Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. Š., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo E. Š. priešieškinį dėl to paties dalyko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, tai pagal CK 3.200 str., iš jo turi būti priteistas vaikui išlaikymas už paskutinius 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos – 32400 Lt (900 Lt x 36 mėn.).

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė priešieškinį tenkinti. Parodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo, jis mokėjo išlaikymą pastoviai. Patikslino ir nurodė, kad jis sutinka mokėti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 200 EUR, t.y. 690 Lt. Patvirtina, kad išlaikymo vaikui nemokėjo nuo 2011-04-01, kaip nurodė ieškovė, o nemokėjo, nes turėjo savo problemų. Prašo nustatyti jo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, kokia nurodyta priešieškinyje. Su hipotekos nustatymu nesutinka, nes išlaikymą sūnui moka dabar ir mokės ateityje, be to, jis turi kitą vaiką, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, kurį irgi reikia išlaikyti, kito sūnaus išlaikymui jis skiria kas mėnesį po 1000 Lt. Jis sutinka, kad turi turto, bet taip pat turi ir prievolinių įsipareigojimų, kuriuos reikia vykdyti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktose išvadose dėl ieškinio ir priešieškinio nurodė, jog mano, kad ieškovės nurodyta ir pasirinkta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nepažeidžia šalių vaiko interesų, skyrius sutinka su siūloma ieškovės nustatyti tvarka. Atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 1400 Lt, be to jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, todėl prašo iš jo priteisti išlaikymą sūnui po 500 Lt kas mėnesį, tuo tarpu ieškovė prašo po 900 Lt kas mėnesį. Todėl, esant įrodymams, kad atsakovas nėra nuslėpęs tikrąsias savo gaunamas pajamas, kad jo padėtis nėra geresnė nei ieškovės, tai galėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo mano, kad negali būti sutiktina su atsakovo nurodytos tvarkos 1.1 p., nes atsakovo naudojama formuluotė „ir/ arba‘ kelia abejonių. Nėra aišku kokiomis dienomis kiekvieną savaitės dieną atsakovas matysis su sūnumi, todėl siūlytina nustatyti konkrečią savaitės dieną, valandas, mėnesių savaičių savaitgalius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Atsakovas dirba devyniose įmonėse, jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1400 Lt; jo nuosavybės teise įregistruotas sekantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas: 383/1015 žemės sklypo unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 563/1494 žemės sklypo unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 19/10000 patalpos – požeminio parkingo, unikal Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (kurio įsigijimui iš AB SEB bankas paimtas kreditas – 165495,62 EUR (570000 Lt) sumai pagal 2009-03-13 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovas kas mėnesį bankui moka po 2626,17 Lt kreditą), kuriam įregistruota hipoteka nuo 2009-05-15; dvi transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įstatinio kapitalo dydis – 10000 Lt) vadovas nuo 2008-06-13; atsakovas taip pat yra akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ginčo dėl to nėra; taip pat į bylą pateiktos atsakovo 2011-2012 m. metinės pajamų deklaracijos, patvirtinančios atsakovo turtinę padėtį; bei kasos pajamų orderiai ir mokėjimo nurodymai apie atsakovo mokamas pinigines lėšas sūnaus išlaikymui; be sūnaus E., atsakovas turi sūnų P. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.100-108, t.1, 13-22, 23-27, 28-31, 32-50, 87-100, b.l.118-138, t.2).

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Taigi, ieškovės ir atsakovo sūnus E. Š. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t.y. vaikui greitai sukaks (duomenys neskelbtini) metų, atitinkamai jo augimui, vystimuisi turi būti sudarytos sąlygos, taip pat ir sąlygos jo gabumams lavinti, jo saviraiškos, bendravimo poreikiams tenkinti (jau nekalbant apie elementarius būtinus poreikius (maistas, higiena, apranga ir pan.). Byloje nustatyta, jog vaikas turi visą eilę sveikatos problemų tiek fizine, tiek psichologine prasme (šių aplinkybių atsakovas neginčijo), kaip žinia, tokių problemų sprendimui yra būtina turėti finansinių galimybių bei resursų. Be to, dėl savo fizinės sveikatos būklės, vaikas yra ribojamas pasirinkti save realizuoti užklasinėje veikloje (kaip nurodė ieškovė dėl alergijos negali lankyti baseino, dėl šleivakojystės – šokių būrelio ir pan.), kas, galimai, irgi vaikui sukelia papildomas neigiamas emocijas.

Pagal teismų formuojamą praktiką, tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, jo turimas turtas kelis kartus viršija pinigine prasme ieškovės turimo turto vertę, be to, atsakovas gauna papildomas pajamas už savo turimas akcijas keliose įmonėse. Tai, kad atsakovas turi mokėti kas mėnesį atitinkamą kredito dalį, nėra pateisinimas mokėti sūnui išlaikymą tik 690 Lt kas mėnesį (teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti kas mėnesį tokią sumą). Atsižvelgtina į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, apart sūnaus E., kiekvienas turi dar išlaikyti po nepilnametį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog posėdžio metu, atsakovas pats patvirtino, jog savo kito sūnaus, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, išlaikymui kas mėnesį skiria apie 1000 Lt. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikas jau yra laikytinas paaugliu, kurio poreikiai jau yra ne mažesni nei suaugusio žmogaus, vienok, dėl to neturi nukentėti šalių sūnau E. gerovė, juolab, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, teikti vaikui didesnį nei 690 Lt išlaikymą. Kita vertus, ieškovės pateikta lentelė (b.l.46-48, t.1), pagal kurią sūnaus E. poreikiams kas mėnesį yra išleidžiama po 1831,95 Lt, nelaikytina objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu tokių poreikių patenkinimo būtinumą, būtent tokio amžiaus vaikui, t.y., neturinčiam dar (duomenys neskelbtini) metų. Kita vertus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), manytina, kad net suaugusiam žmogui savo asmeniniam pragyvenimui skirti po 1831,95 Lt kas mėnesį, yra laikytina prabanga. Be to, reikia sutikti su atsakovo pozicija, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų (kvitų, čekių ir pan.), jog turi papildomų išlaidų (ir kokių), skiriamų kas mėnesį šalių vaiko sveikatos problemų sprendimui.

Todėl darytina išvada, kad iš atsakovo yra tikslinga priteisti sūnaus E. išlaikymui kas mėnesį po 700 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.192, 3.194 str., 3.196. 3.200 str. str.), todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo sūnui E. priteisimo iš atsakovo, tenkintinas iš dalies.

Atsakovas pinigines sumas sūnaus E. išlaikymui mokėjo pradedant nuo 2005 metų vasario mėn., nors ir ne kiekvieną mėnesį, vienok, skirtingas pinigų sumas, tai po 400 Lt, po 600 Lt, o už praleistą laikotarpį (už kelis mėnesius) ir dideles pinigų sumas – 10000 Lt – 15000 Lt, taip kompensuodamas už laiku nesumokėtą išlaikymą, ką patvirtina atsakovo pateikti kvitai, kasos pajamų orderiai (b.l. 32-50, t.2). Ieškovė pati pripažino, kad atsakovas viso yra sumokėjęs sūnaus išlaikymui 68700 Lt, vadinasi, skaičiuojat nuo 2005 metų vasario mėn. gaunasi, kad atsakovas per 8 metus sumokėjo kas metai po 8587,50 Lt išlaikymo sumą, t.y. kas mėnesį gaunasi po 357,81 Lt suma. Šalys pripažino, kad atsakovas išlaikymo nemokėjo nuo 2011-04-01, todėl nuo šios dienos iki ieškinio padavimo 2013-06-20 yra priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas, jį skaičiuojant už nurodytą laikotarpį po 700 Lt kas mėnesį, todėl iš atsakovo yra priteistina 18200 Lt (700 Lt x 26 mėn.) išlaikymo įsiskolinimo suma. Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnamečiam sūnui E. priteisto iš atsakovo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik sūnaus interesams (CK 3.203 str.)

Dėl priverstinės hipotekos.

CK 4.170 straipsnyje, įtvirtinančiame hipotekos sąvoką, nustatyta, kad hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka, taip pat kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir pateiktas nebaigtinis hipotekos atsiradimo atvejų sąrašas. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas. Taigi, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra darbingas, dirba net keliose darbovietės, turi turto, jo turtinė padėtis yra gera ir stabili, nevengė ir nevengia teikti sūnui E. išlaikymą bei papildomas pinigines sumas sūnaus poilsiui (b.l.147-156, 158, t.2), nors išlaikymą teikdavo ne kas mėnesį, bet neteikto išlaikymo laikotarpiai buvo kompensuojami pakankamai didelėmis įmokomis. Daryti išvadą, jog, tam, anot ieškovės, kad atsakovas teiktų sūnui išlaikymą, yra būtina nustatyti atsakovo turtui priverstinę hipoteką, nėra jokio pagrindo. Todėl ieškovės reikalavimas taikyti atsakovui E. Š. tenkančiai daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, priverstinę hipoteką, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas(CPK 178, 185 str. str.).

Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ar institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos, taip pat kitais įstatyme numatytais atvejais. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 str. 4 dalis).

Teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į šalių sūnaus amžių, į tai, kad atsakovas tik neseniai pradėjo bendrauti su sūnumi, vaikas prie atsakovo kaip tėvo tik pradeda pratintis, yra pripratęs prie motinos, su kuria kartu visą laiką gyvena ir būtent ieškovė kaip motina geriau pažįsta savo sūnų, jo užimtumą bei emocinę būklę (todėl, manytina, ieškovė ir prašo atsakovą prieš bendraujant – pasiimant sūnų E., apie tai pakankamai iš anksto informuoti ieškovę), į paties atsakovo užimtumą (dirba net keliose bendrovėse), būna išvykęs į komandiruotes, į tai, kad atsakovas turi ir kitą nepilnametį vaiką, su kuriuo taip pat turi bendrauti ir skirti jam dėmesį, darytina išvada, kad būtent ieškovės, o ne atsakovo prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi E. tvarka, labiausiai atitinka vaiko interesus ir neprieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams (CK 1.5 str.). Todėl atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi E. nustatytina tenkinant ieškovės reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

Ieškovė buvo atstovaujama advokato, išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 3000 Lt. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro – 4186,60 Lt. Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų pagrindu (iš esmės atsakovo priešieškinys tik dalyje dėl dviejų paskutinių punktų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sutapo su ieškovės prašoma nustatyta tvarka) iš atsakovo ieškovei priteistina 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovui iš ieškovės priteistina 209,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovė pateikdama teismui ieškinio patikslinimą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi E. tvarkos nustatymo, nesumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovės yra priteistina 144 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 10,42 Lt pašto išlaidų suma nežymiai viršija nustatytą priteistinų pašto išlaidų sumą, tai pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 700 Lt (septynis šimtus litų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (nuo 2013-06-20) iki sūnaus pilnametystės; paskiriant ieškovę I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 18200 Lt (aštuoniolika tūkstančių du šimtus litų).

Nustatyti sekančią atsakovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant sekančią tvarką:

1) tris mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį, tėvas, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas, gali paimti sūnų nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; praėjus trims mėnesiams vaikas bendrauja su tėčiu mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val.;

2) kiekvieną trečiadienį tėvas, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, gali paimti sūnų iš mokyklos ar jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti jį iki 20 val.;

3) tėvas praleidžia su vaiku šias šventes: 3.1) Kalėdas, gruodžio 26 d., Naujųjų Metų švenčių sausio 2 d., Krikščionių Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) pirmadienį įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti sūnų nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 3.2) vaiko gimimo dieną - įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš septynias dienas, jei vaiko gimimo diena tenka darbo dienai, tai tėvas gali paimti sūnų nuo 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jai vaiko gimimo diena tenka nedarbo dienai, tai tėvas gali paimti sūnų nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

4) sūnaus vasaros atostogų metu tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip tris savaites, apie tai įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dvi savaites;

5) sūnaus pavasario ir rudens moksleivių atostogų metu tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip tris dienas, o sūnaus žiemos moksleivių atostogų metu tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip šešias dienas, apie tai įspėjęs vaiko motiną ne vėliaus kaip prieš dvi savaites;

6) vaiko išvykimas į kelionę turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2400 Lt (du tūkstančius keturis šmtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 252 Lt (du šimtus penkiasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.