- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-2433-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20848-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-388-494/2014 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taip pat pagal atsakovo E. Š. priešieškinį ieškovei I. K. dėl to paties dalyko, išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. K. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo E. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Š. po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir 32.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos; 2) taikyti atsakovui tenkančiai 383/1015 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus mieste, priverstinę hipoteką; 3) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
Tris mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį tėvas, įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas, gali paimti vaiką nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; praėjus trims mėnesiams vaikas bendrauja su tėvu mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val.Kiekvieną trečiadienį tėvas, įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, gali paimti vaiką iš mokyklos ar jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti jį iki 20 val.Tėvas praleidžia su vaiku šias šventes:Kalėdų švenčių gruodžio 26 d., Naujųjų Metų švenčių sausio 2 d., krikščionių Velykų pirmadienį, įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti vaiką nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.Vaiko gimimo dieną, įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Jei vaiko gimtadienis tenka darbo dienai, tai tėvas gali paimti vaiką nuo 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti tą pačią dieną iki 20 val. Jei vaiko gimtadienis tenka nedarbo dienai, tai tėvas gali paimti vaiką nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti tą pačią dieną iki 20 val.Vaiko vasaros atostogų metu tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaiku ne mažiau kaip tris savaites, apie tai įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš dvi savaites.Vaiko pavasario ir rudens moksleivių atostogų metu tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaiku ne mažiau kaip 3 dienas, o vaiko žiemos moksleivių atostogų metu – ne mažiau kaip 6 dienas, apie tai įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš dvi savaites.Vaiko išvykimas į kelionę turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Šalies argumentai
4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2004-09-20 su atsakovu susilaukė sūnaus E. Š. Atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, nesidomi jo ugdymu, mokymosi eiga. Atsakovo teikiamas išlaikymas sūnui buvo nereguliarus, vėliau atsakovas apskritai nustojo teikti išlaikymą. Visa sūnaus auklėjimo ir išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovės teigimu, sūnus turi specialių poreikių, susijusių su jo sveikata ir lavinimu, todėl būtiniems sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia skirti 1.831,95 Lt. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro darbo užmokestis ir netekto darbingumo pensija, iš viso 2.569,38 Lt. Atsakovas dirba direktoriumi aštuoniose bendrovėse, yra jų akcininkas, turi virš 1.000.000 Lt vertės nekilnojamojo turto bei vertybinių popierių, nors jo deklaruojamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1.400 Lt. Atsakovas dar gauna kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais. Atsižvelgiant į tai, tikslinga iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 900 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat 32.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos. Be to, ieškovė prašė nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra mažametis, turi sveikatos ir psichologinių problemų, su tėvu nuo gimimo jokio bendravimo nebuvo ir jo sūnus nepažįsta. Kadangi atsakovas ilgą laiką vengia mokėti išlaikymą sūnui, nėra garantijų, kad teiks reikiamo dydžio nuolatinį išlaikymą, elgiasi nesąžiningai, neatskleidžia savo finansinės padėties, priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo yra pagrindas atsakovo turtui taikyti priverstinę hipoteką (t. I, b.l. 122-128).
Atsiliepimas
Atsakovas E. Š. pareikštu priešieškiniu ir atsiliepimu teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Š. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; 2) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
Atsakovas turi teisę, nedalyvaujant ir nekliudant ieškovei, savo pasirinktoje ir tam tinkamoje vietoje, matytis ir bendrauti su sūnumi šia tvarka:Pirmuosius tris mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši tvarka, įsiteisėjimo – mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį bei sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val. vaikas paimamas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir į ją grąžinamas. Praėjus pirmiesiems trims mėnesiams po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši tvarka, įsiteisėjimo – mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pradedant penktadienį nuo 19 val. ir baigiant sekmadienį 20 val. vaikas paimamas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir į ją grąžinamas.Kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. vaikas paimamas iš mokyklos ar jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinamas į ją.Kiekvienais kalendoriniais metais sūnaus gimimo dienos metu: nuo 10 val. iki 20 val., jei gimtadienis tenka nedarbo dienai, arba nuo 18 val. iki 20 val., jei gimtadienis tenka darbo dienai. Vaikas paimamas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir į ją grąžinamas. Kiekvienų kalendorinių metų šventiniu laikotarpiu: Naujųjų metų sausio 2 d., krikščionių Velykų pirmadienį bei Kalėdų švenčių gruodžio 26 dieną nuo 10 val. iki 20 val. Vaikas paimamas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir j ją grąžinamas.Ne mažiau kaip 3 savaites iš eilės vaiko vasaros atostogų metu. Apie tokį vaiko paėmimą atostogauti kartu tėvas įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš dvi savaites.Ne mažiau kaip 3 kalendorines dienas iš eilės vaiko pavasario ir rudens moksleivių atostogų metu ir ne mažiau kaip 6 kalendorines dienas iš eilės vaiko žiemos moksleivių atostogų metu, informuojant apie tai motina ne vėliau kaip prieš savaitę.Šalys vienodai dalyvaus vaiko auklėjime. Sprendimus dėl vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, laisvalaikio ir kt. šalys privalo priimti tik pasitarę vienas su kitu, siekdami maksimalios naudos vaiko poreikiams ir interesams.Šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai atostogų metu su vaiku išvykti į užsienį bei duoti visus tam reikalingus raštiškus sutikimus (leidimus). Ši nuostata taikoma ir kitiems vaiko trumpalaikiams išvykimams į užsienį su vienu iš tėvų.Vienai iš šalių pageidaujant gyventi ir/ar ilgesniam nei vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiui išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, šalys, šalies, pageidaujančios gyventi, ir/ar ilgam laikui išvykti už Lietuvos Respublikos ribų iniciatyva, privalo iš anksto, raštu susitarti dėl bendravimo su sūnumi sąlygų.
Atsiliepimas
3) priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodė, kad niekuomet neneigė savo pareigos teikti išlaikymą sūnui, tinkamai vykdė šią pareigą. Laikotarpiu nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pareiškimo sūnaus išlaikymui yra sumokėjęs 68.700 Lt. Pirmuosius du savo gyvenimo mėnesius sūnus gyveno su atsakovu ir juo rūpinosi. Laikotarpį nuo trečiojo sūnaus gyvenimo mėnesio (2004 m. gruodis) iki ieškinio pareiškimo (2013 m. birželis) sudaro 102 mėnesiai. 68.700 Lt sumą padalinus iš 102 gaunama vienam mėnesiui tenkanti išlaikymo suma yra 673 Lt. Tokia suma yra pakankama vaiko išlaikymui. Ieškovė neleido atsakovui matytis su sūnumi, sudarinėjo kliūtis atsakovo ir sūnaus bendravimui, nepripažino atsakovo sūnaus tėvu, todėl atsakovas nustojo ieškovei mokėti pinigus sūnaus išlaikymui. Ieškovė nepatiria didesnių nei įprastos išlaidų sūnaus išlaikymui. Atsakovo mėnesio darbo užmokestis yra apie 1.400 Lt, turimo turto vertė, įvertinus skolinius įsipareigojimus, apylygė ieškovės turimo turto vertei. Be to, atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo turi būti priteistas 500 Lt dydžio kas mėnesį mokamas sūnaus išlaikymas (½ minimalios mėnesinės algos). Kadangi ieškovė neleido ir iki šiol neleidžia atsakovui matytis su sūnumi, sudarinėja kliūtis bendravimui, atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nustatytina teismo sprendimu. Ieškovės prašymas nustatyti priverstinę hipoteką yra nepagrįstas, nes atsakovas nevengė mokėti išlaikymo savo sūnui ir jį moka, niekuomet neslėpė savo finansinės padėties (t. I, b.l. 93-87, t. II, b.l. 2-8).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovės I. K. patikslintą ieškinį ir atsakovo E. Š. priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Š. po 700 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (nuo 2013-06-20) iki sūnaus pilnametystės ir 18.200 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
Tris mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį tėvas, įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš dvi dienas, gali paimti sūnų nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; praėjus trims mėnesiams vaikas bendrauja su tėvu mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val.Kiekvieną trečiadienį tėvas, įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, gali paimti vaiką iš mokyklos ar jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti jį iki 20 val.Tėvas praleidžia su vaiku šias šventes: Kalėdų švenčių gruodžio 26 d., Naujųjų Metų švenčių sausio 2 d., Krikščionių Velykų pirmadienį, įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti vaiką nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į ją tą pačią dieną iki 20 val., taip pat vaiko gimimo dieną, įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Jei gimimo diena tenka darbo dienai, tai tėvas gali paimti vaiką nuo 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į ją tą pačią dieną iki 20 val., jei gimimo diena tenka nedarbo dienai, tai tėvas gali paimti vaiką nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į ją tą pačią dieną iki 20 val.Vaiko vasaros atostogų metu tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaiku ne mažiau kaip tris savaites, apie tai įspėjęs motiną ne vėliau kaip prieš dvi savaites.Vaiko pavasario ir rudens moksleivių atostogų metu tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaiku ne mažiau kaip tris dienas, o vaiko žiemos moksleivių atostogų metu tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaiku ne mažiau kaip šešias dienas, apie tai įspėjęs motiną ne vėliaus kaip prieš dvi savaites. Vaiko išvykimas į kelionę turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei 2.400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. II, b.l. 172-180).
Nustatė, kad ginčo šalių sūnui greitai sukaks 10 metų, todėl jo augimui, vystymuisi, gabumams lavinti, saviraiškos ir bendravimo poreikiams tenkinti turi būti sudarytos sąlygos, įskaitant elementarių būtinų poreikių patenkinimą (maistas, higiena, apranga ir pan.). Sūnus turi daug sveikatos problemų tiek fizine, tiek psichologine prasme, o tokių problemų sprendimui yra būtina turėti finansinių galimybių. Be to, dėl savo fizinės sveikatos būklės sūnus ribotai gali save realizuoti užklasinėje veikloje, kas, galimai, taip pat sukelia papildomas neigiamas emocijas. Atsižvelgdamas į ginčo šalių turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, jo turimas turtas kelis kartus viršija pinigine prasme ieškovės turimo turto vertę, be to, atsakovas gauna papildomas pajamas už savo turimas akcijas keliose įmonėse. Tai, kad atsakovas turi mokėti kas mėnesį atitinkamą kredito dalį, nėra pateisinimas mokėti sūnui mažesnį išlaikymą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, apart jų bendro sūnaus, turi dar išlaikyti po nepilnametį vaiką. Atsakovas patvirtino, kad savo kito sūnaus, kuriam yra 13 metų, išlaikymui kas mėnesį skiria apie 1.000 Lt, tačiau dėl to neturi nukentėti ginčo šalių sūnaus gerovė. Kita vertus, ieškovės pateiktą lentelę, pagal kurią sūnaus poreikiams kas mėnesį yra išleidžiama po 1.831,95 Lt, teismas nelaikė objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu tokių poreikių patenkinimo būtinumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog turi papildomų išlaidų ir kokių, skiriamų kas mėnesį šalių sūnaus sveikatos problemų sprendimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad iš atsakovo tikslinga priteisti ginčo šalių sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 700 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas pinigines sumas šalių sūnaus išlaikymui mokėjo pradedant nuo 2005 m. vasario mėn., nors ir ne kiekvieną mėnesį, tai po 400 Lt, po 600 Lt, o už praleistą laikotarpį (už kelis mėnesius) ir dideles pinigų sumas – 10.000-15.000 Lt, taip kompensuodamas laiku nesumokėtą išlaikymą. Ieškovė pripažino, kad atsakovas viso yra sumokėjęs sūnaus išlaikymui 68.700 Lt. Taigi, skaičiuojant nuo 2005 m. vasario mėn., atsakovas per 8 metus sumokėjo kas metai po 8.587,50 Lt išlaikymo sumą, t. y. kas mėnesį po 357,81 Lt. Šalys pripažino, kad atsakovas išlaikymo nemokėjo nuo 2011-04-01, todėl nuo šios dienos iki ieškinio padavimo, 2013-06-20, yra priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas, jį skaičiuojant už nurodytą laikotarpį po 700 Lt kas mėnesį, iš viso 18.200 Lt (700 Lt x 26 mėn.). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas yra darbingas, jo turtinė padėtis gera ir stabili, atsakovas nevengia teikti sūnui išlaikymą, nors išlaikymą teikdavo ne kas mėnesį, neteikto išlaikymo laikotarpiai buvo kompensuojami pakankamai didelėmis įmokomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nėra būtina nustatyti atsakovo turtui ieškovės prašomą priverstinę hipoteką. Teismo nuomone, atsižvelgiant į sūnaus amžių, į tai, kad atsakovas tik neseniai pradėjo bendrauti su sūnumi, sūnus yra pripratęs prie motinos, su kuria kartu visą laiką gyvena ir būtent ieškovė kaip motina geriau pažįsta savo sūnų, į jo užimtumą bei emocinę būklę, į paties atsakovo užimtumą, į tai, kad atsakovas turi ir kitą nepilnametį vaiką, su kuriuo taip pat turi bendrauti ir skirti jam dėmesį, padarė išvadą, kad būtent ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus. Įvertinęs proporcingai patenkintus ir atmestus reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteisė 2.400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovui iš ieškovės priteisė 209,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. (Apie šias 209,33 Lt išlaidas pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nepasisakė).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. teismo prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo 18.200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pakeisti – sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 2.754 Lt, sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį iki 1.050 Lt, priteisti iš ieškovės atsakovui 2.721 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei paskirstymo pirmosios instancijos teisme klausimą, taip pat priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. II, b.l. 183-187). Atsakovo teigimu, teismas, priteisdamas iš jo išlaikymo įsiskolinimą sūnui, padarė aritmetinę klaidą, kuri, tikėtina, sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos teismo sprendimo dalies priėmimą. Teismas nurodė, kad skaičiuojat nuo 2005 m. vasario mėn. atsakovas per 8 metus sūnui sumokėjo kas metai po 8.587,50 Lt išlaikymo sumą, t. y. kas mėnesį po 357,81 Lt. Atsakovo sumokėtą sumą, 68.700 Lt, padalinus iš 8 metų iš tiesų gaunama 8.587,50 Lt suma. Tačiau pastarąją sumą padalinus iš 12 mėnesių gaunama ne teismo nurodyta 357,81 Lt suma, o 715,63 Lt suma. Tokia suma, atsakovo manymu, yra pakankama sūnaus išlaikymui. Nurodė, kad pirmuosius du savo gyvenimo mėnesius sūnus gyveno su juo ir sūnumi rūpinosi išimtinai atsakovas. Ginčo dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo. Laikotarpį nuo trečiojo sūnaus gyvenimo mėnesio (2004 m. gruodis) iki ieškinio pareiškimo (2013 m. birželis) sudaro 102 mėnesiai. Atsakovo sumokėtą 68.700 Lt sumą padalinus iš 102, gaunama vienam mėnesiui tenkanti išlaikymo suma – 673 Lt. Taigi, laikant, jog sūnui visuomet buvo reikalingas teismo nustatytas 700 Lt dydžio mėnesio išlaikymas, įsiskolinimo sumą tokiu atveju sudarytų 2.754 Lt ((700 Lt - 673 Lt) x 102 mėn.). Būtent tokią išlaikymo įsiskolinimo sumą, atsakovo manymu, turėjo priteisti teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą. Tuo tarpu teismas atsakovo sumokėtą 68.700 Lt sumą įskaitė ne į bendrą teiktino išlaikymo laikotarpį, o į laikotarpį, kurį ši suma buvo faktiškai sumokėta. Atsakovas taip pat nurodė, kad laikotarpį nuo trečiojo sūnaus gyvenimo mėnesio (2004 m. gruodis) iki 2011 m. kovo mėn., kuomet atsakovas nustojo teikti išlaikymą, sudaro 75 mėnesiai. Atsakovo sumokėtą 68.700 Lt sumą padalinus iš 75, gaunama vienam mėnesiui tenkanti išlaikymo suma 916 Lt. Tokia suma tikrai nereikalinga mažamečio, ikimokyklinio amžiaus vaiko išlaikymui. Be to, teismas, viena vertus, nustatė, jog atsakovo teiktino išlaikymo sumą nuo šiol sudaro 700 Lt ir tokio dydžio mėnesinį išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo 2011-04-01, kita vertus, teismas savo sprendimu faktiškai pripažino, jog laikotarpiu iki 2011-04-01 vaiko mėnesio išlaikymo dydį sudaro 916 Lt. Tokiam skirtingais laikotarpiais teiktino išlaikymo dydžio skirtumui nėra jokio objektyvaus pagrindimo. Be to, teismo faktiškai nustatytas atsakovo teikto išlaikymo dydis laikotarpiu iki 2011-04-01 viršijo tuo metu galiojusią minimalią mėnesio algą. Tai akivaizdžiai neatitinka mažamečio vaiko poreikių tenkinimui reikiamos sumos dydžio, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymą turi teikti ir ieškovė, bei teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio mėn. iki ieškinio pareiškimo (t.y. daugiau kaip 2 metus) ieškovė niekuomet ir jokia forma nereiškė pretenzijų ir net neužsiminė atsakovui apie tai, jog jis nevykdo pareigos išlaikyti sūnų. Taigi, iki ieškinio pareiškimo ieškovė laikė jai sumokėtą 68.700 Lt sumą pakankama sūnaus išlaikymui. Pati ieškovė 2014-03-31 teismo posėdyje nurodė, jog su atsakovu buvo susitarta, kad jis mokės vaikui kas mėnesį po 800 Lt. Teismas, nustatydamas 916 Lt išlaikymo dydį laikotarpiu iki 2011-04-01, neatsižvelgė į nurodytą aplinkybę ir sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti, priteisdamas papildomus 18.200 Lt. Atsakovo teigimu, teismas taip pat pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Ieškovė šioje byloje reiškė keturis reikalavimus. Pirma, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 900 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Šis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas iš dalies: teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 700 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, t. y. teismas patenkino apytikriai 78 proc. ieškovės reikalavimo. Antra, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 32.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos. Šis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas iš dalies: teismas priteisė iš atsakovo 18.200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, t. y. teismas patenkino apytikriai 56 proc. ieškovės reikalavimo. Ta aplinkybė, kad paskutiniajame teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-04-01, teisinės reikšmės neturi, kadangi atsakovas iš esmės viso proceso metu turėjo gintis nuo pareikšto 32.400 Lt dydžio reikalavimo. Trečia, ieškovė prašė taikyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui. Šis ieškovės reikalavimas atmestas. Ketvirta, ieškovė prašė nustatyti jos nurodomą bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Šis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, tačiau šį reikalavimą priešieškiniu pareiškė atsakovas, nes ieškovė neleido jam matytis su sūnumi, sudarinėjo kliūtis jo ir sūnaus bendravimui. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog su atsakovo siūloma bendravimo tvarka sutinka iš dalies ir mano, kad tvarka turėtų būti patikslinta. Būtent tokią patikslintą bendravimo tvarką nustatė teismas. Teismo sprendimas šioje byloje buvo priimtas iš esmės atsakovo naudai. Taigi, atsižvelgiant į teismo patenkintų ir atmestų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų dalį, teismas turėjo atsakovui ir ieškovei priteisti po 50 proc. jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. priteisti iš atsakovo ieškovei 1.500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovui – 2.093 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kita vertus, teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra teisėta ir pagrįsta, todėl keistina ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis mažintinas iki 2.754 Lt. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme turėtų būti paskirstytos taip: iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteista 1.050 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (35 proc. visų turėtų išlaidų) o iš ieškovės atsakovui – 2.721 Lt (65 proc. visų turėtų išlaidų).
Ieškovė I. K. teismo prašo atsakovo E. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. III, b.l. 2-3). Ieškovė nurodė, kad nuo pat sūnaus gimimo atsakovas labai netvarkingai teikė sūnui išlaikymą. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad iki 2009 m. rugsėjo mėn. buvo mokėta ne kas mėnesį, skirtingomis sumomis, tačiau maždaug po 10 tūkst. Lt per metus, t.y. vidutiniškai 833,00 Lt. Taip nusprendė pats atsakovas, nes iki 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovė su juo nesimatė ir nebendravo. Tokią sumą pats atsakovas laikė protinga ir pakankama. Kadangi atsakovas labai nereguliariai teikė išlaikymą, šalys 2009 m. rugsėjo mėn. pagal ieškovės prašymą susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą kas mėnesį po 800 Lt mėnesio pradžioje. Rašytinio susitarimo nebuvo, tačiau susitarimą rodo faktai – mokėjimo pavedimai, t. y. 2009-10-02 – 800,00 Lt; 2009-11-02 – 800,00 Lt; 2009-12-23 – 800,00 Lt; 2010-02-09 – 800,00 Lt. Tai reiškia, kad tokia suma pačiam atsakovui buvo priimtina ir dėl jos nesiruošė ginčytis. Tačiau nepaaiškinus priežasties atsakovas mokėjimus nutraukė, tik ieškovei nuolat prašant ir priminant buvo sumokėta kelis kartus nevienodom sumoms, kol galų gale iš viso atsakovas nustojo atsiliepti telefonu ir el.paštu.? Ieškovės teigimu, atsakovas niekada neteikė išlaikymo į priekį, o visada dengdavo įsiskolinimą. Dėl to teismas visiškai pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo to laiko, kai atsakovas iš viso nustojo teikti išlaikymą, t. y. nuo 2011-04-01. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo tos dienos nemokėjo išlaikymo sūnui, nes turėjo savo problemų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas pasiskaičiavo sumas, kiek yra teikęs išlaikymo ir išdalino visiems vaiko išlaikymo mėnesiams. Remiantis atsakovo skaičiavimais, jis galėtų dar labiau sumažinti sumą, pvz., iki 300 Lt per mėnesį ir teigti, kad yra suteikęs išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Ieškovė pabrėžė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl išlaikymo teikimo, juolab dėl mokėjimų į priekį. Išlaikymas teikiamas periodinėmis išmokomis, kas mėnesį. Pats atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos išlaikyti vaiko. Ieškovė net neabejoja, kad jei būtų nesikreipusi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, atsakovas jo neteiktų iki šiol. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė nuo 2011-04-01 nereiškė pretenzijų ir net neužsiminė atsakovui, kad jis nevykdo pareigos išlaikyti sūnų, tačiau pats atsakovas nesudarė galimybės jam užsiimti, nes neatsakydavo į el.laiškus, neatsiliepdavo jam skambinant telefonu. Vienintelė gynybos priemonė, nesulaukiant, kad atsakovas vykdytų pareigą išlaikyti sūnų, buvo kreiptis į teismą. Kita svarbi aplinkybė, kad atsakovas savo vyresniam sūnui kas mėnesį teikia 1.000 Lt išlaikymą. Tai rodo, kad atsakovas pats pripažįsta, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei minimali suma. Todėl kalbėti apie nepagrįstą praturtėjimą nėra pagrindo. Juolab, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas vaiko naudai ir gali būti panaudotas tik vaiko poreikiams tenkinti. Kadangi vaikas turi daug sveikatos sutrikimų, priteistas išlaikymo įsiskolinimas galės būti panaudotas vaiko sveikatos gerinimui. Ieškovės nuomone, teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimu buvo patenkinti praktiškai visi ieškovės reikalavimai, todėl teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tokiu būdu. Juo labiau, kad tik dėl atsakovo vengimo išlaikyti sūnų atsirado būtinybė kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė I. K. ir atsakovas E. Š. turi bendrą sūnų E. Š., gimusį 2004-09-20 (t. I, b.l. 5). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. atsakovas nereguliariais mokėjimais sumokėjo sūnaus išlaikymui 68.700 Lt sumą, o vėliau išlaikymo mokėjimą nutraukė ir atnaujino tik ieškovei kreipusis į teismą. Šios aplinkybės neginčija nei viena iš šalių, ją taip pat patvirtina byloje esantys įrodymai (t. II, b.l. 4, 32-50, 63-86). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 18.200 Lt ginčo šalių sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki kreipimosi į teismą dienos, 2013-06-20, t. y. po 700 Lt kas mėnesį už 26 mėn. (t. II, b.l. 172-180). Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad 68.700 Lt sumą teismas turėjo vertinti kaip atsakovo teiktą ginčo šalių sūnaus išlaikymą nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki pat tos dienos, kuomet ieškovė kreipėsi į teismą (2013-06-20) (už 102 mėn.), o ne tik iki 2011 m. balandžio mėn. Atitinkamai, atsakovo teigimu, teismas turėjo priteisti iš jo tik 2.754 Lt sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, t. y. iš nustatytos sūnui būtinos išlaikymo sumos atimti faktiškai suteiktą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo išlaikymo skirtumą ((700 Lt - 673 Lt) x 102 mėn.).
Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka.
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Sutiktina su atsakovu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinė situacija yra kitokia. Byloje abi ginčo šalys pripažino, kad atsakovas nuo 2011-04-01 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, 2013-06-20, apskritai neteikė jokio išlaikymo ginčo šalių sūnui, todėl remtis nurodyta teismų praktika nėra pagrindo. Atsakovo geranoriškai laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. sumokėtas sūnui išlaikymas, net jeigu jis ir buvo didesnis nei tuo metu įprastas, negali būti įskaitytas į vėliau susidariusį sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti tiek sūnaus, tiek ieškovės teisėti lūkesčiai. Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys būtų susitarusios, jog atsakovas teiks sūnui išlaikymą į ateitį, taip pat dėl mažesnio išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas privalo mokėti sūnui pakankamą išlaikymą už einamąjį mėnesį ir tik išimtiniais atvejais, susitaręs su ieškove, gali nukrypti nuo tokios tvarkos. Atsižvelgiant į visą tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti iš atsakovo ginčo šalių sūnui 18.200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki kreipimosi į teismą dienos, 2013-06-20, t. y. po 700 Lt kas mėnesį (700 Lt x 26 mėn.). Toks išlaikymo įsiskolinimas, įvertinus teismo nustatytas ir šioje byloje neginčijamas aplinkybes, susijusias su ginčo šalių sūnaus poreikiais bei ginčo šalių turtine padėtimi, nelaikytinas per dideliu. Tuo tarpu kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, yra teisiškai nereikšmingi, todėl nevertintini.
Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Pagal šį straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nagrinėjama byla nebūtų pradėta, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs pareigą išlaikyti sūnų, todėl atsakovas turi prisiimti ir bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovas, ieškovei kreipusis į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, inicijavo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo klausimo sprendimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmės neturi, nes iš bylos medžiagos matyti, kad dar iki bylos nagrinėjimo pradžios atsakovas nerodė didesnio intereso bendrauti su sūnumi, taigi, tokio reikalavimo pareiškimas laikytinas deklaratyviu.
Tačiau teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad iš atsakovo ieškovei priteisia 2.400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovui iš ieškovės priteisia 209,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, apie 209,33 Lt išlaidas rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė, todėl sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir papildomai jų nekartoja. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui ji sumokėjo 900 Lt (t. III, b.l. 4), todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį papildomai nurodant „Priteisti iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 209 Lt 33 ct. bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.