Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-1058/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-01-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-03-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-18
Bylos Nr.
1A-168-1058/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41591-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Advokatai
Aleksander Višnevski, Aleksandras Višnevskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-1058/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41591-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),

sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. L. ir jo gynėjui advokatui Aleksander Višnevski,

vertėjai Virginijai Peterienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo O. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo S. M. laidavimą BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 500 EUR (penkių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamoji byla O. L. atžvilgiu nutraukta.

Laiduotojas S. M. įpareigotas teismo paskirtą 500 EUR (penkių šimtų eurų) užstatą per mėnesį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų depozitinę sąskaitą Nr. 46 7300 0101 6612 6375, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, banko kodas 73000.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, O. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, O. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 EUR (penkis tūkstančius eurų).

O. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

O. L. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. L..

Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo Užsienio reikalų ministerijai.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. O. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, jis 2023 m. spalio 28 d., apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FIAT DOBLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais O. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jonas Selilionis (toliau ir – vyriausiasis prokuroras) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš O. L. išieškant konfiskuotino turto, automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 12 082 EUR; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nurodoma, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilis „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo O. L., yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir visiškai atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Taip pat teisingai nustatė, kad O. L. nusikaltimą padarė naudodamasis trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone – automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – pagrįstai vadovavosi BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Vis tik, spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė didelei automobilio vertei, todėl padarė klaidingą išvadą, jog visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, jog sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Nurodoma ir tai, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, jog nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Daroma išvada, kad konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis.

2.3. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad O. L. dirba pagal individualią veiklą, jo pajamas sudaro apie 1 000 EUR per mėnesį, iš kurių jis ne tik išlaiko save, bet ir padeda Ukrainoje gyvenantiems savo giminaičiams – mamai ir broliui, skiria lėšų labdarai, todėl darytina išvada, jog proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma būtų 5 000 EUR. Vyriausiojo prokuroro teigimu, su šia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti, nes O. L. prašydamas sumažinti konfiskuotiną sumą nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos neįprastinėmis gyvenimiškomis situacijomis. Akivaizdu, kad vaikų pareiga yra padėti tėvams, todėl tėvų, nors ir kitoje šalyje gyvenančių, išlaikymas nėra laikytinas išskirtine aplinkybe, o atsižvelgiant į tai, kad dauguma Lietuvos visuomenės, verslo finansiškai remia ir palaiko Ukrainą, labdaros ir paramos organizacijas, organizuoja įvairias lėšų rinkimo akcijas, ši aplinkybė, jog asmuo palaiko savo kariaujančiai gimtinei padedančias labdaros organizacijas, nesudaro pagrindo šios formalios paramos laikyti išimtine aplinkybe.

2.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad teismas nepagrįstai išskyrė O. L. materialinę padėtį ir finansinę paramą kaip pagrindą jam konfiskuotiną automobilio vertę atitinkančią sumą mažinti iki 5 000 EUR. Vyriausiojo prokuroro įsitikinimu, O. L. materialinė padėtis nėra išimtinai bloga ar tokia, kuri pateisintų švelnesnių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą. Pastebima, kad, vadovaujantis BK 40 straipsniu, O. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, o tai savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui.

2.5. Atkreipiant dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymima, kad tokio pobūdžio bylose neskiriant proporcingų teisės pažeidimui baudžiamojo poveikio priemonių, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Vyriausiojo prokuroro teigimu, O. L. atžvilgiu tinkamai nepritaikius baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, šioje konkrečioje situacijoje nebūtų užtikrinti prevenciniai tikslai ir pačio asmens atgrasymas nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Pažymima, kad visuomenės ir O. L. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš šio nebūtų konfiskuota visa transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, neužtikrinamas prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslas. Be to, netaikant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tyčinių nusikaltimų padarymo atveju, gali susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės, kai tuo tarpu įstatymo leidėjas kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, arba vengimo neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas būtų nesuderinami dalykai, taip keičiant visuomenės požiūrį ir formuojant teigiamus įpročius kelyje.

2.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad O. L. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažymima, kad transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas pats savaime proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia. Tai, kad automobilio netekimas ar automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. L. gynėjas advokatas Aleksander Višnevski prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendį visa apimtimi, ir iš Valstybės O. L. naudai priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas už advokato paslaugas, kurios sudaro 786,50 EUR.

3.1. Atsiliepime pažymima, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, prašydamas teismo sumažinti konfiskuotiną sumą, O. L. nurodė neįprastines gyvenimiškas aplinkybes, kurios vertintinos kaip pagrindas sumažinti konfiskuotino turto vertę. 2023 m. lapkričio 16 d. prašyme teismui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. L. nurodė, kad Ukrainoje yra likusi jo garbaus amžiaus motina L. L., kuri serga širdies ligomis, dėl ko jai yra įdiegtas širdies stimuliatorius. Be to, Ukrainoje yra likęs ir O. L. brolis J. L., kuris yra (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu dalyvauja (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys, kad O. L. nuolat finansiškai palaiko Ukrainoje gyvenančius savo giminaičius, t. y. reguliariai atlieka bankinius pavedimus savo broliui, jo dukrai ar jo žmonai, kurie iš šių pinigų taip pat padeda ir O. L. mamai. Pažymima, kad pagrindinis O. L. atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo užsidirbti pinigų, kad galėtų finansiškai padėti savo šeimai. Be kita ko, jis atlieka mokėjimus labdaringoms organizacijoms, teikiančioms pagalbą Ukrainos kariuomenei bei nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms.

3.2. Gynėjo teigimu, O. L. taip pat yra nurodęs, kad jo darbo užmokestį sudaro 610 EUR per mėnesį, papildomai jis vykdo individualią veiklą pagal pažymą, iš kurios dar vidutiniškai gauna apie 400 EUR pajamų per mėnesį. Iš šių, apie 1 000 EUR dydžio pajamų, O. L. išlaiko save ir, kaip minėta, finansiškai padeda savo giminaičiams Ukrainoje, taip pat ir savo sergančiai motinai, be to, periodiškai teikia paramą organizacijoms, padedančioms Ukrainos kariuomenei bei nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms. Pažymima, kad turto konfiskavimo paskyrimas, išieškant iš O. L. į valstybės biudžetą visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 12 082 EUR, būtų nepakeliama finansinė našta, nes apie 1 000 EUR pajamų per mėnesį turėtų užtekti išlaikyti save, remti savo šeimą Ukrainoje bei sumokėti sumą, apie 12 kartų viršijančią mėnesio pajamas. Daroma išvada, kad nukentėtų ir Ukrainoje gyvenanti kaltinamojo šeima, todėl iš esmės nesutinkama su prokuroro vertinimu, jog O. L. materialinė padėtis nėra išimtinai bloga ar tokia, kuri pateisintų švelnesnių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą.

3.3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nurodoma, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Be to, įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, o sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę.

3.4. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, nuosprendyje įvertino ir O. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ir automobilio vertę, apskaičiuotą VšĮ „Emprekis“ (12 082 EUR), ir pajamas, taip pat faktą, kad iš šių pajamų jis išlaiko ne tik save. Be to, nei analogiško, nei kito pobūdžio nusikalstamų veikų O. L. nėra padaręs. Pabrėžiama, kad O. L. yra skirta poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones dvejus metus, taip pat priteista 5 000 EUR konfiskuotina suma. Gynėjo teigimu, šių poveikio priemonių kompleksas sudaro nepatogumus. O. L. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad jis dėl padarytos veikos gailisi ir pasižadėjo daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, taigi, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos poveikio priemonės šios bylos kontekste yra tinkamos ir proporcingos. Daroma išvada, kad dėl teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo, O. L. patirti suvaržymai nebūtų tik minimalūs, o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniai tikslai ir atgrasymas nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo būtų tinkamai įgyvendinti. Taigi, išieškotina 5 000 EUR suma yra pakankamai didelė finansinė našta O. L., kuri, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, padeda įgyvendinti bausmės paskirtį ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, o visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 12 082 EUR, išieškojimas varžytų O. L. akivaizdžiai labiau, negu reikia baudžiamojo poveikio priemonės tikslui pasiekti.

3.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad, kaip yra nurodyta VšĮ „Emprekis“ taisyklėse, VšĮ „Emprekis“ pateikiami duomenys negali būti teisminio ginčo objektu, nes www.emprekis.lt svetainėje pateikiami duomenys yra konsultacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta transporto priemonės kaina negali būti laikoma kaip neginčijama bei pagrįsta transporto priemonės kaina. Pažymima ir tai, kad apeliaciniu skundu prašoma iš O. L. konfiskuoti 12 082 EUR transporto priemonės kainą su PVM, nors jis yra fizinis asmuo, t. y. ne PVM mokėtojas, kuriam nėra prievolės apskaičiuoti bei mokėti PVM, taigi transporto priemonės vertė turi būti skaičiuojama be PVM ir nagrinėjamu atveju negali būti didesnė negu 9 985,12 EUR. Gynėjo nurodymu, pirmosios instancijos teismo nuspręsta konfiskuoti didesnė negu pusės transporto priemonės vertės dalis yra proporcinga, teisinga ir tinkama suma užtikrinanti baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį.

3.6. Pažymima, kad O. L. ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su pareigūnais, nurodė visas įvykio aplinkybes, davė parodymus, jau pirmos apklausos metu pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl savo veiksmų labai gailisi. O. L. yra neteistas, turi pastovią darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra teigiamai charakterizuojamas savo darbdavio. O. L. pripažįsta padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką per savo kvailumą, vedamas emocijų, ir pasižada jokių naujų ateityje nusikalstamų veikų nedaryti. Atkreipiamas dėmesys, kad laiduotojas S. M. yra O. L. giminaitis, artimas draugas ir kolega, teismo įvertintas kaip vertas pasitikėjimo ir autoritetą turintis asmuo. Laiduotojo teigimu, O. L. yra padorus žmogus, kuris laikosi moralinių nuostatų, nusikalstamą veiką padarė per kvailumą, dėl jos labai gailisi ir savęs neteisina, be to, nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkaus pobūdžio, dėl kurios padarymo prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė. Nurodoma, kad neigiamai O. L. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO) nėra, taip pat nenustatyta, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. L. ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinis skundas yra atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka tik su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria, jo vertinimu, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. L. nepagrįstai nuspręsta išieškoti dalį konfiskuotino turto – automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 EUR.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi įrodymus, apeliacinio skundo motyvus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai O. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo S. M. laidavimą BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 500 EUR užstatu ir baudžiamąją bylą O. L. atžvilgiu nutraukė. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. dėl O. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje

7. Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai išskyrė O. L. materialinę padėtį ir teikiamą finansinę paramą kaip pagrindą jam konfiskuotiną automobilio vertę atitinkančią sumą mažinti iki 5 000 EUR – vyriausiojo prokuroro įsitikinimu, O. L. materialinė padėtis nėra išimtinai bloga ar tokia, kuri pateisintų švelnesnių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą. Be to, spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė didelei automobilio vertei, todėl padarė klaidingą išvadą, jog visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Vyriausiojo prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – iš O. L. išieškant konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 12 082 EUR. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad O. L. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumą, o būtent, tikrinant pirmą kartą nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, antrą – 1,97 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 54-57). Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju, vertinant BK 72 straipsnio kontekste, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis automobilis „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. L. vairuojamas automobilis nuosavybės teise priklausė ne O. L., o trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti ne pačią transporto priemonę yra teisiškai pagrįstas.

12. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma vadovaujantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020). Iš pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Fiat Doblo“, kategorija – lengvi komerciniai a/m, kėbulo tipas – furgonas, variklio darbinis tūris – 1 598 cm3, variklio galia – 77 KW, pasirinkti metai – 2020 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 12 082 EUR su PVM (1 t., b. l. 32). Kitokių duomenų apie O. L. vairuoto automobilio vertę byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad visos turto vertės išieškojimas šiuo atveju būtų neproporcingas, o prevenciniams tikslams pasiekti pakaktų ir dalies automobilio vertės išieškojimo. Teisėjų kolegija tokioms apylinkės teismo išvadoms pritaria ir laiko, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista 5 000 EUR automobilio vertės dalis yra adekvati ir teisinga.

13. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškotino dydžio, įvertino ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, nurodytas skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taip pat automobilio vertę, apskaičiuotą VšĮ „Emprekis“, bet ir aplinkybes, kad O. L. dirba pagal individualią veiklą, jo pajamas sudaro apie 1 000 EUR per mėnesį, o iš šių pajamų jis ne tik išlaiko save, bet padeda ir Ukrainoje gyvenantiems savo giminaičiams – mamai ir broliui, skiria lėšų labdarai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, O. L. anksčiau neteistas Ukrainoje (1 t., b. l. 158-159), taip pat ir Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 89), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui užregistruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, O. L. baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir pareigos apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę nevykdymą, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 83-87). Nuo 2022 m. birželio 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, ramaus būdo, nekonfliktiškas asmuo, neturi jokių drausminių pažeidimų (1 t., b. l. 111). Nenustatyta, jog po nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo būtų vėl pažeidęs baudžiamuosius įstatymus ar padaręs administracinius nusižengimus. Atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju iš esmės teigiamai O. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą bei sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę.

14. Nors vyriausiojo prokuroro teigimu, O. L. prašydamas sumažinti konfiskuotiną sumą nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos neįprastinėmis gyvenimiškomis situacijomis, tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu negali sutikti. Bylos duomenys patvirtina, kad O. L. darbo užmokestis siekia nuo 346,80 EUR iki 610,45 EUR (1 t., b. l. 157), nuo 2023 m. vasario 23 d. asmuo vykdo individualią veiklą (1 t. b. l. 88), iš kurios, O. L. teigimu, per mėnesį gauna 400 EUR. Kaip viso proceso metu teigė O. L. ir jo gynėjas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo iš apie 1 000 EUR dydžio pajamų išlaiko save ir finansiškai padeda savo giminaičiams Ukrainoje, taip pat ir savo sergančiai motinai. Šias aplinkybes pagrindžia baudžiamojoje byloje esantys dokumentai, liudijantys atliktų pinigų pervedimus – periodiškai atlikti mokėjimai buvo skirti Ukrainoje gyvenantiems O. L. broliui J. L. ir motinai L. L. (1 t., b. l. 127-139). Taigi, iš gaunamų pajamų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo išlaiko ne tik save, bet ir artimuosius, teikia jiems finansinę pagalbą. Nors pervedamos sumos ir nėra itin didelės, tačiau pagal gaunamas pajamas pakankamai reikšmingos. Be kita ko, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens pagal laidavimą brolis J. L. yra (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu dalyvauja (duomenys neskelbtini), o ir pats O. L. prisideda teikiant finansinę ir ne tik pagalbą, dėl ko ne kartą dėl buvo skatintas (1 t., b. l. 154-155). Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad susiklosčiusi O. L. šeimyninė padėtis sąlygoja neįprastas gyvenimiškas situacijas, Ukrainoje likusiai šeimai yra reikalinga atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens teikiama papildoma finansinė parama. Be to, šiuo metu jo finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, dėl ko sutiktina su atsiliepimo į skundą argumentu, jog visos automobilio vertės išieškojimas asmeniui galėtų būti nepakeliama finansinė našta. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai sudaro pagrindą taikyti dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad O. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis ne savo, o darbovietės jam skirtu automobiliu, taigi šio automobilio vertė neatspindi jo turtinės padėties ir realių finansinių galimybių.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog vadovaujantis BK 40 straipsniu O. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Vis tik, teisėjų kolegija pažymi, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas nesietinas su asmens nubaudimu, be to, pats baudžiamasis procesas visuomet turi reikšmingą auklėjamąjį poveikį. Juolab, kad nagrinėjamu atveju O. L. dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nėra visiškai atleistas nuo neigiamų padarinių kilimo, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo konkrečiu atveju yra adekvačios ir proporcingos įgyvendinant šių priemonių prevencinę paskirtį.

16. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendį Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, apylinkės teismas argumentuotai sumažino iš O. L. į valstybės biudžetą išieškotiną konfiskuotino turto vertę iki VšĮ „Emprekis“ nurodomos turto vertės – 5 000 EUR, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nors ir įvardijo 5 000 EUR išieškotiną sumą, tačiau nurodė, kad išieškotina „konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma“, o ne jos dalis. Ši klaida laikytina rašymo apsirikimu ir ištaisytina.

Dėl proceso išlaidų

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. L. gynėjas advokatas Aleksander Višnevski prašo iš valstybės O. L. naudai priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas už advokato paslaugas. Su atsiliepimu pateikta PVM sąskaita už teisines paslaugas bei kasos pajamų orderis, patvirtinantys O. L. turėtas 786,50 EUR (su PVM) dydžio išlaidas (2 t., b. l. 41-42).

19. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Šias nuostatas atitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-719/2023). Taigi šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo, nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka buvo priimtas kaltinamasis aktas, iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos arba nustatyta, kad, neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. L., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, po tokio nuosprendžio priėmimo O. L. nelaikytinas išteisintuoju, t. y. asmeniu, teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažintu iš viso nepadariusiu nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos. Jo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis nelaikytinas išteisinamuoju (BPK 303 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad gynėjo prašymas iš valstybės O. L. naudai priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas už advokato paslaugas, neatitinka BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų.

21. Taip pat, Vilniaus apygardos teisme dėl patirtų išlaidų gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-01607, kurioje nurodoma, kad iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. L. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 120,83 EUR (2 t., b. l. 45-48).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad šios nuostatos taikomos ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. sausio 26 d. O. L. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė, kuri 2024 m. vasario 5 d. atleista nuo tolesnio dalyvavimo procese, nes Vilniaus apygardos teisme buvo gautas advokato Aleksandr Višnevski orderis, jame nurodant, jog jis gins O. L. pagal susitarimą. Vis tik, iš advokatės prašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, jog faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas sudarė 1 val. 30 min. (pasirengimas nagrinėti bylą, pranešimų rengimas). Taigi, advokatė patyrė darbo laiko sąnaudų, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išlaidų už advokatės paslaugas. Atitinkamai spręstinas šių išlaidų priteisimo iš O. L. klausimas.

24. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. L. valios. Nors nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta ir šia nutartimi yra paliekama nepakeista baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 EUR. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš O. L. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad iš O. L. į valstybės biudžetą išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 5 000 EUR.

Nepriteisti O. L. naudai iš valstybės 786,50 EUR apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 120,83 EUR iš O. L. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė