Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant atsakovei J. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Y ieškinį atsakovei J. A. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbuotojos reikalavimų atmetimo.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Ieškovas, nesutikdamas su 2019-07-16 darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (išskyrus, kaip nurodo, skubiai vykdytiną sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 555,00 Eur išieškojimo), pasinaudodamas LR DK 229 str. nustatyta teise, teikia teismui ieškinį, prašydamas panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-07-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skundžiamoje dalyje ir priimti naują sprendimą, kuriuo darbuotojos J. A. pareiškimą atmesti. Ieškovas paaiškina, kad sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 555,00 Eur išieškojimo, jau įvykdė, todėl šiuo ieškiniu nebeskundžia. Dėl ieškinio padavimo praleisto termino ieškovas nurodo, jog jį praleido dėl to, kad ieškovo vadovė laikotarpiu nuo 2019-07-16 iki 2019-09-16 atostogavo, ir nebuvo objektyvios galimybės pateikti teismui ieškinio. Nesutikimą su darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovas grindžia tuo, kad darbo ginčų komisija paties ginčo iš esmės net nenagrinėjo. Ji visiškai pasikliovė darbuotojos pateiktais paaiškinamais ir paskaičiavimais. Tuo tarpu, tokie paaiškinamai ir paskaičiavimai neatitinka tikrovės ir esmingai pažeidžia darbdavio Y interesus. Darbdavys Y taip pat paaiškina, kad neseniai pasikeitė jo vadovas, nauja direktorė (duomenys registre įregistruoti 2018-11-30) nebuvo gavusi iš darbo ginčų komisijos jokių pranešimų dėl nuomonės pateikimo ir jokių kitokių dokumentų, o gavo tik patį darbo ginčo komisijos sprendimą jau po ginčo išnagrinėjimo. Darbo ginčas buvo išspręstas darbdaviui nepranešus ir jam nedalyvaujant, nesuteikiant teisės pasisakyti dėl ginčo esmės. Ieškovas paaiškina, kad atsakovei buvo siūlomas darbas, buvo siūloma užimti Y vadovo pareigas, tačiau atsakovė nesutiko, pasiūlymą atmetė, todėl priverstinė atsakovės prastova gavosi dėl pačios atsakovės kaltės.

Byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnis numato, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šis numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

Ieškovas su ieškiniu, skųsdamas 2019-07-16 priimtą darbo ginčų komisijos sprendimą, kreipėsi į teismą 2019-09-16, t.y. praleidęs vieną mėnesį įstatymo nustatytą terminą ieškinio padavimui. Dėl termino praleidimo ieškovas nurodo, kad nuo 2019-07-16 iki 2019-09-16 ieškovo vadovė atostogavo, todėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti ieškinio.

Teismas nurodomų ieškovo argumentų dėl praleisto termino patiekti ieškinį negali vertinti kaip pagrįstų, kadangi nurodytos priežasties pagrindimui ieškovas nepateikia įrodymų. Be to, ieškovas yra juridinis asmuo, turintis galimybę veikti ne tik per vadovą – direktorių, bet ir įgaliodamas kitą kompetentingą asmenį ar sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju. Taip pat, pažymėtina, kad ieškovas ieškinį teikė per elektroninį paslaugų portalą, kas sudaro ieškovui objektyvias galimybes iš esmės iš bet kurios pasaulio vietos, turint prisijungimą prie interneto, pateikti ieškinį teismui. Nesant nurodytų pagrįstų svarbių priežasčių, teismui nėra pagrindo atnaujinti praleisto termino ieškiniui paduoti. Tuo pagrindu, ieškinys turėtų būti nepriimtas nagrinėjimui. Šiuo atveju, teismui priėmus ieškinį, surinkus įrodymus ir išklausius atsakovę – darbuotoją teismo posėdyje, yra pagrindas iš esmės pasisakyti dėl atsakovės darbo teisių ir priimto darbo ginčų komisijos sprendimo išvadų.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, darbo ginčų komisijos pateiktos darbo bylos medžiagos, teismas nustatė, kad atsakovė dirba Y projektų vadovo asistentės pareigose. Atsakovė nuo 2017 m. birželio 16 d. buvo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose. Ji 2019 m. vasario 26 d. pateikė darbdaviui prašymą dėl grįžimo į darbą po motinystės atostogų nuo 2019 m. balandžio 1 d. (el.b.l.51). Ieškovas 2019-03-19 pranešimu atsakovei pasiūlė nuo 2019-04-01 užimti vadovo pareigas (el.b.l.52). 2019-03-28 pranešimu atsakovė atsisakė siūlomų pareigų, pageidaudama ir toliau užimti vadovo asistentės pareigas (el.b.l.53).

Iš atsakovės 2019-04-02 prašymo ieškovo direktorei V. V. matyti, kad ieškovas nesudarė atsakovei objektyvių galimybių grįžti į darbą po atostogų nuo 2019-04-01, nes ji negalėjo patekti į darbo vietą ir niekas iš darbovietės atstovų su ja nekontaktavo (el.b.l.54). Teismas tokį faktą pripažįsta nustatytu, nes nėra įrodymų byloje, kurie jį paneigtų. Be to, šiame prašyme atsakovei nurodžius, jog tokiu atveju, jei nėra galimybės suteikti darbo vietą, prašoma skelbti prastovą, byloje pateiktas ieškovo 2019-04-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 2019-04-01 atsakovei paskelbta prastova, remiantis Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalimi (el.b.l.49).

Negavusi jokio atsakymo iš darbdavio dėl grįžimo į darbą, atsakovė 2019-04-08 kreipėsi su prašymu į darbo ginčų komisiją, kad darbdavys būtų įpareigotas ją priimti į darbą arba skelbti prastovą (el.b.l.55).

Iš Sodros žinutės atsakovei nustatyta, kad ieškovas atsakovei nemokėjo jokio darbo užmokesčio ir nedraudė socialiniu draudimu laikotarpiu nuo 2019-04-02 iki 2019-06-30, o vėliau ir nuo 2019-07-01 iki 2019-08-30 (el.b.l.48, 57). Kaip nustatyta iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje, tokia situacija tęsiasi ir toliau, iki pat ginčo nagrinėjimo teisme.

Kaip nustatyta iš 2019-07-16 darbo ginčų komisijos sprendimo, atsakovei pasikreipus į darbo ginčų komisiją 2019-04-08, ji sužinojo apie jai paskelbtą prastovą, bet darbo užmokestis nebuvo mokamas, taip pat ir nebuvo deklaruojamas Sodroje.

Darbo ginčų komisija, spręsdama šalių ginčą, Y pateikus atsiliepimą dėl J. A. reikalavimų, konstatavo, kad prastova buvo paskelbta, nes darbdavys nereikalavo atsakovės vykti į darbą, nesuteikė jai jokio darbo, kito darbo pasiūlymas nebuvo realus, nes ir to paties darbo nuo 2019-04-01 ieškovas atsakovei negalėjo suteikti.

Tokios Komisijos išvados yra pagrįstos ir teismo pripažintos įrodytomis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bei atsakovės paaiškinimais.

Pagal esančią situaciją, ieškovo priimtą įsakymą dėl prastovos atsakovei paskelbimo, vertintina, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Darbo kodekso 47 straipsnis, reglamentuojantis prastovą.

DK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdaviui negalint suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojui nesutinkant dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Nagrinėjamu atveju, tokia situacija ir susidarė, juo labiau, kad realaus darbo pasiūlymo atsakovė ir nebuvo gavusi, ką patvirtina visiškai formalus ieškovo siūlytas vadovo darbas atsakovei, neaptariant jokių tokio pasiūlymo sąlygų ir net nesudarant galimybių patekti į darbo vietą.

Pagal DK 47 straipsnio 4 – 5 dalis, jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio. Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

Taigi, atsakovei už 2019 m. balandžio mėnesį turėjo būti mokama MMA, sudaranti 555 Eur, o 2019 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. ir toliau, kol tęsiasi prastova – po 222 Eur darbo užmokesčio.

Nesant įrodymų, kad ieškovas mokėjo atsakovei už prastovos laikotarpį, taip pat neturint duomenų, kad šios sumos būtų deklaruotos Sodroje, yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovės naudai darbo užmokestį už prastovos laikotarpį ir įpareigoti ieškovą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie atsakovės J. A. draudimines pajamas nuo 2019 m. balandžio mėnesio pagal teismo nurodytas sumas, t.y. už balandį 555 Eur, už vėlesnius mėnesius po 222 Eur (keturiasdešimt procentų nuo MMA) per mėnesį mokamo darbo užmokesčio.

Nustačius, kad atsakovei nemokamas darbo užmokestis už prastovos laikotarpį, vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsniu, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės nemokamam darbo užmokesčiui, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, priklauso mokėti delspinigius, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-60 patvirtintas 0,07 proc. delspinigių dydį, taikomas nuo vasario 1 d. Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, bei atsižvelgiant į atsakovės nurodytus patirtus nepatogumus dėl už ją nemokėtų darbdavio mokesčių Sodrai, dėl to negautos ligos pašalpos, bei įvertinant aplinkybes apie ieškovo nurodomą įmonės sudėtingą situaciją, nebevykdant veiklos, pripažintina, kad iš esmės, darbo santykiai nesitęsia, darbo užmokestis nėra mokamas pavėluotai, jis iš viso nemokamas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju, tikslinga skaičiuoti ne delspinigius, o priteisti tvirta suma netesybas, jų dydį imant 222 Eur dauginant iš 6 mėnesių, kas sudarytų 1332 Eur. Tai laikytina kartu ir kompensacine išmoka atsakovei, nesant pagrindų jai priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovė nereiškė priešieškinio byloje, o vien nurodytais atsiliepime motyvais neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo teismas nesprendžia.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 555 Eur nukreipia skubiai vykdyti.

Atsakovė prašo skirti darbdaviui baudą už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. Byloje nustatyta, kad dalis darbo ginčų komisijos sprendimo buvo nukreipta skubiam vykdymui. Tačiau ieškovas, ieškinyje nurodydamas, kad neginčija skubaus 555 Eur išieškojimo atsakovei, nepateikė jokių įrodymų apie šios sprendimo dalies įvykdymą.

Darbo kodekso 232 straipsnis numato, jog darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

Esant teisiniam reglamentavimui, bei nustatytoms aplinkybėms apie darbdavio vengimą vykdyti įsipareigojimus dėl skubaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalies vykdymo, ieškovui nemokant atsakovei nei darbo užmokesčio prastovos laikotarpiu, nei vykdant darbo ginčų komisijos sprendimo dėl 555 Eur, teismui yra pagrindas skirti Y 50 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (nes darbo ginčų komisijos sprendimas šiuo teismo sprendimu netenka galios) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas

NUSPRENDĖ:

Ieškovo Y ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1887 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio – spalio mėnesius.

Priteisti atsakovės J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), po 222 Eur darbo užmokesčio kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki prastovos pabaigos.

Priteisti atsakovės J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1332 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt du eurus) netesybų.

Priteistos sumos nurodytos, neatskaičius mokėtinų mokesčių.

Skirti darbdaviui Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 50 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Baudą priteisti darbuotojos J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Įpareigoti ieškovą Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie atsakovės J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) draudimines pajamas už 2019 m. balandžio mėnesį 555 Eur, už sekančius vėlesnius prastovos mėnesius – po 222 Eur.

Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 555 Eur priteisimo iš Y J. A. naudai nukreipti skubiai vykdyti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.