- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-2652-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- A. V., B. V.
- Atsakovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Venpaltranso logistika“, D. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-03 ir 2021-08-04 nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir B. V. ieškinį dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo nesudarytomis arba negaliojančiomis, pareikštą atsakovui K. P., tretieji asmenys UAB „Venpaltranso logistika“ ir D. P. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2020-03-19, 2020-03-20 ir 2020-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis ieškovai perleido UAB „Venpaltranso logistika“ 50 vnt. akcijų atsakovui K. P., nesudarytomis; 2) tuo atveju, jeigu teismas nepatenkintų 1 punkte nurodyto reikalavimo, pripažinti 2020-03-19, 2020-03-20 ir 2020-03-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis ieškovai perleido UAB „Venpaltranso logistika“ 50 vnt. akcijų atsakovui K. P., negaliojančiomis ab initio CK 1.93 straipsnio pagrindu.
2. Ieškovai reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo areštuoti 50 vnt. UAB „Venpaltranso logistika“ akcijų, apribojant naudojimosi ir disponavimo jomis teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-03 nutartimi patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai siekia pripažinti sandorius nesudarytais arba negaliojančiais, t. y. siekia pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į 50 vnt. UAB „Venpaltranso logistika“ akcijų. Ieškovų prašymas areštuoti akcijas yra tiesiogiai susijęs su pareikštu reikalavimu. Paaiškino, kad netaikant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę perleisti ieškinyje nurodytas akcijas ir taip apsunkinti ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes akcijas įgiję tretieji asmenys galėtų būti vertinami kaip sąžiningi įgijėjai. Be to, nepritaikius disponavimo bei naudojimosi akcijomis, kaip finansiniu turtu, apribojimų, susijusių su akcijų savininko turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu priimant sprendimus, galimas ir šių akcijų vertės sumažinimas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo pagrindą patenkinti ieškovų prašymą ir areštuoti trečiojo asmens UAB „Venpaltranso logistika“ 50 vnt. akcijų, apribojant naudojimosi ir disponavimo jomis teises, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje (CPK 145 straipsnis).
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-04 nutartyje nurodė, kad Turto arešto aktų registro 2021-08-04 pranešime tvirtinama, jog pagal 2021-08-03 nutartį registre nebuvo įrašyti duomenys, nes pateikti netikslūs skolininko ir turto savininko duomenys – nenurodytas atsakovo ir areštuojamo turto savininko K. P. asmens kodas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas 2021-08-04 nutartyje papildomai nurodė atsakovo K. P. asmens kodą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2021-08-03 ir 2021-08-04 nutarčių. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-03 ir 2021-08-04 nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant ieškovų prašymus.
7. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nutarė areštuoti atsakovui priklausančias UAB „Venpaltranso logistika” akcijas, neturėdamas įrodymų, kad iškilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
8. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyse nekonstatavo, jog atsakovas yra nesąžiningas, nenurodė, galimai nesąžiningų atsakovo veiksmų, kuriais atsakovas siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo. Ieškovai prašyme taip pat nepateikė duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
9. Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi patenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636- 178/2015; 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vien tik aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014; 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1218-790/2020). Pritaikius ginčo objekto – 50 vnt. UAB „Venpaltranso logistika“ akcijų areštą, bus išsaugota nepakitusi faktinė ir teisinė padėtis ir šią padėtį galima išsaugoti, tik taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Šalies argumentai
10. Ieškovai taip pat laikosi pozicijos, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovo, kuris yra UAB „Venpaltranso logistika“ akcininkas, elgesys yra neteisėtas ir nesąžiningas, nes: 1) suklastotų sandorių pagrindu siekė įgyti visas įmonės akcijas; 2) siekdamas išvengti akcijų pirkimo – pardavimo sutarčiai, kuria perleidžiama daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų, taikomo notarinės formos reikalavimo, išskaidė sandorius, per itin trumpą laikotarpį sudarydamas rašytinių akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, taip pažeisdamas imperatyvius sutarties formos reikalavimus. Ieškovų nuomone, šių aplinkybių pakanka suabejoti atsakovo sąžiningumu. Prielaidas nesąžiningumui sudaro aplinkybė, kad atsakovas galėtų nevaržomai disponuoti akcijomis, jeigu jos nebūtų areštuotos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl šioje nutartyje pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, yra teisėta.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.
15. Ieškinys, vertinant prima facie, yra pagrįstas. Jame aiškai nurodytas ieškinio dalykas ir pagrindas, išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus. Tad pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlyga, dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, egzistuoja. Galutinai dėl reikalavimų pagrįstumo bus nuspręsta, išnagrinėjus bylą iš esmės.
16. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas, tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Ieškovai reiškia reikalavimą pripažinti sandorius nesudarytais arba negaliojančiais, t. y. siekia pripažinti nuosavybės teisę į 50 vnt. UAB „Venpaltranso logistika“ akcijų. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę perleisti akcijas, kurios yra šalių ginčo dalykas ir taip apsunkinti ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes akcijas įgiję tretieji asmenys galėtų būti vertinami kaip sąžiningi įgijėjai. Be to, nepritaikius disponavimo bei naudojimosi šiomis akcijomis, kaip finansiniu turtu, apribojimų, susijusių su akcijų savininko turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu, priimant sprendimus, galimas ir šių akcijų vertės sumažinimas.
17. Tokio pobūdžio bylose itin svarbus yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas – užtikrinimas, kad turtas, kaip ginčo objektas, nebūtų prarastas, nes priešingu atveju, šio turto grąžinimas natūra, t. y. pareikšto reikalavimo, jeigu jis būtų patenkintas, įvykdymas faktiškai taptų arba itin sudėtingas arba net neįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) net ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusį. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Būtent tokia būtinybė atsirado šioje byloje, susiklosčius situacijai, kai ieškovai siekia pripažinti sandorius, kuriais atsakovui buvo perleistos akcijos, nesudarytais arba negaliojančiais. Svarbu, kad akcijos nebūtų perleistos asmenims, iš kurių akcijų negalima būtų susigrąžinti, t. y. sąžiningiems įgijėjams bei kad akcijos neprarastų vertės. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinį, nusprendė, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Sutiktina su apskųstąją nutartį priėmusiu teismu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina status quo išsaugojimą.
18. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę ieškovai motyvavo tuo, jog atsakovas, turėdamas galimybę nevaržomai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis, gali atlikti realius veiksmus, apsunkindamas teismo sprendimo įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju arba padarydamas jo įvykdymą neįmanomu. Ieškovai taip pat nurodo Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog būtinybę areštuoti ginčo objektu tapusius vertybinius popierius (akcijas) pagrindžia vien jau tai, kad turto, kuris yra ginčo dalykas, perleidimui yra visos prielaidos, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-212-178/2017). Ieškovai teigia, kad bylose, kuriose prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant akcijas, nėra būtina pateikti konkrečių įrodymų apie siekiamus atlikti atsakovo veiksmus, kuriais jis bandys išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo, taip įrodant jo nesąžiningumą.
19. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas nagrinėjamu atveju yra akcijų pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimas nesudarytais arba negaliojančiais, galimybė įvykdyti galbūt ieškovams palankų teismo sprendimą, įvykus akcijų perleidimui, pasunkėtų, nes tokio sprendimo nebūtų galima įvykdyti, ieškovams nepareiškus papildomų reikalavimų dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tokiu atveju ieškovai neprivalo įrodinėti atsakovo nesąžiningumo, nes nurodytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo teisių pernelyg nesuvaržo (apribota tik disponavimo akcijomis teisė) ir užtikrina esamos padėties (status quo) išsaugojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-212-178/2017). Sutiktina su ieškovo pozicija, jog apeliantų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nesiėmė veiksmų, jog turimas akcijas ar jų suteikiamas teises perleistų kitiems asmenims, dėl ko nėra nustatyta jo nesąžiningumo, tokioje situacijoje negali būti pripažįstamos tokiomis, kurios eliminuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Dėl to šiuo atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti ieškinyje nurodytų akcijų areštą, uždraudžiant disponavimą jomis, pakankamai atsižvelgė į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus ir pagrįstai patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir grėsmė, jog nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Dėl to nėra pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartis, jos paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti apelianto (atsakovo) K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-03 ir 2021-08-04 nutarčių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-03 ir 2021-08-04 nutartis palikti nepakeistas.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.