- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- eA-4734-438/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02760-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) 2018 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl įslaptintos informacijos); 2) panaikinti Telšių AVPK 2018 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 86-TE-421 „Dėl viršilos A. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); 3) panaikinti Telšių AVPK 2018 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl veiksmų įvertinimo); 4) grąžinti pareiškėją į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas; 5) priteisti (kompensuoti) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Ginčijami įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti.
1.2. Pareiškėjas sutiko būti tikrinamas poligrafu, tačiau patikrinimas nebuvo atliktas. Pareiškėjas už administracinius ir drausminius pažeidimus buvo baustas jau praėjus daugiau nei 1 metams po nuobaudų, dėl to nepagrįstai pareiškėjas kaltinamas nelojalumu Lietuvos valstybei. Surinkti duomenys apie UAB „Urbkasa“ yra atsitiktiniai, nepagrįsti ir mažareikšmiai.
1.3. Nenustatyta, kad pareiškėjas, naudodamasis įslaptinta (riboto naudojimo) informacija, ją būtų realizavęs netinkamai, atskleidęs ją subjektams, kurie neturi teisės jos žinoti, nebuvo atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai ir nenustatytos neteisėtos veikos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą pakanka nustatyti asmens savybes ar kitas aplinkybes, kurios keltų grėsmę tik patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ateityje šiam asmeniui toliau dirbant su įslaptinta informacija, tačiau tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, o keliamos tik abejonės ir prielaidos.
1.4. Nei pareiškėjas, nei UAB „Urbkasa“ nėra nubausti už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje. Todėl vertinti šį pažeidimą, sprendžiant dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, nėra pagrindo.
1.5. Dar net nepradėjus tarnybinio patikrinimo procedūros, nuo pat pradžių tariama aplinkybė dėl pareiškėjo nelegalaus darbo (nelegalus darbo toleravimo) tiek Telšių AVPK viršininko, tiek Telšių AVPK Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio buvo vertinama neobjektyviai, tendencingai, buvo matyti išankstinė Telšių AVPK vadovų pozicija atleisti pareiškėją atleisti iš darbo.
1.6. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kaip buvo suvaržyta pareiškėjo teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų. Pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. (t. y. praleidus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 13 d.) (toliau – ir Aprašas) 23 punkte nustatytą 20 dienų terminą) pareiškėjui buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, šis pranešimas įteiktas pareiškėjui elektroniniu paštu 2018 m. rugsėjo 20 d. Pranešime nurodyta informacija prieštarauja faktinėms aplinkybėms dėl pareiškėjo padaryto administracinio pažeidimo, dėl ko yra atliekamas tarnybinis patikrinimas. Būtent šie padaryti pažeidimai nulemia, jog buvo suvaržyta asmens teisė gintis, tyrimas atliktas neobjektyviai, šališkai.
1.7. Telšių AVPK viršininkas, priėmęs Įsakymą dėl veiksmų įvertinimo (policijos vardo pažeminimo) pagal pateiktą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, dėl kurio pareiškėjas šiuo metu net nepripažintas kaltu, pažeidė Aprašo nuostatas, suvaržė jo teises gintis, pateikė neobjektyvią priešingą faktinėms aplinkybėms informaciją. Pareiškėjui, kaip pareigūnui prieš visuomenę, yra keliami aukštesni profesiniai ir moraliniai reikalavimai, tikintis sąžiningos ir atsidavusios veiklos, tačiau pareiškėjas nėra nubaustas administracine tvarka dėl nelegalaus darbo, jis, kaip pilietis ir pareigūnas, turi teisę disponuoti bendrovės akcijomis, tačiau neatsako už bendrovės vadovo veiksmus, todėl jo veiksmai niekaip negalėjo atitikti atsakovo deklaruojamos profesinės etikos pažeidimų prevencijos, bet tik suformavo šališką ir išankstinę nuomonę.
2. Pareiškėjas ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą, kurį, be kita ko, pagrindė papildomai nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Telšių AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Vertinant nustatytus faktus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą ir neatsakingumą pakartotinio (vidinio) patikrinimo atlikimo metu, t. y. polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių policijos tarnybinės veiklos principų, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei. Todėl pareigūno, turinčio šias asmenines ir dalykines savybes, tolesnis darbas su įslaptinta informacija kelia grėsmę tokios informacijos saugumui.
3.2. Telšių AVPK Įsakymu dėl veiksmų įvertinimo pareiškėjas tik pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, už kurį taikomas savarankiškas atleidimo pagrindas, ir šio įsakymo priėmimas nesukėlė pareiškėjui neigiamu pasekmių, t. y. pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas dar Įsakymu dėl atleidimo, kuris priimtas Įsakymo dėl įslaptintos informacijos pagrindu. Tačiau pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeminęs policijos pareigūno vardą, už ką paprastai taikomas savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas.
3.3. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo suvaržyta teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateiktų įtarimų. 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-37 pareiškėjui išsiųstas elektroniniu paštu 2018 m. rugsėjo 20 d. Minėtame pranešime aiškiai nurodytos pareiškėjo teisės teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, o baigus tyrimą – susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, taip pat nurodyta pareiškėjo teisė pavaldumo tvarka skųsti tikrintojo veiksmus, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimą ir jo teises, žinojo, kokios neteisėtos veikos padarymu yra kaltinamas, turėjo galimybę išsakyti savo poziciją ir skųsti tikrintojo veiksmus, buvo tinkamai ir operatyviai supažindintas su baigto tarnybinio patikrinimo rezultatais ir patikrinimo metu surinkta medžiaga, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos procedūros, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir objektyviam visų aplinkybių įvertinimui.
4. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimą, kurį pagrindė papildomais argumentais.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių AVPK Įsakymo dėl įslaptintos informacijos, Įsakymo dėl atleidimo, Įsakymo dėl veiksmų įvertinimo panaikinimo, įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulio būrio vyriausiojo patrulio pareigas, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos priteisimo.
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymu, pažymėjo, kad poligrafo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tyrimas atliekamas ne tiriamojo asmens prašymu, tačiau tik esant jo raštiškam sutikimui. Todėl teismas konstatavo, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą tyrimas poligrafu nėra privalomas, todėl tokio tyrimo prašymas yra vadovo ar jo įgalioto asmens diskrecijos teisė. Asmens sutikimas atlikti tyrimą poligrafu neįpareigoja tyrimą atliekančią instituciją jį atlikti. Tuo pagrindu teismas pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeisto jos teisės (procedūros) nepatikrinus jo poligrafu, vertino kaip nepagrįstus.
8. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista, neleidžiant jam dalyvauti Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) 2018 m. spalio 9 d. posėdyje. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus 2018 m. rugsėjo 25 d., nurodydamas, kad supranta, jog jo pakartotinis (vidinis) patikrinimas yra atliekamas, siekiant nustatyti pareigūno patikimumą ir tinkamumą dirbti su įslaptinto pobūdžio informacija. SEK nariai turi diskrecijos teisę spręsti dėl tiriamo asmens dalyvavimo posėdyje. SEK nariai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl dalyvavimo posėdyje, tačiau įvertinę, kad turima informacija yra pakankama sprendimui priimti, pareiškėjo į SEK posėdį duoti papildomus paaiškinimus nekvietė. Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad viršininkas M. T., kuris buvo SEK komisijos narys, siekė susidoroti su pareiškėju už neva praneštą administracinį pažeidimą, kurį padarė viršininkas. Tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis ar į bylą pateiktais dokumentais. Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu paliudijo, kad asmeninių nesutarimų su pareiškėju neturi.
9. Teismo nuomone, įvertinus visą vidinio patikrinimo medžiagą, nustatytus duomenis apie pareiškėjo asmenį, pokalbius ir ryšius su kitais asmenimis, asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu ir lojalumu, atsakovas pagrįstai nutarė panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu, lojalumu Lietuvos valstybei. Leidimo panaikinimas nėra neproporcinga priemonė pagal nustatytas aplinkybes. Atsakovui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nepatikimumo ir netinkamumo darbui su įslaptinta informacija sukėlė ne viena, o kelios skirtingos aplinkybės (t. y. duomenų peržiūros ir tvarkymo pažeidimas; pareiškėjo veiksmų ir elgesio ne tarnybos metu įvertinimas, jam važiuojant priekinėje keleivio sėdynėje neužkirtus kelio S. G. pavojingai vairuoti; bendravimas su nusikalstamas veikas linkusiais daryti ir darančiais (dariusiais) asmenimis, nepranešant savo ryšių Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui ir laiku nedeklaruojant ryšių su minėtais asmenimis viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje; pareiškėjo veikla UAB „Urbkasa“).
10. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą dėl įslaptintos informacijos išsamiai įvertino aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą panaikinti pareiškėjui 2012 m. kovo 7 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
11. Teismas, konstatavęs, kad pagrįstai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vertino kaip pagrįstą Telšių AVPK Įsakymą dėl atleidimo. Netenkinęs pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, t. y. panaikinti Įsakymą dėl įslaptintos informacijos, teismas netenkino pareiškėjo išvestinių reikalavimų dėl grąžinimo į buvusias pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 19 d. Telšių AVPK Kriminalinės policijos informacijos analizė poskyrio raštu Nr. 86-PR1-37 informuotas, apie tai, jog yra duomenų, kad galbūt padarė ir tarnybinį nusižengimą, t. y., būdamas nušalintas nuo pareigų ir neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, kartu su M. S. nelegaliai 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini), atliko kasimo darbus ir padarė administracinį nusižengimą bei pažeidė jo, kaip pareigūno, veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, o kartu sulaužė pareigūno priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą. Minėtas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra informatyvus, nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios galbūt sudaro tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui nurodyti teisės aktai, kuriuos galbūt pažeidė ir duotas pakankamas laikas pateikti paaiškinimą. Pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė pateikti paaiškinimą apie tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėjas nepateikęs pasiaiškinimo pats pasirinko tokį elgesio modelį.
13. Teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad vieną iš priežasčių Įsakymo dėl veiksmų įvertinimo neteisėtumui konstatuoti yra tai, kad pareiškėjas šiuo metu nėra pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad sprendžiant, ar asmuo pažemino pareigūno vardą, nėra reikalavimo nustatyti asmens kaltę administracinėje ar baudžiamojoje byloje.
14. Teismas pabrėžė, kad ne tik nustatyta, jog pats pareiškėjas dirbo nelegaliai, bet pats būdamas UAB „Urbkasa“ akcininku nesiėmė jokių veiksmų daromiems pažeidimams pašalinti, o, priešingai, atskirais atvejais konsultavo UAB „Urbkasa“ nelegaliai dirbančius asmenis, kaip tinkamai elgtis atvykus tikrintojams iš įvairių institucijų ir kaip išvengti atsakomybės. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šios nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o pareiškėjas tokiu būdu nebūtų pažeminęs pareigūno vardo. Todėl teismas konstatavo, kad Telšių AVPK Įsakymas dėl veiksmų įvertinimo, kuriuo konstatuotas pareigūno vardo pažeminimas, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.
15. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas neturėjo pagrindo priteisti pareiškėjui ir bylinėjimosi išlaidas.
III.
16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
16.1. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų formuojamos teisėjų nešališkumo doktrinos išplaukiantys teismo nešališkumo reikalavimai tiesiogiai taikytini ir sprendimą priimančiam pareigūnui, o nagrinėjamu atveju – ir Telšių AVPK viršininkui.
16.2. Pareiškėjas nesutinka su argumentu, kad SEK nariai turi diskrecijos teisę spręsti dėl tiriamo asmens dalyvavimo posėdyje. Šiuo atveju pareigūnui paneigiama galimybė pateikti paaiškinimus kiekvienu jo atžvilgiu kildinamo nepasitikėjimo klausimu. SEK nariai nepagrįstai, pažeidžiant objektyvumo, tyrimo išsamumo principus išsprendė pareiškėjo prašymą dėl dalyvavimo posėdyje. Pareiškėjas teismo posėdžio nurodė daug aplinkybių, kurios tiesiogiai susijusios su SEK posėdžiu, dėl pareigūnų, kurie tiesiogiai susiję su juo ir jų šališkumo, nors pastarieji buvo SEK nariai ir dalyvavo priimant sprendimus.
16.3. Pareiškėjas nesutiko su Telšių AVPK SEK nustatytomis aplinkybėmis, tačiau teismas sprendime net neaptarė šių skundo argumentų. Pareiškėjas sutiko būti tikrinamas poligrafu, tačiau patikrinimas nebuvo atliktas.
16.4. Teismas nevertino, pareiškėjo asmens savybių, jo kitos veiklos ar ryšių, pateiktų paaiškinimų, susijusių grėsme jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 3 dalies taikymo, kuri susijusi su tinkamu informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimu. Nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas yra nelojalus valstybei. Nustatyti duomenys apie UAB „Urbkasa“ yra atsitiktiniai, nepagrįsti ir mažareikšmiai.
16.5. Pareiškėjas pateikė Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą, iš kurio matyti, kad buvo nagrinėjama UAB „Urbkasa“ direktoriaus administracinio nusižengimo byla ir pastarasis buvo pripažintas kaltu, padaręs nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to jam paskirta 1 000 Eur baudą. Minėtame nutarime pasisakyta, kad nėra pakankamai surinkta įrodymų, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nelegaliai dirbo UAB „Urbkasa“.
16.6. Priešingai nei nurodė teismas, sprendžiant, ar asmuo pažemino pareigūno vardą, yra būtina nustatyti pareigūno neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu asmeniui atsiranda atsakomybė, bet šiuo atveju matyti, jog pareigūnai, atlikdami pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, rėmėsi ne įstatymo normomis, o padarė nepagrįstas išvadas, kurios prieštarauja teismo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms.
16.7. Medžiagoje dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos nurodyti telefoniniai pokalbiai, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti savo paaiškinimų, o iš pokalbių išklotinių matyti, jog yra ne visi pateikti pokalbiai, susiję su tirtu įvykiu dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo. Be to, prie medžiagos nurodyti ir kiti su pareiškėju nesusiję telefonų abonentai. Nors pareiškėjas į tai bandė atkreipti teisimo dėmesį, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.
16.8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu, nes nagrinėjamu atveju buvo pažeistas proceso dalyvių teisė į ginčo išsprendimą pagrįstai ir motyvuotai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nėra apklaustas liudytojas, o ir teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Telšių AVPK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
17.1. Pareiškėjo argumentai dėl jo suvaržytos teisės gintis yra nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo pakviestas į SEK posėdį, nepaneigia jo teisės gintis.
17.2. Sprendžiant, ar asmuo pažemino pareigūno vardą, nėra reikalavimo nustatyti asmens kaltę administracinėje ar baudžiamojoje byloje. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas įvertinti, ar pareiškėjo veiksmai, nepranešant apie daromą administracinį pažeidimą ir konsultavimas, kaip išvengti administracinės atsakomybės, yra suderinami su pareigomis vidaus tarnyboje. Viena iš valstybės siekiamybių yra nelegalaus darbo panaikinimas, todėl pareiškėjo dalyvavimas tokio pobūdžio darbe arba netgi žinojimas ir konsultavimas, kaip išvengti atsakomybės, yra elgesys, akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griaunantis sistemos autoritetą.
Motyvuojamoji dalis
17.3. Ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, t. y. pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas dirbti su riboto naudojimo informacija, pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą ir pagrįstai atleistas iš tarnybos.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 86-TE-419 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ ir Telšių AVPK 2018 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo. Kiti pareiškėjo reikalavimai – panaikinti Telšių AVPK 2018 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 86-TE-421 „Dėl viršilos A. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“; grąžinti jį į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas; priteisti (kompensuoti) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki jo grąžinimo į ankstesnes pareigas dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas, yra išvestiniai reikalavimai iš minėtų pagrindinių reikalavimų.
19. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčija dviem aspektais: 1. kad buvo suvaržyta jo teisė į nešališką bei objektyvų aplinkybių tyrimą bei nustatymą, priimant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 86-TE-419, nes SEK komisijos nariai, dėl asmeniško pobūdžio ir pan. priežasčių, buvo šališki jo atžvilgiu, be to, nebuvo suteikta galimybė jam duoti paaiškinimus dėl atliekamo tyrimo; 2. kad yra neįrodyta jo kaltė dėl veiksmų padarymo, susijusių su pareigūno vardo pažeminimu.
21. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 9 d. įvykęs SEK posėdis, buvo inicijuotas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų vyriausiosios tyrėjos A. B. 2018 m. spalio 8 d. teikimu Nr. 86-PR2-9537 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo A. U.“. Atliekant šį tyrimą pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo informuotas apie galimybę pateikti pasiaiškinimus 2018 m. rugsėjo 19; 21 ir 24 d. dėl atliekamo tyrimo aplinkybių, tačiau atsisakė tai padaryti, motyvuodamas jo atstovo, advokato R. D., užimtumu. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas savo paaiškinimus dėl atliekamo tyrimo aplinkybių vis dėlto 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikė (II t., b. l. 64–68).
22. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl inkriminuojamo kaltinimo bei kad šia teise jis iš esmės ir pasinaudojo. Pažymėtina, kad pasiaiškinti arba atsisakyti pasiaiškinti dėl inkriminuojamo kaltinimo yra asmens subjektinė teisė. Šios teisės esminiu pažeidimu pripažįstama situacija, kai asmeniui nėra suteikiama galimybė teikti pasiaiškinimus. Šiuo atveju tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta ir ja jis iš esmės pasinaudojo. Tai, kad jis šios teisės neįgyvendino dalyvaujant jo atstovui, nelaikytina esminiu šios pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimu, nes teisė pasirinkti tinkamą atstovą, galintį savalaikiai dalyvauti atitinkamuose procedūrose, taip pat priklauso pareiškėjui. Be to, teisę naudotis atstovo pagalba pareiškėjas įgyvendino vėlesnėse šio ginčo stadijose, kuriose ir buvo atliekamas aplinkybių, susijusių su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 86-TE-419 priėmimu, tyrimas.
23. Nors pareiškėjas ir teigia, kad SEK komisijos narys M. T. galėjo būti šališkas jo atžvilgiu, tačiau tai patvirtinančių aplinkybių į bylą nėra pateikta. Pažymėtina ir tai, kad pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, sprendimą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, priima institucija išdavusi tokį leidimą (20 str. 4 d.), o SEK yra tik patariančioji institucija, kurios išvados nėra privalomos institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimus dėl minėtų leidimų išdavimo ar panaikinimo (14 str. 1 d. 2 p.). Ginčijamą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 86-TE-419 priėmė šio komisariato viršininkas R. R., tačiau aplinkybių, susijusių su šio pareigūno galimu šališkumu pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas ir nenurodo.
24. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 86-TE-419 priėmimas yra susijęs su nešališkumo principo pažeidimu.
25. Telšių AVPK 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 86-TE-426 „Dėl A. U. veiksmų įvertinimo“ pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) už tai, kad būdamas nušalintu nuo pareigų, neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, kartu su M. S., nelegaliai, 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini), dirbo, t. y. atliko kasimo darbus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat už tai, kad būdamas policijos pareigūnu savo veiksmais (veikimu) pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 11 punktus, 161 straipsnio 2 dalį, Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 2 ir 3 dalis, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesilaikė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 7.1, 7.2 punktuose numatytų reikalavimų, nes turėdamas pareigą šiam pažeidimui užkirsti kelią, sulaužė pareigūno priesaiką bei pažemino policijos pareigūno vardą.
26. Iš šio pareiškėjui inkriminuoto kaltinimo matyti, kad jis susideda iš dviejų veikų, t. y., kad jis neturėdamas darbdavio leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, dirbo nelegaliai bei kad žinodamas apie nelegalaus darbo faktą, o tuo pačiu ir daromą pažeidimą, neužkirto kelio šiam pažeidimui.
27. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmoji šio kaltinimo dalis yra neįrodyta. Į bylą pateiktas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas patvirtina, kad yra neįrodyta, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo. Priešingų šiuo klausimu įrodymų byloje ir nesurinkta.
28. Minėta, kad pareiškėjas yra kaltinamas dviejų veikų padarymu. Tai, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą antrąją veiką, įrodo byloje surinkti duomenys – pareiškėjo telefono pokalbių išklotinės ir kt., iš kurių matyti, kad jis žinojo apie UAB „ Urbkasa“ nelegaliai dirbantį M. S. bei teikė patarimus kaip išvengti atsakomybės už šio pažeidimo darymą. Kadangi tokia pareiškėjo veika prieštaravo imperatyvioms Vidaus tarnybos statuto (aktuali redakcija ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 2 punkto nuostatoms, įpareigojančioms pareigūną, sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, nedelsiant pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiais veiksmais jis pažemino pareigūno vardą, nes neužkirtimas kelio teisės pažeidimams bei padėjimas juos daryti, akivaizdžiai kertasi su visuomenės lūkesčiais bei jos pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema.
29. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus ir pan., todėl jų detaliai nebekartoja (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
30. Apibendrinus darytina išvada, kad teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.