Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.3.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.1; 2.3.5.3; 2.3.11; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2022 m. rugsėjo 8 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašydama nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui M. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant vaiko motinai, suderinus susitikimą ne mažiau kaip prieš 24 val.; padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 39/1460 dalį 0,5840 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 480,82 Eur vertės, taip pat ½ dalį buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 027,50 Eur vertės, keleivinį automobilį ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės (viso ieškovės jai prašomo priteisti turto vertė 4 077,50 Eur), o atsakovui – ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 027,50 Eur vertės, ir keleivinį automobilį SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės, bei keleivinį automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Eur vertės (viso atsakovui prašomo priteisti turto vertė 4 077,50 Eur); nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė su vaiku naudojasi 19,02 kv. m. ploto kambariu (ind. Nr. 5-2) ir ½ dalimi visų bendro naudojimosi patalpų (ind. Nr. 5-1, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8), o atsakovas naudojasi 12,47 kv. m. ploto kambariu (ind. Nr. 5-3) ir ½ dalimi visų bendro naudojimosi patalpų (ind. Nr. 5-1, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8); po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašo nutraukti santuoką nenurodant konkrečių faktų, dėl kurių ji iširo, taip pat teigia, kad šeimos išsaugoti galimybių nėra, nes nuo konfliktų kenčia neįgalus sūnus, todėl prašo teismo nenustatyti termino susitaikymui.

Atsakovas E. S. atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai jam įteikti, apie posėdžius jam pranešta tinkamai, jo prašymų negauta. Kadangi atsakovas abejingas bylos procesui, ieškovei neprieštaraujant byla nagrinėta iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 384 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu sutiko, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius vaiko interesus, ieškinyje nurodytos sąlygos dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos taip pat nepažeidžia geriausių vaiko interesų, o prašoma priteisti išlaikymo suma yra minimali, gali būti pakankama tik būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota E. S. ir L. S. santuoka. Pateiktas gimimo liudijimas rodo, kad jie turi nepilnametį sūnų M. S., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu ji su atsakovu dar turi dvi dukras, kurios šiuo metu yra pilnametės.

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovės teigimu šalys gyvena atskirai ir neveda bendro sutuokinių gyvenimo jau devynis metus, nepilnametis neįgalus šalių vaikas gyvena kartu su motina. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, supratus, kad jų charakteriai, pomėgiai, požiūris į gyvenimą yra skirtingi. Ieškovė prašo nutraukti santuoką nenurodant konkrečių faktų, dėl kurių ji iširo, taip pat teigia, kad šeimos išsaugoti galimybių nėra. Atsakovas šioje byloje atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos procesui buvo abejingas. Įvertinus nurodytą, taip pat atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismo nuomone, abu sutuoktiniai prieš daug metų nustoję gyventi kartu abu pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl teismas gali daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės nenurodant konkrečių faktų, dėl kurių ji iširo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 ir 185 straipsniai).

Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės, - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Nurodė, kad vaikas yra neįgalus nuo vaikystės, reikalauja ypatingos priežiūros, jam nustatyti specialūs poreikiai (prideda pažymėjimą dėl vaiko sunkaus neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2022 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo vaikui nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis iki 2024 m. sausio 12 d.). Ieškovės teigimu atsakovas vaiku nesirūpino faktiškai nuo pat jo gimimo ir kad būtent ji pastoviai rūpinosi vaiku, kuris iki dabar gyvena su mama, su sūnumi yra labai artimi. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad nuo vaiko gimimo iki dabar vaikas faktiškai gyvena su motina, vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra dėl jo neįgalumo, o atsakovo susitikimai su vaiku buvo tik epizodiniai, todėl teismas M. S. gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su jo motina – ieškove L. S. (CK 3.169 straipsnis).

Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant vaiko motinai, suderinus susitikimą ne mažiau kaip prieš 24 val., kadangi jos teigimu vaikas yra ypatingai prie mamos prisirišęs, bijo bendrauti su kitais asmenimis, tame tarpe su tėvu. Atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę (neįgalumą) ir jam nustatytą pirmojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir tai, kad iki šiol vaiko tėvas su vaiku bendrauja tik epizodiškai, sutiktina, kad atsakovas turėtų bendrauti su sūnumi dalyvaujant vaiko motinai, kuri turėtų padėti kilus jų bendravimo sunkumams ar pablogėjus vaiko sveikatos būklei.

Kadangi byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, taip pat nustatytina, kad atsakovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant vaiko motinai, suderinus susitikimą su ieškove ne mažiau kaip prieš 24 val. (CK 3.164 straipsnis, 3.169 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Orientaciniu kriterijumi Lietuvos Respublikos teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 730 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui M. S. po 300 Eur nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo vaikui suma atitinka vaiko poreikius ir ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė pažymi, kad sūnus yra neįgalus nuo vaikystės, jam reikalinga nuolatinė specialistų pagalba (logopedai, kt.), vaikui tebereikalingos nakčiai sauskelnės, vaikas šiuo metu eina į mokyklą, lanko papildomus užsiėmimus. Teigia, kad sūnaus priežiūra, gydymu ir auklėjimu atsakovas nesirūpina, tačiau perveda lėšų jo išlaikymui (apie 183 Eur mėnesiui).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė, teikdama išvadą šioje byloje, nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu prašomu priteisti vaikui išlaikymo dydžiu, pažymėdama, kad sutinkamai su formuojama teismų praktika ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nėra per didelė.

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui vaikui reikalingų mėnesiui išlaidų sąrašą, pagal kurį sūnaus išlaikymui reikalinga 683 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro maistas vaikui mokymo įstaigoje (apie 58 Eur), pravažiavimas (10 Eur), vaistai ir vitaminai (apie 40 Eur), higienos prekės (apie 20 Eur), drabužiai ir avalynė (apie 100 Eur), knygos, žaidimai (30 Eur), lavinimo priemonės (20 Eur), kanceliarinės prekės (15 Eur), spaudžiamos užduotėlės (20 Eur), maistas (200 Eur), nuomojamas būstas (50 Eur, žiemą apie 130 Eur), privatūs užsiėmimai su vaiku (logopedas, kt.) (120 Eur).

Ieškovė šiuo metu nedirba, nes nuolat reikia slaugyti neįgalų vaiką, Sodros duomenimis gauna kas mėnesį 116,76 Eur išmoką vaikui, apie 350 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, 300 Eur šalpos neįgalumo pensiją, 290,48 Eur neperskaičiuotą invalidumo / netekto darbingumo pensiją. Ieškovė šiuo metu su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Sodros duomenimis atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna 535,65 Eur. Kad turėtų kažkokių sveikatos problemų, trukdančių susirasti geriau apmokamą darbą, taip pat kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių nei sutuoktinių nepilnametis sūnus, nenustatyta.

Nuosavybės teise kartu su atsakovu ieškovė turi santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 39/1460 dalis 0,5840 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruotus tris automobilius (Škoda Fabia, 2004 m., Seat Altea, 2008 m., ir Ford Galaxy, 1998 m.), kuriuos nutraukiant santuoką prašo padalinti sutuoktiniams. Be to ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi šį nekilnojamą turtą: 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsakovas, su kuriuo sūnus kartu negyvena, vaiko motinai sūnaus išlaikymui geranoriškai pervesdavo apie 183 Eur mėnesiui. Teismo vertinimu atsižvelgiant į vaiko neįgalumą ir specialius poreikius, į infliaciją, į teisminę praktiką priteisiant vaikams išlaikymo dydį, tokia suma yra per maža. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovė gauna pakankamai dideles išmokas (apie 1057 Eur mėnesiui) už vaiką ir už savo netektą darbingumą (iš dalies darbinga tik 35 proc. (nustatyta neterminuotai)), o atsakovas atlyginimo gauna tik 535,65 Eur mėnesiui, iš kurio jam reikia mokėti mokesčius, pavalgyti, atsigerti, apsirengti ir t.t. Įvertinus vaiko, ieškovės sveikatos būklę ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, taip pat tai, kad išmokas už vaiką gauna jo motina, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vaiko motina galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo šiek tiek didesne suma, o 270 Eur išlaikymo suma mėnesiui, priteistina iš atsakovo vaikui būtų pakankama ir objektyvi. Todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir nusprendžia priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui M. S. po 270 Eur nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 178, 185, 376 straipsniai, CK 3.190, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Ši priteista suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui. Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių kreditorių interesus.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: 39/1460 dalys 0,5840 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 480,82 Eur vertės, butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4055 Eur vertės, transporto priemones ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės, SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės, bei FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Eur vertės. Ieškovė paaiškino, kad ji nekilnojamo turto vertes nurodė remiantis VĮ Registrų centro nurodyta vidutine šio turto verte, o automobilių vertes – pagal automobilių panašių metų ir būklės vertes, nurodytas automobilių pardavimų skelbimuose. Be to ieškovė asmeninės nuosavybės teise (paveldėta pagal įstatymą) turi šį nekilnojamą turtą: 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas po santuokos nutraukimo ir toliau lieka ieškovės nuosavybe ir į dalintino turto masę nepatenka.

Ieškovė prašo dalinti sutuoktinių turtą ieškinyje nurodytu būdu: jai priteisti 39/1460 dalį 0,5840 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 480,82 Eur vertės, taip pat ½ dalį buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 027,50 Eur vertės, bei keleivinį automobilį ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur vertės (viso ieškovės jai prašomo priteisti turto vertė 4077,50 Eur), o atsakovui – ½ dalį buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2027,50 Eur vertės, ir keleivinį automobilį SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės, bei keleivinį automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Eur vertės (viso atsakovui prašomo priteisti turto vertė 4077,50 Eur). Dėl to kodėl tik ieškovei turėtų būti priteista butui priklausanti žemės sklypo dalis, ieškovės atstovė paaiškino, kad faktiškai visada tik ieškovė tvarkydavo šią žemės sklypo dalį – sodindavo daržus, prižiūrėdavo šiltnamį, be to su ja lieka sutuoktinių nepilnametis neįgalus sūnus, todėl šiuo atveju reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, priteisiant tik ieškovei minėto žemės sklypo dalį. Butą prašoma padalinti lygiomis dalimis atsižvelgiant į tai, kad tame bute gyvena atsakovas, be to šiuo butu (jo dalimi) taip pat turi teisę naudotis ir ieškovė su vaiku, kurie kartais atvyksta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

CK 3.127 str. 3 d. numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktinių valdomas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę, jeigu galima taip padalinti.

Teismo vertinimu ieškovės sutuoktinių turto padalijimo būdas atitinka abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesus, atitinka formuojamą teismų praktiką, nuo lygių dalių principo nukrypta nežymiai (dalijant žemės sklypą) atsižvelgiant į vaiko interesus, be to, išlaikant principą, kad abiems sutuoktiniams atitenka turto už tokią pačią sumą (po 4077,50 Eur, nes atsakovui priteistina vienu automobiliu daugiau), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kuris, gavęs iš teismo ieškovės pateiktus jų santuokos nutraukimo dokumentus, nustatytu terminu kažkokių prieštaravimų tokiam turto padalijimo būdui nepareiškė, todėl sutuoktinių turtas dalintinas ieškovės nurodytu būdu, ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai.

Dėl naudojimosi nekilnojamu turtu tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo teismo nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė su vaiku naudojasi 19,02 kv. m. ploto kambariu (ind. Nr. 5-2) ir ½ dalimi visų bendro naudojimosi patalpų (ind. Nr. 5-1, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8), o atsakovas naudojasi 12,47 kv. m. ploto kambariu (ind. Nr. 5-3) ir ½ dalimi visų bendro naudojimosi patalpų (ind. Nr. 5-1, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8). Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad prašo leisti naudotis ieškovei šiek tiek didesniu buto kambariu atsižvelgiant į tai, kad su ieškove liekantis gyventi vaikas yra neįgalus, buto kambariai nėra pereinami, be to ir taip faktiškai atsakovas daugiau naudojasi tuo kambariu, kurį jam naudotis prašoma priskirti. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji su vaiku tame bute, už kurį reikia ir jai mokėti mokesčius, faktiškai jau devynis metus negyvena ir po santuokos nutraukimo neketina artimiausiu metu gyventi. Be to ieškovė šiuo metu neketina grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), nes jai su neįgaliu vaiku patogiau gyventi didesniame mieste – (duomenys neskelbtini), kur daugiau specialistų ir kur mažiau žmonės kreipia dėmesį į vaiko negalią,

Įvertinęs ieškovės argumentus dėl prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos, nustatytu terminu negavęs atsakovo prieštaravimų dėl tokios naudojimosi tvarkos, susipažinęs su buto, esančio (duomenys neskelbtini), planu, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarka atitinka abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesus, atitinka formuojamą teismų praktiką, todėl teismui sprendimu padalijus butą pusiau siekiant ateityje buvusiems sutuoktiniams išvengti ginčo dėl naudojimosi šiuo butu tvarkos nustaytina ieškovės prašoma naudojimosi butu tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė, kuriai buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už visus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti faktiškai 100 proc., nežymiai sumažinant tik reikalavimo dalį dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad ieškinys buvo pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis iš atsakovo valstybės naudai priteistina viso 356,40 Eur žyminio mokesčio, taip pat 311,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str., 83 str., 85 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 8,96 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 str., 93 str.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 140 str. 1 d., 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Po santuokos nutraukimo E. S. palikti (duomenys neskelbtini) pavardę, o L. S. palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. S..

Nustatyti, kad atsakovas E. S. bendrauja su sūnumi dalyvaujant vaiko motinai, suderinus susitikimą ne mažiau kaip prieš 24 val.

Priteisti iš atsakovo E. S. nepilnamečiui sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270 Eur nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

- priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 39/1460 dalį 0,5840 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 480,82 Eur vertės, ½ dalį buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 027,50 Eur vertės, keleivinį automobilį ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės (viso 4 077,50 Eur),

- priteist atsakovui – ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 027,50 Eur vertės, ir keleivinį automobilį SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės, bei keleivinį automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Eur vertės (viso 4 077,50 Eur).

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė su vaiku naudojasi 19,02 kv. m. ploto kambariu (ind. Nr. 5-2) ir ½ dalimi visų bendro naudojimosi patalpų (ind. Nr. 5-1, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8), o atsakovas naudojasi 12,47 kv. m. ploto kambariu (ind. Nr. 5-3) ir ½ dalimi visų bendro naudojimosi patalpų (ind. Nr. 5-1, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. S. 356,40 Eur žyminio mokesčio, 311,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 8,96 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjus sprendimui jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui. Sprendimo kopiją per tris dienas nuo įsiteisėjimo taip pat išsiųsti (duomenys neskelbtini) rajono CMS santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.