo alkoholį, todėl neblaivumas nėra neteisėtą neveikimą pateisinanti priežastis ir pagrindas netaikyti tarnybinės atsakomybės.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodytus savo kolegų daromus teisės pažeidimus pareiškėjas matė ir suprato, todėl galėjo ir turėjo pareigą kaip policijos pareigūnas į juos reaguoti.

Dėl pareiškėjo veikos neteisėtumo

Dėl to, kad pareiškėjas toleravo jo akivaizdoje daromus pažeidimus teismas pažymi, jog Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad pareigūnas turi vadovautis bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principu; pareigūnas privalo atlikti Statute nustatytas bendrąsias pareigūno pareigas ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas.

Statuto 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas turi laikytis sąžiningumo principo; pareigūnas turi netoleruoti kitų asmenų daromų teisės pažeidimų, elgesio, nesuderinamo su pareigūnų tarnybinės etikos principais, pranešti kompetentingiems subjektams apie veikas, kurios prieštarauja teisės aktams.

Vilniaus AVPK viršininko 2022-04-08 įsakymu Nr. 10-V-170 patvirtinto Vilniaus apskrities VPK KPS 1-ojo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo (toliau - Specialisto pareigybės aprašymas) 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad specialisto pareigybė reikalinga prižiūrimoje teritorijoje vykdyti kelių eismo priežiūrą, užtikrinant viešąją tvarką, visuomenės saugumą ir kitų pavestų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją.

Specialisto pareigybės aprašymo 4 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo specialiosios veiklos srities funkcijas - eismo priežiūros ir viešojo saugumo užtikrinimo.

Specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punktas numato, kad šias pareigas einantis pareigūnas užtikrina viešąją tvarką, eismo ir visuomenės saugumą, 6.2 punktas numato - gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, teisės aktų nustatyta tvarka įvykių vietose atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, 6.9 punktas numato - kontroliuoja, kaip kelių eismo dalyviai vykdo KET reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, nustato ir techninėmis priemonėmis fiksuoja KET pažeidimus, renka administracinių nusižengimų medžiagas, surašo administracinių nusižengimų protokolus, pagal kompetenciją pažeidimų padarymo vietose nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, skiria administracines nuobaudas, 6.16 punktas numato - vykdo kitus su policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti policijos įstaigos tikslai.

Pareiškėjas su nurodytu Specialisto pareigybės aprašymu yra pasirašytinai supažindintas 2022-06-01.

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta policijos pareigūno pareiga būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

Nurodytos Statuto, Specialisto pareigybės aprašymo, Policijos įstatymo normos įpareigoja pareiškėją, kaip policijos pareigūną, savo pareigas atlikti ir ne tarnybos metu, todėl jo neveikimas, neužkertant kelio ir toleruojant matomus savo kolegų daromus teisės pažeidimus, yra nurodytų teisės normų pažeidimas, nevykdant savo pareigos, yra neteisėtas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę, priklausomai nuo jo elgesio pasekmių.

Dėl pareiškėjo veikos pasekmių ir atsakomybės

Konstatavus pareiškėjo neteisėtą neveikimą svarbu išsiaiškinti, ar tokiu neveikimu buvo pažemintas policijos pareigūno vardas.

Teismas pabrėžia, jog statutinės tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Prisiekdamas vidaus tarnybos pareigūnas, be kita ko, prisiekia visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Pareiškėjas prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023-05-16 įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau - Elgesio kodeksas), 7 p. numato, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais:

saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 p. p.); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 p. p.).

Elgesio kodekso 9 punktas numato, kad kiekvienas policijos darbuotojo elgesio nukrypimas nuo etikos, moralės normų ar teisės aktų reikalavimų kelia grėsmę visų jo atliekamų funkcijų skaidrumui ir visuomenės pasitikėjimui policija, todėl kiekvienas policijos darbuotojas privalo vadovautis pateiktais pavyzdžiais kaip esminiais orientyrais.

Elgesio kodekso 10 punktas numato, kad laikytis Kodekso nuostatų yra kiekvieno policijos darbuotojo pareiga ir garbės reikalas.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovas pareiškėjo neveikimą pagrįstai vertino kaip policijos pareigūno vardo pažeminimą bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymą, nes pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Pareiškėjo neveikimas toleruojant jo akivaizdoje daromus teisės pažeidimus akivaizdžiai nesuderinamas su jo užimamomis pareigomis, policijos pareigūno statusu bei duota priesaika.

Būdamas statutiniu valstybės pareigūnu ir žinodamas teisės aktų reikalavimus bei savo pareigas, pareiškėjas privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės pareigūno elgesį, kurio visuomenė tikisi, bei elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų įstatymų gerbimą ir laikymąsi, bet ir pasitikėjimą statutiniais valstybės pareigūnais, nekompromituotų policijos autoriteto visuomenės akyse, tačiau jis to nepadarė ir savo kolegų pažeidimus toleravo, neužkirto jiems kelio ir neketino apie juos pranešti.

Pažymėtina, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008), tačiau šiuo atveju informacija apie netinkamus policijos pareigūno veiksmus, kuriuos toleravo pareiškėjas, 2024-10-07 paskelbta internetinėse žiniasklaidos priemonėse ir tapo žinoma visuomenei (www.delfi.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją ir spruko iš įvykio vietos“); www.lnk.lt straipsnis „Kelių policijos dieną pareigūnas atšventė kaip reikiant: girtas sukėlė avariją“). Be to, visus pareigūnų neteistus veiksmus matė ir pranešėjas, kuris ir informavo apie juos BPC. Tokiu būdu, šis atvejis, kuris turėjo atgarsį visuomenėje, neabejotinai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie visą policiją, todėl pareiškėjo neveikimo pasekmės neabejotinai menkina policijos autoritetą ne mažiau, nei paties pažeidimus padariusio pareigūno neteisėtas elgesys.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjo elgesys, toleruojant savo kolegų daromus teisės pažeidimus, akivaizdžiai negali būti suderinamas su tarnyba policijoje ir su statutinio pareigūno priesaika. Pareiškėjas neabejotinai pažeidė priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, nes nepateisino visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų kaip asmenų, turinčių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi. Toks pareiškėjo elgesys didina visuomenės nepasitikėjimą visa policija, todėl ją kompromituoja.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ne tarnybos metu pareiškėjas savo neveikimu pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš vidaus tarnybos ir naikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo.

Dėl procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą

Procedūrinių pažeidimų aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020).

Pareiškėjo skunde yra nurodomas procedūrinis pažeidimas, neva atsakovas vertino ne pareiškėjo konkrečius veiksmus, bet visų įvykyje dalyvavusių pareigūnų bendrus veiksmus, juos nedetalizuojant (individualizuojant) ir tuo buvo pažeistas Tvarkos aprašo 24 punktas, kas apsunkinta pareiškėjo teisę gintis nuo jam pateikiamų įtarimų.

Teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes iš pateiktos Išvados ir ją pagrindžiančios medžiagos matyti, kad kiekvienam pareigūnui buvo įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir visiems buvo aiškiai nurodyti veiksmai (neveikimas), kurie tiriami ir dėl kurių paprašyta pateikti paaiškinimus. Pareiškėjui toks pranešimas buvo įteiktas 2024-10-31 ir jis dėl jo pateikė savo 2024-11-06 paaiškinimą. Taigi, pareiškėjui aiškiai buvo nurodyti jo veiksmai, kurie buvo tiriami kaip galimas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas, o iš jo paaiškinimo matyti, kad jis suprato dėl kokių veiksmų turi gintis ir savo teisę realizavo. Vien tai, kad Išvadoje kiekvieno pareigūno veiksmai nebuvo atskirai aprašomi ir vertinami, o pateiktas apibendrinto pobūdžio visų pareigūnų veiksmų vertinimas, nereiškia, kad buvo pažeistas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 24 punktas. Akivaizdu, jog visiems pareigūnams buvo įteikti analogiško turinio pranešimai dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir jų veiksmai buvo vienodi, todėl vienodai juos įvertinus nėra jokios būtinybės kiekvieno pareigūno veiksmus aprašinėti ir vertinti atskirai, kelis kartus kartojant tą patį tekstą. Šiuo atveju iš Išvados matyti, kad pateiktas visų pareigūnų vienodų veiksmų vertinimas taikomas visiems pareigūnams vienodai, todėl pareiškėjo teisė gintis nebuvo nei suvaržyta, nei tokia Išvada sutrukdė jam suprasti kuo jis asmeniškai yra kaltinamas. Taigi, jokio procedūrinio pažeidimo, kurį nurodo pareiškėjas, atsakovas nepadarė.

Dėl bylos baigties

Nenustačius, kad atsakovo Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas nėra pagrindo jį panaikinti ir grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2025-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo, todėl skundas atmestinas kaip negrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas atmesti skundą priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo N. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.