Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. R. (L. R.) gynėjo advokato padėjėjo J. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 357-32 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo L. R. bausmės pradžia – 2020 m. birželio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. rugsėjo 28 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam L. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, administracijai pasiūlius darbą pradėti dirbti bei nustatė pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2022 m. rugpjūčio 15 d. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą, šiuo metu yra atlikęs ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau L. R. teistas 16 kartų. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Nuteistasis laisvėje neturi pastovaus būsto, nuteistajam taip pat trūksta stabilios darbinės patirties, nuteistasis linkęs užsidirbti pinigų nelegaliu būdu, stokoja motyvacijos save realizuoti darbinėje veikloje pataisos namuose. Bausmės atlikimo metu nuteistajam buvo siūlytas darbas, tačiau pasiūlyto darbo nuteistasis atsisakė. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos sprendžia minimaliai. Šiai dienai yra sumokėjęs 137 eurus. Komisijos teigimu, yra likusi didelė įsiskolinimo dalis, kurią būtų sunku atlyginti neturint pastovaus nuolatinio ir ganėtinai nemažo pajamų šaltinio, todėl dideli nuteistojo finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti tolimesnį integracijos į visuomenę procesą. Nuteistojo nusikaltimų įtakai reikšmės turėjo nuteistojo priklausomybė narkotinių medžiagų vartojimui. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kai pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Nuteistasis kriminalinio elgesio nuostatas palaiko iš dalies. Nors nuteistasis vertybių sistemoje akcentuoja šeimos ir darbo svarbą, tačiau stebimos ir materialinės – hedonistinės vertybės bei fatališkas požiūris į gyvenimą. Komisijos siūlytas rekomendacijas nuteistasis vykdė iš dalies, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis taip pat vykdo iš dalies. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nežymiai mažėja, tačiau išlieka vidutinė. Taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai, tokie kaip: nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią ir mažą darbo patirtį, turi skolų, ieškinių, piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kriminalinių nuostatų palaikymas. Komisijos vertinimu, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nežymiai mažėja, tačiau visos nurodytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. R. gynėjo advokato padėjėjo J. L. skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo L. R. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė šešiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir tik vienam nariui balsuojant už nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos II dalies 67-68 lapai).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. R. yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Tai sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo L. R. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nors nustatyta pažanga nuteistojo išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo, nuostatų, mąstymo ir elgesio srityse, kadangi drausminių nusižengimų nenustatyta, galiojančių nuobaudų neturi, papildomai skirtas paskatinimas, skirti padėkos raštai už aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo elgesio korekcijos grupėse, tačiau vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, nėra pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.

Nuteistasis L. R. stengiasi vykdyti individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, lankė elgesio korekcijos programas, baigė programą dėl psichinių medžiagų vartojimo, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, mokosi baldžiaus profesijos. Nuteistasis pats organizuoja ir veda anoniminių narkomanų pagalbos grupę pataisos namuose, atliekant bausmę drausmine tvarka nebaustas, du kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti, tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi, vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Skunde nuteistojo gynėjas nurodė, jog Komisijos teiginys, kad nuteistasis paleistas į laisvę neturės kur gyventi yra klaidingas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, vertinami visi tokio asmens byloje esantys duomenys, tai yra jų visuma. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo L. R. nusikalstamo elgesio rizika vis tik mažėja nežymiai. Tai, jog nuteistojo gynėjo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs didesnę dalį bausmės, vis dar išlieka daug kriminogeninių veiksnių, iš kurių statiniai veiksniai – kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, būdingas teisės pažeidimų modelis bei dinaminiai veiksniai – nepastovi gyvenamoji vieta, nestabili darbo patirtis, maža darbo patirtis, skolų, ieškinių buvimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kriminalinių nuostatų palaikymas. Įvertinus nuteistojo L. R. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, negalima teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai. Aplinkybė, jog nuteistasis turi du paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo mąstymas abstraktus, apibendrinimo lygis pakankamas. Nusikalstamo elgesio motyvu nuteistasis nurodo materialinės naudos siekimą, kriminalines nuostatas palaiko iš dalies. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kai pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam trūksta stabilios darbinės patirties, jis linkęs užsidirbti pinigų nelegaliu būdu, stokoja motyvacijos save realizuoti darbinėje veikloje pataisos namuose. Savo galimybę įsidarbinti po paleidimo laisvėje patvirtino tik formaliai. Analizuojant nuteistojo ankstesnę patirtį, teisės pažeidimus, pastebima kad jis nuosekliai vykdydavo nusikalstamas veikas (vagystes, vogtų daiktų prekybą). Įvertintina ir tai, kad nuteistojo darbinė patirtis yra labai menka. Praeityje Sodros duomenimis Lietuvoje turi darbinės patirties apie 3 metus, t. y. nuo 2004 m. iki 2007 m. Nuteistasis apie savo darbinę patirtį kalba neišsamiai, teigia, jog dar kažkada Lietuvoje dirbęs vadybininku, bendros darbinės patirties neįvardija. Nuteistasis keletą kartų kreipėsi raštu dėl darbo, tačiau pasiūlyto pasiuntinio darbo atsisakė, motyvuodamas, kad siūlomas darbas netinka pagal amžių, todėl kreipėsi su prašymu dėl suvirintojo ir langų montuotojo darbo , tačiau darbas nebuvo suteiktas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Nuosprendžio duomenimis nuteistasis kartu su pažįstamais važiuodavo „dirbti“ – vogti į užsienį, kadangi tuo metu vartodavo narkotikus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka labai dideli – (duomenys neskelbtini) gauta vykdomųjų raštų iš antstolio, pagal kuriuos skola pradžioje 65 814 Eur. Įsiskolinimus nuteistasis vykdo tik nuo 2021 m. sausio 18 d., mokėdamas po 15 Eur per mėnesį, iš viso yra sumokėjęs 137 Eur, kas rodo, kad finansinius įsipareigojimus vykdo labai minimaliai. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla abejonių, ar L. R. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais, juo labiau kad ir pats nuteistasis nusikalstamo elgesio motyvu nurodęs materialinės naudos siekimą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad bendrovė laiduoja, jog L. R. po bausmės atlikimo bus įdarbintas įmonėje, tačiau tokia pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-658/2016; 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis L. R. bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, padarytą 2013 metais, kai veikdamas bendrininkų grupėje, atlikdamas vaidmenį organizuotos grupės vykdomuose nusikaltimuose, pasinaudodamas asmens pažeidžiamumu, t. y. priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, menku išsilavinimu, verbavo asmenį, kurį būtų galima išnaudoti nusikalstamoms veikoms. Anksčiau yra teistas 7 kartus Lietuvoje bei 9 kartus užsienyje. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti. Visos šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas šio nuteistojo lygtiniam paleidimui. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius, todėl nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis L. R., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė – 1 metai 4 mėnesiai 13 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vien tik nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys šios bausmės atlikimo metu tam tikrose srityse keitėsi teigiama linkme, tačiau vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima. Teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. R. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 357-32 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. R. (L. R.) gynėjo advokato padėjėjo J. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 357-32 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo L. R. (L. R.) asmens bylą Nr. 16901 grąžinti (duomenys neskelbtini) pataisos namams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.