Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2018 m. gruodžio 25 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,73 ‰ girtumas; pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,01 ‰ etilo alkoholio koncentracija).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

3. Bausmės skyrimas

3.2. Teismas nenustatė jokių kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių.

3.3. Skirdamas bausmę kaltinamajam D. J. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ar gyvybei; kaltinamajam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas vidutinis girtumas; kaltinamasis neblaivus automobilį vairavo didelį atstumą – juo nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o po to į (duomenys neskelbtini)), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis neteistas; iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka buvo baustas 15 kartų, iš jų 3 kartus už KET pažeidimus; paskirtų baudų nemoka (nesumokėtų baudų bendra suma viršija 1400 Eur); niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje; įtrauktas į Psichikos sveikatos centro apskaitą; neįgalus, nustatytas 45 % darbingumas), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo poziciją – jis prašo skirti jam arešto bausmę, nes jo pajamos mažos ir jis negali dirbti dėl sveikatos, todėl jam sudėtinga būtų sumokėti paskirtą baudą. Ne mažiau svarbu, jog kaltinamasis D. J., jo paties teigimu, automobilius vairuoja nuo 2002 metų, nors neturi teisės to daryti, mano, kad jis gali vairuoti automobilį neturėdamas teisės to daryti, o taip pat būdamas neblaivus, nes jis moka vairuoti, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra nereikalingas ir ateityje jis taip pat ketina vairuoti automobilius. Tokį jo požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi iš dalies patvirtina ir jo elgesys po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo – iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 31 d. jam buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį (2 t., 22–24 b. l.). Visa tai rodo, kad kaltinamasis nevertina neigiamai savo nusikalstamos veikos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į paties kaltinamojo atmestiną požiūrį į teisės aktų laikymąsi bei jo paties padarytą nusikalstamą veiką, į tai, kad kaltinamojo D. J. daromi teisės pažeidimai sunkėja, į paties kaltinamojo D. J. ir jo gynėjos poziciją (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo D. J. neįgalumo pašalpa yra maža, sumokėti baudos jis neturėtų galimybės), teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus pasiekti, taip pat sulaikyti kaltinamąjį D. J. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, galima kaltinamajam D. J. paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) sankcijoje numatytą bausmę – areštą, švelnesnį už numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artimą jam.

3.4. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 3.3. punkte nurodytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. J. ateityje nebedarys naujų teisės pažeidimų, taip pat ir naujų nusikalstamų veikų, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

3.5. Sakydama baigiamąją kalbą kaltinamojo D. J. gynėja prašė nustatyti arešto vykdymo tvarką poilsio dienomis. To paties prašė ir kaltinamasis D. J.. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad galimybė nustatyti arešto bausmės vykdymą poilsio dienomis buvo numatyta BK 49 straipsnio 5 dalyje, kuri nuo 2019 m. liepos 6 d. neteko galios. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nustatyti kaltinamajam D. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą poilsio dienomis nėra teisinio pagrindo.

3.6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. ir jo gynėja akcentavo kaltinamojo sveikatos būklę ir tvirtino, kad kaltinamasis D. J. dėl sveikatos būklės negali atlikti arešto įprastine tvarka. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis sirgtų liga, dėl kurios, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą, jis negalėtų vykdyti arešto bausmės įprastine tvarka. Be to, arešto bausmę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems nuteistųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Todėl šiuo konkrečiu atveju teigti, kad kaltinamasis D. J. negali atlikti arešto bausmės įprastine tvarka dėl sveikatos būklės, taip pat nėra jokio pagrindo.

3.7. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam D. J. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis D. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis įvykio metu transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti, jis baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kaltinamojo D. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kitas aplinkybes, nurodytas šio nuosprendžio 3.3. punkte, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams.

4.3. Įvertinus tai, kad kaltinamasis D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, jam nebuvo taikoma kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

5.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuotas automobilis neabejotinai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimą.

5.4. 2019 m. vasario 5 d. apklaustas įtariamuoju D. J. tvirtino, kad įvykio metu jo vairuotas automobilis „Nissan Terrano“ buvo ne jo, o kito asmens (1 t., 72–73 b. l.). Tokios pozicijos kaltinamasis D. J. laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu patikslindamas, kad automobilis buvo A. B.. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu tvirtino ir dabartinis minėto automobilio savininkas A. B. (1 t., 39–40, 51–54 b. l.). Tačiau tokią kaltinamojo D. J. ir dabartinio transporto priemonės savininko A. B. poziciją paneigia kiti byloje esantys duomenys. Visų pirmiausia teismas pažymi, jog 2018 m. gruodžio 25 d., t. y. netrukus po įvykio, apklaustas D. J. parodė, kad jis vairavo ne kieno nors kito, o būtent savo automobilį (1 t., 66 b. l.). Tokius pirminius kaltinamojo D. J. parodymus patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad įvykio metu automobilio savininkas buvo būtent kaltinamasis D. J. (1 t., 109, 110, 111, 112–113 b. l.). Iš byloje esančių transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijų taip pat matyti, jog automobilį „Nissan Terrano“ iš jo buvusio savininko A. G. įsigijo būtent kaltinamasis D. J.. Tai jis sutartyje patvirtino savo parašu (1 t., 52 b. l.; 2 t., 28, 31 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. patvirtino, kad automobiliu „Nissan Terrano“ jis naudojosi kaip nuosavu, neatsiklausdamas A. B.. Taip pat jis (kaltinamasis D. J.) automobilį užregistravo ir apdraudė savo vardu, pats asmeniškai remontavo automobilį, keitė jo tepalus, pylė kurą ir rūpinosi juo. A. B. minėtą automobilį nupirko jam (kaltinamajam D. J.), kad jis mokytųsi vairuoti, o vėliau įgijęs teisę vairuoti transporto priemones jis (kaltinamasis D. J.) galėtų automobiliu naudotis ir juo vežioti A. B. į mišką. Automobilis buvo įregistruotas jo (kaltinamojo D. J.) vardu todėl, kad vėliau jam įgijus teisę vairuoti transporto priemones nereikėtų šio automobilio perregistruoti jo (kaltinamojo D. J.) vardu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad automobilį „Nissan Terrano“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavė kaltinamajam D. J., kad jis paskambino būtent kaltinamajam D. J. ir pasiūlė jam įsigyti šį automobilį, kad prieš automobilio pardavimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas kaltinamąjį D. J., kad šis apžiūrėtų automobilį. Automobilio pirkimo-pardavimo metu sutartį pasirašė kaltinamasis D. J., automobilis buvo nupirktas tam, kad kaltinamasis D. J. mokytųsi juo vairuoti, o vėliau juo bus važiuojama į mišką. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. taip pat parodė, kad automobilis buvo reikalingas kaltinamajam D. J. mokytis vairuoti, kaltinamojo D. J. vardu automobilis buvo užregistruotas tam, kad reikėtų mažiau sutarčių pasirašinėti, automobilį kaltinamasis D. J. laikė prie savo namų ir jį remontavo, tačiau kas buvo remontuojama šiame automobilyje jam (liudytojui A. B.) nėra žinoma (1 t., 39–40 b. l.).

5.5. Tikint kaltinamojo D. J. teisiamojo posėdžio metu nurodytomis automobilio įsigijimo aplinkybėmis (neva faktinis automobilio savininkas automobilį jam liepė užsiregistruoti jo (kaltinamojo) vardu, nes savininkas nenorėjo atsakyti už jo (kaltinamojo) su šiuo automobiliu padarytus teisės pažeidimus), sunku paaiškinti dabartinio automobilio savininko elgesį, kuomet jis, anksčiau tariamai vengęs atsakyti už kaltinamojo padarytus pažeidimus, po įvykio minėtą automobilį vis tiek persiregistravo savo vardu (1 t., 53, 54, 110, 111, 112–113 b. l.). Teismo manymu, transporto priemonės savininkui A. B. vengiant atsakomybės už kaltinamojo veikas, toks jo (transporto priemonės savininko) elgesys būtų neadekvatus realiai situacijai. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į dar vieną sunkiai paaiškinamą kaltinamojo D. J. ir A. B. nurodomą aplinkybę – pagal kaltinamojo D. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei byloje esančias dokumentų kopijas seka, jog kaltinamajam D. J. įsigyjant minėtą automobilį, A. B. neva sumokėjo buvusiam automobilio savininkui A. G. 700 eurų, o po įvykio A. B. kaltinamajam D. J. už automobilį sumokėjo dar 500 eurų (1 t., 52, 53 b. l.). Tačiau, teismo nuomone, toks A. B. elgesys taip pat būtų neadekvatus realiai situacijai, nes jeigu A. B. iš tiesų būtų sumokėjęs 700 eurų už automobilį buvusiam automobilio savininkui A. G. ir jis būtų tikrasis automobilio savininkas, po įvykio jis nebūtų sumokėjęs kaltinamajam D. J. dar 500 eurų už sulaikytą automobilį, o atvirkščiai – A. B. būtų reikalavęs iš kaltinamojo D. J. kompensacijos už automobilio sulaikymą ir galimą jo konfiskaciją.

5.6. Teismas pažymi, kad dabartiniam transporto priemonės savininkui A. B. buvo žinoma apie šį procesą, apie teisiamuosius posėdžius, tačiau į teisiamuosius posėdžius paaiškinti savo pozicijos jis neatvyko, atvesdinti jo taip pat nepavyko (2 t., 43, 48, 61 b. l.). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2019 m. sausio 22 d. perregistruojant automobilį „Nissan Terrano“ A. B. jau buvo žinoma, kad šis automobilis buvo panaudotas padarant nusikalstamą veiką, kad šis automobilis yra sulaikytas ir gali būti konfiskuotas (1 t., 39–40 b. l.).

5.7. Apibendrinant visus pirmiau paminėtus duomenis matyti, kad automobilis „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas kaltinamojo D. J. poreikiams tenkinti, prieš įvykį automobiliu „Nissan Terrano“ faktiškai savo nuožiūra naudojosi kaltinamasis D. J., jis prižiūrėjo šį automobilį. Teismas neturi pagrindo tikėti ir remtis kaltinamojo D. J. ir dabartinio transporto priemonės savininko A. B. pozicija, kad įvykio metu automobilis „Nissan Terrano“ buvo ne kaltinamojo D. J.. Pagal byloje esančius duomenis seka, kad įvykio metu kaltinamasis D. J. vairavo ne kieno nors kito, o būtent savo automobilį, kad minėto automobilio teisėtas savininkas ir faktinis valdytojas tuo metu buvo būtent kaltinamasis D. J.. Vien tik tai, kad, pasak kaltinamojo D. J., pinigus už minėtą automobilį buvusiam jo savininkui A. G. sumokėjo dabartinis transporto priemonės savininkas A. B., nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Kaltinamojo D. J. ir dabartinio transporto priemonės savininko A. B. poziciją teismas vertina tik kaip kaltinamojo siekį išsaugoti automobilį ir apsaugoti jį nuo konfiskavimo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į tai, kad A. B. nuosavybės teisę į automobilį „Nissan Terrano“ įgijo jau po įvykio, žinodamas, kad automobilis galimai yra uždraustos veikos padarymo priemonė (1 t., 39–40 b. l.), į kaltinamojo D. J. atmestiną požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir siekiant užtikrinti, kad dabartinis transporto priemonės savininkas A. B. ateityje nesudarytų galimybės kaltinamajam D. J. naudotis minėtu automobiliu ir daryti naujas nusikalstamas veikas, šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė konfiskuojama BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

6.1. Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 25 d. 3.01 val. iki 2018 m. gruodžio 25 d. 17.31 val. (1 t., 86, 89 b. l). Šis kaltinamojo D. J. sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

6.2. Taip pat kaltinamajam D. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 83–84 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinama.

6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo D. J. į valstybės pajamas išieškomos automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir jo saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., 18, 24–29 b. l.) bei 9,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 30 (trisdešimties) parų arešto.

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką D. J. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punktu, automobilį „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš D. J. į valstybės pajamas:

- automobilio „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo;

- 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti D. J., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi BVK 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama BVK 50–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Išaiškinti D. J., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Išaiškinti D. J., jog proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.