Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-8098-983/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-16
Bylos Nr.: I3-8098-983/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00243-2024-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gediminas Užubalis, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas: I. B.
Atsakovas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-8098-983/2024 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00243-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 24.7; 55.1.1

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 19-159 „Dėl atleidimo nuo paveldimo turto mokesčio“; 2) įpareigoti Administraciją prašymą dėl atleidimo nuo paveldimo turto mokesčio išnagrinėti iš naujo (b. l. 14–16).

Nurodo, jog proseneliai A. ir B. M. bendrąja jungtine nuosavybės teise turėjo namą su žemės sklypu esančius (duomenys neskelbtini). Testamentu jie paliko pareiškėjai namą, garažą, žemės sklypą bei automobilį. Viso šio turto vertė yra 59 189 Eur. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jai buvo nurodyta, jog negali įteisinti nuosavybės, kol nėra apmokėtas paveldėjimo mokestis. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) paskaičiavo, jog tenkantis mokėti paveldimo turto mokestis už prosenelės A. M. dalį yra 884 Eur , o už prosenelio B. M. turto dalį yra 888 Eur. Pareiškėja kreipėsi į Administraciją su prašymu atleisti nuo paveldimo turto mokesčio, tačiau Administracija Sprendimu prašymo netenkino. Nurodo, kad ginčijamame Sprendime prašymas išnagrinėtas neobjektyviai ir nevisapusiškai. Šiuo atveju, prašyme nurodyti argumentai ir motyvai, atsakovės Sprendime net nepaminėti, kas rodo, jog prašymas buvo nagrinėjamas tik formaliai ir visiškai neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus.

Mano, jog pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 „Dėl Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.1.1 papunktį (dėl sumažinto darbingumo lygio), ji turėjo būti atleista nuo paveldėjimo mokesčio. Būtent šiuo Taisyklių punktu vadovavosi teikdama prašymą bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovė priimdama Sprendimą apie šį Taisyklių punktą išvis nepasisakė.

Prašė atsakovės atleisti nuo paveldėjimo mokesčio tuo pagrindu, kad jos tėtis yra 30 proc. darbingas, neįgalus. Ji pati dar nėra baigusi mokyklos, yra 12-okė, todėl jai reikalingas išlaikymas, tačiau dėl tėčio negalios jis negali ja pasirūpinti. Tėtis yra pensinio amžiaus, neįgalumas nustatytas visam laikui, turi specialių poreikių – antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros pagalbose poreikis. Dar šeimoje yra nepilnametis brolis, kurį tėvai taip pat turi išlaikyti. Šeimoje dirba tik mama. Šiuo metu pareiškėja ruošiasi egzaminams, turi baigti mokyklą, svajoja toliau studijuoti. Aštuonis metus lanko (duomenys neskelbtini) muzikos studiją, važinėja į koncertus, antrus metus lanko Šiaulių menų mokyklos teatro studiją. Šiems papildomiems poreikiams taip pat reikia lėšų, kurias suteikia mama.

Tvirtina, jog neturi darbo, turto ir kitų pajamų, iš kurių galėtų sumokėti tokio dydžio paveldimo turto mokestį. Pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, privalo mokėti paveldimo turto mokestį, tačiau neturi objektyvios galimybės tai padaryti. Tuo pačiu nori priimti palikimą ir išsaugoti savo vaikystės namus, kuriuose augo, į kuriuos grįždavo kasdien iš mokyklos, kurie jai yra brangūs, kuriuose norėtų gyventi toliau sukūrusi savo šeimą. Po močiutės mirties su mama aprūpindavo prosenelius produktais, lydėjo juos pas gydytojus, padėjo buityje, leido laiką. Su proseneliais buvo labai artima, iki pat mirties jais rūpinosi kartu su mama. Jie mirė garbaus amžiaus 93 ir 94 metų, iki paskutinės dienos buvo artimųjų priežiūroje, niekada nei globos, nei slaugos ligoninėmis ar paslaugomis, socialinių darbuotojų nebuvo naudotasi. Prosenelių netektis yra ypatingai skaudi. Proseneliai jai paliko testamentu savo turtą, nes buvo labai artimi, ji priminė jiems dukrą. Proseneliai visada svajojo, kad jų namuose po to, kai jų nebeliks šioje žemėje, ji gyventų su savo šeima.

Jokių įsiskolinimų dėl šio turto nėra, tiek namas, tiek žemės sklypas yra prižiūrėtas, mokesčiai sumokėti mamos, kuriai tai yra papildoma finansinė našta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių nuostatomis bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsniu, prašo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2024 m. lapkričio 19 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamojoje vietoje, gyvena bendrabutyje.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–24).

Paaiškina, kad pareiškėjos prašymas buvo pateiktas vadovaujantis Taisyklių 11.1 punktu, kuriame numatyta galimybė atleisti nuo paveldimo turto mokesčio, kai mokesčio mokėtojas ir jo šeima neturi jokio nekilnojamojo turto, bei nurodydama Taisyklių 8.1.1 papunktį, kuriame numatytas kriterijus, kad mokesčio mokėtojo šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ir jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų. Išnagrinėjus prašymą buvo nustatyta, kad pareiškėjos tėvas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, o mama nuo 2009 m. sausio 1 d. yra savarankiškai dirbantis asmuo. Pareiškėja priklauso savo tėvų šeimai (į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.). Pareiškėjos mamai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) (438,34 kv. m bendro ploto) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (0,099 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 1/4 (0,22745 ha) žemės sklypo (komercinės paskirties), esančio (duomenys neskelbtini).

Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, buvo nustatyta, jog pareiškėja neatitinka Taisyklių 11.1 ir 11.2 papunkčiuose numatytų kriterijų, t. y. jos šeimai (į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje) priklauso daugiau nei vienas nekilnojamojo turto vienetas, tiek gyvenamosios paskirties, tiek komercinės paskirties. Atsižvelgiant į tai ir buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėja informuota, kad nebus atleista nuo paveldimo turto mokesčio.

Taisyklių 8.1.1. papunktis, kuriuo vadovaujantis yra pateiktas pareiškėjos prašymas, numato kriterijų, kad mokesčio mokėtojo šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ir jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų. Atsižvelgiant į, tai pareiškėjai šis kriterijus taip pat nėra taikytinas, nes jos mama yra dirbantis asmuo.

Pažymi, kad Taisyklių 3.4. papunkčiu nustatyta, jog savivaldybės tarybos teisė, o ne pareiga asmeniui suteikti mokesčio lengvatą – visai atleisti nuo paveldimo turto mokesčio, arba atidėti mokesčio sumokėjimo terminą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, jei asmuo atitinka savivaldybės tarybos Taisyklėse nustatytas sąlygas. Todėl Taisyklių 3.4. papunktyje numatyta teisė gali būti realizuota tik tuo atveju, kai asmuo atitinka teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Jei yra bent viena aplinkybė, kuri tokią teisę panaikina, asmuo neatitinka kriterijų, tokia teisė negali būti realizuojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 19-159 neatleisti pareiškėjos nuo paveldimo turto mokesčio teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą dėl mokesčio lengvatos suteikimo, prašė atleisti nuo paveldimo turto mokesčio, nurodydama, kad ji nedirbanti, ją išlaiko tėvai (mama). Paveldimą turtą sudaro namas, ūkiniai pastatai, garažas, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Paveldimo turto vertė 59199 Eur. Privalomo sumokėti paveldimo turto mokesčio suma yra 1 772 Eur. Prašyme nurodė, jog yra moksleivė, mokosi (duomenys neskelbtini) IV klasėje. Tėvui yra sukakęs senatvės pensijos amžius, jo gaunama senatvės pensija nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 389,65 Eur, gauna priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 99 Eur per mėnesį. Mama nuo 2009 m. sausio 1 d. yra savarankiškai dirbantis asmuo. Taip pat pažymėjo, jog turi brolį. Pareiškėja priklauso savo tėvų šeimai (į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje). Pareiškėja savo vardu neturi nekilnojamojo turto. Jos mamai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) (438,34 kv. m bendro ploto) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (0,099 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 1/4 (0,22745 ha) žemės sklypo (komercinės paskirties), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–35).

Administracijos Ekonomikos ir investicijų skyrius 2024 m. sausio 19 d. raštu Nr. SE-30 „Dėl rekomendacijos pateikimo“, įvertinęs pareiškėjos pateiktą prašymą bei surinktą informaciją, rekomendavo neatleisti jos nuo paveldimo turto mokesčio (b. l. 72).

Administracijos Paramos teikimo komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktą prašymą bei surinktą informaciją, rekomendavo neatleisti jos nuo paveldimo turto mokesčio (2024 m. vasario 8 d. protokolas Nr. PRP-6) (b. l. 70–71).

Administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijos skyrius 2024 m. vasario 9 d. raštu Nr. SSP-716 „Dėl rekomendacijos pateikimo“, įvertinęs pareiškėjos pateiktą prašymą bei surinktą informaciją, rekomendavo neatleisti jos nuo paveldimo turto mokesčio (b. l. 69).

Administracija 2024 m. vasario 19 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog Taisyklių 11 punkto 11.1 ir 11.2 papunkčiuose numatyta, kad lengvata dėl paveldimo turto mokesčio asmenims gali būti suteikiama, jei mokesčio mokėtojas ir jo šeima neturi jokio nekilnojamojo turto ar mokesčio mokėtojui ir jo šeimai priklauso ne daugiau negu vienas nekilnojamojo turto vienetas, kuris yra vienintelė mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta. Pažymėjo, jog pareiškėjos šeimai (į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje) priklauso daugiau nei vienas nekilnojamojo turto vienetas, tiek gyvenamosios paskirties, tiek komercinės paskirties, kas neatitinka Taisyklių 11.1 ir 11.2 papunkčiuose numatytų kriterijų. Todėl, atsižvelgus į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, nusprendė neatleisti pareiškėjos nuo paveldimo turto mokesčio.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į teismą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis teisę laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 22 dalis). Savivaldybės įgyvendinant įvairias funkcijas inter alia savarankiškąsias. Jas (savarankiškąsias funkcijas) savivaldybės atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais. Šių funkcijų įgyvendinimui neabejotinai reikalingos lėšos naudojamos iš savivaldybės biudžeto. Vienas biudžetinių lėšų gavimo būdų – paveldimo turto mokestis, todėl savivaldybės taryba priimdama sprendimą dėl pastarojo mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo turi pasverti, kiek tai turės įtakos savivaldybės biudžetui ir ar bus galima užtikrinti savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimą“ (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-276-556/2016; LVAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-743/2010).

Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti paveldimo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 „Dėl Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 3.4. papunktyje nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba gali teikti paveldimo turto mokesčio lengvatą, t. y. visai nuo jo atleisti arba atidėti mokesčio sumokėjimo terminą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Taigi, įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į paveldimo turto apmokestinimą paveldimo turto mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti. Tačiau būtina pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimus). Mokesčiai yra būtina valstybės funkcionavimo sąlyga, todėl konstitucinė pareiga mokėti įstatymais nustatytus mokesčius įstatymuose yra įtvirtinta kaip valstybės reikalavimas, skirtas visiems mokesčių mokėtojams; mokesčių mokėtojas privalo dalį savo nuosavybės, kuri yra išreiškiama tam tikra pinigų suma, pervesti į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nes kitaip būtų pažeistas viešasis interesas bei kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą). Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas (žr. pvz., Lietuvos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimą). Taigi savivaldybių, būtent į kurių biudžetus paveldimo turto mokestis yra įskaitomas (Paveldimo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnis), tarybos, naudodamosis savo diskrecijos teise, taikyti paveldimo turto mokesčio lengvatas (sumažinti ar visai atleisti nuo paveldimo turto mokesčio) turi elgtis itin atsakingai, t. y., be pagrįsto pagrindo nesumažinti ar neatleisti nuo paveldimo turto mokesčio asmenų, kad nepagrįstai nebūtų sumažintos savivaldybės gaunamos pajamos jos viešosioms funkcijoms įgyvendinti, taip pažeidžiant viešąjį interesą bei kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-492/2020, 2021 m. sausio 13 d.nutartį administracinėje byloje Nr. A-844-575/2021).

Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos skundo motyvų matyti, jog ji atleidimo nuo paveldimo turto mokesčio klausimą siejo su aplinkybėmis, jog jos tėtis yra tik 30 proc. darbingas ir turi neįgaliojo pažymėjimą, t. y. pareiškėja atitinka Taisyklių 8.1.1 papunktyje ir 11.1 punkte nustatytus kriterijus.

Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, asmenys prašymus suteikti mokesčių lengvatas teikia Administracijai, prašymus nagrinėja Administracijos Ekonomikos ir investicijų skyrius.

Taisyklių 8.1. papunktyje nurodyta, jog savivaldybės taryba sprendimais gali atleisti nuo žemės mokesčio dėl sunkios materialinės padėties (gavus savivaldybės mero potvarkiu sudarytos Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos (piniginei socialinei paramai išimties tvarka) rekomendaciją, kuri rengiama atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo ir jo šeimos valdomų turtinių vienetų skaičių, šeimos narių mėnesio pajamas ir kt.), kai mokesčio suma yra 30 eurų ar didesnė, fizinio asmens kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos yra mažesnės už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį, mokesčio mokėtojui ir jo šeimai priklauso ne daugiau negu vienas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos ar vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir kai yra bent vienas iš šių kriterijų:

8.1.1. mokesčio mokėtojo šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ir jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų; 8.1.2. mokesčio mokėtojui sukako senatvės pensijos amžius ir jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų; 8.1.3. mokesčio mokėtojas ne mažiau kaip vienus metus yra socialinės pašalpos gavėjas; 8.1.4. mokesčio mokėtojas yra nepilnametis ir jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų (prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninių ir nuotolinių studijų programų formas, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai); 8.1.5. mokesčio mokėtojo šeima yra laikoma gausia šeima, auginančia ar globojančia 3 ar daugiau vaikų ir jos šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų; 8.1.6. mokesčio mokėtojas vienas augina neįgalų vaiką ar slaugo artimą giminaitį, kuriam yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, ar jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens, pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, globėju; 8.1.7. mokesčio mokėtojas vienas augina vaiką (-us), kuriam (-iems) yra nustatytas išlaikymas, ir išnaudotos galimybės jį gauti, o jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų.

Taisyklių 11 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba sprendimais gali suteikti paveldimo turto mokesčio lengvatas fiziniams asmenims dėl sunkios materialinės padėties, gavus Savivaldybės Paramos teikimo komisijos (piniginei socialinei paramai išimties tvarka) rekomendaciją, kai mokesčio suma yra 100 Eur ar didesnė, fizinio asmens kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos yra mažesnės už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį ir kai tenkinami kiti Taisyklių 11.1 ir 11.2 papunkčiuose numatyti kriterijai: 11.1. atleisti nuo paveldimo turto mokesčio, kai mokesčio mokėtojas ir jo šeima neturi jokio nekilnojamojo turto ir atitinka bent vieną iš 8.1.1 – 8.1.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų; 11.2. atidėti paveldimo turto mokesčio sumokėjimo terminą ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kai mokesčio mokėtojui ir jo šeimai iki paveldėjimo liudijimo išdavimo nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip vienas iki 60 kv. m naudingo ploto nekilnojamojo turto vienetas, kuris yra vienintelė mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta, pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui ir kai mokesčio mokėtojas atitinka bent vieną iš 8.1.1–8.1.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų.

Atsižvelgiant į Taisyklių nuostatas, klausimas dėl pareiškėjos atleidimo nuo paveldimo turto mokesčio mokėjimo pagal nustatytą tvarką buvo svarstytas Administracijos Ekonomikos ir investicijų skyriuje, Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriuje bei Paramos teikimo komisijoje. Tai patvirtinta, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Administracijos Ekonomikos ir investicijų skyriaus 2024 m. sausio 19 d. raštas Nr. SE-30, Socialinių išmokų ir kompensacijos skyriaus 2024 m. vasario 9 d. raštas Nr. SSP-716 bei Paramos teikimo komisijos 2024 m. vasario 8 d. protokolas Nr. PRP-6. Minėti subjektai pareiškėjos prašymui nepritarė, todėl Administracija priėmė ginčijamą sprendimą neatleisti pareiškėjos nuo paveldimo turto mokesčio.

Nors pareiškėja skunde nurodo, kad ji atitinka Taisyklių 8.1.1 papunktyje ir 11.1 punkte nustatytus kriterijus ir turėtų būti atleista nuo paveldimo turto mokesčio, tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.

Teismas pažymi, jog tam, kad asmuo atitiktų Taisyklių 11.1 punkte nustatytus kriterijus dėl atleidimo nuo paveldimo turto mokesčio, jis ir jo šeima turi neturėti jokio nekilnojamojo turto ir atitikti bent vieną iš Taisyklių 8.1.1–8.1.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų. Pažymėtina, jog Taisyklėse vartojami jungtukai „ir“ rodo, kad reikalavimai nėra alternatyvūs, todėl norint pasinaudoti numatyta lengvata, būtina atitikti sąlygų visumą. Neatitinkant bent vienos iš būtinų sąlygų, lengvata negali būti taikoma. Kaip matyti, vertinant pareiškėjos atitiktį Taisyklių 11.1 punkte įtvirtintiems kriterijams atsakovė nustatė, kad pareiškėjos mamai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) (438,34 kv. m bendro ploto) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (0,099 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 1/4 (0,22745 ha) žemės sklypo (komercinės paskirties), esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, vien jau dėl šių aplinkybių, pareiškėja negalėtų būti atleista nuo minėto mokesčio Taisyklių 11.1 punkte įtvirtintu pagrindu.

Kita vertus, tam, kad asmuo atitiktų Taisyklių 8.1.1 papunktyje nustatytus kriterijus dėl atleidimo nuo žemės mokesčio, mokesčio mokėtojo šeimoje turi būti asmenų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis ir jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų. Minėta, jog vartojami jungtukai „ir“ rodo, kad reikalavimai nėra alternatyvūs, todėl norint pasinaudoti numatyta lengvata, būtina atitikti sąlygų visumą. Nors pareiškėja akcentuoja, jog jos tėtis yra pensinio amžiaus ir jam yra nustatytas 30 proc. darbingumas, tačiau norint atitikti Taisyklių 8.1.1 papunktyje nustatytus kriterijus, reikia atitikti ir antrąją sąlygą dėl kitų šeimos narių darbingumo. Kaip matyti, pareiškėjos atveju, ji neatitinka antrosios Taisyklių 8.1.1 papunktyje įtvirtintos sąlygos, kadangi pareiškėjos mama nuo 2009 m. sausio 1 d. yra savarankiškai dirbantis asmuo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė Sprendime neturėjo atskirai pasisakyti dėl šio papunkčio, kadangi pareiškėja jo neatitiko.

Teismas papildomai pažymi, jog šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjos situacija atitiktų ir kitus Taisyklių 8.1.1–8.1.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus.

Teismas pabrėžia, jog savivaldybės taryba sprendžia paveldimo turto mokesčio (atleidimo ar mažinimo) klausimą, jį analizuodama įvairiais aspektais. Galutinį sprendimą priima įvertinusi visetą aplinkybių, tačiau bet kuriuo atveju turi teisę rinktis, t. y. atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio (jį sumažinti) ar priimti priešingą sprendimą. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose (žr. pvz., 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-743/2010, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-492/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-844-575/2021). Teismo vertinimu, Administracijos nustatytos aplinkybės, turint omenyje jai keliamus uždavinius bei pavestas funkcijas, teisę apsispręsti, buvo pakankamas pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo. Kitaip tariant, pareiškėja neatitiko Taisyklėse įtvirtintų kriterijų, kurie yra būtini tam, kad būtų suteikta lengvata, todėl Administracija, įvertinusi esamą situaciją bei vadovaudamasi jai suteikta diskrecijos teise, priėmė Sprendimą netenkinti prašymo.

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai susiję su emocine reikšme paveldėtam turtui ir šeimos istorija, nėra teisiškai reikšmingi, nes sprendžiant dėl mokesčių lengvatos taikymo, vertinamos tik teisės aktuose nustatytos sąlygos, t. y. vertinami Taisyklėse įtvirtinti objektyvūs kriterijai.

Nors pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose prašo atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su jos studijomis, gyvenimu bendrabutyje, tačiau teismo vertinimu, tai nekeičia esminės aplinkybės, kad ji neatitinka Taisyklėse numatytų kriterijų, kurių pagrindu galėtų būti atleista nuo paveldimo turto mokesčio.

Pareiškėja skunde nurodo, jog neturi finansinių galimybių sumokėti paveldimo turto mokesčio, tačiau kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga. Mokesčiai yra būtina valstybės funkcionavimo sąlyga, todėl konstitucinė pareiga mokėti įstatymais nustatytus mokesčius įstatymuose yra įtvirtinta kaip valstybės reikalavimas, skirtas visiems mokesčių mokėtojams (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimus). Taigi, tai reiškia, kad net ir esant sunkumams, pareiga mokėti paveldimo turto mokestį išlieka.

Tuo pačiu pažymėtina, kad asmenims, neturintiems finansinių galimybių visą ar dalį paveldimo turto mokesčio sumokėti nustatytu terminu, jie Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę prašyti savivaldybės tarybos atidėti paveldimo turto mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Neturint finansinių galimybių viso paveldimo turto mokesčio sumokėti ir per savivaldybės tarybos atidėtą terminą, galima kreiptis į mokesčių administratorių. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Taigi pareiškėja, negalėdama sumokėti mokesčio iš karto, turi teisę kreiptis dar ir į mokesčių administratorių dėl mokesčio atidėjimo ar išdėstymo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Administracijos 2024 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 19-159 „Dėl atleidimo nuo paveldimo turto mokesčio“ neatleisti pareiškėjos nuo paveldimo turto mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, o taip pat įpareigoti Administraciją prašymą dėl atleidimo nuo paveldimo turto mokesčio išnagrinėti iš naujo.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSigita FomičiovaGediminas Užubalis