Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintautui Jaugai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą dėl įsakymų panaikinimo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. U. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl 2018 m. spalio 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“, 2018 m. spalio 10 d. Telšių vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-421 „Dėl viršilos A. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ bei 2018 m. spalio 15 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ panaikinimo, pareiškėjo grąžinimo į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

A. U. (toliau – ir pareiškėjas) iki 2018 m. spalio 10 d. dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. spalio 10 d. Telšių AVPK viršininko įsakymu Nr. 86-TE-421 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“. 2018 m. spalio 10 d. priimtas Telšių AVPK viršininko įsakymas Nr. 86-TE-419, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5-V-441 patvirtinto Asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo 8.7 punktu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialiosios ekspertų komisijos 2018 m. spalio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 86-P1-143, panaikintas viršilai A. U., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui, 2012 m. kovo 7 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (leidimo Nr. 86-IN-196). 2018 m. spalio 15 d. priimtas Telšių AVPK viršininko įsakymas Nr. 86-TE-426 (toliau - Įsakymas), kuriuo Pareiškėjas pripažintas pažeminusiu policijos pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“). Telšių AVPK viršininko Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio tarnybinio patikrinimo 2018 m. spalio 12 d. Išvadą Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“, kurios rezoliucinėje dalyje buvo siūloma pripažinti, kad Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis A. U. pažemino pareigūno vardą bei už pareigūno vardo pažeminimą atleistinas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas mano, kad tiek Protokole, tiek Išvadoje konstatuojami faktai bei jais pagrįsti pasiūlymai pareiškėją atleisti iš tarnybos, tiek šios Išvados pagrindu priimtas Telšių AVPK viršininko Įsakymas dėl policijos pareigūno vardo pažeminimo yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas tinkamai neišanalizavus situacijos. 2018 m. liepos 5 d. Telšių AVPK pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. U. veiksmų įvertinimo atliekant tarnybines pareigas. 2018 m. birželio 27 d. gautas V. M., gyv. (duomenys neskelbtini) pareiškimas apie tai, kad jam 2018 m. birželio 24 d. 10.30 val. būnant Telšių AVPK OVS areštinėje, esančioje Mažeikių r. PK (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. 2, įėjęs pareigūnas liepė keltis iš lovos ir eiti į apklausos kambarį. V. M. atsisakius ir įvykus žodiniam konfliktui su pareigūnu, pastarasis jį tempė iš lovos ir areštinės kameroje pradėjo mušti kumščiais, pargriovęs ant grindų spardė, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė akivaizdžius sužalojimus. Pagal V. M. 2018 m. birželio 27 d. pareiškimą 2018 m. liepos 3 d. Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalies, požymius. Telšių AVPK viršininko 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 vadovaujantis Statuto 36 straipsnio 2 dalimi ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į 2018 m. liepos 9 d. teikimą Nr. 86-IL-4087 „Dėl A. U. nušalinimo nuo pareigų“, A. U. nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 10 d. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau - ENTS) raštas reg. Nr. 86-G-24592 „Dėl informacijos pateikimo“. Rašte nurodoma, kad 2018-08-22 ENTS gauta anoniminė informacija apie tai. kad (duomenys neskelbtini) šalia naujai statomo gyvenamojo namo, ekskavatoriais ir traktoriumi galimai dirba darbuotojai, kurie nėra įdarbinti žemės kasimo darbus atliekančioje įmonėje. R. B. tikrindamas gautą informaciją, kartu su ENTS vyriausiuoju tyrėju L. V. ir vyresniuoju specialistu V. P. nuvyko į minėtą vietovę. Atvykus pamatė, kad ten dirba trys asmenys su ekskavatoriumi „JCB“ ir traktoriumi „JCB“. „JCB“ traktorių, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo (vežė žemės gruntą ir juodžemį) A. U., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. Į minėtą traktorių ekskavatoriaus kaušu krovė pareiškėjo tėvas R. U., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini). Apie 200 m. nuo jų kitu ekskavatoriumi žemės kasimo darbus, kaip vėliau paaiškėjo, dirbo M. S.. gim. (duomenys neskelbtini) bedarbis. Pamatęs pareigūnus, M. S. išlipo iš ekskavatoriaus ir pasišalino į šalia esantį mišką, tačiau už keliolikos minučių grįžo atgal prie ekskavatoriaus su kuriuo ir dirbo. Aiškinantis aplinkybes, A. U. nurodė, kad visi trys traktoriai priklauso (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas jis ir yra. (duomenys neskelbtini) direktorius yra jo tėvas R. U. Patikrinus informaciją centrinėje duomenų bazėje nustatyta, kad minėtoje bendrovėje nei A. U., nei M. S. nedirba. 2018-08-28 Telšių aps. VPK pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2018 m. spalio 8 d. Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja A. B. surašė teikimą Telšių AVPK viršininkui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo A. U.. 2018 m. spalio 9 d. Telšių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 86-P1-14 buvo nutarta siūlyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui priimti sprendimą, panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiajam patruliui A. U. leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Iš skundžiamų 2018 m. spalio 10 d. Nr. 86-TE-419, Nr. 86-TE-421 įsakymų matyti, kad pareiškėjas atleistas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5- V-441 patvirtinto Asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo 8.7 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Kartu paminėtina, kad asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime inter alia (be kita ko) pažymėjo, kad asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau, kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-1932/2012; 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018). Pareiškėjo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo pagrindas buvo šios aplinkybės: 1) pareiškėjas padarė administracinį pažeidimą; 2) pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas bei tarnybinis patikrinimas; pareiškėjas baustas drausmine tvarka; 3) pareiškėjas bendrauja su asmenimis, kurių atžvilgiu nutraukti ikiteisminiai tyrimai; 4) pareiškėjas neužkirto galimai administracinio pažeidimo. Telšių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokole Nr. 86-P1-14 nurodoma, jog galima daryti išvadą, kad A. U. elgesys leidžia konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą ir neatsakingumą pakartotinio (vidinio) patikrinimo atlikimo metu, t. y. polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių policijos tarnybinės veiklos principų, iš šių savybių sekantį nepatikimumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei, todėl manoma, kad pareigūno, turinčio šias asmenines ir dalykines savybes, tolesnis darbas su įslaptinta informacija kelia grėsmę tokios informacijos saugumui. Pažymėtina, kad pareiškėjas sutiko būti tikrinamas poligrafu, tačiau patikrinimas nebuvo atliktas, kas sudarytų pagrindą priimti sprendimą panaikinti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Maža to, už administracinius bei drausminius pažeidimus pareiškėjas buvo baustas bei šiuo metu praėjus daugiau nei 1 metams po nuobaudų yra nepagrįstai kildinamas asmens nelojalumas Lietuvos valstybei. Pažymėtina, kad atliekant tikrinimą bei teikiant duomenis Telšių AVPK Specialiajai ekspertų komisijai, nustatyta, jog A. U., naudodamasis įslaptinta (riboto naudojimo) informacija, ją būtų realizavęs netinkamai, atskleidęs ją subjektams, kurie neturi teisės jos žinoti, nebuvo atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai bei nenustatytos neteisėtos veikos. Be to, sutinkama ir su teismų praktika, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas (Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu inter alia tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) nereikalauja nustatyti, kad įslaptinta informacija buvo atskleista ar padaryti kitokie jos saugumo pažeidimai ar kiti teisės pažeidimai. Pagal minėtą punktą pakanka nustatyti asmens savybes ar kitas aplinkybes, kurios keltų grėsmę tik patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ateityje šiam asmeniui toliau dirbant su įslaptinta informacija, tačiau iš Protokolo matyti, jog tokių savybių nebuvo nustatyta, o keliamos tik abejonės ir prielaidos. Atsakovas skundžiamame Įsakyme kaip pareiškėjo galimą atleidimo pagrindą nurodė Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą bei konstatavo, jog Pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas kaip savarankišką pagrindą numato pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Nagrinėjamu atveju „Pareigūno vardo pažeminimo“ paaiškinimo, esminiu elementu, lemiančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą pagrindo taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas arba neveikimas. Atsakovas priimdamas skundžiamą Įsakymą nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Telšių AVPK viršininko 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 nušalintas nuo pareigų, neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, neįformintas (duomenys neskelbtini) darbuotoju, kartu su M. S., nelegaliai 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini), dirbo, t. y. atliko kasimo darbus. Iš surinktos medžiagos matyti, jog A. U. žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats būdamas įmonės akcininku nesiėmė jokių veiksmų daromiems pažeidimams pašalinti, o priešingai, atskirais atvejais, konsultavo įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis, kaip tinkamai elgtis atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip išvengti atsakomybės. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atliktu jo veiksmų vertinimu, atkreipia dėmesį, jog iki pareiškimo teismui pateikimo dienios nėra nubaustas, nei jis, nei (duomenys neskelbtini) dėl galimai nelegalaus darbo, todėl vertinti jo galimai padarytą administracinį pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje, nurodytą pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, nėra pagrindo. Pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas mano, jog net dar nepradėjus tarnybinio patikrinimo procedūros, nuo pat pradžių šis įvykis tiek Telšių AVPK viršininko, tiek įgalioto atlikti tyrimą atsakovo struktūrinio padalinio - Telšių AVPK Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio buvo vertinamas neobjektyviai, tendencingai, pareiškiant išankstinę, tyrimu nepagrįstą Telšių AVPK vadovų nuomonę apie būtinumą pareiškėją atleisti iš pareigų. Be to, tyrimo tendencingumas matomos ir iš padarytų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kaip buvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų. Pažymėtina, jog pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis įtariamas pareigūno vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli ir išsami bei neprieštaringa. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. (t. y. praleidus Aprašo 23 punkte nustatyto 20 dienų terminą) pareiškėjui buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, šis pranešimas įteiktas pareiškėjui elektroniniu paštu 2018 m. rugsėjo 20 d. Pranešime nurodyta informacija prieštarauja faktinėms aplinkybėms dėl pareiškėjo padaryto administracinio pažeidimo, dėl ko yra atliekamas tarnybinis patikrinimas (faktinės aplinkybės), teisės aktų nuostatos, kurias galimai pažeidė pareiškėjas, veikos kvalifikavimas bei išaiškintos pareiškėjo teisės. Būtent šie padaryti pažeidimai nulemia, jog buvo suvaržyta asmens teisė gintis, tyrimas atliktas neobjektyviai, šališkai. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Telšių AVPK viršininkas priėmęs įsakymą dėl policijos vardo pažeminimo, pagal pateiktą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, dėl kurio Pareiškėjas šiuo metu net nepripažintas kaltu, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo nuostatas, suvaržė asmens teises gintis, pateikė neobjektyvią priešingą faktinėms aplinkybėms informaciją, kas akivaizdžiai laikytina A. U. teisių pažeidimu, dėl ko skundžiamas 2018 m. spalio 15 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 86-TE-426 naikintinas. Sutiktina, kad pareiškėjui kaip pareigūnui prieš visuomenę yra keliami aukštesni profesiniai ir moraliniai reikalavimai, tikintis sąžiningos ir atsidavusios veiklos, tačiau pareiškėjas nėra nubaustas administracine tvarka dėl nelegalaus darbo, jis kaip pilietis ir pareigūnas turi teisę disponuoti įmonės akcijomis, tačiau neatsako už įmonės vadovo veiksmus, todėl jo veiksmai niekaip negalėjo atitikti atsakovo deklaruojamos profesinės etikos pažeidimų prevencijos, bet tik suformavo šališką ir išankstinę nuomonę.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad istorija prasidėjo nuo įvykio, kuomet imuniteto pareigūnas sukėlė auto įvykį. Į minėtą įvykį vyko pareiškėjas. Įvyko vietoje, tuo metu pareigas ėjęs Imuniteto skyriaus viršininkas paprašė nekviesti greitosios medicinos pagalbos, tačiau nukentėjusiajai paprašius, greitąją medicinos pagalbą pareiškėjas iškvietė. Po šio įvykio prasidėjo pareiškėjo tarnybiniai patikrinimai. Pažymėjo, kad 12 metų dirbo policijoje ir per minėtą laikotarpį nėra turėjęs tarnybinių nuobaudų ar pradėtų tarnybinių patikrinimų. Nurodė, kad buvo pradėtas jo persekiojimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas įvardijo ir kitus įvykius, kurių pagrindu, pareiškėjo nuomone, buvo pradėtas jo persekiojimas. Baigiantis nedarbingumo laikotarpiui sužinojo, kad yra laikinai (3 mėnesiams) perkeliamas į Mažeikių AVPK. Mano, kad tai buvo padaryta viršininko iniciatyva, siekiant pareigūnui atkeršyti. Baigiantis nedarbingumo laikotarpiui pareiškėjas, pasiėmė mokymosi atostogų, nes vykti į Mažeikius nenorėjo. Pasibaigus atostogoms, buvo vėl surašytas naujas tarnybinis dėl pareiškėjo perkėlimo į Mažeikių AVPK. Dėl šios priežasties pareiškėjas parašė prašymą išleisti 2 savaites kasmetinių atostogų. Kol pareiškėjas buvo atostogose, darbuotojų Mažeikių AVPK netrūko. Baigiantis atostogoms tikėjosi grįžti į darbo vietą Telšių AVPK, tačiau buvo parašytas kitas įsakymas. Įsakymu dėl darbuotojų trūkumo, grįžęs iš atostogų, pareiškėjas tris mėnesius dirbo Mažeikių AVPK. Po trijų mėnesių dar trims mėnesiams buvo pratęsiama komandiruotė į Mažeikių AVPK. Po šio laikotarpio pareiškėjas surašė tarnybinį pranešimą, prašydamas skirti tarnybinį transportą arba mokėti kompensaciją, nes iki Mažeikių nuo gyvenamosios vietos pareiškėjui važinėti buvo toli. Prasitarus, kad rašys prašymą išeiti iš tarnybos, pareiškėjui buvo pravesti 250 eurų, nors buvo oficialiai atsakyta, kad nebus skiriama. Baigiantis minėtam laikotarpiui, Mažeikių AVPK areštinėje įvyko pasipriešinimas išvedant įtariamą asmenį (eilinis, nesiskiriantis nuo kitų). Pareiškėjas surašė pranešimą, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, asmeniui nieko nenutiko. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) akcininkas. Po nušalinimo nuo pareigų, buvo Klaipėdoje. Kaip tik tuo metu Šilutėje darbavosi įmonei priklausantys ekskavatoriai, todėl pareiškėjas nusprendė nuvykti pažiūrėti, kaip jie dirba. Nurodė, kad tėvas važiuodamas su traktoriumi įklimpo, todėl pareiškėjas įsėdo į traktorių – padėti ištraukti įklimpusį traktorių. Tuo metu iš krūmų iššoko 6 pareigūnai. Buvo suformintas nelegalaus darbo atvejis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad buvo išteisintas.

Pareiškėjo A. U. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo teisė gintis, kad tyrimas būtų atliktas objektyviai, nešališkai buvo pažeista. Dokumentuose, kurie yra pateikti byloje, matyti, kad buvo pakartotinai renkama informacija dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija procedūrų pažeidimų – buvo tvirtinama ir manoma, kad šis asmuo yra pažeidęs įslaptintos informacijos leistinumą ir teisėtumą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme yra aiškiai reglamentuota, kaip tokia informacija yra tikrinama, o būtent, asmuo yra tikrinamas poligrafu. Akivaizdu, kad A. U. sutiko, kad jis būtų tikrinamas poligrafu. Neaišku, dėl kokių priežasčių neatliko pareigos ir nepatikrino asmens poligrafu. Todėl ir yra keliami klausimai dėl galimybės asmeniui tinkamai apsiginti, nes asmuo aktyviais veiksmais siekė pasiaiškinti dėl susiklosčiusių aplinkybių. Dar viena aplinkybė, t. y. teismo nutartis, kurioje konstatuojama, kad A. U. administracinio pažeidimo nepadarė; ji nėra apskųsta. Šioje nutartyje yra nurodyti pareigūnų galimai neteisėti veiksmai. Iš tam tikrų aplinkybių matyti, kad baudžiamoje byloje daromas telefoninių ryšių klausymasis ir jų pateikimas yra sankcionuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka ir kur ši informacija gali būti panaudota sprendžia tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, o šis dokumentas pareiškėjo atstovui nėra žinomas. Svarbu ir tai, kad teigiama, jog pareiškėjas ne tik padarė pažeidimą, bet ir galimai perdavė informaciją, o SEK rėmėsi galimai neteisėtais duomenimis. Asmeniui suteikti teisę gintis ir ne tik gintis, bet ir realizuoti įstatymo nustatytas nuostatas, o būtent, būti patikrinam melo detektoriumi, yra pareiga, ir šiuo atveju ši pareiga turėjo būti ne tik suteikta, bet ir įgyvendinta, todėl esant esminiam pažeidimui dėl gebėjimo ir galėjimo gintis ir nesudarius jos, tiek skundas, tiek patikslintas skundas turėtų būti tenkintinas pilna apimtimi.

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skunde pareikštais reikalavimais. Pareiškėjui A. U. vadovaujantis Telšių AVPK viršininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ pagrįstai buvo panaikintas 2012 m. kovo 7 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (leidimo Nr. 86-IN-196) ir Telšių AVPK viršininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 86-TE-421. „Dėl viršilos A. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atitinkamai buvo priimtas sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos. Aukščiau nurodyti Telšių AVPK viršininko įsakymai Nr. 86.-TE-419 ir 2018 m. spalio 10 d. Nr. 86-TE-421 yra išvestiniai, realizuojant 2018 m. spalio 9 d. Telšių AVPK Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokole Nr. 86-P1-143 priimtą sprendimą. Pareiškėjas skunde teigia, kad Specialiosios ekspertų komisijos (toliau - SEK) protokole konstatuojami faktai bei jais pagrįsti pasiūlymai pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos yra nepagrįsti, neteisėti, priimti tinkamai neišanalizavus situacijos, dėl kurios pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas prašo panaikinti Telšių AVPK viršininko įsakymus 2018 m. spalio 10 d. Nr. 86-TE-419 ir 2018 m. spalio 10 d. Nr. 86-TE-421, nes jo teigimu, jam buvo neteisėtai panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Telšių AVPK 2018 m. spalio 8 d. buvo gautas Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2018 m. spalio 8 d. teikimas (reg. Nr. 86-PR2- 9537) „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo A. U.“. Telšių AVPK SEK posėdyje buvo vertinama, ar A. U. – policijos pareigūnas – gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jo asmeninės - dalykinės savybės tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Šiuo atveju pagrindas panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ būtų vidinio patikrinimo metu nustatytos A. U. asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Telšių AVPK SEK posėdyje pranešėjas M. T., Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas pateikė informaciją, kad Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo atliekama pakartotinio (vidinio) patikrinimo procedūra Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo patrulio A. U. atžvilgiu. Leidimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pakartotinio patikrinimo procedūra dėl A. U. pradėta 2017 m. rugpjūčio 2 d. pagal Telšių aps. VPK viršininko rezoliuciją „M. N. atlikti vidinį patikrinimą“, įrašytą 2017 m. rugpjūčio 1 d. Telšių aps. VPK Imuniteto skyriaus viršininko M. N. tarnybiniame pranešime Nr. 86- PR2-8304. Pakartotinis patikrinimas buvo pradėtas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. 5-N-8 „Dėl personalo patikimumo“ 1.1. punktu: „policijos įstaigų vadovams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti aplinkybių, dėl kurių turi būti panaikintas asmeniui išduotas leidimas ar suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, priimti sprendimą dėl tokio leidimo ar teisės panaikinimo procedūros pradėjimo - dokumente kuriuo inicijuojamas asmens tikrinimas, užrašyti rezoliuciją ir 1.3. punktu: „policijos įstaigos darbuotojui, kuriam pavesta pradėti leidimo ar teisės dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo procedūrą ir atlikti asmens patikrinimą, atlikti visus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - VTPį) 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Atliekant tokį patikrinimą galima remtis ne tik savo surinktais, bet ir kitų institucijų duomenimis. Informacija apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybės instituciją, bankų ir kitų juridinių asmenų gaunama vadovaujantis VTPĮ 17 str. 13 d“. Asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos Respublikai, kaip būtinos sąlygos turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra ne kartą konstatuotas Konstitucinio teismo nutarimuose ir teismų praktikoje. 2011 m. liepos 7 d. Konstitucinio teismo nutarime konstatuota, kad: Konstitucija nustato, kad valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; viena iš stojimo į valstybės tarnybą bendrųjų sąlygų yra lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Valstybės institucijose turi dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13. nutarimai). Įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą - lojalumą Lietuvos valstybei, reputaciją ir 1.1. Pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas. Kai valstybės tarnautojai eina pareigas, jų patikimumas taip pat gali būti tikrinamas, jeigu dėl jo kyla pagrįstų abejonių. Jeigu yra pagrįstai konstatuotas asmens, siekiančio tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje, nepatikimumas, toks asmuo negali būti priimamas į atitinkamas pareigas (Konstitucinio Teisino 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad kaip vieni iš stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų paminėtini reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuotos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis. Todėl įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus bei tokių asmenų patikrinimo procedūras. Vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, yra išimtinė teismų funkcija. Kad ir kokius klausimus spręstų, jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali laikyti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali būti susijusios ir su asmens galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. M. T. informavo SEK narius, kad vidinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti, ar tolesnis A. U. darbas su įslaptinto pobūdžio informacija nekelia grėsmės tokios informacijos saugumui, buvo renkama A. U. charakterizuojanti medžiaga. Renkant šią medžiagą nustatyta, kad A. U. neteistas. 2018 m. liepos 13 d. jam pareikštas įtarimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje (Piktnaudžiavimas), paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2018 m. birželio 17 d. baustas administracine tvarka pagal LR ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. 2018 m. birželio 17 d. 19 val. 30 min. vairuodamas transporto priemonę gyvenvietėje viršijo nustatytą 50 km/h greitį, važiavo 97 km/h greičiu. Pritaikius 1 km/h paklaidą vairuotojo naudai, nustatytą greitį viršijo 46 km/h. Paskirta 85 eurų bauda. Pateiktoje A. U. charakteristikoje (2018 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 86-IL-4882) teigiama, kad Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. U.: Asmeninės savybės. A. U. yra principingas, bendraujantis, tačiau tarnybinėje veikloje savo asmeniniu elgesiu pasižymėjo ir netaktiškumu, neapgalvotu elgesiu, mandagumo stoka, bandymu primesti savo nuomonę, išdidumu. Telšių aps. VPK vidaus tyrimų grupėje 2017 m. gegužės 12 d. buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas Telšių apskr. VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. U. atžvilgiu dėl neteisėto ir nepagrįsto VRIS CDB duomenų peržiūros ir tvarkymo. Atlikus A. U. prisijungimų prie POLIS ir VRIS duomenų atvejų patikrinimą, nustatyti galimi pažeidimai t. y. 2017 m. vasario 13 d. tikrinta transporto priemonė - automobilis VW GOLF, priklausanti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriui. 2017 m. gegužės 31 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriui priklausantis automobilis VW GOLF buvo naudojamas skyriaus pareigūnų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimui Klaipėdos ir Kretingos miestuose ir į Telšių AVPK laikotarpyje 2017 m. vasario 13 d. nuo 14.00 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 02.00 val. aptarnaujamą teritoriją įvažiavęs nebuvo ir ekipažas, kuriame dirbo A. U., kelyje Šiauliai - Palanga Telšių r. ribose automobilio fiziškai matyti ir sustabdyti negalėjo. Todėl konstatuotina, kad vyriausiasis patrulis A. U. neturėdamas teisinio pagrindo ir neatlikdamas jokio tyrimo žiūrėjo automobilio VW GOLF duomenis ir galimai juos perdavė tretiesiems asmenims. A. U. buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Be to, Telšių aps. VPK atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2018 m. vasario 14 d. surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-U „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno A. U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu“, dėl Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus (toliau - KPS) kelių patrulių būrio (toliau - KPB) vyriausiojo patrulio A. U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu įvertinimo, kurio metu jis, būdamas policijos pareigūnu, 2017 m. birželio 19 d. apie 22.20 val. važiavo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir neužkirto kelio automobilio vairuotojui S. G. pavojingai vairuoti. Telšių aps. VPK OVS Areštinės (poskyrio teisėmis) vyriausiajam postiniui A. U. už 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Etikos kodekso 4.6, 4.9, 14.1, 14.3 ir 14.5 punktų ir Pareigybės aprašymo 7.20 punkto reikalavimų pažeidimus, skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo patrulio A. U. elgesys, t. y. bendravimas su nusikalstamas veikas linkusiais daryti ir darančiais asmenimis, nepranešant savo ryšių Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui ir laiku nedeklaruojant ryšių su minėtais asmenimis viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, daro neigiamą įtaką policijos įvaizdžiui ir prestižui. 2018 m. rugpjūčio 28 d. Telšių AVPK atliekamas tarnybinis patikrinimas Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. U. atžvilgiu t. y. dėl kito darbo. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje iš Tauragės AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus gauta informacija apie tai, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. tikrinant informaciją (duomenys neskelbtini) dėl galimai įmonėje dirbančių darbuotojų, kurie nėra įdarbinti žemės kasimo darbus atliekančioje įmonėje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės kasimo darbus atliko trys asmenys. Traktorių „JCB" vairavo (vežė žemės gruntą ir juodžemį) A. U., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis Telšių AVPK KPS KPB vyriausiuoju patruliu. Kiek tolėliau su ekskavatoriumi žemės kasimo darbus atliko ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), bedarbis, kuris pamatęs, jog atvyko pareigūnai, iš ekskavatoriaus pasišalino pabėgdamas į šalia esantį mišką. Pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, A. U. nurodė, kad visi trys traktoriai priklauso (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis akcininkas jis ir yra. (duomenys neskelbtini) direktorius yra jo tėvas R. U., Patikrinus informaciją centrinėje duomenų bazėje nustatyta, kad minėtoje bendrovėje nei A. U., nei M. S. nedirba. Nustačius nelegalaus darbo atvejį, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., surinkta medžiaga perduota Tauragės aps. VPK Šilutės r. PK Veiklos skyriui, procesinio sprendimo priėmimui. Pažymėtina, jog Telšių aps. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje atliekamo vidinio patikrinimo metu A. U. paaiškinimo pateikimui ne kartą buvo kviečiamas žodžiu ir raštiškai, tačiau A. U. telefonu nurodė, jog be savo advokato į Telšių apskr. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių nevyks. 2018 m. rugsėjo 24 d. A. U. pakartotinai buvo išsiųstas pranešimas Nr. 86-S-10817, papildomai informuojant, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. R. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pavedimu Nr. 86-PR2-8304, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. nurodymu Nr. 5-N-8 „Dėl personalo patikimumo" 1.1 punktu Telšių apskr. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje pradėta leidimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pakartotinio patikrinimo procedūra jo atžvilgiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (1999-11-25 Nr. VIII-1443, suvestinės aktuali redakcija nuo 2018-04-28) 18 straipsniu, numatančiu, kad „<...> Tikrinančios institucijos tikrinamą asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti rašytinių asmens paaiškinimų ar tikrinimui reikalingų dokumentų, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka atlikti tyrimą poligrafu.“ Su A. U. 2018 m. rugsėjo 14 d. susisiekus telefonu bei periodiškai išsiunčiant pranešimą raštu, jis buvo tinkamai informuotas, jog turi teisę atvykti į Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir pateikti paaiškinimą, neatvykus ir nepateikus paaiškinimo iki 2018 m. spalio 3 d., surinkta medžiaga bus perduota Telšių AVPK SEK sprendimui priimti. 2018 m. rugsėjo 25 d. A. U. atvyko į Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir davė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog supranta, kad pakartotinis (vidinis) patikrinimas yra atliekamas siekiant nustatyti pareigūno patikimumą ir tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija. Nurodė, jog davęs priesaiką „<...> prisiekiu susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui“, tačiau nurodė, jog dirbdamas policijoje jokių neteisėtų veiksmų nedarė ir mano, kad jo darbas policijoje pilnai atitiko priesaikos turinį. Nurodė, kad kažkokių nedidelių pažeidimų kasdieninėje tarnyboje ar gyvenime yra buvę, tačiau nemano, kad jie buvo labai reikšmingi ir kenkė policijai, darė neigiamą įtaką visai policijos sistemai ar policijos autoritetui. Į klausimą: ar esate konsultavęs asmenis, kaip išvengti atsakomybės dėl daromų, padarytų administracinių nusižengimų ir kitų pažeidimų, A. U. nurodė, jog neatsakys į šį klausimą. Į klausimą, ar sutinka būti patikrintas poligrafu A. U. atsakė, kad sutinka būti patikrintas poligrafu su sąlyga, kad poligrafu būtų patikrinti ir medžiagą rinkę pareigūnai. Taip pat vidinio patikrinimo metu buvo pastebimas A. U. priešiškumas patikrinimą atliekančių pareigūnų atžvilgiu, vengimas teikti atsakymus į pateiktus klausimus dėl savo veiksmų. Tokie veiksmai rodo, jog asmuo nėra linkęs bendradarbiauti, slepia savo veiksmus bei vengia jų vertinimo lojalumo atžvilgiu. 2018 m. rugsėjo 21 d. Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus rašytiniu prašymu Nr. 86- S-10794, iš Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. Š. 2018 m. spalio 8 d. gautas leidimas reg. Nr. S5-16398, Telšių AVPK tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams, Telšių aps. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams, atliekantiems pakartotinio (vidinio) patikrinimo procedūrą ir Telšių AVPK SEK nariams įvertinant A. U. veiksmus, susipažinti su bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentais (duomenimis), t. y. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos A. A. 2018 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria leista laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. klausytis A. U. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti; Telšių aps. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu; minėto protokolo priedu 2018 m. rugsėjo 17 d. pokalbių suvestine, taip pat pasidaryti aukščiau išvardintų dokumentų kopijas. Susipažinus su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiaga bei iš medžiagos pasidarius reikiamų dokumentų kopijas, nustatyta: Iš 2018 m. rugpjūčio 1 d. pokalbių suvestinės pokalbio IID Nr. 3651, esančios prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, jog abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. A. U., bendrauja su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. A. U. A. U. bendraudamas telefonu su broliu A. U., atvažiavus tikrintojams iš mokesčių tikrinti (duomenys neskelbtini), A. U. paklausus brolio ką jie tikrina, šiam atsakius ar esam įdarbinti ar ne, A. U. nurodė, kad M. S., nelegaliai dirbantis (duomenys neskelbtini) nurodytų ne savo, o (duomenys neskelbtini) gimimo datą t. y. dar vieno brolio Ž. U. gimimo datą pasakydamas devyniasdešimt pirmų. Taip pat, pokalbių suvestinėje užfiksuotas pokalbis IID Nr. 3653, kuriame A. U. broliui A. U. nurodo, kad paaiškintų, jog tėvas su savo sūnumis kasa ir viskas, kad savo įmonę turi. Be to, pokalbių suvestinėje 2018 m. rugpjūčio 22 d. užfiksuota SMS žinutės (duomenys neskelbtini) abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. A. U., bendrauja su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. M. S. A. U. trumpąja žinute informuoja M. S. „Bėk", tuoj pat kita trumpąja žinute M. S. informuoja, kad „vėl tikrina“. M. S. atrašo „Nu nx kiek gali tikrinti“. Be to, pokalbių suvestinėje užfiksuotas pokalbis IID Nr. (duomenys neskelbtini), jog abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. A. U., bendrauja su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. R. U. Pokalbio metu A. U. tėvui nurodo sakyti, kad (duomenys neskelbtini) vieną dieną padėjo ir viskas. Kito pokalbio metu A. U. nurodė tėvui R. U. jog reikėjo sakyti, kad parodymų neduotų be advokato, nuo paaiškinimo atsisako ir viskas. 2018 m. rugsėjo 28 d. iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus gauta (duomenys neskelbtini) patikrinimo administracinės medžiagos kopija. Susipažinus su administracine medžiaga, M. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimu, matyti, kad paaiškinime jis nurodė, jog yra pažįstamas su A. U. Žinodamas, kad A. U. kasa su technika tvenkinius, paklausė jo, ar jam atsirastų vieta. Maždaug po savaitės A. U. pasiūlė M. S. važiuoti kartu su juo darbuotis. Visus įdarbinimo reikalus derino su A. U. Nurodė, jog jam buvo mokamas darbo užmokestis iki 6 eurų už valandą. Iš viso pas A. U. dirbo apie mėnesį. M. S. nurodė, jog pinigus už darbą jam paduodavo A. U. Nurodė, jog supranta, kad apie mėnesį dirbdamas pas A. U. dirbo nelegaliai, nes nebuvo įforminti jokie dokumentai. Iš gautos medžiagos konstatuotina, jog A. U. žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats būdamas įmonės akcininku nesiėmė veiksmų daromiems pažeidimams pašalinti, o papildomai, atskirais atvejais, konsultavo įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis kaip tinkamai pasielgti atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip išvengti atsakomybės. Vertinant vidinio patikrinimo medžiagoje surinktus faktus VTPĮ 17 straipsnio 2 d. 20 p. taikymo požiūriu, galima daryti išvadą, kad A. U. elgesys leidžia konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą ir neatsakingumą pakartotinio (vidinio) patikrinimo atlikimo metu, t. y. polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių policijos tarnybinės veiklos principą iš šių savybių sekantį nepatikimumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei, todėl manytina, kad pareigūno, turinčio šias asmenines ir dalykines savybes, tolesnis darbas su įslaptinta informacija kelia grėsmę tokios informacijos saugumui. VTPĮ prasme atitinkama vidaus reikalų įstaiga yra paslapčių subjektas - 2 str. 17 d. Vidaus reikalų įstaigos vadovas, kuris šio įstatymo prasme yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą, turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimas personalas, kad bus užtikrintas informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį - 13 str. 1 d. Paslapčių subjekto vadovas turi teisę nustatyti, kad statutiniai valstybės tarnautojai, užimantys atitinkamas pareigas, atitiktų specialųjį reikalavimą - turėtų įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija - 13 str. 4 d. Specialioji ekspertų komisija, kaip nurodoma VTPĮ 14 str. 2 d., teikia siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo. Leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavęs subjektas privalo individualiai įvertinti baudžiamojoje byloje, tarnybiniuose patikrinimuose ir pakartotinio (vidinio) patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinti pareigūno tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija, t. y. spręsti, ar A. U. yra sąžiningas ir atsakingas vykdydamas pareigas bei, ar jis linkęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir žinybinių teisės aktų reikalavimų. Būtent sąžiningumas, atsakingumas, polinkis laikytis teisės aktų reikalavimų laikytini asmeninių ir dalykinių savybių turinio sudedamosiomis dalimis. 2012 m. kovo 7 d. A. U., gim.(duomenys neskelbtini), buvo išduotas leidimas Nr. 86-IN-196 suteikiantis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Riboto naudojimo“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Telšių aps. VPK dėl galimai neteisėtų A. U. veiksmų buvo atliktas ir tarnybinis patikrinimas ir surašyta 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“, kurios siūlomojoje dalyje, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pripažinta, kad A. U., vykdęs Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas, pažemino pareigūno vardą ir už pareigūno vardo pažeminimą atleistinas iš vidaus tarnybos. Dėl įsakymo Nr. 86-TE-426 Telšių aps. VPK viršininko 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“, pareiškėjas A. U., ėjęs Telšių aps. VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas, Telšių aps. VPK viršininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 86-TE-421 nuo 2018 m. spalio 10 d. atleistas iš vidaus tarnybos, pažemino policijos pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos. Pažymi, kad Telšių aps. VPK viršininko 2018-10-15 įsakymu Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ pareiškėjas tik pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, už kurį taikomas savarankiškas atleidimo pagrindas ir šio įsakymo priėmimas nesukėlė pareiškėjui neigiamu pasekmių, t. y. pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas dar 2018 m. spalio 10 d. Telšių aps. VPK viršininko įsakymu Nr. 86-TE-421. 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ yra teisėtas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į 2018 m. spalio 12 d. Telšių aps. VPK tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ (toliau - Išvada). Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos - kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas). Telšių aps. VPK viršininkui 2018 m. spalio 12 d. patvirtinus Išvadą, pareiškėjas, pripažintas pažeminęs policijos pareigūno vardą, už ką taikomas savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas (nepripažinimas), įtakos neturi. Pažeminus pareigūno vardą, policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Pažymėtina, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A. U., būdamas Telšių aps. VPK viršininko 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 nušalintas nuo pareigų, neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, neįformintas (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kartu su M. S., nelegaliai, 2018 m. rugpjūčio 22 d. Rūdynų k., Šilutės rajone, dirbo, t. y. atliko kasimo darbus. Iš surinktos medžiagos matyti, jog A. U. žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats būdamas įmonės akcininku, nesiėmė jokių veiksmų daromiems pažeidimams pašalinti, o priešingai, atskirais atvejais, konsultavo įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis, kaip tinkamai elgtis atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip išvengti atsakomybės. Šiuos teiginius, kad A. U. buvo žinoma apie nelegalų darbą (duomenys neskelbtini) patvirtina M. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime išsakyti teiginiai: „...Visus mano įdarbinimo reikalus derinau su A. U.. Man buvo mokamas užmokestis iki 6 eurų už valandą. Iš viso aš pas A. U. pradirbau apie gerą mėnesį....; Suprantu, kad apie mėnesį aš pas A. U. dirbau nelegaliai, nes buvau niekur neįformintas“. Be to privačių interesų deklaracijoje A. U. yra nurodęs, kad yra tik (duomenys neskelbtini) akcininkas, neturi su ja jokių darbo santykių. Taip pat nėra gavęs leidimo dirbti kitą darbą (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. U. telefoninių pokalbių metu nurodė, jog M. S. sakytų kito asmens duomenis, kuris pagal VSDFV duomenis yra įdarbintas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad A. U. tyrimą atliekantiems pareigūnams melavo, trukdė nustatyti tiesą, juos klaidino aiškinantis įvykio aplinkybes ir tai patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. SD-3-13021 informavo, kad dėl galimai nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 10 d. šios įmonės direktoriui R. U. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., dėl M. S. ir A. U. nelegalaus darbo minėtoje bendrovėje. Administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėjimui Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams. Teigtina, kad A. U. elgėsi priešingai, nes kaip policijos pareigūnas suprato ir žinojo, kad tokie jo veiksmai yra netoleruotini bei užkertantys kelią nepriekaištingos reputacijos, pareigūno gero vardo bei profesinės garbės išsaugojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad A. U. tyrimo metu pareigūno statuso nebuvo praradęs, nes darbo santykiai su juo nenutraukti, jis tik tuo metu buvo nušalintas nuo tarnybinių pareigų vykdymo, todėl A. U. tarnybos teisinių santykių prasme kyla tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir pareigūnui, vykdančiam tarnybines pareigas. Pareigūnas A. U. pradėdamas eiti pareigas 2007 m. liepos 9 d. prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir Valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Pažymėtina, kad pareigūnas A. U., elgdamasi nepateisinamai, priešingai nustatytoms teisės normoms, sudarė prielaidas menkinti policijos kaip institucijos įvaizdį. Todėl aukščiau minėti jo kalti, priešingi teisei ir tarnybinės etikos normoms veiksmai, vertintini kaip priesaikos sulaužymas ir policijos pareigūno vardo pažeminimas. Surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas - A. U., netinkamai tvarkydamas savo privatų gyvenimą, nesilaikydamas visuotinai priimtų elgesio normų, kurios gali sukelti teisinius padarinius, nesilaikė policijos praktikoje susiformavusių tradicijų, atitinkančių bendrus etikos principus. Atlikus tarnybinį patikrinimą darytina išvada, kad pareigūnas A. U. savo tyčiniais veiksmais pažeidė Kodekso 7.1 p., 7.2 p. įtvirtintas nuostatas ir nustatytus veikimo tam tikroje situacijoje standartus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 - 2 p., 11 p. Statuto 29 str. 2 - 3 d., ir Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 2 p., 4 p., 25 str. 1 d. 2 p. įtvirtintus reikalavimus. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnas A. U. pažemino pareigūno vardą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-02-24 nutartyje (administracinė byla Nr. A7-247-04) konstatavo, jog policijos pareigūnas privalo (jo pareiga) užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą. Tokiu būdu teigtina, kad pareigūnas A. U., būdamas policijos pareigūnu, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, etikos principų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti savo pareigas, ne tik neužkirto kelio daromiems teisės pažeidimams, bet pats elgėsi priešingai nustatytai tvarkai, tai yra atliko veiksmus, nesuderinamus su policijos pareigūno statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kuriems užkirsti kelią yra policijos pareigūno profesinė pareiga. Be to, pareigūno A. U. veiksmai akivaizdžiai griauna vidaus reikalų sistemos autoritetą, diskredituoja valstybės tarnautojo - policijos pareigūno vardą, iškraipo valstybės institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, menkina jos autoritetą, pažeidžia valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padaro žalą policijos įstaigai ir nukentėjusiesiems. Taip pat tokie pareigūno A. U. veiksmai daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą. Be to, toks elgesys neigiamai veikia ir pačius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei teisės, moralės normų laikymąsi, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareigūno A. U. veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sudėtį. Be to, vertinant Išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, teigtina, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą nes pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šiuo atveju, priešingai nei mano pareiškėjas, yra pakankamai teisiškai reikšmingų konstatuotų aplinkybių dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, kurie vertintini kaip žeminantys policijos pareigūno vardą. Vertinant pareigūno A. U. veiksmus, konstatuotina, kad jis, nevykdydamas aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų bei reikalavimų, tyčiniais veiksmais realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti), nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad pareigūnas A. U. nebūtų galėjęs pasielgti kaip to reikalauja teisės aktai, nes tinkamas, atsakingas ir rūpestingas savo privataus gyvenimo tvarkymas yra įprastinis ir nesudėtingas. Intelektualinis (suvokimo) kaltės elementas realizuotas taip pat, nes pareigūnas turėjo suvokti neteisėtus ir netinkamus veiksmus. Asmeninį privatų gyvenimą tvarkydamas netinkamai, savo elgesiu ir veiksmais rodo netinkamą pavyzdį visuomenei, nesilaiko policijos praktikoje susiformavusių tradiciją atitinkančių bendrų etikos ir dorovės principų. Objektyvių priežasčių kurios būtų sutrukdžiusios pareigūnui A. U. tinkamai elgtis susidariusioje situacijoje, nustatyta nebuvo. Toks jo atliekamo tarnybinio patikrinimo metu vertinamas elgesys kelia grėsmę ne tik jo kaip pareigūno, bet ir visos institucijos autoritetui. Esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 62 str. 1 d. 7 p.) atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo taikymą yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo. Be to, yra būtina taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų požiūriu. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia, kaip pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143 -231/2008, yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Nesutiktina su pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde išdėstytais, teiginiais, kad pareiškėjui buvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateiktų įtarimų. Tauragės AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 85-S-9090 (7.1.15E) Telšių aps. VPK registruotas 2018 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 86-G-24592. Iš dokumento meta duomenų kortelės grafos „Rezoliucijos - užduotys“ matyti, kad Telšių aps. VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės poskyriui tarnybinį patikrinimą pavesta pradėti 2018 m. rugsėjo 4 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-37 surašytas 2018 m. rugsėjo 19 d. ir pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu 2018 m. rugsėjo 20 d., ką patvirtina ir pats pareiškėjas savo skunde. Šiame pranešime aiškiai nurodytos pareiškėjo teisės teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, o baigus tyrimą - susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, taip pat nurodyta pareiškėjo teisė pavaldumo tvarka skųsti tikrintojo veiksmus, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą. Pareiškėjas su Išvada ir skundžiamu įsakymu buvo supažindintas itin operatyviai - 2018 m. spalio 15 d., elektroniniu paštu, ką pareiškėjas patvirtina savo skunduose. Su tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija išsiųsta 2018 m. lapkričio 8 d. pagal jo pateiktą 2018 m. lapkričio 7 d. prašymą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimą ir jo teises, žinojo, kokios neteisėtos veikos padarymu yra kaltinamas, turėjo galimybę išsakyti savo poziciją ir skųsti tikrintojo veiksmus, buvo tinkamai ir operatyviai supažindintas su baigto tarnybinio patikrinimo rezultatais bei patikrinimo metu surinkta medžiaga, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atliekant minėtą tarnybinį patikrinimą buvo pažeisti Statuto 32-33 straipsniai ir esminės procedūros, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir objektyviam visų aplinkybių įvertinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas būdamas supažindintas su pranešimu dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nei iki pranešime nurodytos datos, nei vėliau, tyrimą atliekančiam pareigūnui jokių paaiškinimų neteikė, todėl teigtina, kad pareiškėjas pats išreiškė savo valią pasyviam savo veiksmų gynimo būdui. Pažymėtina, kad minėtas Tvarkos aprašas yra atitinkamų procedūrų visuma, skirta įgyvendinti tarnybinės atsakomybės kaip savarankiškos atsakomybės rūšies tikslus ir uždavinius. Tai reiškia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo (tikrintojas), remdamasis vidiniu įsitikinimu, vertina esamus įrodymus apie galimą tarnybinį nusižengimą ir jų pagrindu priima sprendimą dėl galimybės atriboti tarnybinio nusižengimo požymius nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir tęsti tyrimą. Šiuo nagrinėjamu atvejų pareiškėjo veiksmai buvo tiriami kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, o ne kaip administracinis pažeidimas. Kas Išvadoje ir buvo pažymėta, t. y. pareiškėjo neveikimas „... žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats būdamas įmonės akcininku, nesiėmė jokių veiksmų daromiems pažeidimams pašalinti, o priešingai, atskirais atvejais, konsultavo įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis kaip tinkamai elgtis atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip išvengti atsakomybės..“. Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalį, Tvarkos aprašo 38 punkto nuostatas bei teisminę praktiką, pareigūno veikoje (elgesyje) esant pareigūno vardą žeminančių požymių, tarnybinis patikrinimas turėtų būti tęsiamas, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar administracinės bylos iškėlimo. Tokios praktikos teisingumą ir pagrįstumą suponuoja ir kitos Valstybės tarnybos ir Viešojo administravimo įstatymuose, taip pat Statute įtvirtintos nuostatos. Valstybės tarnautojai, ypač statutiniai pareigūnai, vykdo svarbias valstybės pavestas funkcijas, jiems yra suteikti ypatingi įgaliojimai. Valstybė ir visuomenė kelia jiems aukštesnius profesinius ir moralinius reikalavimus bei pagrįstai tikisi sąžiningos ir atsidavusios veiklos. Esant duomenų apie pareigūnų padarytą teisės pažeidimą ir dėl to pradėtą tyrimą (tarnybine, administracine tvarka), tiek visuomenė, tiek įstaiga, kurioje tarnauja pareigūnas, yra suinteresuoti per įmanomai trumpiausią laikotarpį jį užbaigti ir teisiškai įvertinti pareigūno padarytą veiką, ypatingai tais atvejais, kuomet pareigūnų padaryta veika (elgesys) dėl akivaizdaus amoralumo gali sukelti visuomenės pasipiktinimą ir didinti, nepasitikėjimą valdžios institucijomis. Kaip žinia, praktikoje tiek baudžiamųjų, tiek administracinių bylų nagrinėjimas užtrunka keletą mėnesių ar net metų, tuo tarpu palyginus trumpi tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai įgalina žymiai efektyviau realizuoti visuomenės lūkesčius dėl atsakomybės neišvengiamumo ir teisingumo įgyvendinimo.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjas A. U. išdėstė daug aplinkybių dėl kurių mano, kad ši byla dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo ir po to sekęs atleidimas iš vidaus tarnybos, yra siejamas su tam tikru kerštu, su tam tikromis prieš tai buvusiomis aplinkybėmis, su prieš tai buvusiais įvykiais ir, kaip pareiškėjas nurodė, eilę situacijų ir aplinkybių, tačiau atsakovo nuomone, tai tiesiogiai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas ir tai negali būti visiškai ir niekaip susiję su skundžiamais įsakymais. Įsakymas susijęs su leidimo dirbti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ yra išvestinis iš Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – SEK) išvadų. SEK buvo susirinkusi į posėdį – dalyvavo, svarstė bei priėmė šį sprendimą bei pateikė jį įgyvendinti Telšių AVPK viršininkui. Komisija priėmė bendrą sprendimą, kad A. U. pagal asmenines dalykines savybes ir tam tikrus turimus faktus ir turimą medžiagą, negali toliau dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pagrindiniai motyvai yra tie, kad A. U. dalykinės, asmeninės savybės, kad jis tam tikromis aplinkybėmis dirba nesąžiningai, netinkamai, ne taip, kaip turėjo veikti pareigūnas, ir jis toliau negali dirbti šito darbo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas išskyrė tris momentus, ką nagrinėjo SEK: 1. Netinkamą VRIS CDB duomenų peržiūrą ir tvarkymą (paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba); 2. Dėl A. U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu įvertinimo, kurio metu būdamas policijos pareigūnas 2017 m. birželio 19 d. apie 22.20 val., važiavo automobilio keleivio priekinėje sėdynėje ir neužkirto kelio automobilio vairuotojui S. G. pavojingai vairuoti (A. U. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas); 3. A. U. veiksmai, susiję su (duomenys neskelbtini), kurie buvo ne kaip pareigūno ir sąžiningo piliečio. SEK įvertinusi visas aplinkybes, priėmė sprendimą, kad pareiškėjas negali dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. SEK nevertino ikiteisminio tyrimo, o vertino tik asmenines savybes anksčiau minėtose aplinkybėse.

Pareiškėjo A. U. skundas ir patikslintas skundas atmestini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“, Telšių vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-421 „Dėl viršilos A. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos priteisimo; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ panaikinimo; bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo

Pareiškėjas A. U. iš vidaus tarnybos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio pareigų atleistas 2018 m. spalio 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 86-TE-421 „Dėl viršilos A. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu bei Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymo ypatumą (specialiosios teisės praradimas), konstatuotina, kad pagrindiniu reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“. Kiti pareiškėjo reikalavimai, susiję su jo atleidimu iš vidaus tarnybos: dėl 2018 m. spalio 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 86-TE-421 „Dėl viršilos A. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo, pareiškėjo A. U. grąžinimo į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos – laikytini išvestiniais reikalavimais iš pagrindinio.

Pareiškėjo A. U. Kelių policijos skyriaus Kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (supažindintas 2016 m. vasario 2 d.) IV skyriuje numatyti specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui. Vadovaujantis minėtos pareigybės aprašymo 6.4 punktu valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2012 m. kovo 7 d. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė pareiškėjui leidimą Nr. 86-IN-196, suteikiantį teisę pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – ir VTPĮ) reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės (priežiūros) pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos) reikalavimus. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas VTPĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo17 straipsnio 2 dalyje.

2018 m. spalio 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu panaikino pareiškėjui A. U. 2012 m. kovo 7 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (leidimo Nr. 86-IN-196). VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatyta, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

VTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje yra numatyti atvejai, kada asmuo nėra laikomas lojaliu Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas. Šio įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos normos 1-19 punktus, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti išvados, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. tikrinimo metu nustatytos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, yra vertinamojo pobūdžio, o be to, jų sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad aplinkybių, kurios gali būti priskirtos prie nurodytų VPTĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte, buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize VTPĮ kontekste (ar asmuo gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jam gali būti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t.y. nurodyti kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei asmeniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog teismas, vadovaudamasis kriterijumi, kad leidimas neišduodamas, jeigu nustatomos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka dirbti su įslaptinta informacija, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1507/2013, 2012 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012).

VPTĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos saugumą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. SEK be kitų jai priskirtų funkcijų teikia paslapčių subjekto vadovui pasiūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo (VPTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2018 m. spalio 8 d. įvyko Telšių AVPK SEK posėdis, kuriame svarstytas teikimas „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo A. U.“ (duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusi vidinio patikrinimo medžiaga. 2018 m. spalio 9 d. Telšių AVPK SEK posėdžio protokole Nr. 86-P1-143 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, kad komisijos pirmininkas R. J. informavo komisijos narius, kad gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų vyriausiosios tyrėjos A. B. 2018 m. spalio 8 d. teikimas Nr. 86-PR2-9537 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo A. U.“ (teikimas su vidinio patikrinimo medžiagos kopijomis pridedamas prie posėdžio protokolo). Komisijos pirmininkas pavedė svarstomą klausimą pristatyti Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkui M. T..

M. T. informavo, kad vidinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti, ar tolesnis A. U. darbas su įslaptinto pobūdžio informacija nekelia grėsmės tokios informacijos saugumui, buvo renkama A. U. charakterizuojanti medžiaga. Nustatyta, kad A. U. neteistas, 2018 m. liepos 13 d. jam pareikštas įtarimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. 2018 m. birželio 17 d. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį. 2017 m. gegužės 12 d. atliktas tarnybinis patikrinimas dėl neteisėto ir nepagrįsto VRIS CDB duomenų peržiūros ir tvarkymo; paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. 2018 m. vasario 14 d. surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-11 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno A. U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu“. Pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą; skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 2018 m. rugpjūčio 28 d. Telšių AVPK atliekamas tarnybinis patikrinimas Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. U. atžvilgiu dėl kito darbo. Nustačius nelegalaus darbo atvejį, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, surinkta medžiaga perduota Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Veiklos skyriui procesinio sprendimo priėmimui.

Iš SEK 2018 m. spalio 9 d. Protokolo matyti, kad M. T. pateikė vidinio patikrinimo medžiagą SEK nariams detaliai susipažinti. Komisijos pirmininkas paklausė komisijos narių, ar visi yra susipažinę ir išnagrinėję šią medžiagą - visi SEK nariai nurodė, kas su medžiaga susipažino. Išnagrinėjusi visą medžiagą, SEK komisija nutarė, siūlyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui priimti sprendimą panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiajam patruliui A. U. leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kadangi nustatytos neigiamos asmeninės ir dalykinės savybės, numatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 5-V-441 „Dėl asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose policijos įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8.7 punkte.

Pareiškėjas A. U. nurodė, kad jam buvo apribota teisė gintis nuo pareikštų įtarimų, nes nebuvo patikrintas poligrafu, nors tokį sutikimą yra davęs, o taip pat nebuvo kviečiamas į SEK posėdį, kuriame būtų galėjęs duoti detalius paaiškinimus ir apsiginti. Teismas pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu subjektų, specialistų bei asmenų, kurie tiriami poligrafu, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad poligrafu tyrimu tikslas – patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą. Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Taigi Poligrafo naudojimo įstatyme yra įtvirtinta, kad poligrafo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tai, kad tyrimo poligrafu išvados yra naudojamos kaip papildoma informacija, yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1684/2012).

Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, gali būti tiriamai sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografinius faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad asmuo poligrafu tiriamas tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis, tačiau ne visais atvejais, kaip teigia pareiškėjas. SEK 2018 m. spalio 9 d. Protokole užfiksuota, kad kiekvienas komisijos narys nurodė, kad surinktos informacijos pakanka priimti sprendimą dėl A. U. galimybės dirbti su įslaptintais duomenimis žymimais slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnyje numatyta tyrimo atlikimo tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą atlikti tyrimą šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims ir medžiagą apie tiriamą asmenį tyrimo subjekto vadovui pateikia valstybės institucijos, kurioje tarnauja, dirba arba yra atrinktas tarnauti, dirbti tiriamas asmuo, vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Tyrimo subjekto vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo atlikti tyrimą gavimo dienos jį išnagrinėja ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį. Priėmus sprendimą tyrimo neatlikti, nurodomos motyvuotos tokio sprendimo priežastys. Poligrafo naudojimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmens tyrimas atliekamas, jeigu tiriamasis asmuo sutinka raštu. Byloje nustatyta, kad A. U. 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu sutiko dėl tyrimo poligrafu taikymo.

Atsižvelgiant į Poligrafo naudojimo įstatyme formuojamą taikymo taisyklę, konstatuotina, kad tyrimas atliekamas ne tiriamojo asmens prašymu, tačiau tik esant jo raštiškam sutikimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad valstybės institucijos, kurioje dirba tiriamas asmuo (t. y. pareiškėjas) vadovas ar jo įgaliotas asmuo būtų pateikęs prašymą tyrimo subjekto vadovui. Atsižvelgiant į tai, kad Poligrafo naudojimo įstatyme yra numatyta, kad tyrimas poligrafu gali būti atliekamas sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką. VTPĮ 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tikrinančios institucijos tikrinamą asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti rašytinių asmens paaiškinimų ar tikrinimui reikalingų dokumentų, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka atlikti tyrimą poligrafu. Teismas konstatuoja, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą tyrimas poligrafu nėra privalomas, todėl tokio tyrimo prašymas yra vadovo ar jo įgalioto asmens diskrecijos teisė. Asmens sutikimas atlikti tyrimą poligrafu neįpareigoja tyrimą atliekančią instituciją jį atlikti.

Atmestinas pareiškėjo teiginys, kad teisė į tinkamą gynybą buvo pažeista, neleidžiant dalyvauti SEK 2018 m. spalio 9 d. posėdyje. 2018 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 86-PR2-8972 „Dėl A. U. neatvykimo į Telšių AVPK imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių“ vyriausioji tyrėja A. B. nurodė, kad A. U. 2018 m. rugsėjo 19 d. 16.00 val. telefonu buvo kviečiamas atvykti į Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir pateikti paaiškinimą. 2018 m. rugsėjo 19 d. 15.39 val. telefonu A. U. informavo, kad į Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyrių be advokato nevyks, nurodė, kad jo advokatas su juo gali atvykti tik 2018 m. spalio 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 86-S-10554 „Pranešimas“ prašė pareiškėją atvykti 2018 m. rugsėjo 21 d. 10.00 val. į Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir pateikti paaiškinimą. 2018 m. rugsėjo 19 d. 17.58 val. pareiškėjo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis informavo, kad atstovauja A. U., todėl turi teisę dalyvauti su klientu atliekamuose veiksmuose, kurių sprendimai gali būti apskųsti. Nurodė, kad atsižvelgiant į savo (advokato Ramūno Dobrovolskio) užimtumą bei numatytas atostogas su pareiškėju A. U. galėtų atvykti į įstaigą 2018 m. spalio 10 d. 8.00 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 86-S-10555 „Pranešimas“ prašė pareiškėją atvykti į Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių ir pateikti paaiškinimą 2018 m. rugsėjo 24 d. 15.30 val. Pareiškėjas A. U. 2018 m. rugsėjo 20 d. 11.38 val. elektroniniu paštu adresuotu ausra.butkiene@policija.lt nurodė, kad netenkinus jo prašymo paaiškinimus teikti dalyvaujant jo atstovui, prašė pateikti klausimus raštu, į kuriuos atsakymus pateiktų nurodytą 2018 m. rugsėjo 24 d. 15.30 val. Pareiškėjas minėtame elektroniniame rašte prašė leisti dalyvauti SEK komisijos posėdyje „Dėl leidimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pakartotinio patikrinimo procedūra A. U. atžvilgiu“. Vyriausioji tyrėja A. B. atsakydama į pareiškėjo elektroninį laišką nurodė, kad klausimai nebus siunčiami, nes jie bus užduodami tiesiogiai Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje. Minėtu elektroniniu laišku informavo, kad dėl pageidavimo dalyvauti Telšių AVPK specialiosios ekspertų komisijos posėdyje raštišką prašymą turi teisę pateikti Telšių AVPK viršininkui, nes Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius tokius prašymus nagrinėti ir priimti sprendimus nekompetentingas.

SEK sekretorė J. Ž. informavo komisiją, kad buvo gautas A. U. prašymas leisti jam dalyvauti posėdyje. Pareiškėjui buvo atsakyta, kad SEK nuostatai numato, jog SEK turi teisę kviesti į posėdžius Telšių AVPK struktūrinių padalinių vadovus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Pažymėjo, kad jei SEK posėdžio metu bus reikalingas pareiškėjo dalyvavimas, jis bus pakviestas. SEK pirmininkas uždavė klausimą SEK nariams, ar reikalinga iškviesti A. U. paaiškinimams. Visi SEK nariai pasisakė, kad užtenka informacijos iš pateiktų dokumentų, A. U. kviesti nereikia.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus nebuvo pažeista. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus 2018 m. rugsėjo 25 d., nurodydamas, kad supranta, jog pakartotinis (vidinis) patikrinimas yra atliekamas, siekiant nustatyti pareigūno patikimumą ir tinkamumą dirbti su įslaptinto pobūdžio informacija. SEK nariai turi diskrecijos teisę spręsti dėl tiriamo asmens dalyvavimo posėdyje. SEK nariai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl dalyvavimo posėdyje, tačiau įvertinę, kad turima informacija yra pakankama sprendimui priimti, pareiškėjo į SEK posėdį duoti papildomus paaiškinimus nekvietė.

Teismui išanalizavus pareiškėjo argumentus dėl jo teisės į tinkamą gynybą apribojimo bei juos atmetus, toliau teismas vertins, ar surinkta ir SEK nagrinėta aplinkybių visuma galėjo atsakovo būti įvertinta kaip pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

SEK nariai atkreipė dėmesį ir detaliai analizavo: 1. VRIS CDB duomenų peržiūros ir tvarkymo pažeidimą; 2. A. U. veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu įvertinimo, važiuojant priekinėje keleivio sėdynėje neužkirtus kelio S. G. pavojingai vairuoti; 3. Bendravimas su nusikalstamas veikas linkusiais daryti ir darančiais (dariusiais) asmenimis nepranešant savo ryšių Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui ir laiku nedeklaruojant ryšių su minėtais asmenimis viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje; 4. A. U. Veiklą (duomenys neskelbtini).

Dėl pirmosios aplinkybės byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. tikrino transporto priemonę, priklausančią Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriui, kurios 2017 m. vasario 13 d. nuo 14.00 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 2.00 val. teritorijoje, kurioje dirbo A. U. (kelyje Šiauliai-Palanga), neįvažiavo, o pareiškėjas fiziškai matyti ir sustabdyti negalėjo. Pareiškėjo teiginiai dėl suklydimo tyrimą atlikusios institucijos vertinti kritiškai, nes suklydus įvesti valstybinio numerio raidę ar skaičių, pareigūnas pamatytų, jog tikrinama ne ta mašina ir tikrinimą pakartotų. Nurodyta, kad tikrinta buvo vieną kartą, todėl nebuvo apsirikta. Už nustatytą pažeidimą pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri pareiškėjo apskųsta nebuvo. Teismas nenustatė aplinkybių, o pareiškėjas neginčijo, kad toks tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

SEK komisija vertino ir tą aplinkybę, kad 2018 m. vasario 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas A. U. ne tarnybos metu, būdamas policijos pareigūnu, 2017 m. birželio 19 d. apie 22.20 val. važiavo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir neužkirto kelio automobilio vairuotojui S. G. pavojingai vairuoti. A. U. 2018 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad su S. G. 2017 m. birželio 19 d. buvo susitikę ne kartą ir važinėjo kelyje Šiauliai – Palanga bei Telšių mieste. Per tuos keletą kartų, pareiškėjas nurodė, kad S. G. akivaizdžių kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. 2018 m. sausio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutarimu paliktas nepakeistas Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo S. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Atsižvelgiant į minėtą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas paskirtos nuobaudos neginčijo.

Teismo vertinimu, aukščiau išanalizuotos dvi aplinkybės, t. y. VRIS CDB duomenų peržiūros ir tvarkymo pažeidimas bei A. U. elgesys ne darbo metu neužkertant kelio kelių eismo taisyklių pažeidimo darymui, rodo, jog pareiškėjas A. U. toleruoja neteisėtą elgesį ir yra linkęs nesilaikyti teisės aktų normų, nors, eidamas Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas, buvo atsakingas už piliečių ir pareigūnų besąlygiško įstatymų, valstybės valdžios ir valdymo organų nutarimų, sprendimų ir potvarkių, reglamentuojančių viešąją tvarką, vykdymo; naudojasi policijos informacijos struktūra, vykdo eismo priežiūrą Telšių AVPK aptarnaujamojoje teritorijoje, dalyvauja specialiose policijos priemonėse ir operacijose, pristato į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikaltimus padariusius asmenis, vykdo viešosios tvarkos, atlieka saugos eismo kontrolę, užtikrinimą viešąją tvarką, žmonių saugumą (pareigybės aprašymo 7.7 ir 7.10 punktai).

SEK nurodė, kad A. U. elgesys, t. y. bendravimas su nusikalstamas veikas linkusiais daryti ir darančiais (dariusiais) asmenimis nepranešant savo ryšių Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui ir laiku nedeklaruojant ryšių su minėtais asmenimis viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, daro neigiamą įtaką policijos įvaizdžiui ir prestižui. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar vykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais. Privatus interesas minėtame įstatyme apibrėžiamas kaip asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines funkcijas. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

2016 m. lapkričio 22 d. bei 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjo pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nėra nurodyti pareiškėjo ryšiai su V. V.. 2018 m. balandžio 17 d. pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nurodė V. V. asmeniu, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. Pareiškėjas minėtą asmenį įvardijo vaikystės draugu. Protokole nurodyta, kad ryšį su V. V. pareiškėjas deklaravo tik 2018 m. balandžio 17 d., nors nurodo, kad tai vaikystės draugas. Teismas pažymi, kad SEK nėra nustatytos aplinkybės, nuo kada pareiškėjui atsirado prievolė deklaruoti minėtą ryšį, kokios priežastys lėmė, kad pareiškėjo 2016 m. ir 2017 m. nenurodžius privačių interesų deklaracijoje V. V. pareiškėjas padarė pažeidimą ir galimai tai yra viena iš priežasčių pripažinti pareiškėją nelojaliu Lietuvos valstybei.

SEK komisija taip pat nurodė, kad ryšio su S. G. pareiškėjas nėra deklaravęs. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2017 m. birželio 19 d. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad S. G. yra asmuo padaręs nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas iki šiol nedeklaravęs privačių interesų deklaracijoje ryšių su minėtu fiziniu asmeniu (nors tokią prievolę turėjo), sukėlė pagrįstų abejonių atsakovui, dėl savo bendravimo su nusikalstamas veikas linkusiais daryti ir darančiais (dariusiais) asmenimis.

Kita aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ yra susijusi su nelegaliu darbu. Pareiškėjas, būdamas įmonės akcininku, nesiėmė veiksmų daromiems pažeidimams pašalinti; papildomai, atskirais atvejais, konsultavo (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis kaip tinkamai pasielgti atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir taip išvengti atsakomybės. Šią aplinkybę patvirtina Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas Nr. IBPS-V-1855144, kuriame užfiksuota tai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. 13.07 val. A. U. skambina A. U. ir praneša, kad juos tikrina mokesčiai „Darbo inspekcija“, ar jie dirba legaliai. A. U. nurodo, kad M. S. sakytų kito asmens (Ž. U.) asmens duomenis. 2018 m. rugpjūčio 1 d. 13.09 A. U. skambina A. U. ir nurodo sakyti, kad tėvas kasa su savo sūnumis ir viskas, turi savo įmonę. 2018 m. rugpjūčio 22 d. 13.01 val. A. U. siunčia SMS pranešimą M. S. – „Bėk“, o 2018 m. rugpjūčio 22 d. 13.06 val. A. U. siunčia SMS pranešimą M. S. – „Vėl tikrina“. 2018 m. rugpjūčio 22 d. A. U. siunčia SMS pranešimą R. U. – „Viską sakyk taip, kaip buvo ir (duomenys neskelbtini) (M. S.) padėjo vieną dieną ir viskas“.

Atmestinas pareiškėjo teiginys dėl to, kad viršininkas M. T., kuris buvo SEK komisijos narys siekė susidoroti su pareiškėju, už neva pranešta administracinį pažeidimą, kurį padarė viršininkas. Tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis ar į bylą pateiktais dokumentais. Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu paliudijo, kad asmeniškumų su pareiškėju neturi, o atliekant tyrimus yra siekiama bet kokių viešų ar privačių interesų supainiojimo. Taip pat nurodė, kad tyrimą atlikti poligrafu buvo palikta spręsti SEK, kuriai pareikalavus, asmuo būtų siunčiamas tirtis poligrafu. Pažymėjo, kad SEK nariams susipažinus su byloje esančia medžiaga, nekilo abejonių dėl turimos medžiagos. SEK nariai, turint abejonių dėl surinktos medžiagos, turi iniciatyvos teisę, prašyti asmenį tikrinti poligrafu. Byloje nėra duomenų, kurie leistų objektyviai pagrįsti pareiškėjo teiginį. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta pakankamai įrodymų, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas turi polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, o jo asmeninės savybės liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija.

Teismo nuomone, įvertinus visą vidinio patikrinimo medžiagą, nustatytus duomenis apie pareiškėjo A. U. asmenį, pokalbius ir ryšius su kitais asmenimis, asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu bei lojalumu, atsakovas pagrįstai nutarė panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teismas pažymi, kad atsižvelgus į nustatytų keturių aplinkybių visumą, atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu, lojalumu Lietuvos valstybei. Teismo nuomone, aptartomis faktinėmis situacijomis išaiškėjusios pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės negali būti suderinamos su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Teismo vertinimu, leidimo panaikinimas nėra neproporcinga priemonė pagal nustatytas aplinkybes. Atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija sukėlė ne viena, o kelios skirtingos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertamas kelias, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso.

Pažymėtina, jog pareiškėjas A. U. yra statutinis vidaus tarnybos tarnautojas, o vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principais (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 1 dalis). Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnis nustato, kad paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Būtent valstybės tarnybą ir valstybės tarnautojo statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste buvo vertinami pareiškėjo veiksmai, jo asmeninės, dalykinės savybės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad atsakovas priimdamas 2018 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ išsamiai įvertino aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą panaikinti pareiškėjui A. U. 2012 m. kovo 7 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (leidimo Nr. 86-IN-196).

Konstatavus, kad pagrįstai pareiškėjui A. U. buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teismas teisėtu laiko ir Telšių AVPK viršininko 2018 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 86-TE-421 „Dėl viršilos A. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, įsakymo dėl specialiosios teisės panaikinimo, nėra tenkinami pareiškėjo išvestiniai reikalavimai dėl grąžinimo į buvusias pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ panaikinimo

Telšių AVPK 2018 m. spalio 15 d. priėmė įsakymą Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“, kuriame vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ pripažino, kad pareiškėjas (nuo 2018 m. spalio 11 d. atleistas iš vidaus tarnybos) pažemino policijos pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas A. B. 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 86-G-24592-(1.8E) „Dėl informacijos“ informavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus viršininką M. T., kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo gauta anoniminė informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini), šalia naujai statomo gyvenamojo namo su ekskavatoriais ir traktoriumi galimai dirba darbuotojai, kurie nėra įdarbinti žemės kasimo darbus atliekančioje įmonėje. Nuvykus į vietą pamatė dirbančius tris asmenis, o vėliau paaiškėjo, kad „JCB“ traktorių vairavo (vežė žemės gruntą ir juodžemį) A. U., dirbantis Telšių AVPK KPS KPB vyr. patruliu. Į minėtą traktorių ekskavatoriaus kaušu krovė jo tėvas R. U., dirbantis (duomenys neskelbtini). Kiek atokiau, apie 200 m. nuo jų, kitu ekskavatoriumi žemės kasimo darbus, kaip vėliau paaiškėjo, dirbo M. S.. Patikrinus informaciją centrinėje duomenų bazėje nustatyta, kad minėtoje bendrovėje nei A. U., nei M. S. nedirba. Kadangi galimai nustatyti nelegalaus darbo atvejai, todėl surinkta informacija perduota Šilutės r. PK veiklos skyriui procesinio sprendimo priėmimui. 2018 m. rugsėjo 4 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio vyresnysis tyrėjas M. T. priėmė rezoliuciją – pradėti tarnybinį patikrinimą.

2018 m. rugsėjo 19 d. Telšių AVPK Kriminalinės policijos informacijos analizė poskyrio raštu Nr. 86-PR1-37 „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjas A. U. informuotas, apie tai, jog yra duomenų, kad galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. būdamas, Telšių AVPK viršininko 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 nušalintas nuo pareigų, neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, neįforminti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kartu su M. S., nelegaliai, 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini), dirbote, t. y. atliko kasimo darbus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodė, kad būdamas policijos pareigūnu savo veiksmais (veikimu) galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 11 punktus, 16¹ straipsnio 2 dalį, Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 2 ir 3 dalis, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesilaikė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 7.1, 7.2 punktuose numatytų reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, kai turėjo pareigą šiam pažeidimui užkirsti kelią, sulaužė pareigūno priesaiką bei pažemino policijos pareigūno vardą.

Telšių AVPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės poskyrio vyriausiasis tyrėjas P. G. 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymu Nr. 86-PR2-9242 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 86-S-10699 kreiptasi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių su prašymu pateikti turimos administracinės medžiagos kopiją, susijusią su galimu pareiškėjo A. U. tarnybiniu pažeidimu. Informacija rašto rašymo metu nebuvo gauta, todėl, siekiant objektyviai, visapusiškai, pilnai, išsamiai atlikti tarnybinį patikrinimą bei įvertinti visas aplinkybes, prašė pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą iki 2018 m. spalio 27 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. R. minėtą prašymą patvirtino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad kalbant apie asmens teisę dalyvauti galimo atleidimo procedūroje, reikia pabrėžti, jog pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis yra įtariamas pareigūno vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, kad asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli išsami ir nepriekaištinga. Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos išsamumas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Teisės aktai nenustato, kokiu būdu ir kokios apimties informacija asmeniui turėtų būti pateikiama, informuojant jį apie galimą pareigūno vardo pažeminimą, todėl tai, ar asmuo buvo tinkamai informuotas, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).

Pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą surašytas 2018 m. rugsėjo 19 d., prašant pareiškėją pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Teismas konstatuoja, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra informatyvus, konkrečiai nurodytos aplinkybės, kurios galimai sudaro tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui nurodyti teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė bei duotas pakankamas laikas pateikti paaiškinimą. Teismas konstatuoja, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimas Nr. 86-PR1-37 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė tarnybinio nusižengimo ribas. Atsižvelgiant į tai, kad Telšių APVK 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 „Dėl A. U. nušalinimo nuo pareigų ir darbo užmokesčio nemokėjimo“, pareiškėjui pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“ išsiųstas 2018 m. rugsėjo 20 d. 10.43 val. elektroniniu paštu aurimasurbonas@gmail.com, o 2018 m. rugsėjo 20 d. 15.17 val. elektroniniu paštu aurimasurbonas807@gmail.com. 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ nurodyta, kad A. U. nei iki pranešime nurodytos datos, nei vėliau paaiškinimo tyrimą atliekančiam pareigūnui nepateikė. Pažymėjo, kad A. U. buvo įvykio vietoje, kai buvo užfiksuotas nelegalus darbas, todėl jis turėjo suprasti, kad dėl šio fakto bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau patikrinimo eiga nesidomėjo net gavęs pranešimą apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, elgėsi abejingai susiklosčiusiai situacijai. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė pateikti paaiškinimą apie tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėjas nepateikęs pasiaiškinimo pats pasirinko tokį elgesio modelį. Be to, byloje nėra surinktą duomenų, o pareiškėjas ir neginčija, kad tarnybinio patikrinimo metu, dėl galimo tarnybinio pažeidimo padarymo, teisė į gynybą būtų pažeista.

2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-43 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ (toliau – Išvada) konstatuota, kad A. U. netinkamai tvarkydamas savo privatų gyvenimą, nesilaikydamas visuotinai priimtų elgesio normų, kurie gali sukelti teisinius padarinius, nesilaikė policijos praktikoje susiformavusių tradicijų, atitinkančių bendrus etikos principus. Atlikus tarnybinį patikrinimą darytina išvada, kad pareigūnas A. U. savo tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 7.1, 7.2 punktuose įtvirtintas nuostatas ir nustatytus veikimo tam tikroje situacijoje standartus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 11 puntą bei Statuto 29 straipsnio 2, 3 punktus ir Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktuose įtvirtintus reikalavimus.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad A. U., būdamas Telšių AVPK viršininko 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 86-TE-271 nušalintas nuo pareigų, neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, neįformintas (duomenys neskelbtini) darbuotoju, kartu su M. S., nelegaliai 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini), dirbo t. y. atliko kasimo darbus. A. U. žinodamas apie daromus administracinius nusižengimus (duomenys neskelbtini), susijusius su nelegaliu darbu, pats būdamas įmonės akcininku nesiėmė jokių veiksmų daromiems pažeidimams pašalinti, o priešingai, atskirais atvejais, konsultavo (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius asmenis, kaip tinkamai elgtis atvykus įvairių institucijų tikrintojams ir kaip išvengti atsakomybės. Šiuos teiginius, kad A. U. žinojo apie nelegalų darbą patvirtina M. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime išsakyti teiginiai: „Visus mano įdarbinimo reikalus derinau su A. U.. Man buvo mokamas mokestis iki 6 eurų už valandą. Iš viso pas A. U. pradirbau apie gerą mėnesį...; Suprantu, kad apie mėnesį aš pas A. U. dirbau nelegaliai, nes buvau niekur neįformintas“.

2018 m. spalio 15 d. Telšių AVPK viršininkas įsakymu Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ vadovaudamasis LR vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu pripažino, kad pareiškėjas A. U. pažemino policijos pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos.

Statuto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka, tai – pareigūno veikla, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su Tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu Tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus susidarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnu atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisės lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017 ir kt.).

Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317).

Vidaus tarnybos statuto (aktuali redakcija ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pareigūnai privalo atlikti bendrąsias funkcijas, t. y. sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, o 3 minėto straipsnio punkte numatyta, kad gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą.

Lietuvos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtintų Policijos darbuotojų etikos kodekso 7.1 punkte numatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto, o taip pat visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 punktas).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje numatyti policijos uždaviniai, kuriuose be kitų numatyta asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (2 punktas) bei nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 punktas). Minėti uždaviniai perkelti ir į pareiškėjo pareigybės aprašymą. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pareigūnas gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kuriuo kaip vieną iš priežasčių 2018 m. spalio 15 d. įsakymo neteisėtumui nurodo tai, kad pareiškėjas šiuo metu nėra pripažintas katu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas į bylą pateikė 2018 m. gruodžio 27 d. Telšių apylinkės teismo nutarimą, kuriame matyti, kad buvo nagrinėjama R. U. (duomenys neskelbtini) direktoriaus, administracinio nusižengimo byla, ir pastarasis buvo pripažintas kaltu, padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 000 eurų baudą. Nutarime pasisakyta, kad nėra pakankamai surinkta įrodymų, kad A. U. 2018 m. rugpjūčio 22 d. nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini), todėl kaltinimo dalis, susijusi su A. U., laikytina nepagrįsta. Teismas pažymį, kad sprendžiant, ar asmuo pažemino pareigūno vardą, nėra reikalavimo nustatyti asmens kaltę administracinėje ar baudžiamojoje byloje. Teismas pažymi, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas įvertinti, ar pareiškėjo veiksmai, nepranešant apie daromą administracinį pažeidimą ir konsultavimas, kaip išvengti administracinės atsakomybės, yra suderinami su pareigomis vidaus tarnyboje.

Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas ir jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Kaip matyti iš Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso normų, pareigūnas turi būti pavyzdys visuomenėje. Reikalavimas nustatytų akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A413-231/2008).

Pareiškėjas A. U. neteikė paaiškinimo apie įvykius dėl kurių buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, taip pasirinkdamas savo gynybos modelį. Be to, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nenurodė kitų aplinkybių nei tos, kurios yra nustatytos tarnybiniame patikrinime, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės nustatytos tarnybinio patikrinimo išvadoje neatitinka tikrovės, o pareiškėjas nebūtų pažeminęs pareigūno vardo. Priešingai, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti pareiškėjo veiksmai, neužkirtę kelio daromam administraciniam nusižengimui, susijusiam su nelegaliu darbu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertina kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams. Valstybėje viena iš siekiamybių - nelegalaus darbo panaikinimas, todėl pareiškėjo dalyvavimas tokio pobūdžio darbe arba netgi žinojimas bei konsultavimas kaip išvengti atsakomybės yra elgesys akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griaunantis sistemos autoritetą.

Teismas pažymi, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Atleidimas iš tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, už pareigūno vardo pažeminą yra vienintelė Vidaus tarnybos statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė <...> Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011).

2018 m. spalio 10 d. Telšių AVPK viršininko įsakymu Nr. 86-TE-421 „Dėl viršilos A. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ A. U. nuo 2018 m. spalio 11 d. atleistas iš vidaus tarnybos, todėl 2018 m. spalio15 d. atsakovas priėmė įsakymą dėl pareiškėjo veiksmų įvertinimo vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 8 dalies 2 punktu.

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad be to, tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais ir detaliau neanalizuoja, be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjo A. U. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.