Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1198/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-04
Bylos Nr.: 2-1198/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Gintaras Pečiulis
Ieškovas: D. P., uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo jėgainės“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „EUROVISTA“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė Danske

Kategorijos

126.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1198/2013Procesinio sprendimo kategorija 126.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3072-115/2013 pagal ieškovų D. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo jėgainės“ pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „EUROVISTA“ IR KO iškėlimo, dalies, kurioje pasisakyta dėl UAB Danske lizingas įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei nutarties dalies, kuria bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė Danske lizingas.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. P. ir UAB „Vėjo jėgainės“ kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „EUROVISTA“ IR KO. UAB Danske lizingas, nurodęs, jog atsakovas yra UAB Danske lizingas skolininkas pagal finansinio lizingo sutartis, prašė ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ieškovė D. P. atsakovo bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Bankroto departamentas LT“, ieškovas UAB „Vėjo jėgainės“ – J. J., trečiasis asmuo UAB Danske lizingas – UAB „Admivita“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi iškėlė UAB „EUROVISTA“ IR KO bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-332-574/2012, priteisė UAB Danske lizingas naudai subsidiariai iš UAB „EUROVISTA“ IR KO, UAB „Gijardas ir Ko“ bei UAB „Gijardo mažmena“ 10 387,98 Lt skolą, todėl UAB Danske lizingas reikalavimo teisė į atsakovą yra prima facie pagrįsta, todėl jis turi teisę pasinaudoti jam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) suteikta teise siūlyti teismui paskirti konkretų bankroto administratorių. Pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas UAB Danske lizingas į bylą trečiuoju asmeniu, svarbia laikė aplinkybę, jog trečiasis asmuo neprašė atsakovui kelti bankroto bylos, todėl nustatytos bankroto bylos inicijavimo ikiteisminės tvarkos neprivalėjo laikytis. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog atsakovas yra nemokus, nevykdo ūkinės veiklos, įmonės vadovas nedisponuoja jokiu įmonės turtu ir dokumentais, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kreditorių interesus tikslinga iškelti atsakovui bankroto bylą, paskirti administratorių. Spręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovų ir trečiojo asmens siūlomos administratorių kandidatūros buvo suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos, be to, nenustatyta kliūčių, dėl kurių ieškovų ir trečiojo asmens siūlomi administratoriai negalėtų eiti atsakovo administratoriaus pareigų. Vilniaus apygardos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog ieškovės D. P. pasiūlytoje UAB „Bankroto departamentas LT“ dirba 3 fiziniai bankroto administratoriai, įmonė vykdo 51 bankroto procedūrą ir yra baigusi 27 bankroto procedūras; trečiojo asmens UAB Danske lizingas siūlomoje UAB „Admivita“ dirba 9 fiziniai bankroto administratoriai, įmonė vykdo 50 bankroto procedūrų, yra baigusi 28 bankroto procedūras; ieškovo UAB „Vėjo jėgainės“ pasiūlytas administratoriumi J. J. šiuo metu vykdo 24 bankroto procedūras, yra baigęs 43 bankroto procedūras. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog siūlomų administratorių profesinė patirtis yra panaši, tačiau UAB „Admivita“ užimtumas yra aiškiai mažesnis nei kitų siūlomų administratorių. Teismas sprendė, kad pastarasis administratorius dėl mažesnio užimtumo yra tinkamiausias iš siūlomų administratorių skaidriai, nešališkai bei operatyviai atlikti atsakovo bankroto procedūras.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutarties dalis, kuriomis UAB Danske lizingas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir atsakovo UAB „EUROVISTA“ IR KO bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“ bei klausimą išspręsti iš esmės: pašalinti trečiąjį asmenį UAB Danske lizingas iš proceso, o atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. UAB Danske lizingas įvardijo save atsakovo kreditoriumi, tačiau neįvykdė ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų. Trečiasis asmuo nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, tokiu būdu nesuteikiant galimybės atsakovui spręsti ginčą neteismine tvarka ir pasiruošti atsikirtimams.

2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie trečiojo asmens reikalavimo teisę, vadovavosi vien tik trečiojo asmens teiginiais, jog pagal sudarytas finansinio lizingo sutartis atsakovo įsiskolinimas sudarė 28 392,93 Lt, tačiau nei ieškovams, nei atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti prieštaravimus dėl šio reikalavimo. Todėl UAB Danske lizingas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą. Minėta aplinkybė sąlygojo neteisėtą teismo išvadą dėl minėto kreditoriaus įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. UAB Danske lizingas neturėjo teisės inicijuoti bankroto procesą ir siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo bankroto administratoriumi skirdamas reikalavimo teisės neturinčio asmens pasiūlytą asmenį, pažeidė ĮBĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 11 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas yra saistomas viešo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Analizuojant administratoriaus paskyrimo kriterijus, turi būti atsižvelgiama ne tiek į siūlomo konkretaus juridinio asmens paskyrimo kriterijus, kiek į jame dirbančių fizinių bankroto administratorių patirtį bei užimtumą, kadangi įmonės bankroto procedūras vykdo juridinio bankroto administratoriaus paskirtas įgaliotas fizinis bankroto administratorius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog administratoriaus UAB „Admivita“ užimtumas yra mažesnis. Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi teismas neįsigilino į realų šio administratoriaus užimtumą, vykdytų bankroto procesų trukmę bei nepalygino šių duomenų su kitų siūlomų bankroto administratorių kandidatūromis.

4. UAB „Admivita“ dirba 9 fiziniai bankroto administratoriai, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog trys šios bendrovės administratoriai šiuo metu neveda jokių bankroto bylų ir nėra užbaigę nei vienos bankroto bylos. Bendrovėje dirba faktiškai 6 bankroto administratoriai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šio juridinio bankroto administratoriaus užimtumas yra aiškiai mažesnis.

5. Trečiojo asmens siūloma administratoriaus kandidatūra nėra tinkama administruoti atsakovo turtą, nes vienoje iš bankroto bylų UAB „Admivita“ įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinta kaip nepakankamai pareigingas, neūkiškai administruojantis bendrovės turtą, neužtikrinantis kreditorių interesų apsaugos bankroto administratorius, todėl šis administratorius buvo atstatydintas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi administratorių atstatydino iš BUAB „Čia“ administratoriaus pareigų. Todėl, esant abejonėms dėl šio administratoriaus kompetencijos, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl būsimų bankroto procedūrų skaidrumo bei norint užkirsti kelią galimoms konfliktinėms situacijoms ateityje, tikslinga pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirta bankroto administratorių.

6. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog žymiai skiriasi UAB „Admivita“ ir UAB „Bankroto departamentas LT“ vykdytų bankroto procedūrų trukmė. Vidutinė UAB „Admivita“ vykdytos bankroto procedūros trukmė – 30,22 mėnesio, tuo tarpu UAB „Bankroto departamentas LT“ – 24,93 mėnesio. Todėl, paskyrus atsakovo bankroto administratoriumi apeliantės siūlomą kandoidatūrą, būtų pasiektas svarbus bankroto proceso tikslas – operatyvus bankroto procedūrų atlikimas ir jų užbaigimas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB Danske lizingas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutartis, kuria paskirtas bankroto administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jeigu paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų, tačiau apeliantė tokių aplinkybių nenurodė. ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių. Todėl svarbiausia, kad teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, parinktų tokį bankroto administratorių, kuris užtikrintų sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą, ir dėl kurio nešališkumo, objektyvumo bei sąžiningumo nei vienam byloje dalyvaujančiam asmeniui nekiltų abejonių. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių faktą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visus byloje surinktus duomenis ir įrodymus bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įtraukė UAB Danske lizingas trečiuoju asmeniu. Trečiojo asmens reikalavimo teisė į atsakovą patvirtinta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, kurio atsakovas neskundė, todėl darytina išvada, kad atsakovas trečiojo asmens kreditorinio reikalavimo teisės neginčija. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Todėl šiuo atveju neturi būti taikoma ĮBĮ nustatyta bankroto bylos iniciavimo ikiteisminė tvarka. ĮBĮ 11 straipsnio nuostatos leidžia trečiajam asmeniui, kaip atsakovo kreditoriui, siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovė nepagrįstai išskiria UAB „Admivita“ dirbančius fizinius bankroto administratorius, nes visi devyni administratoriai veikia kaip komanda, siekianti vieno tikslo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog administratoriaus UAB „Admivita“ užimtumas yra mažesnis. Kiekvienam iš devynių UAB „Admivita“ fizinių bankroto administratorių tenka administruot po 6,5 įmonės. Tuo tarpu kiekvienam iš ieškovės siūlytos UAB „Bankroto departamentas LT“ fizinių administratorių tenka po 48 įmones, o tai laikytina dideliu užimtumu. Trečiojo asmens nuomone, atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai ignoravo didžiausio kreditoriaus siūlymą, yra nepagrįstas, kadangi teismas neturėtų visais atvejais skirti didžiausio kreditoriaus pasiūlyto administratoriaus, juo labiau, jog bankroto bylos iškėlimo metu nėra tvirtinami kreditorių reikalavimai, todėl nėra žinomi kreditorių sąrašai ir tikslūs finansinių reikalavimų dydžiai. Trečiojo asmens vertinimu, UAB „Admivita“ atstatydinimas kitoje bankroto byloje nepaneigia išvados, jog šis administratorius gali tinkamai ir operatyviai vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Ieškovės pateiktas bankroto procedūrų trukmės paskaičiavimas nepateikia jokių objektyvių duomenų apie administratoriaus gebėjimą operatyviai, efektyviai bei kokybiškai teikti bankroto administravimo paslaugas, kadangi bankroto procedūrų trukmė tiesiogiai priklauso nuo bankrutuojančios įmonės dydžio, kreditorių ir debitorių skaičiaus, turto masės, teisminių ginčų ir pan.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsakovo UAB „EUROVISTA“ IR KO bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“, taip pat nutarties motyvų dalies dėl UAB Danske lizingas įtraukimo trečiuoju asmeniu į atsakovo bankroto bylos iškėlimo procesą (UAB Danske lizingas įtraukimas trečiuoju asmeniu įformintas teisėjo 2013 m. sausio 23 d. rezoliucija ant UAB Danske lizingas pareiškimo – t. 1, b. l. 50), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apeliantės (ieškovės) D. P. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties (jos dalies) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Administratorius bankroto procese turi plačius įstatyme apibrėžtus įgaliojimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis). Nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių pasiūlytų asmenų tarpo (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi, tačiau ši teismo teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, teismas turi siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.

Dėl trečiojo asmens UAB Danske lizingas teisės siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė D. P. ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama iškelti atsakovui UAB „EUROVISTA“ IR KO bankroto bylą (t. 1, b. l. 1-4) . UAB Danske lizingas pareiškime pirmosios instancijos teismui nurodė esąs atsakovo kreditorius pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 200607F-6086 ir Nr. 200703F-7848, todėl prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (t 1 b. l. 50-51). Vilniaus apygardos teismo teisėjas 2013 m. sausio 23 d. rezoliucija šį prašymą tenkino – UAB Danske lizingas įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu (t. 1, b. l. 50). Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvų dalyje nurodė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-332-574/2012, priteisė UAB Danske lizingas naudai subsidiariai iš UAB „EUROVISTA“ IR KO, UAB „Gijardas ir Ko“ bei UAB „Gijardo mažmena“ 10 387,98 Lt skolą, todėl UAB Danske lizingas reikalavimo teisė į atsakovą yra prima facie pagrįsta, taigi jis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikta teise siūlyti teismui paskirti konkretų bankroto administratorių. Apeliantės teigimu, UAB Danske lizingas trečiuoju asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas nepagrįstai, kadangi pareiškimo pateikimo metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, be to, nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, numatytos ĮBĮ 6 straipsnyje. Pasak apeliantės, kadangi UAB Danske lizingas į bankroto bylos nagrinėjimą įtrauktas neteisėtai, teismas negalėjo svarstyti šio asmens siūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi raštu pranešti įmonei registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog minėtoje įstatymo nuostatoje yra nustatyta privalomoji ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Kita vertus, akivaizdu, jog ši ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikytina tik kreditoriams, inicijuojantiems bankroto bylos iškėlimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo bankroto bylą inicijavo ieškovai D. P. ir UAB „Vėjo jėgainės“, o UAB Danske lizingas pareiškė prašymą įstoti į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Pastarasis nesuformulavo atskiro materialinio reikalavimo (iškelti bankroto bylą), todėl nurodyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka jam nebuvo privaloma (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis).

Apeliantas taip pat nurodo, jog nepagrįstą UAB Danske lizingas įtraukimą į bankroto bylą lėmė aplinkybė, jog minėtas asmuo pareiškimo pateikimo metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą. Teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės vykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys (ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, trečiasis asmuo savo kreditorinį reikalavimą atsakovui kildina iš finansinio lizingo sutarčių Nr. 200607F-6086 ir Nr. 200703F-7848, pagal kurias jis apskaičiavo atsakovo 28 392,93 Lt įsiskolinimą (t. 1, b. l. 53-64). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu trečiojo asmens naudai iš atsakovo UAB „EUROVISTA“ IR KO, UAB „Gijardas“ ir KO bei UAB „Gijardo mažmena“ subsidiariai priteista 10 387,98 Lt (t. 1, b. l. 192-196). Nors bankroto bylos iškėlimo bei atskirojo skundo nagrinėjimo metu minėtas teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau šiuo metu nurodytas teismo sprendimas yra objektyviai egzistuojanti aplinkybė, patvirtinanti preliminarų (lot. prima facie) trečiojo asmens finansinio reikalavimo pagrįstumą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagristai akcentavo aplinkybę, jog atsakovas UAB „EUROVISTA“ IR KO apeliacine tvarka neskundė 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo. Tą sprendimą apskundė tik ieškovas UAB Danske lizingas, todėl labiausiai tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismas toje byloje negalės priimti blogesnio ieškovui sprendimo, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, priteisęs UAB Danske lizingas naudai iš atsakovo UAB „EUROVISTA“ IR KO 10 387,98 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėta aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas (bankrutuojanti įmonė) negali visa apimtimi ginčyti trečiojo asmens reiškiamo kreditorinio reikalavimo. Teismas sprendžia, jog nurodytų duomenų visiškai pakanka išvadai, kad trečiasis asmuo yra tikėtinas atsakovo kreditorius (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-16842010). Pažymėtina, kad ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Cituota įstatymo nuostata taip pat reglamentuoja ir šios teisės realizavimo tvarką – tokie kreditoriai teismui turi pateikti prašymą bei reikalavimo teisę patvirtinančius įrodymus. Todėl teismas sprendžia, jog UAB Danske lizingas pagrįstai buvo įtrauktas į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Tokį procesinį statusą įgijęs asmuo, teismo vertinimu, turi neginčytiną teisę teikti pasiūlymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, juo labiau, kad toks pasiūlymas laikytinas procedūriniu, o ne materialiuoju reikalavimu (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė ir trečiojo asmens UAB Danske lizingas, kaip tikėtino kreditoriaus, turinčio teisinį suinteresuotumą, pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą.

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, svarstė ieškovės (apeliantės) D. P. siūlomo UAB „Bankroto departamentas LT“, kreditoriaus (ieškovo) UAB „Vėjo jėgainės“ siūlomo J. J. ir kreditoriaus (trečiojo asmens) UAB Danske lizingas siūlomo UAB „Admivita“ bankroto administratorių kandidatūras. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visos trys siūlomos kandidatūros buvo suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Teismas taip pat nurodė neturįs duomenų, jog nurodytų administratorių kandidatūros prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl atsakovo administratorių rinko iš visų pasiūlytų kandidatų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog siūlomų administratorių profesinė patirtis yra panaši, tačiau trečiojo asmens UAB Danske lizingas pasiūlyto UAB „Admivita“ užimtumas yra aiškiai mažesnis nei kitų siūlomų administratorių. Šį administratorių dėl jo mažesnio užimtumo teismas laikė tinkamiausiu atlikti atsakovo bankroto procedūras. Byloje nėra ginčo dėl J. J. kandidatūros administruoti atsakovo bankroto procedūras atmetimo. Be anksčiau nurodyto bei apeliacinės instancijos teismo jau aptarto apeliantės argumento, jog trečiasis asmuo pareiškimo pateikimo metu esą neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, dėl to neturėjo ir subjektinės teisės siūlyti administratoriaus kandidatūros, apeliantė dėl UAB „Admivita“ netinkamumo eiti atsakovo administratoriaus pareigas nurodė aplinkybes, patvirtinančias mažesnį, nei nustatė teismas, jos siūlyto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ užimtumą, 5 mėnesiais trumpesnį bankroto procedūrų vykdymo vidurkį. Apeliantė taip pat akcentavo, jos nuomone, nagrinėjamu atveju reikšmingus paskirtojo administratoriaus atstatydinimo atvejus. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

Pagal nuosekliai formuojamą ir gausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1888/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010, 2010 m. gruodžio 9 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1861/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-585/2011, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-963/2011 ir kt.). Apeliantė duomenų, kad paskirtasis administratorius neatitiktų ĮBĮ nustatytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nepateikia baigtinio kriterijų sąrašo, kuriais turi vadovautis teismas, pasirinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą, nenustato, kuris iš kriterijų būtų svarbiausias. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, rodančias, kurio konkretaus bankroto administratoriaus paskyrimas sudarytų maksimalias prielaidas pasiekti tikslą kuo sklandžiau ir operatyviau vykdyti bankroto procedūras. Dažniausiai teismų praktikoje vertinami bankroto administratoriaus parinkimo kriterijai yra potencialaus bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, taip pat juridinio asmens dalyvių nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros. Gali būti vertinama ir tai, ar administruotina įmonė ir kandidatas šią įmonę administruoti yra tame pačiame regione, taip pat taikomas ir bet koks kitas kriterijus, kuris, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai prioritetą suteikti konkretiems kandidatams. Tačiau nei vienas iš vertinimo kriterijų nėra absoliutus. Todėl nėra pagrindo kurį nors iš atskirajame skunde nurodytų administratoriaus parinkimo kriterijų pripažinti lemiamu ir vien todėl, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas atsakovo administratorių, nesuteikė šiam kriterijui (pavyzdžiui, dėl bankroto procedūrų vykdymo trukmės) lemiamos reikšmės, keisti teisėtą teismo nutartį. Apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantė, motyvuodama paskirtojo juridinio administratoriaus didesnį užimtumą, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai juridinio bankroto administratoriaus užimtumą susiejo išimtinai su jo (juridinio asmens) vardu veikiančio kiekvieno atskirai fizinio administratoriaus faktiniu užimtumu. Trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, jog juridinio bankroto administratoriaus vardu veikiantys fiziniai bankroto administratoriais turėtų būti vertinami kaip juridinio asmens darbuotojų komanda, siekianti vieningo tikslo. Apeliacinis teismas sprendžia, kad toks juridinio administratoriaus veiklos vertinimas sudaro palankias galimybes, esant per dideliam vieno iš fizinių bankroto administratorių užimtumui, administruojamas bylas (dalį bylų) perduoti kitiems mažiau užimtiems juridinio administratoriaus vardu veikiantiems fiziniams bankroto administratoriams. Teismo įsitikinimu, juridinio bankroto administratoriaus vardu veikiančių fizinių administratorių bendras vykdomų procedūrų vidurkis yra svarbus kriterijus, padedantis nustatyti bankroto administratoriaus užimtumą, tačiau juridinio administratoriaus užimtumo vertinimas, kiekvienu atveju išimtinai nagrinėjant atskirų jo vardu veikiančių fizinių administratorių veiklos rezultatus, o kartu ir užimtumą, yra subjektyvus. Priešingas savarankiškai veikiančių fizinių bankroto administratorių bei juridinių bankroto administratorių veiklos skirtumų aiškinimas neatitiktų teismų formuojamos praktikos, kai didesnio masto bankroto procedūroms vykdyti paprastai skiriami juridiniai bankroto administratoriai. Teismas ydingu laiko apeliantės pateikiamą aiškinimą, jog kiekvienu atveju esminę reikšmę turėtų juridinio administratoriaus vardu veikiančių atskirų fizinių administratorių veiklos vertinimas, tokiu būdu visiškai ignoruojant juridinio bankroto administratoriaus, kaip profesionalių fizinių asmenų komandos (grupės, kolektyvo) veikimo privalumus.

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl bankroto procedūrų vykdymo trukmės vidurkių palyginimo. Teismas sprendžia, jog bankroto procedūrų trukmė kiekvienu konkrečiu atveju tiesiogiai priklauso nuo bankrutuojančios įmonės dydžio, bankrutuojančios įmonės veiklos specifikos, bankrutuojančiai įmonei priklausančio (realizuotino) turto, kreditorių ir debitorių skaičiaus, teisminių procedūrų ypatumų ir daugelio kitų kriterijų. Todėl, nesant konkrečių duomenų, patvirtinančių nepateisinamai lėtą ar užvilkintą (dėl netinkamai atliekamų veiksmų) bankroto procedūrų vykdymą, nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Admivita“ nėra tinkama eiti atsakovo bankroto administratoriaus pareigas.

Apeliantė, teigdama dėl UAB „Admivita“ netinkamumo atsakovo administratoriaus pareigoms, akcentuoja aplinkybes, jog minėtas administratorius dviejose bankroto bylose buvo atstatydintas. Teismas nesutinka ir su šiuo atskirojo skundo argumentu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstatydinimo išvengimo absoliučiai negalėtų garantuoti bet kurio siūlomo administratoriaus paskyrimas, o ši aplinkybė nepreziumuoja, jog tokia pat situacija nutiks ir nagrinėjamu atveju, nes kreiptis dėl administratoriaus pakeitimo yra kreditorių teisė (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis, 23 straipsnio 13 punktas) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-606/2012). Šiuo pagrindu teismas sprendžia, jog administratoriaus UAB „Admivita“ atstatydinimas kitose bankroto bylose nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog šis administratorius gali operatyviai ir tinkamai (užtikrinant tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus) vykdyti atsakovo UAB „EUROVISTA“ IR KO bankroto procedūras.

Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Išdėstytų argumentų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinis teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nenustačius ĮBĮ aptartų aplinkybių, kurioms esant UAB „Admivita“ negalėtų vykdyti BUAB „EUROVISTA“ IR KO bankroto administratoriaus pareigų, nėra pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EUROVISTA“ IR KO bankroto administratoriumi paskirta trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Danske lizingas pasiūlyta uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“, palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis