- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- B2-1507-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00704-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metveltas“ bankroto administratoriaus D. J. prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metveltas“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo R. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
BUAB „Metveltas“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB „Metveltas“ bankrotą tyčiniu.
Nurodė, kad UAB „Metveltas“ vadovas R. M. visą UAB „Metveltas“ veiklą perkėlė į kitą bendrovę – UAB „Litimeksa“. Pažymėjo, kad bankrutavusi UAB „Metveltas“ užsiėmė augalų apsaugos priemonių, mikroelementų, trąšų, glifosatų ir beicų prekyba. Tuo tarpu UAB „Litimeksa“ užsiima panašia veikla – trąšų, mikrobiologinių preparatų, preparatų naudojamų augalų apdorojimui, sėklų apdorojimui skirtų preparatų prekyba. UAB „Metveltas“ ir UAB „Litimeksa“ reklamavo savo veiklą socialinių tinklų platformoje „Facebook”. Todėl galima spręsti, jog buvęs vadovas R. M., būdamas UAB „Metveltas“ vadovu, įsteigė naują įmonę UAB „Litimeksa“ į kurią perkėlė vykdomą veiklą, taip išvengdamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo, ir UAB „Metveltas“ palikdamas skolose. Administratorius pažymi, kad bankroto bylą UAB „Metveltas“ iniciavo buvusi darbuotoja ir kreditorė L. B., kuriai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Susisiekus su buvusia darbuotoja, ji nurodė, kad buvo apgauta. 2016 metų pabaigoje, UAB „Metveltas“ vadovas R. M., kilus finansiniams sunkumams, buvusiai darbuotojai nurodė, kad ją įdarbins į kitą įmonę, UAB „Litimeksa“, tačiau savo pažadų netesėjo. Administratoriaus manymu, tokie R. M. veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius ir lėmė įmonės bankrotą. UAB „Metveltas“ kreditoriams buvo padaryta 10 622,88 eurų žala.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu nesutinka su prašymu pripažinti UAB „Metveltas“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad nebuvo ir nėra UAB „Litimeksa“ akcininku, o bendrovėje dirba tik direktoriumi. UAB „Litimeksa“ iš UAB „Metveltas“ neperėmė nei sutarčių, nei reikalavimo teisių, nei darbuotojų, nei turto. UAB „Metveltas“ veikla pasibaigė dėl verslo nesėkmės, įmonėje nebuvo jokių nenaudingų sandorių, nepagrįstai apsunkinusių įmonės veiklą, paslėptų ar sugadintų duomenų. Bankroto administratorius tokių duomenų ir neteikia.
Prašymas pripažinti UAB „Metveltas“ bankrotą tyčiniu netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Metveltas“ įsteigta 2014 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2014 m. lapkričio 26 iki 2016 m. balandžio 25 d. ir nuo 2017 m. birželio 27 d. akcininku, nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. direktoriumi buvo R. M. (VĮ Registrų centro duomenys, b. l. 24-25). Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Metveltas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas D. J., nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 18 d.
Pažymėtina, kad bankroto bylos UAB „Metveltas“ iškėlimo metu (2017 m. rugsėjo 18 d.) galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d.), tyčinio bankroto sąvoka apibrėžiama kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant pareiškėjo prašyme nurodyto suinteresuoto asmens – buvusio UAB „Metveltas“ vadovo R. M. veiksmus, pareiškėjo vertinimu, tyčia privedant įmonę prie bankroto, perkeliant visą veiklą į naujai įsteigtą kitą juridinį asmenį, teismas vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis bankroto bylos UAB „Metveltas“ iškėlimo metu.
Nurodytos redakcijos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas šioje dalyje numatytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
Bankroto administratorius UAB „Metveltas“ bankrotą pripažinti tyčiniu prašo remdamasis vieninteliu požymiu, t. y. remdamasis prezumpcija, kad buvęs UAB „Metveltas“ vadovas visą bendrovės veiklą perkėlė į kitą naujai įsteigtą įmonę – UAB „Litimeksa“ (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad esminis IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog veikla perkeliama kitiems subjektams, kurie dėl egzistuojančio ūkio subjektų ar jų valdymo organų sąsajumo (pvz., kuomet veikla perkeliama į nuo skolininko - juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kuomet veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) ir tokiu būdu visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla – kitai (susijusiai) įmonei.
Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, įrodinėdamas, kad atsakovės bankrotas tyčinis, nurodė, kad R. M., būdamas UAB „Metveltas“ akcininku ir vadovu, 2016 m. rugpjūčio 24 d. tapo kitos ta pačia veikla užsiimančios įmonės UAB „Litimeksa“ akcininku ir vadovu, kas, bankroto administratoriaus vertinimu, patvirtina aplinkybes, jog R. M. įsteigė kitą įmonę, į kurią perkėlė UAB „Metveltas“ vykdytą veiklą, taip išvengdamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo. Šias aplinkybes, bankroto administratoriaus teigimu, papildomai paliudija buvusios darbuotojos L. B. paaiškinimai, kad suprastėjus UAB „Metveltas“ finansinei būklei, jai buvo siūloma dirbti kitoje įmonėje.
Tačiau pagal byloje surinktus duomenis, administratoriaus nurodyta UAB „Litimeksa“ yra įsteigta iki R. M. tampant jos vadovu (t. y. 2016 m. rugpjūčio 17 d., iki tol vadovu buvo Ž. B., VĮ Registrų centro duomenys b. l. 12-13) ir jos akcininku R. M. niekada nebuvo (akcininkai nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. yra V. T., L. M. ir M. I. (duomenys apie UAB „Litimeksa“ akcininkus b. l. 38). UAB „Metveltas“ vertėsi trąšų, glifosatų, beicų bei kitų augalų apsaugos priemonių prekyba (b. l. 10). UAB „Litimeksa“ verčiasi trąšų, mikrobiologinių ir rodenticidinių produktų, žemės ūkio technikos prekyba. Taigi, ta aplinkybė, kad R. M. buvo dviejų įmonių direktoriumi, ir šios įmonės vertėsi panašia veikla, nepakanka padaryti išvadą apie veiklos perkėlimą į kitą įmonę. Pastebėtina, kad bankroto administratorius neįrodinėja kitų verslo perkėlimo aplinkybių, t. y. kad kažkokios nebaigtos vykdyti sutartys ir (arba) reikalavimo teisės buvo perkeltos į kitą įmonę, arba, jog į kitą įmonę perėjo dirbti UAB „Metveltas“ darbuotojai. Verslo perkėlimo negali pagrįsti administratoriaus nurodoma aplinkybė, kad suprastėjus UAB „Metveltas“ finansinei būklei, 2016 metų pabaigoje, UAB „Metveltas“ vadovas R. M. buvusiai darbuotojai nurodė, kad ją įdarbins į UAB „Litimeksa“, tačiau savo pažadų netesėjo.
Bankroto administratorius nenurodė, kad buvęs įmonės direktorius jam neperdavė įmonės turto ir dokumentų, todėl visus verslo perkėlimo požymius sudarančias aplinkybes jis turėjo pareigą nurodyti savo prašyme dėl UAB „Metveltas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tuomet suinteresuotas asmuo šias aplinkybes būtų turėjęs paneigti. Tačiau bankroto administratorius savo prašyme nenurodė jokių kitų aplinkybių dėl verslo perkėlimo bei nenurodė kitų tyčinį bankrotą pagrindžiančių požymių. Todėl nenustačius, jog R. M. sąmoningais veiksmais perkėlė UAB „Metveltas“ vykdytą veiklą į kitą įmonę, t. y. sąmoningai blogo įmonės valdymo; priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis), nėra pagrindo nustaytą ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies punkto sąlygų visetą ir pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies požymius.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas analogišką klausimą, išaiškino, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Net ir nepripažinus tyčinio bankroto, administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt. Net ir nepripažinus bankroto tyčiniu, administratoriui nedraudžiama patikrinti ir ginčyti, jei yra pagrindas bei nepraleistas įstatymuose nustatytas terminas, bendrovės sandorius už daugiau nei 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo gali reikalauti ir bendrovės kreditoriai (ĮBĮ 21-23 straipsniai), nepriklausomai nuo fakto, pripažintas įmonės bankrotas tyčiniu, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-211-553/2019). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, kuriam perduoti įmonės dokumentai, prašyme nenurodė, kad ginčys įmonės sandorius net už tris metus iki bankroto bylos iškėlimo, nenurodė nei vieno sandorio, kuris galimai pažeidė įmonės ir kreditorių interesus. Kas leidžia spręsti apie tai, jog kreipdamasis su prašymu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto administratorius neanalizavo įmonės veiklos ir nenurodė konkrečių įmonės valdymo organų veiksmų, kurių veikloje yra tyčinio bankroto požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 335 straipsniais
nutaria:
bankroto administratoriaus prašymo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Metveltas“ (j. a. k. 303376053) bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.