Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-04-14 · Civilinė byla Nr. e2A-222-589/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
e2A-222-589/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00547-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-222-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00547-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5356-335/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovo A. S. 2 052,73 Eur negrąžintą kreditą, 260,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 21,25 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 291,88 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 30 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 052,73 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.), 30 proc. kompensuojamas palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 052,73 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio A. S. ir UAB BnP Finance 2019 m. gegužės 18 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. REF-phs6rypc Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 30 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 052,73 Eur negrąžintą kreditą, 260,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 21,25 Eur administravimo mokestį, 265,30 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 599,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 119,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos viešo paskelbimo būdu 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį jis teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 18 d. atsakovas A. S. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2 177,17 Eur kreditas 54 mėnesių terminui. Atsakovas sudaryta sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 24 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1 – perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. gegužės 11 d. rašytiniu pranešimu, taigi apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas tinkamai.

5. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų įvykdęs prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 052,73 Eur negrąžintą kreditą, 21,25 Eur administravimo mokestį bei 260,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.) skaičiavimas nuo visos negrąžintos kredito sumos yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovui tinkamai vykdant sutartį laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. spalio 14 d., ieškovė būtų gavusi 265,30 Eur pelno palūkanas (9,79 Eur (48,97 Eur / 30 d. x 6 d.) + 48,35 Eur + 47,71 Eur + 47,05 Eur + 46,38 Eur + 45,70 Eur + 20,32 Eur (44,99 Eur / 31 d. x 14 d.), todėl ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 265,30 Eur. Ieškovės reikalavimą priteisti 30 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 052,73 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.) teismas vertino kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad jei atsakovas negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, pagal ieškovės skaičiavimą susidarytų 1 906,51 Eur negautų pajamų (2 052,73 Eur / 365 d. x 1130 d. x 30 proc.), o tai, įvertinus, jog jau priteisiama 265,30 Eur negautų pajamų suma už laikotarpį iki 2020 m. spalio 14 d., viršija kredito sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu, todėl šio reikalavimo netenkino.

7. Teismas atsižvelgė į sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas bei kasacinio teismo formuojamą praktiką ir sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų taikant 30 proc. metinę palūkanų normą, dydis viršija įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), todėl sutarties bendrųjų sąlygų sąlyga (6.1 punktas), kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio yra neproporcinga. Atsižvelgęs į tai, kad įstatyme įtvirtinta norma yra imperatyvi, ją pažeidžianti sutarties sąlyga yra niekinė ir negaliojanti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio nuostatas, teismas reikalavimą dėl 30 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 052,73 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo atmetė.

8. Atsižvelgęs į CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino.

9. Įvertinęs tai, kad ieškovei priteista 98,99 proc. jos reikalaujamos sumos, teismas atitinkama proporcija iš atsakovo ieškovei priteisė 116,43 Eur bylinėjimosi išlaidas (58,40 Eur žyminio mokesčio + 119,78 Eur už procesinių dokumentų parengimą).

10. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. sausio 14 d. nutartimi ištaisė 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių motyvuojamoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodė, kad teismas tenkino 98,99 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 58,40 Eur žyminis mokestis ir 119,78 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, t. y. iš viso 178,18 Eur. Taip pat ištaisė sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodė, kad nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai, be kita ko, 178,18 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl 291,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo A. S. 291,88 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 30 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2052,73 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.) priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo A. S. 30 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 052,73 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.); taip pat pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo A. S. 180 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

12. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas, nustatęs, kad apeliantės prašomi priteisti nuostoliai yra per dideli, turėjo teisę šiuos nuostolius mažinti, tačiau neturėjo jokios teisės apskritai šių nuostolių nepriteisti. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.

13. Apeliantė akcentuoja, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik šešias įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis po šeštosios įmokos sumokėjimo nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantės nuomone, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 30 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 052,73 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.), neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (291,88 Eur), kurią teismas nepagrįstai sumažino, kadangi ji paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu.

14. Akcentuoja ir tai, kad nagrinėjamu atveju nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

15. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius, kad apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti taip pat pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 291,88 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 30 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2 052,73 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.), taip pat sprendimo už akių dalies, kuria atitinkamai atmestų reikalavimų daliai sumažintos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 18 d. atsakovas A. S. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-phs6rypc, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 2 177,17 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 1 813,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 30 proc.) ir 234,90 Eur administravimo mokestį sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2023 m. lapkričio 18 d. Atsakovas pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 24 d. atsakovui siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei VKĮ 19 straipsniu. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovui 2020 m. gegužės 11 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.

20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimą priteisti iš atsakovo 291,88 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 30 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2 052,73 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.), be kita ko, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).

21. Iš dalies pritardamas šiems apeliacinio skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

22. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).

23. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko atsakomybės civilinės pagal vartojimo kredito sutartį, kadangi, kaip nurodė kasacinis teismas, kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

26. Nagrinėjamu atveju, apeliantė, be kita ko, prašė priteisti 291,88 Eur nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma, paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 30 proc. nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma už negrąžintą 2 052,73 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.). Iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog tokius reikalavimus apeliantė iš esmės grindė sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų metinę normą ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo metodo, tačiau jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nurodyto nuostolių negautų pajamų forma dydžio pagal pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas nepatikslino ieškovės pareigos įrodinėti, taip pat nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus paaiškinimus, skaičiavimus dėl nuostolių negautų pajamų forma dydžio, nors turėjo pareigą tinkamai nustatyti žalos dydį pagal pirmiau nurodytą tokios žalos įrodinėjimo specifiką, t. y. negautas pajamas kaip negautą grynąjį pelną, kuris apskaičiuojamas iš negautų pagal sutartį pajamų atėmus sąnaudas, kurios būtų patirtos uždirbant šias pajamas, ir atitinkamai pelno mokesčio dalį. Pažymėtina, jog sutarties specialiosiose sąlygose sulygta fiksuoto dydžio metinė palūkanų norma, nors ir gali būti laikytina vienu iš kriterijų, taikomų nustatant nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos, dydį, tačiau savaime nėra pakankama tokių nuostolių dydžiui nustatyti.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos dalyje dėl 291,88 Eur nuostolių negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 30 proc. nuostolių negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma už negrąžintą 2 052,73 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.), priteisimo ir priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl šios dalies ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų šiai bylos daliai faktinių aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės dėl šios dalies ginčo, padarė procesinės teisės normų pažeidimą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių šioje dalyje (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

28. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Vien tik apeliacinės instancijos teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

29. Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, kai pagal byloje pateiktus įrodymus bylos dalyje dėl 291,88 Eur nuostolių negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 30 proc. nuostolių negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma už negrąžintą 2 052,73 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.), priteisimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tam, kad teisingai išnagrinėti kilusį ginčą šioje dalyje, apeliacinės instancijos teisme ši bylos dalis turėtų būti nagrinėjama iš naujo, peržengiant apeliacijos ribas. Todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo ir bylą toje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą dėl grąžintos dalies, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes.

30. Kadangi priimamas sprendimas skundžiamą sprendimo už akių dalį panaikinti ir toje dalyje perduoti bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Dėl dalies reikalavimų grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą turės iš naujo išspręsti pirmosios instancijos teismas, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme taip pat nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl 291,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 2 052,73 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 18 d.), priteisimo panaikinti ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė