- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- e2YT-7106-566/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01914-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) J. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Š. pateikė antstoliui D. B. 2018-01-08 skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo: panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kurioje reikalaujama iš pareiškėjo darbo užmokesčio neviršijant vieno MMA išskaičiuoti 20 procentų, o viršijus vieną MMA – 70 procentų; pakoreguoti patvarkymo dalį, įrašant, kad pagal antstolio D. B. 2017-12-22 patvarkymą Nr. S-17-35-25529 „vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios viršija vieną MMA ir leisti pareiškėjui naudotis vienos minimalios mėnesinės algos dydžio suma per mėnesį“. Nurodo, jog antstolis, priimdamas patvarkymą išieškoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA, nesilaikė suformuotos teisės aiškinimo taisyklės, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai, iš kurių vykdant išieškojimą taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų taisyklės (v. b. l. 72-74).
Antstolis D. B. 2018-01-22 patvarkymu Nr. S-2018000369 netenkino pareiškėjo skundo. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-13 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-1392-626/2009 dėl 1592,91 Eur išieškojimo iš J. Š. valstybės naudai. Nurodo, jog vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0035/09/00661 buvo nustatyta, jog skolininkas J. Š., atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, gauna pajamas, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui ir iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Nurodo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0035/09/00661 antstolis 2017-12-22 priėmė patvarkymą Nr. S-17-35-25529 dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė jį į VĮ „Mūsų amatai“. Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, jog reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA. Pažymėjo, jog antstolis nėra priėmęs patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 75-76).
Atsiliepimas
Teismo 2018-03-09 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai pasiūlyta pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Antstolis D. B. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-13 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-1392-626/2009 dėl 1592,91 Eur išieškojimo iš J. Š. valstybės naudai (v. b. l. 7). Vykdydamas minėtą dokumentą, antstolis nustatė, jog skolininkas J. Š., atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose gauna pajamas (v. b. l. 60, 70). 2017-12-22 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-17-35-25529 dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA (v. b. l. 66).
Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje yra nurodyta, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos.
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Pažymėtina, jog antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis 2017-12-22 priėmė patvarkymą Nr. S-17-35-25529, kuriuo, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Minėtas patvarkymas atitinka aktualiausią teismų praktiką, patvarkyme nustatytas įpareigojimas nepažeidžia CPK vykdymo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, todėl yra teisėtas.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų nukreipęs skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą į skolininko lėšas, esančias Pravieniškių pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl tokio antstolio patvarkymo pakoregavimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolis tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo (skolininko) J. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.