Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16592-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.1.8.11.; 2.4.6.1.

2022 m. lapkričio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. K. paskirta bausmė – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. K. skirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. K., įsibrovęs į patalpą (požeminį garažą), pagrobė svetimą turtą, t. y. laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 23 d. apie 20.00 val. iki 2021 m. gegužės 24 d. apie 8.50 val., požeminių garažų masyve (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu, įsibrovė į patalpą, t. y. rakinamą garažą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam V. P., ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausančius daiktus: motociklą „YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), raktų ryšulį su motociklo užvedimo raktu, pakabuku, daiktadėžės rakteliu ir motociklo užrakto spynos raktu, bendros 2700 Eur vertės, 1 vnt. motociklininko šalmą „AV“, 100 Eur vertės, 1 vnt. motociklininko šalmą „EVS“, 100 Eur vertės, dulkių siurblį „Storch“, kurio vertė 400 Eur, įdėklą, kurio viduje buvo: elektrinis glaisto šlifuoklis „Stroch“, serijinis Nr. 15030233, kurio vertė 600 Eur, 2 vnt. aliuminių teleskopinių dažymo volų kotai, bendros 80 Eur vertės (1 vnt. vertė 40 Eur) ir 1 vnt. aliuminio teleskopinio dažymo volo kotas, kurio vertė 80 Eur, automobilinį šaldytuvą, kurio vertė 100 Eur, turistinį staliuką su 4 vnt. kėdutėmis, kurio vertė 30 Eur ir dėžę su 4 vnt. automobilio „VW Polo“ spyruoklėmis, kurių vertė 130 Eur. Tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą V. P. priklausantį 4320 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, taip pat ištaisyti bausmių bendrinimo klaidas.

2.1. Nuteistasis skunde teigia, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir prokuroro prašyta skirti bausme, kuri, T. K. teigimu, buvo nebendrinta su bausme, kuri yra atliekama šiuo metu (bausmė paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. priimta nutartimi). Nuteistasis pažymi, kad baigiant atlikti bausmę, kurios trukmė yra 1 (vieneri) metai ir 10 (dešimt) mėnesių, naujoji bausmė jam buvo paskirta iš naujo, negavus galimybės išeiti į laisvę, ir kelia klausimą, ar tokiu būdu nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija.

2.2. Nuteistojo teigimu, jo atžvilgiu byla buvo vilkinama 1 (vienerius) metus nepaisant to, kad nuo pat pradžių buvo prisipažinta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, vienos bausmės atlikimo laikui einant į pabaigą, nuteistajam buvo skirta nauja bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai, bausmės atlikimo laiką skaičiuojant iš naujo. Nuteistojo teigimu, toks nuosprendis jį drastiškai žlugdo kaip asmenybę, dėl to buvo patirta psichologinė trauma. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis prisipažino pilnai, gailisi dėl nusikaltimo padarymo, sutiko su pagreitinto proceso tvarka.

2.3. Nuteistasis prašo taikyti bausmę, kuri suteiktų teisę jam patekti į atvirąją koloniją ir joje turėtų galimybę dirbti bei integruotis į visuomenę kaip pilnavertis Lietuvos Respublikos pilietis. Tai prisidėtų ir prie mokėjimo antstoliams – būtų pasiekta didžioji išsimokėjimo jiems dalis.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka su jam paskirta bausme ir jos bendrinimu su jau atliekama bausme.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skirdamas nuteistajam T. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

7. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas T. K. skirtą bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaip nuteistasis nurodė, siekiant turtinės naudos pragyvenimui bei narkotinėms medžiagoms. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – nustatyta, kad anksčiau yra teistas 19 kartų, tame tarpe ir už turtinių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be to baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kurias patvirtina bylos medžiagoje esantys duomenys.

9. Papildomai pažymėtina, kad T. K. jau ne kartą atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, po to ir vėl nusikalto. Surinkti apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad T. K. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir nedaro dėl jų išvadų, yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad vadovaujantis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgiant į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, šie bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.

10. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Apeliantui paskirta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta iki 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių, nes byloje buvo atliktas sutrumpinta įrodymų tyrimas. Taigi T. K. skirta ženkliai mažesnės trukmės bausmė, nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. O skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad T. K. visiškai prisipažino ir sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

11. Atmestini apelianto apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu išsakyti argumentai dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, veiksmai atliekami pakankamai intensyviai, tyrimas užtruko dėl specialistų atliekamų tyrimų ir dėl to, kad buvo bandoma nustatyti nusikalstamos veikos bendrininkus. Tai, kad nusikalstamos veikos galimi bendrininkai nebuvo nustatyti, taip pat nesudaro pagrindo švelninti T. K. paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje netgi sudarytų pagrindą griežtinti jam paskirtą bausmę, nes tai įstatyme numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

12. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje Nr. 2A-7-3-489/2019 pažymėta, kad nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016). Nutartyje pažymėta ir tai, kad teismų praktikoje suformuluotos nuostatos taip pat reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).

14. T. K. paskirta bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (nuosprendžio priėmimo dienai neatlikta laisvės atėmimo bausmė buvo 2 (du) mėnesiai 3 (trys) dienos) ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmių sudėjimą taikydamas palankesnį nuteistajam bausmių sudėjimo būdą (dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą). Matoma, kad teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos bei asmens pavojingumą, prie 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios atlikti bausmės pridėjo tik 1 (vieną) mėnesį, nors neatlikta laisvės atėmimo bausmė buvo 2 (du) mėnesiai 3 (trys) dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad T. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu skirta bausmė nebuvo tinkamai subendrinta su jau atliekama laisvės atėmimo bausme.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, 2A-4-699/2016). Skundžiamas nuosprendis paskelbtas T. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę, dėl to subendrinant bausmes, paskirtas pagal du nuosprendžius, bausmės pradžia buvo teisingai skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. birželio 30 d.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu skirdamas T. K. bausmę tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, sumažinti bausmės dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17. Nuteistasis skunde prašo sumažinti paskirtą bausmę, kad ją galėtų atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija palankiai vertina apelianto pasiryžimą dirbti ir atlyginti bent dalį žalos, tačiau pažymi, kad apelianto noras laisvės atėmimo bausmę atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje nėra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo tinkamai parinktą laisvės atėmimo bausmės dydį. Dėl susidariusios teisinės padėties yra kaltas pats nuteistasis, nes nesilaikė visuomenėje egzistuojančios tvarkos, sistemingai darė nusikalstamas veikas. Nuteistasis privalo atlikti bausmę ne ten, kur jis pageidauja ir jam yra patogiau, o kur numato galiojantys teisės aktai.

18. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 27 d. pažyma Nr. APD-2022-11428 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš T. K. priteisti 191,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

20. Iš byloje pateiktų duomenų ir apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis T. K. nedirba. Vienas iš jo apeliacinio skundo prašymų buvo siejamas su aplinkybe, kad nuteistasis nori dirbti ir atlyginti padarytą žalą, todėl prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas. Nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jo priteistas žalos atlyginimas. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. K. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš T. K. valstybės naudai 191,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.