Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. M., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad gimus dukrai 1,5 metų laiko šalių santykiai buvo geri, sutuoktiniai gyveno nuomojamame bute, kartu augino dukrą. Teigia, jog 2017 metais atsakovui tapo žinoma, kad sutuoktinė yra jam neištikima. Atsakovas tai sužinojęs, ieškovei pasakė, jog ji turi išsikraustyti iš buto. Pažymi, jog šalys nuo 2017 metų pradėjo gyventi atskirai, o dukra, kuriai tuo metu buvo 1,5 metų amžiaus, liko gyventi su tėvu. Nurodo, kad dukra su tėvu gyveno iki 2021 m. maždaug birželio mėnesio pradžios. Atsakovas per tą laikotarpį nesikreipė dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo iš I. M. Teigia, kad aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2021 m. birželio mėnesio gyvenimo su tėvu atsakovas įrodinės liudytojų paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė tik retkarčiais keletą valandų per dieną pabūdavo su dukra.

6.2. Nurodė, kad 2021 metų gegužės mėnesį šalys buvo nusprendusios nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Ieškovė, kaip ji pati nurodė atsakovui, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinė tarnybą dėl teisinės pagalbos. 2021 m. gegužės 12 d. šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo sąlygų, vaiko išlaikymo dydžio, vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, dėl vaiko išlaikymo kas mėnesį teikimo – 150 Eur sumos. Prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pateikta teismui, tačiau teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6249-965/2021 šalys buvo įpareigotos pašalinti trūkumus. Teigia, jog visus dokumentus tvarkė ieškovė, o atsakovas neturi kompetencijos ir teisinių žinių, todėl nuo 2021 m. birželio 2 d. procesas dėl santuokos nutraukimo sustojo.

8.1. Nurodė, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, sveikas, turintis profesiją, todėl neabejotinai gali susirasti pakankamai apmokamą darbą, atitinkantį jo sugebėjimus ir kvalifikaciją, kad galėtų užtikrinti savo nepilnamečių vaikų poreikius. Atkreipė dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

8.2. Teigia, jog, ieškovės žiniomis, atsakovas dirba nelegaliai – užsiima valymo įrenginių „Traidenis“ įrengimu ir priežiūra. Pažymi, jog nepaisant to, kad oficialiai yra bedarbis, atsakovas nurodo galįs mokėti 150 Eur/mėn. išlaikymą, o iki atskirojo skundo išnagrinėjimo ir 225 Eur/mėn. išlaikymą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas turi lėšų mokėti už teisinę pagalbą šioje byloje, todėl darė išvadą, kad šis atsakovo elgesys rodo, jog jis turi pakankamas pajamas ir galimybes tinkamai vykdyti tėvo pareigas, tačiau jų vykdymo siekia išvengti.

8.3. Pažymėjo, kad atsakovas neteisingai nurodo, esą jis visada moka už dukters ugdymo įstaigą. Teigia, kad už ugdymo įstaigą mokėdavo abi šalys – kartais ieškovė, kartais atsakovas. Tuo tarpu atsakovo nurodoma dukters gyvybės draudimo ir kaupimo sutartis, kurios įmokas atsakovas nurodo apmokantis, neturi nieko bendro su dukters poreikių tenkinimu. Mano, kad mergaitei daug daugiau naudos atneštų, jeigu tie pinigai būtų panaudoti jos poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC032798, 2021 m. gegužės 12 d. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2021 m. gegužės 12 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį, 2021 m. rugsėjo 19 d. informaciją iš užimtumo tarnybos bei 2021 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas atsakovui nepranešus, konstatuoja, kad atsakovas neturėjo galimybės įrodymų pateikti anksčiau, todėl laikytina, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, taip pat įvertinus tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, darytina išvada, kad atsakovo į bylą naujai pateiktų įrodymai prie bylos pridėtini.

13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. apmokėjimo už dukros darželį kvitus, apmokėjimo pagal gyvybės draudimo sutartį kvitus bei susirašinėjimo su apeliantu išrašą. Nors ieškovė nenurodė aplinkybių, kodėl naujai į bylą pateikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertinus tai, kad minėti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pridėti minėtus įrodymus prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas CK 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose CK 3.65 straipsniu, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

16. Atskiruoju skundu apeliantas neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo, tačiau nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria iš Apelianto buvo priteista 225 Eur suma jo nepilnametei dukrai išlaikyti. Teigia, jog šiuo metu jis neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymo, kadangi neturi darbo ir yra registruotas užimtumo tarnyboje, be to, moka už darželį bei dukters gyvybės draudimo įmokas, todėl mano, kad vaiko išlaikymui galėtų skirti 150 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma Apeliantas nepateikė teismui įrodymų apie pastaruoju metu gaunamas pajamas (pašalpas, nedarbo išmokas, dotacijas ir pan.), turimas santaupas, lėšas, esančias banko sąskaitose. Vien ta aplinkybė, jog Apeliantas šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, savaime nepagrindžia itin blogos jo turtinės padėties. Be to, sutiktina ir su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad Apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, turintis profesiją, todėl neabejotinai gali susirasti pakankamai apmokamą darbą, atitinkantį jo sugebėjimus ir kvalifikaciją, kad galėtų užtikrinti savo nepilnamečio vaiko poreikius.

17. Akcentuotina ir tai, jog iš į bylą kartu su ieškiniu pateiktos poreikių lentelės (Ieškinio priedas Nr. 3) matyti, kad vaiko poreikiai sudaro apytiksliai 450 Eur sumą. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl priteistinos laikino išlaikymo dydžio sumos yra būtina įsitikinti, kad nustatyta laikina išlaikymo suma bent jau patenkins minimalius vaiko poreikius, todėl apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs poreikių lentelėje nurodytas sumas, taip pat šalių nepilnametės dukters amžių, laiko, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteistino laikino išlaikymo dydį (225 Eur/mėn.).

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog pagrindą sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį lemia ir tai, kad Apeliantas pats teikia dukrai išlaikymą paslaugomis (moka už darželį, kaupiamąjį draudimą). Iš į bylą pateiktų ieškovės apmokėjimo už dukros darželį kvitų, apmokėjimo pagal gyvybės draudimo sutartį kvitų matyti, jog ieškovė sumoka dalį išlaidų už darželį bei kaupiamojo gyvybės draudimo įmokas, todėl laikytina, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti laikino išlaikymo dydį. Atsakovo teikiamas išlaikymas, t. y. mokėjimas už kaupiamojo draudimo paslaugą, yra ilgalaikio pobūdžio ir skirtas ilgalaikiams į ateitį akcentuotiems poreikiams tenkinti. Darytina išvada, jog mokėjimas už kaupiamojo draudimo sutartį niekaip neužtikrina vaiko kasdienių trumpalaikių poreikių patenkinimo.

19. Akcentuotina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, nuspręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas tarp šalių spręstinas pirmosios instancijos teisme, bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktų, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti pakeistą.