- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-179-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24801-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. B., S. Ž.
- Atsakovas
- L. O., M. Š., R. T.
- Trečiasis asmuo
- notarėms A
- Advokatai
- Žana Vašcova, Linas Mažonas, Kęstutis Jonaitis, Laura Augytė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1876-717/2019 pagal ieškovų R. B., S. Ž. ieškinį atsakovams L. O., M. Š., M. Š., R. T., tretiesiems asmenims notarėms A. U., I. J., AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl pažeistų teisių gynimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 7 d. 10744/32231 dalies 6,4462 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno r. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 19KU-3672, kuria L. O. jai nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo mainė į sutuoktiniams M. Š. ir M. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 2,5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) pripažįstant šią mainų sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi bei taikyti restituciją; pripažinti negaliojančia 2016 m. spalio 31 d. Kauno m. 11-me notaro biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-7907, kuria L. O. pardavė 2,5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) R. T. bei taikyti restituciją; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad atsakovė L. O. yra ieškovo R. B. sesuo, S. Ž. yra jų giminaitė. Jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė bendras 6,4462 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone. Šis žemės sklypas visiems jiems priklausė lygiomis dalimis po 10744/32231 dalis bendro 6,4462 ha žemės sklypo. Atsakovė L. O. ir atsakovai M. ir M. Š. 2016 m. rugsėjo 7 d. sudarė L. O. priklausančio dalies žemės sklypo mainų sutartį į Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone. Vėliau 2016 m. spalio 31 d. išmainytąjį žemės sklypą L. O. pardavė atsakovui R. T. už palyginti nedidelę kainą, kiek yra vertas parduotasis žemės sklypas. Ieškovai vėliau sužinojo, jog atsakovė L. O. manė, kad ji M. ir M. Š. parduoda žemės sklypą, bet išaiškėjo, kad ji buvo apgauta, nes vietoje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties buvo sudaryta žemės sklypų apsikeitimo sutartis. L. O. praktiškai nematė keičiamo žemės sklypo, nežinojo, kad jis buvo faktiškai plynai iškirstas ir kad jo vertė buvo žymiai mažesnė už jos turėtą žemės sklypą. Mano, kad atsakovai Š. sugalvojo žemės sklypų apkeitimo planą tam, kad žemės pardavimo atveju būtų buvę privalu pasiūlyti žemę pirkti gretimų žemės sklypų savininkams, t. y. ieškovams. Atsakovė L. O. buvo apgauta pakartotinai, t. y. tuomet, kai ji 2016 m. spalio 31 d. iškeistąjį žemės sklypą pardavė R. T.. Žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu jis faktiškai buvo vertas. Be to, mano, jog atsakovai Š. buvo susitarę su R. T. tokiu būdu perimti atsakovės L. O. valdomą žemės sklypo dalį. Atsakovų sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes, siekiant sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, turi būti bendraturčių sutikimai. Tiek M. ir M. Š., tiek R. T. pasinaudojo tuo, kad atsakovė L. O. piktnaudžiauja alkoholiu, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nesuvokia turto vertės, pasiūlė sudaryti jai nepalankius sandorius. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 7 d. vežama į notarės biurą buvo neblaivi, jai taip pat buvo nupirkta stipraus alkoholinio alaus, todėl atsakovė L. O. sandorio metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Atsakovei L. O. priklausiusi žemės sklypo dalis buvo verta 42 976 Eur, o Š. jį iš L. O. įsigijo už 5 500 Eur. Apie šiuos sandorius ieškovai sužinojo tik tada, kai 2017 metų vasario mėnesį iš notarės I. J. gavo raginimą atvykti į jos notarinę kontorą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų R. B. ir S. Ž. po 387,20 Eur atsakovams M. Š. ir M. Š., priteisė iš ieškovų R. B. ir S. Ž. po 907,00 Eur atsakovui R. T., priteisė iš ieškovų R. B. ir S. Ž. po 50,00 Eur trečiajam asmeniui AIG Europe Limited, priteisė iš ieškovų R. B. ir S. Ž. po 54,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismo posėdyje atsakovė L. O. pripažino, kad M. Š. jos paprašė perleisti jam dalį jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Ji sutiko. Nors teismo posėdyje ji aiškino maniusi, kad ji žemės sklypą M. Š. parduoda, tačiau 2016 m. rugsėjo 7 d. mainų sutartyje aiškiai yra nurodoma, kad žemės sklypas yra ne parduodamas, o mainomas į M. Š. ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Šia sutartimi jie netgi savarankiškai nustatė, kad abiejų žemės sklypų vertė yra tapati, t. y. po 5 500 Eur. Teismas nustatė, kad notarė, tvirtinusi mainų sandorį, paskaitė pačią sutartį ir paaiškino jos esmę. Šalys sutartį suprato ir ją pasirašė. L. O. teismo posėdyje paaiškino, kad ji pinigus už perleidžiamus žemės sklypus gavo tik vieną kartą, todėl turėjo suprasti, kad perleisdama žemės sklypą M. Š. ji jo neparduoda, o perleidžia kitokiu būdu – maino. Teismas atmetė atsakovės L. O. aiškinimas, kad ji mainų sandorio pasirašymo metu buvo neblaivi ir dėl to nesuprato pasirašomo sandorio esmės, nes nustatė, kad L. O. sutarties pasirašymo dieną buvo blaivi, ji notarei patvirtino, kad supranta sutarties esmę, su sutartimi sutiko, ją pasirašė.
5. Iki pareiškiant ieškinį teisme L. O. šios sutarties neginčijo, savarankišku ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais neprisidėjo nagrinėjamoje byloje. L. O. pripažino, kad ji bijojo brolio, nuo jo slėpė, kad sudarė mainų, o vėliau ir pirkimo–pardavimo sandorius. L. O. nenurodė, kad M. Š. būtų ją vertęs ar kitokiu neleistinu būdu siekęs sudaryti žemės sklypų mainų sutartį. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. tarp L. O. ir M. bei M. Š. sudaryta žemės sklypų mainų sutartis yra teisėta, o ieškovai neįrodė priešingai, todėl nėra pagrindo tenkinti jų ieškinio reikalavimo dalį dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
6. Teismas sprendė, jog byloje nustačius, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypų mainų sutartis yra teisėta ir išmainytąjį žemės sklypą įregistravus L. O. vardu ji teisėtai jį pardavė 2016 m. spalio 31 d. R. T.. Nors ieškovai taip pat teigė, kad šis sandoris yra apsimestinis, nes atsakovai M. Š. ir R. T. susitarę taip siekė išvengti perimant L. O. žemės sklypą būtinybės šį žemės sklypą įsigyti kitiems bendraturčiams, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad M. Š. ir R. T. yra pažįstami ar siejami kokių nors kitokių ryšių. Taip pat ieškovai neįrodė, kad šie atsakovai buvo susitarę bendrai veikti ir sudaryti du atskirus, t. y. mainų ir po to pirkimo–pardavimo sandorius tam, kad eliminuotų ieškovus pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą.
7. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad L. O. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su R. T. sudarė dėl to, kad nuolat buvo girdoma alkoholiniais gėrimais. Ieškovų iniciatyva teismo posėdyje apklausta liudytoja S. R. parodė, kad L. O. paprašyta ji ją vežė pas notarę sutarties pasirašymui. L. O. buvo blaivi. Nei jos automobilyje, nei kur nors kitur alkoholio nevartojo. Pasirašius sutartį ji gavo pinigus, kuriuos perskaičiavo, pas ją paprašė pinigus palaikyti, ką ji padarė, o vėliau juos atidavė. L. O. atžvilgiu jai matant jokio neigiamo poveikio ar prievartos dėl sutarties pasirašymo nebuvo. L. O. sutartį sudarė savo laisva valia.
8. Ieškovams neįrodžius, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris ar sandoris sudarytas spaudimo L. O. įtakoje, teismas atmetė reikalavimą dėl 2016 m. spalio 31 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas R. B., atstovaujamas advokato Lino Mažono, apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai nurodė, jog žemės sklypų vertės skirtumas sudaro tik 2 200 Eur, t. y. jis nelaikytinas neadekvačiai neatitinkančiu mainomų objektų vertės. Teismo posėdžio metu atsakovas M. Š. patvirtino, kad buvo atliktas mainomo žemės sklypo plynas kirtimas. Tačiau jo pateiktoje UAB „Turtas ir vertė turto vertinimo ataskaitoje“ nurodytas 2,5100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vertinimo metu aprašytas kaip neiškirstas ir įvertintas kaip nekirstas miškas. Teismo ekspertė nurodė tokio sklypo vertę tik 3 300 Eur. Šių įrodymų teismas nevertino ir sprendime nepasisakė.
9.2. Atsakovai M. Š. ir R. T. sako netiesą, jog nebuvo pažįstami. Akivaizdu, kad tai nebuvo jokia mainų sutartis, tai buvo pirkimo–pardavimo sandoris ir buvo sumokėti pinigai, kuriuos kaip teigia M. Š. atėmė L. O. brolis. Jeigu M. Š. ir R. T. buvo nepažįstami, tai iš kur M. Š. žinojo apie sandorį, kurį sudarė L. O. su R. T. ir už tai L. O. gavo pinigus. 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje atsakovas R. T. paaiškina, kad iki sandorio L. O. nematė ir nepažinojo, su ja susitikęs nebuvo, pakalbėjęs telefonu su L. O. jis užsakė pas notarą pažymas sandoriui. Nurodė, kad L. O. savo asmens kodą nurodė telefonu, kaip gavo sklypo kitus duomenis paaiškinti sekėsi sunkiai, nors po to sugalvojo, kad šie sklypo kadastriniai ir unikalūs duomenys buvo skelbime. R. T., net nematęs žmogaus, nežinodamas jo duomenų, nematęs žemės sklypo nuosavybės dokumentų, nesumokėjęs avansinės įmokos, užsako dokumentus sandoriui ir po to jį įvykdo.
9.3. 2018 m. gegužės 10 d. Respublikinis priklausomybės ligų centras, Kauno filialas išdavė pažymą Nr. V2-1423, patvirtinančią, kad L. O. turi priklausomybę alkoholiui ir jai paskirtas gydymas. Šis alkoholizmas yra nekontroliuojamas ir daugiametis. L. O., būdama alkoholike, nesuvokė ir neįvertino sandorių, jų kainų atitikimų ir išvis kokie tai buvo sandoriai, kaip kad būtų juos supratęs ir įvertinęs sveikas žmogus. Be to, teismo posėdyje atsakovė L. O. pripažino, kad M. Š. jos paprašė perleisti jam dalį jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Ji sutiko. Ji aiškino maniusi, kad žemės sklypą M. Š. parduoda, nesuprato, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. mainų sutartyje yra nurodoma, jog žemės sklypas yra ne parduodamas, o mainomas į M. Š. ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas vertino tik liudytojos S. R. paliudijimą, kad atsakovė L. O. sandorio momentu buvo blaivi. Tačiau byloje pateikta pažymą Nr. V2-1423 patvirtina, kad L. O. turi priklausomybę alkoholiui ir jai paskirtas gydymas. Šis alkoholizmas yra nekontroliuojamas ir daugiametis, todėl sandorio sudarymo metu L. O. negalėjo būti blaivi, kadangi ji nuolatinai, kasdien vartoja alkoholį ir apgirtimo būsena jos yra pastovi.
9.4. Atsakovai teismui pateikė atsiliepimus į ieškinį, kurie yra nesudėtingi ir nereikalaujantys specialiųjų žinių, todėl atsakovams priteistos sumos neatitinka protingumo kriterijų ir yra akivaizdžiai užaukštintos, kaip pavyzdys Š. išlaidos nurodomos 774,40 Eur, trečiojo asmens išlaidos 918,75 Eur, o T. - 1815 Eur advokato išlaidų toje pačioje byloje. Priteistos sumos neatitinka ir rekomenduojamų advokato įkainių.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovo R. B. apeliacinį skundą ieškovė S. Ž. palaiko apeliacinį skundą, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti pilnai.
11. Atsiliepime į ieškovo R. B. apeliacinį skundą atsakovas R. T., atstovaujamas advokato Kęstučio Jonaičio, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
11.1. Byloje nėra paneigta atsakovų M. Š. ir R. T. nurodyta aplinkybė, kad iki šios civilinės bylos iniciavimo atsakovai tarpusavyje nebuvo pažįstami. Ta aplinkybė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje R. T. advokatas Kęstutis Jonaitis nurodė, kad M. Š. ir R. T. žemės sklypai ribojasi, negali niekaip sąlygoti išvados, kad šie asmenys buvo pažįstami iki šio teisminio proceso. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas advokatui leidžia rinkti bylai svarbius įrodymus, tad advokato surinkti duomenys dėl vienų faktų egzistavimo (sklypų gretimybės) niekaip nesąlygoja išvados, kad besiribojančių sklypų savininkai kiekvienu atveju yra pažįstami ir savo veiksmus dėl jiems priklausančio turto disponavimo visada vienas su kitu derina.
11.2. Tiek iš pradinio, tiek iš patikslinto ieškinio turinio nėra neaišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo siekiama panaikinti 2016 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi patikslintame ieškinyje kaip galimai apsimestinę ieškovai įvardino tik pradinę 2016 m. rugsėjo 7 d. mainų sutartį tarp M. ir M. Š. ir L. O., tuo tarpu dėl 2016 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties tarp L. O. ir R. T. negaliojimo ieškovai nėra nurodę nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Net jei pradinė mainų sutartis ir būtų pripažinta apsimestine, pagal vėlesnę 2016 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas R. T. yra sąžiningas sklypo 2 įgijėjas, todėl išreikalauti iš atsakovo (sąžiningo įgijėjo) pirkimo–pardavimo sutartimi atlygintinai įsigytą nekilnojamąjį turtą nėra teisinio pagrindo.
11.3. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė L. O. pirmą kartą apsilankė pas medicinos specialistus dėl savo galimos priklausomybės alkoholiui tik ieškovams iniciavus šią civilinę bylą, t. y. 2018 metų pavasarį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. mainų sutarties ir 2016 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. daugiau kaip 1,5 metų iki pirmo savo apsilankymo pas medicinos specialistus, L. O. būtų kreipusi į gydytojus ir jai būtų paskirtas koks tai gydymas nuo alkoholio. Todėl vien ta aplinkybė, jog sandorį sudarė asmuo, vartojantis alkoholinius gėrimus ar piktnaudžiaujantis tokios rūšies gėrimais, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog asmuo dėl paminėtų faktorių įtakos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-753/2014 ir kt.). Byloje nesurinkta įrodymų, kad bent vieno ginčijamo sandorio metu L. O. buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir būtent dėl to ji sandorių metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
11.4. Pati L. O. niekada neginčijo 2016 m. rugsėjo 7 d. mainų sutarties ir 2016 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties dėl apgaulės, suklydimo ar kitais pagrindais. Tokio reikalavimo L. O. nereiškė ir šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, įskaitant ir įrodymus apie atsakovės L. O. sveikatos būklę, ir pagrįstai sprendė, kad L. O. sveikatos būklė ginčo sandorių sudarymo metu negalėjo lemti jos valios raiškos sutrikimų, kurie būtų pagrindu pripažinti sandorius negaliojančiais.
11.5. Atsakovo R. T. advokatas ne tik rengė atsiliepimą į ieškinį, bet ir betarpiškai atstovavo atsakovą visuose teismo posėdžiuose, tad atsakovo patirtos 1500 Eur (+ PVM) išlaidos teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytų nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.
12. Atsiliepime į ieškovo R. B. apeliacinį skundą atsakovai M. Š. ir M. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
12.1. Jokiais byloje esančiais įrodymais ieškovai nepagrindė aplinkybės, jog atsakovai, sudarydami mainų sutartį su atsakove L. O., buvo nesąžiningi. Ginčo dėl mainų sutarties dalyko – žemės sklypų vertės nėra. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Byloje esančiais įrodymais aiškiai nustatyta, kad mainų sutartis tarp atsakovų ir atsakovės L. O. buvo sudaryta laisva valia, šalims aiškiai suprantant mainų sutarties esmę ir turinį, mainų sutartis patvirtinta notaro.
12.2. Aplinkybė, jog atsakovė L. O. po mainų sutarties sudarymo galimai gydėsi nuo alkoholizmo, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog mainų sutarties sudarymo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio bei nesuprato pačios sudaromos mainų sutarties esmės, turinio ir kitų sąlygų, turinčių įtakos mainų sutarties sudarymui. Mainų sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri įsitikino sutarties šalių valia, veiksnumu, išaiškino atliekamų notarinių veiksmų esmę, teisines pasekmes ir pan. Notarė byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog turėdama įtarimą, jog atsakovė L. O. mainų sutarties sudarymo metu yra neblaivi, tokio sandorio apskritai nebūtų tvirtinusi. Aplinkybę, jog atsakovė L. O. mainų sandorio sudarymo metu buvo blaivi ir suprato savo veiksmus, patvirtino ir liudytoja S. R., dalyvavusi notarinių veiksmų atlikimo metu.
12.3. Jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindžiama aplinkybė, jog atsakovas M. Š. ir atsakovas R. T. iki šios bylos pradžios pažinojo vienas kitą.
12.4. Nėra pagrindų mainų sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.87 straipsnyje numatytu pagrindu, kadangi apeliantas, ginčydamas mainų sutartį kaip apsimestinį sandorį, iškraipydamas byloje esančius faktus, remiasi tik subjektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu, objektyviai nevertindamas byloje esančių įrodymų visumos.
12.5. Atsakovų patirtos 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio aktualios redakcijos nuostatų.
13. Atsiliepime į ieškovo R. B. apeliacinį skundą notarė A. U., atstovaujama advokatės Žanos Vašcovos, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
13.1. Apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie mainytą L. O. priklausiusio žemės sklypo vertę, kurie galėtų pagrįsti, kad L. O. priklausęs turtas buvo didesnės vertės nei priklausęs M. Š.. Be to, mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų. Notarinio veiksmo atlikimui - mainų sandorio patvirtinimui, nėra reikalavimo pateikti turto vertinimo ataskaitą. Trečiasis asmuo notarė A. U. patvirtino sutartį pagal sandorio šalių išreikštą valią, todėl šis notarės patvirtintas sandoris laikytinas teisėtu ir galiojančiu, o apelianto nurodytos teismo nevertintos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti skundo reikalavimų.
13.2. Aplinkybė, kad L. O. po mainų sandorio sudarymo galimai gydėsi nuo alkoholizmo, nesudarė teismui daryti išvados, jog mainų sutarties sudarymo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio bei nesuprato pačio sandorio esmės, turinio ir kitų sąlygų.
14. Atsiliepime į ieškovo R. B. apeliacinį skundą trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch), atstovaujamas advokatės Lauros Augytės-Kamarauskienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas narinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, o ieškovo (apelianto) keliamos abejonės dėl vienos ar kitos teismo padarytos išvados teisingumo nekeičia priimto sprendimo esmės. Nors dėl dalyvavimo šioje civilinėje byloje trečiasis asmuo patyrė 918,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo (apelianto) draudikui priteisė tik 50,00 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kuri negali būti pripažinta kaip nepagrįstai didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
17. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. tarp L. O. bei M. Š. ir M. Š. buvo sudaryta 10744/32231 dalies 6,4462 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno r. mainų sutartis, notarinio registro Nr. 19KU-3672, kuria L. O. jai nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo mainė į sutuoktiniams M. Š. ir M. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 2,5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 13-20). 2016 m. spalio 31 d. tarp L. O. ir R. T. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. IJ-7907, kuria L. O. pardavė 2,5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) R. T. (t. 1, b.l. 21-26). M. Š. ir M. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r., jie savo gyvenamąją vietą deklaravę adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. (t. 1, b.l. 92-94). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo 2018 m. gegužės 10 d. pažymoje nurodyta, kad L. O. nustatyta priklausomybė alkoholiui, paskirtas medikamentinis gydymas bei konsultacijos pas psichologę, soc. darbuotoją, AA grupių lankymas, suteikta informacija apie ilgalaikes reabilitacijos bendruomenes priklausomiems asmenims (t. 2, b.l. 5). UAB „Turtas ir vertė“ 2018 m. vasario 21 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) apyl. sen., (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje pateikta išvada, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatant pajamų metodu 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo 8230 Eur (t. 2, b.l. 13-46). UAB „Turtas ir vertė“ 2018 m. vasario 22 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., vertinimo ataskaitoje pateikta išvada, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatant pajamų metodu 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo 8140 Eur (t. 2, b.l. 47-76). Nekilnojamojo turto ekspertizės akte pateikta išvada, kad 10744/32231 dalies 6,4462 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav. rinkos vertė nustatyta 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo 12500 Eur; 2,5100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta 2016 m. rugsėjo 7 d. (retrospektyvinis vertinimas), darant specialiąją prielaidą, jog jame plynas 2,00 ha ploto miško kirtimas pagal leidimą Nr. 024425 nebuvo atliktas, buvo 10300 Eur; 2,5100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta 2016 m. rugsėjo 7 d. (retrospektyvinis vertinimas), darant specialiąją prielaidą, jog jame plynas 2,00 ha ploto miško kirtimas pagal leidimą Nr. 024425 buvo atliktas, buvo 3300 Eur (t. 3, priedas – segtuvas su ekspertizės aktu).
Dėl ginčo esmės
18. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.
19. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiama ne dėl sandorių šalių O. O., M. bei M. Š. ir R. T., o dėl ieškovų R. B. ir S. Ž., kaip sandoriais perleisto turto bendrasavininkių, teisių pažeidimo. Todėl vertintina visų sandorių šalių tikroji valia.
21. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; kt.).
22. Kasacinio teismo praktikoje vertinant sandorių apsimestinumą pažymėta ir tai, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014). CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju – per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
23. Atsakovė L. O. su ieškiniu sutinka. Iš jos atsiliepimo į ieškinį bei paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad L. O. tikslas buvo perleisti jai priklausančio žemės sklypo dalį ir gauti pinigus. Toks šios atsakovės tikslas atitinka nuosavybės pardavimo sampratą. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, kur nurodyta, jog M. Š. įkalbėjo ją parduoti turtą už 5500 Eur, taip pat teismo posėdžio metu, kur L. O. paaiškino, kad M. Š. prašė, kad ji parduotų tą žemę (teismo posėdžio, vykusio 2019-04-29, garso įrašas, 1h 00 min 05 s). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovė L. O. yra socialiai pažeidžiamas, teisinių žinių neturintis asmuo. Tokias išvadas leidžia daryti Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo 2018 m. gegužės 10 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad L. O. nustatyta priklausomybė alkoholiui (t. 2, b.l. 5), jos paaiškinimų teismo posėdžio metu visuma - paaiškinimų nenuoseklumas, atsakymų į kitų teismo posėdžio dalyvių ir teismo klausimus nerišlumas. Nors rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovei diagnozuota priklausomybė alkoholiui, išduotas pusantrų metų vėliau nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tačiau įvertintina ta aplinkybė, kad priklausomybė alkoholiui paprastai išsivysto per ilgą laikotarpį, todėl labiau tikėtina, kad sandorių sudarymo metu L. O. jau piktnaudžiavo alkoholiu. Akivaizdu, kad L. O. nebuvo ir tikslo turimą žemės sklypą mainyti į kitą sklypą, esantį toli nuo jos gyvenamosios vietos, miško paskirties, nes ji neturėjo tikslą miško žemės sklypą eksploatuoti ir nebūtų sugebėjusi to daryti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. O. sandorių sudarymo metu neturėjo tikslo sudaryti dviejų skirtingų sandorių, nevisiškai suprato jų esmę, o jos tikslas buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį ir gauti pinigus, kas ir buvo atlikta. Be to, įvertintina tai, kad atsakovės L. O. valia pasiekti galutinį tikslą – gauti pinigus už žemės sklypo dalį apėmė abu sandorius, todėl abu sandoriai vertintini kompleksiškai, o siekis sudaryti mainų sutartimi gauto žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorį kilo ne po mainų sandorio sudarymo, o prieš jo sudarymą. Todėl konstatuotina, kad atsakovės L. O. sudaryti sandoriai yra apsimestiniai (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
24. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog neįrodytos aplinkybės, kad L. O. sandorių sudarymo metu buvo neblaivi ar neblaivi tiek, kad tą pastebėtų sandorius tvirtinę notarai.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad viena iš sandorio šalių, ginčo turto bendrasavininkė, neturėjo valios mainyti žemės sklypo, o po to mainų sutartimi gautą žemės sklypą parduoti, o turėjo tikslą žemės sklypo dalį parduoti, ir dėl to sudarė apsimestinius sandorius, neįvykdė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju – per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda ir tuo pažeidė ieškovų teises.
26. Vertinant atsakovų M. Š. ir M. Š. bei R. T., kaip sandorių šalies sąžiningumą, atsižvelgtina į tai, kad M. Š. ir R. T. yra asmenys, besiverčiantys nekilnojamuoju turtu. Byloje nustatyta, kad M. Š. ir R. T. turimi žemės sklypai ribojasi (teismo posėdžio, vykusio 2018-09-05, garso įrašas, 28 min.), taigi, tikėtina, kad šie asmenys turėjo bendrų interesų nekilnojamojo turto srityje. Tikėtina, kad atsakovai žinojo turto pardavimo, siekiant apeiti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju – per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui schemą ir ja pasinaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia turto perleidimo schema, kai sudaromi du sandoriai (mainų ir turto pirkimo – pardavimo), sudarant įspūdį, kad antrojo sandorio šalis – turto pirkėjas, yra niekaip nesusijusi su pirmojo sandorio šalimis, apsunkina galimybes įrodyti šios sandorio šalies nesąžiningumą, todėl turi būti vertinama visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
27. Iš byloje esančių įrodymų – nekilnojamojo turto ekspertizės išvados matyti, kad žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r., rinkos kaina sandorio sudarymo dienai buvo 12500 Eur, o žemės sklypo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 10300 Eur (jei miškas neiškirstas) ir 3300 Eur (jei miškas iškirstas). Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino teismo posėdžio metu atsakovo M. Š. paaiškinimų, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r., miškas sandorio metu buvo iš dalies iškirstas. Taigi, akivaizdu, kad sandorio sudarymas buvo finansiškai naudingas M. Š. ir M. Š., ir, tikėtina, nebuvo nuostolingas R. T., nes jis pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad džiaugtųsi, jei už tokią kainą galėtų įsigyti daugiau tokių žemės sklypų.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į liudytojos S. R. paaiškinimus bei jos elgesį, susijusį su ginčo sandoriais, iki teismo proceso, ir jam prasidėjus. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji vežė atsakovę L. O. pas notarą, taigi, darytina išvada, kad jų santykiai tuo metu buvo geri, ji sutiko pagelbėti kaimynei. Tačiau iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad R. B. kartu su O. O. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuėjus pas S. R., ši elgėsi piktai, grasino L. O.. Teismo posėdžio metu liudytoja S. R. neprisiminė nei kiek kartų vežė L. O. pas notarą, nei kur buvo notaro kontora, nei kokie kiti asmenys ten buvo. Teisėjų kolegija įvertina, kad tarp ginčo sandorių ir teismo posėdžio, kuriame išklausyti liudytojos paaiškinimai, praėjo tik trys metai, todėl liudytojos paaiškinimai, kad ji neprisimena faktiškai visų aplinkybių apie jos gyvenime prieš trejus metus buvusius nekasdienius įvykius kelia abejonių.
29. CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, tai kad atsakovai M. Š. ir R. T. sandorius sudarė su socialiai pažeidžiamu asmeniu, sandoriai buvo sudaryti juos skiriant nedideliam laiko tarpui, į tai, kad jie verčiasi nekilnojamuoju turtu, į tai, kad sandoriai jiems buvo pelningi, o sandorių pasėkoje L. O. prarado didesnės vertės turtą nei gavo lėšų už šį turtą, sprendžia, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad M. Š. ir R. T. buvo nesąžiningos sandorio šalys.
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sudaryti apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 str. 1 d.), neįvykdyta CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju – per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda ir tuo pažeistos ieškovų teisės. Todėl yra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją.
32. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovas R. B. sumokėjo 165 Eur žyminį mokestį ir 1600 Eur už ekspertizės atlikimą, 800 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 266 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus ieškinį iš atsakovų ieškovui priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš M. Š. ir R. T., tačiau įvertintina ta aplinkybė, kad apsimestinių sandorių šalimi buvo ir L. O., ji buvo abiejų sandorių šalimi, todėl spręstina, kad pusė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų tenka L. O.. Kadangi iš jos bylinėjimosi išlaidų ieškovas priteisti neprašo, ši dalis bylinėjimosi išlaidų nepriteistina. Be to, kadangi viename iš sandorių šalimi buvo ir M. Š., iš jos priteistina 1/8 dalis ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu susidarė 109,88 Eur pašto išlaidų, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė 13,75 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovų valstybei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia 2016 m. spalio 31 d. Kauno m. 11-me notaro biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-7907, kuria L. O. pardavė 2,5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) R. T..
Taikyti restituciją – įpareigoti L. O. grąžinti R. T. 5500 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų), o R. T. įpareigoti grąžinti ieškovei 2,5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 7 d. 10744/32231 dalies 6,4462 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno r. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 19KU-3672, kuria L. O. jai nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo mainė į sutuoktiniams M. Š. ir M. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 2,5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją – įpareigoti L. O. grąžinti M. Š. ir M. Š. 2,5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) o M. Š. ir M. Š. įpareigoti grąžinti L. O. 10744/32231 dalis 6,4462 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno r.
Ieškovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), po 416,38 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš R. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 832,75 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Trečiajam asmeniui AIG Europe Limited, juridinio asmens kodas FI24885827, priteisti iš L. O., a.k. (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Trečiajam asmeniui AIG Europe Limited, juridinio asmens kodas FI24885827, priteisti iš M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), po 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Trečiajam asmeniui AIG Europe Limited, juridinio asmens kodas FI24885827, priteisti iš R. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 25 Eur dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš L. O., a.k. (duomenys neskelbtini), 61,82 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 82 ct) pašto išlaidas valstybei.
Priteisti iš M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), po 15,45 Eur (penkiolika eurų 45 ct) pašto išlaidas valstybei.
Priteisti iš R. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 30,91 Eur (trisdešimt eurų 91 ct) pašto išlaidas valstybei.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.