Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui O. M. (O. M.) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau- ir Klaipėdos RATC) kreipėsi į teismą prašymu priteisti iš atsakovo O. M. 68,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nesumokėjo vietinės rinkliavos už turto objektą- butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (8,70 eurų už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-11-30), už turto objektą- butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1,75 eurų už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-01-31), taip pat nėra sumokėjęs 58 eurų A. M., kurios turto paveldėtoju atsakovas yra, skolos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-08-31 . Vietinė rinkliava skaičiuojama, remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau- ir Taryba) patvirtintais vietinės rinkliavos nuostatais. Atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovas per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybėje rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010-11-25 sprendimu Nr.T2-330 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau- ir Nuostatai), kurie nauja redakcija išdėstyti Tarybos 2017-06-29 sprendimu Nr.T2-140 (toliau ir 2017 m. Nuostatai), įsigaliojusia nuo 2017-07-01. Pagal Nuostatų 35 punktą ir 2017 m. Nuostatų 6 punktą pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Nuostatų 3 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 14 punktą, metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama Tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. 2017 m. Nuostatai nustatė dvinarę vietinę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dalių. 2017 m. Nuostatų 4 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip fizinius ir juridinius asmenis arba jų įgaliotus asmenis- komunalinių atliekų turėtojus, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančius vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede. 2017 m. Nuostatų 11 punktas įtvirtina, kad Vietinės rinkliavos dedamųjų parametrai, pagal kuriuos apskaičiuojamos Vietinės rinkliavos dedamosios, nurodyti Nuostatų 2 priede. Kiekvienai nekilnojamojo turto objekto ar mokėtojo kategorijai nustatytos vidutinės komunalinių atliekų susikaupimo normos ar deklaruojamų atliekų kiekio vienetai, apskaičiuotos Vietinės rinkliavos dedamosios ir Vietinės rinkliavos dydžiai nurodyti Nuostatų 3 priede.

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad atsakovui O. M. nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2018-01-02 iki 2018-02-02 priklausė nekilnojamasis turtas- butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9), o laikotarpiu nuo 2017-12-13 iki 2018-01-02 paveldėjimo teisės pagrindu priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.6-7). Pagal Gyventojų registro duomenų išrašą, palikimo ( buto (duomenys neskelbtini)) atsiradimo data- 2017-09-08 (palikėjo A. M. mirties data) (b.l.10). Atsakovas, remiantis 2017 m. Nuostatų 4 punktu, aukščiau nurodytais laikotarpiais laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą 2017 m. Nuostatų 11, 19 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjos pateikta 2019 m. liepos 8 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-01-02 iki 2018-02-02, kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas nesumokėjo 1,75 Eur. vietinės rinkliavos, o laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-11-30, kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas nesumokėjo 8,70 Eur. vietinės rinkliavos (b.l.4), iš viso nurodytais laikotarpiais atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas (už abu butus) yra 10,45 eurų. Pareiškėja apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovą informavo pranešimais (b.l.14-15).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1‑2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., 2005-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008-07-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-02-02 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą – 10,45 eurų- yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 58 eurų vietinės rinkliavos įsiskolinimą, kuris buvo paskaičiuotas ir kurio nesumokėjo mirusi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė A. M.. Pareiškėjas savo prašymą šioje dalyje grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalimi, teigdamas, jog palikėjos turtiniai įsipareigojimai perėjo jos turto paveldėtojui O. M.. Dėl šios pareiškėjos prašymo dalies nagrinėjamojoje byloje privalo būti sprendžiamas įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas klausimas, atsiradus paveldėjimo santykiams.

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) pareiškėjas dėl šios reikalavimų dalies į teismą kreipiasi kaip palikėjo, buvusio vietinės rinkliavos mokėtoju (ginčo atveju- A. M.), kurio turtą paveldėjo atsakovas O. M., kreditorius, todėl sprendžiant dėl paveldėtojo atsakomybės už palikėjo skolas klausimą turi būti taikomas CK 5.63 straipsnis (žr., pvz., LVAT nutartis 2018-12-18 administracinėje byloje Nr.A-2358-822/2018, 2019-01-09 administracinėje byloje Nr.A-21-261/2019 ir kt.).

Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau- ir LAT) yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., LAT 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. M. mirė 2017 m. rugsėjo 8 d. (b.l.10). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, jog mirus A. M. (buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, t. y. šio turto palikėjai), pareiškėja tinkamai pranešė apie turimą reikalavimo teisę ( dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį iki palikėjos mirties), nepraėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Byloje pateiktas įspėjimas O. M. (b.l.12), kuriame įvardinta atsakovo kaip turto paveldėtojo prievolė mokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą (nenurodant palikėjos skolos sumos), yra be datos, nėra pateikti duomenys apie jo išsiuntimą atsakovui. Šiame įspėjime nėra detalizuota, kokie būtent mokėjimo pranešimai atsakovui su šiuo įspėjimu buvo išsiųsti, įvardijus tik bendrą skolos sumą – 65,70 Eur. Net ir laikant, kad su įspėjimu atsakovui buvo išsiųstas 2018-01-08 kreditinis mokėjimo pranešimas Nr.KRKL1862392 (b.l.13), jis negali būti pripažintas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme, nes nei jame, nei įspėjime nėra įvardinta palikėjos skolos suma).

Pareiškėja savo prašyme teismui ir pati pripažįsta, kad yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Savo prašyme teismui pareiškėja suformulavo prašymą atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui. Teismas pažymi, kad tokio pareiškėjos prašymo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Terminas pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui nėra procesinio pobūdžio terminas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, o materialinio pobūdžio terminas, nustatytas civilinės teisės normomis. Praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė nustatyta CK 5.63 straipsnio 4 dalyje-teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Paminėtoje 2014m. balandžio 14 d. nutartyje LAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

CPK 576 straipsnis nustato, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmais (2 dalis), be to, toks pareiškimas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus. Pagal CPK 578 straipsnį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Taigi, nagrinėjamojoje byloje pareiškėja, siekdama savo reikalavimo patenkinimo dalyje dėl palikėjos skolos išieškojimo iš atsakovo, turi CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Ir tik bendrosios kompetencijos teismui priėmus nutartį tokį pareiškimą tenkinti bei šiai nutarčiai įsiteisėjus, atsirastų pagrindas kreiptis į administracinį teismą dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos palikėjai A. M., įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo O. M.. Nagrinėjamu atveju nėra priimta bendrosios kompetencijos teismo nutartis pareiškėjai atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, priteisti iš atsakovo 58 eurus vietinės rinkliavos (palikėjos A. M. įsiskolinimą) nėra pagrindo, todėl šioje dalyje prašymo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1,4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo O. M. 10,45 (dešimt eurų ir 45 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.