Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kesko Senukai Lithuania“ įgaliotam atstovui T. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinį atsakovei D. T. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.

I. Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Pasisakant dėl Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimo darbo ginčų byloje Nr. DGKS-3914, pripažintina, kad teismo vertinimu šiuo atveju visiškai nepagrįstai buvo konstatuota, kad ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui pateikti. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nustačiusi pinigų trūkumą kreipėsi į ikiteisminio tyrimą įstaigą ir atsakovės atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) prokuroro A. B. 2019 m. kovo 19 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43794-18, ikiteisminio tyrimo dalis įtariamosios D. T. atžvilgiu dėl apgaule įgytų 1 720 Eur iš centrinės kasos ir 500 Eur iš kredito kasos nutraukta, ieškovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2019 m. birželio 4 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas ieškovės iniciatyva, t. y. pagal ieškovės pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai. Tai reiškia, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovei galimybė atgauti jai padarytą žalą galėjo būti realizuojama ikiteisminio tyrimo metu pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir įtarimams pasitvirtinus, ieškovės ieškinys galėjo būti nagrinėjamas baudžiamo proceso metu, todėl esant ikiteisminiame tyrime pareikštam civiliniam ieškiniui, būtinybės šiuo atveju kreiptis dėl šios žalos išieškojimo į Darbo ginčų komisiją ieškovei nebuvo. Teismo vertinimu Darbo ginčų komisija nepagrįstai nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, t. y. kodėl ji į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2019 m. birželio 4 d. ir jeigu net formaliai Darbo ginčų komisijai konstatavus, kad ieškovė praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, šiuo atveju buvo visi pagrindai jį atnaujinti.

II. Dėl žalos atlyginimo

Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą nustatyti DK 154 straipsnyje, yra kai: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad DK nenumato darbdavio teisės sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutarties su atskiru darbuotoju, visiška darbuotojo materialinė atsakomybė, keičianti DK 153 ir 154 straipsniuose įtvirtintas atsakomybės taisykles, gali būti numatyta tik kolektyvinėje sutartyje.

Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 220 Eur jai padarytą turtinę žalą. Šią žalą ieškovė grindžia 2018 m. rugpjūčio 17 d. grynųjų pinigų patikrinimo aktu nustatytu 1 720 Eur grynųjų pinigų trūkumu centrinėje (inkasacinėje) kasoje ir 2018 m. rugsėjo 20 d. Grynųjų pinigų patikrinimo aktu nustatytu 500 Eur trūkumu IC SB kreditų kasoje.

Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla ( DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245-6.249 straipsniai). Tam, kad atsakovės atžvilgiu būtų galima taikyti materialinę atsakomybę, ieškovė turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas.

Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

Teismo vertinimu šiuo atveju ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėtina tai, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės turtinę žalą remiasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir nustatytais duomenims. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ parduotuvės „Senukai“, esančios (duomenys neskelbtini), centrinės kasos išėmė 1 720 Eur bei iš Kredito kasos išėmė 500 Eur, t. y. atsakovė buvo įtariama apgaule įgijusi ieškovei priklausantį turtą. Prokuroro 2019 m. kovo 19 d. nutarimu ši ikiteisminio tyrimo dalis buvo nutraukta nesurinkus pakankamai duomenų patvirtinančių atsakovės kaltę, bei ikiteisminio tyrimo metu nepaneigus versijos, kad šiuos pinigus galėjo pasisavinti kiti asmenys. Taigi, atsakovės veiksmai jau buvo vertinti prokuroro ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo įstatymo prasme ir kaip matyti iš teismui pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų atsakovės neteisėtų veiksmų faktas nebuvo nustatytas ir jos atžvilgiu dėl 1 720 Eur trūkumo centrinėje kasoje bei iš 500 Eur kredito kasoje, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Jokie kiti objektyvūs įrodymai, kurie nebuvo analizuojami prokuroro ikiteisminio tyrimo metu vertinant atsakovės veiksmus baudžiamojo įstatymo prasme, teismui sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės teismui nepateikti. Tai, kad atsakovė padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje susijusiais su prekių grąžinimu (LITEKO duomenys, baudžiamosios bylos Nr. 1-409-970/2019) savaime neįrodo, kad atsakovė pasisavino ir pinigus iš centrinės kasos bei kredito kasos. Todėl ieškovė, kad būtų galima atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę privalo tokias aplinkybes įrodyti šioje byloje.

Iš teismui pateiktos kasos knygos matyti, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 10 d. aktu perdavė 16 986,24 Eur darbuotojai V. J. (2 t., b. l. 34). Minėta, kad ši diena buvo faktinė paskutinė atsakovės darbo diena. Ieškovė nurodo, kad atsakovei perduodant pinigus V. J. jau buvo žinoma apie esantį trūkumą monetomis, tačiau atsakovė sąmoningai tai nuslėpė. Tačiau teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teismo posėdyje išklausęs atsakovę, liudytoją V. J. bei įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. J. ir N. S. parodymus, tokios išvados daryti negali. Iš byloje esančio V. J. paaiškinimo ieškovės direktoriui (1 t., b. l. 31) matyti, kad ji nurodo, jog grynieji pinigai būdavo skaičiuojami retai. Taip nurodo savame paaiškinime ir N. S. (1 t., b. l. 32). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė ir liudytoja V. J. patvirtino, kad nuo 2018 metų liepos mėnesio pinigai centrinėje kasoje buvo skaičiuojami faktiškai. Tačiau teismas vertindamas tiek atsakovės duotus paaiškinimus tiek liudytojos duotus parodymus suformuoja sau nuomonę, kad vis dėl to pinigai esantys centrinėje kasoje (seife) monetomis faktiškai išimant jas iš seifo vis dėl to nebūdavo skaičiuojami, o darbuotojos juos skaičiuodamos remdavosi lape užrašytų pinigų likučiu. Tokios nuomonės teismas laikosi ir todėl, kad atsakovei nesant darbe (laisvomis dienomis, atostogų metu) pinigų perdavimai vyko tarp darbuotojų V. J. ir N. S., kuriuose atsakovė nedalyvavo, tačiau niekada trūkumas pastebėtas nebuvo, o ieškovė negali pateikti įrodymų kada šis trūkumas atsirado. Kaip patvirtina kasos knygoje esantys dokumentai, atsakovei faktiškai nedirbant, 2018 m. rugpjūčio 15 d. Grynųjų pinigų perdavimo ir priėmimo aktu V. J. perdavė N. S. 21 986,24 Eur (2 t., b. l. 114). Nors V. J. paaiškinime direktoriui dėl centrinės pinigų kontrolės (2 t., b. l. 31) nurodoma, kad jai 2018 m. rugpjūčio 16 d. yra išeiginė diena, tačiau 2018 m. rugpjūčio 16 d. Grynųjų pinigų perdavimo ir priėmimo aktu N. S. jai perduoda 16 986,24 Eur (2 t., b. l. 109). Šie pinigų perdavimai įforminti oficialiais dokumentais (Grynųjų pinigų perdavimo ir priėmimo aktais), atsakovė šiuose pinigų perdavimuose nedalyvavo ir iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad jų surašyti negalėjo. Taigi, po 2018 m. rugpjūčio 10 d. kasos knygoje fiksuojami du pinigų perdavimai, kas reiškia, kad turėjo būti atliekami du faktiniai pinigų skaičiavimai. Trūkumą pastebėjo viena darbuotoja – V. J. ir net neaišku po kurio perdavimo ar 2018 m. rugpjūčio 15 d. ar 2018 m. rugpjūčio 16 d., kadangi nesutampa paaiškinimuose nurodytos aplinkybės su kasos knygos dokumentais. Trūkumas fiksuojamas 2018 m. rugpjūčio 17 d., paaiškinimai iš darbuotojų paimami 2018 m. rugpjūčio 20 d. Iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad jokie registravimai, kada buvo patenkama į centrinę kasą atliekami nebuvo, kaip matyti iš kasos knygos inkasavimus vykdė ir parduotuvės direktorius, vienas raktas laikomas direktoriaus kabinete stalčiuje, o tai rodo, kad praktiškai į centrinę kasą gali patekti vos ne bet kuris iš prekybos centro darbuotojų. Esminė šiuo atveju aplinkybė yra ta, kad 1 720 Eur grynųjų pinigų trūkumas centrinėje (inkasacinėje) kasoje nustatytas tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. grynųjų pinigų patikrinimo aktu, todėl dėl atsakovės materialinės atsakomybės būtų galima spręsti tada, kai būtų pagrįstų duomenų, kurie leistų manyti nuo kada galėjo atsirasti šis trūkumas, t. y. ar jis susidarė per kurį tai laiko tarpą ar nesant abejonių, kad vis dėl to šie pinigai monetomis buvo išimti jau atsakovei faktiškai nedirbant pas ieškovę. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovės atlikti prekių grąžinimai už kuriuos jai buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė ir ši jos nusikalstama veika įrodyta, buvo nustatyta ir peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. liepos 12 d. Tokių įrodymų dėl trūkumo centrinėje kasoje ir kredito kasoje kaip matyti iš prokuroro nutarimo, kuriuo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis pateikta nebuvo, tokie įrodymai nepateikti ir šioje civilinėje byloje sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės klausimą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei nėra žinoma, kokiu laikotarpiu centrinėje kasoje atsirado 1 720 Eur trūkumas monetomis, o ieškovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad tokių įrodymų teismui pateikti negali. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad liudytojų parodymai leidžia teigti, kad šiuos pinigus pasisavino atsakovė, kadangi liudytojos tik nurodo, kad jos pinigų, kurių trūksta neėmė, tačiau nei viena nepatvirtino, kad būtų mačiusi, jog juos paėmė atsakovė. Ieškovė neįrodė, kad pinigų centrinėje kasoje trūkumas jau buvo paskutinio atsakovės pinigų perdavimo metu (2018 m. rugpjūčio 10 d.). Kaip jau minėta netgi nėra aišku kada tiksliai paskutinį kartą faktiškai buvo skaičiuojamos centrinėje kasoje esantys pinigai monetomis, t. y. išimant monetas iš seifo ir tvarkingai (faktiškai) suskaičiuojant, tačiau tai neįrodo ieškovės kaltės tyčia ar dėl neatsargumo dėl pinigų trūkumo, kuris nustatytas tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad grynųjų pinigų kontroliavimo tvarka įmonėje yra nustatyta ir teismo vertinimu jeigu jos būti tinkamai laikomasi, susiklosčiusios situacijos būtų galima išvengti.

Ieškovės pateikto Aprašo 33 punkte yra numatyta, kad PC direktoriai organizuoja, kad nuo šio tvarkos aprašo patvirtinimo periodiškai ne rečiau kaip kas vieną mėnesį būtų atliekamas netikėtas centrinės kasos patikrinimas, kuriame dalyvautų PC direktorius, IC ir kasų vadovas, vyresnysis buhalteris (RP – kitas PC direktoriaus paskirtas darbuotojas), bei vieną kartą metuose padalinį kuruojantis Prevencijos skyriaus specialistas. PC direktoriai organizuoja, kad prieš minėtą patikrinimą būtų užpildytas Nurodymas netikėtam patikrinimui (10 priedas), o po patikrinimo būtų užpildytas ir pasirašytas Grynųjų pinigų patikrinimo aktas (11 priedas) 2 egzemplioriais, kurių vienas perduodamas IC ir kasų vadovui, o kitas įsegamas PC buhalterijai skirtą kasos dokumentų segtuvą. Teismo vertinimu, jeigu būtų tinkamai vykdoma šio Aprašo 33 punkte, numatyta pareiga, tai leistų tiek ieškovei taip pat ir teismui bent nustatyti laikotarpį, kuriuo susidarė šis trūkumas. Nėra byloje ginčo, kad atsakovė faktiškai nedirba nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. (ieškovė turėjo nedarbingumą), netikėtas pinigų patikrinimas atliktas septintą atsakovės nedarbingumo dieną ir kartu sekančią dieną po UAB „Kesko Senukai Lithuania“ personalo apskaitos grupės vadovės A. N.“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo priėmimo, kuriuo buvo nutrauktos su atsakove sudarytos darbo sutartys DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagal susiklosčiusią tarp materialiai atsakingų darbuotojų praktiką, monetos esančios centrinėje kasoje, pinigų priėmimo ir perdavimo metu (išimant jas iš seifo) faktiškai nebuvo skaičiuojamos. Esant tokioms aplinkybėms trūkumas galėjo būti ir ieškovės nurodomu metu, tačiau galėjo atsirasti ir vėliau, t. y. po 2018 m. rugpjūčio 10 d. Nėra įrodyta byloje ir ta aplinkybė, kokiu būdu galėjo centrinėje kasoje atsirasti pinigų monetomis trūkumas – ar pinigų keitimo metu netinkamai tai fiksuojant, ar tiesiog atliekant nusikalstamus veiksmus ir tokiu būdu šiuos pinigus pasisavinant. Jeigu ir įvertinus ieškovės nurodytą aplinkybę, kad po atsakovės faktiškai dirbtos paskutinės dienos buvo atliktas tik vienas pinigų keitimas į monetas, tačiau iš byloje esančių duomenų net negalima nustatyti kokia konkrečiai pinigų suma buvo keičiama. Pasisakant dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės 2018 m. rugsėjo 20 d. Grynųjų pinigų patikrinimo aktu nustatytu 500 Eur trūkumo IC SB kreditų kasoje, teismas pažymi, kad šis trūkumas buvo nustatytas ne tik, jau atsakovei faktiškai nedirbant pas ieškovę, tačiau ir oficialiai nutraukus darbo santykius. Pinigai (1 500 Eur), kurie buvo skirti kreditams suteikti buvo laikomi seife, kuriuo be atsakovės galėjo naudotis ir parduotuvės kasininkės, autokrautuvo darbuotojas. Taigi praktiškai šiuo seifu galėjo naudotis didelė dalis darbuotojų, todėl nesant jokių įrodymų, kad šiuos pinigus galėjo paimti atsakovė šis ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir dėl 1 720 Eur trūkumo centrinėje kasoje, t. y. neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų bei kaltės. Įvertinus pirmiau išdėstytus motyvus ir argumentus ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės atstovės pateikto prašymo ir mokėjimo dokumentų matyti, kad atsakovė iš viso patyrė 1 300 Eur išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Šias išlaidas sudaro 900 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 400 Eur atstovavimo teisme išlaidos. Teismas įvertinęs atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo trukmę. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad atsakovės advokatės pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, bei 30,85 Eur išlaidos valstybės naudai susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinį atsakovei D. T. atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“, įmonės kodas 234376520, atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“, įmonės kodas 234376520, valstybės naudai 30,85 Eur (trisdešimties eurų 85 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.