Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su pareiškėjo R. B. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-179-896/2019 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, jog atsakovų M. Š. ir M. Š. atstovas advokatas G. J. yra susijęs giminystės ryšiais su Kauno apygardos teismo teisėju A. J., kuris yra advokato G. J. tėvas, todėl kyla abejonių dėl šio teismo teisėjų nešališkumo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Įvertinus reiškiamo nušalinimo argumentus ir pareiškime išdėstytas aplinkybes galima spręsti, kad pareiškėjas R. B. prašymą nušalinti visus apygardos teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam teismui, iš esmės grindžia CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais. Tačiau pareiškėjo nurodoma situacija nepatenka į CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytą reguliavimą, kadangi jis taikytinas tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), tačiau šalies atstovas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar vertinami santykiai (giminystės) yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad parodo teismo šališkumą (EŽTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef v. Malta, peticijos Nr. 17056/06, 97 punktas). EŽTT yra atkreipęs dėmesį, kad ne visais atvejais teisėjų ir byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) kraujo ryšiai (angl. blood ties) savaime lemia nacionalinių teismų teisėjų šališkumą ir negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime (EŽTT 2017 m. birželio 27 d. sprendimo byloje Ramljak v. Kroatija, peticijos Nr. 5856/13, 29 punktas). Todėl, vien kraujo ryšys, nesant kitų teisėjų šališkumą pagrindžiančių duomenų, savaime nesuponuoja visų atitinkamo teismo teisėjų šališkumo ir negalėjimo nagrinėti bylą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens (jo atstovo) artumo laipsnis.

Nagrinėjamu atveju nesant kitų argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, sprendžiama, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-179-896/2020 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. B. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-179-896/2020 nagrinėjimo netenkinti.