Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja R. Š. 2013 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2013 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILIN (12.5.13)-16092; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. VILIN (12.5.13)-18603 dalį atsisakyti pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) kopiją; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2013 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 204; 4) įpareigoti Nekilnojamojo turto registratorių pakeisti ūkinio pastato, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo objektas, ginčo pastatas), registro duomenis apie nuosavybės turėtojus, Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teises į ½ dalį bendrasavininkams I. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis bei pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 kopiją.

Nurodė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VILIN (12.5.13)-16092 atsisakė pakeisti ginčo pastato registro duomenis apie nuosavybės turėtojus Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. VILIN (12.5.13)-18603, kuriuo atsisakė pateikti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 kopiją, kurios pagrindu Registre buvo tvarkyti duomenys apie ginčo pastatą. Ginčų komisija 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 204 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimus. Mano, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti. Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. balandžio 29 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama ištaisyti atsiradusią klaidą, padarant įrašą apie nurodyto ūkinio pastato nuosavybės teises į ½ dalį bendrasavininkams I. Š. ir pareiškėjai. Teritorinis registratorius, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog į Registrą 2012 m. gegužės 21 d. įrašyti duomenys apie nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą ir I. Š. nuosavybės teises atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, duomenys ir dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, o tarp ūkinio pastato savininko ir pareiškėjos yra kilęs ginčas, pakeisdamas Registro duomenis teritorinis registratorius pažeistų ūkinio pastato savininko teises ir interesus, todėl buvo atsisakyta pakeisti ūkinio pastato Registre įregistruotus duomenis apie nuosavybės teisės turėtojus. Pareiškėja pažymėjo, kad jos teritoriniam registratoriui pateikti duomenys patvirtina, jog ūkinis pastatas visą laiką buvo registruotas kaip priklausinys, tik nepadarant atskiro įrašo pagrindinio nekilnojamojo daikto registre, ir jau 2004 m. gegužės 6 d. turėjo savo unikalų numerį, todėl ši aplinkybė įrodo priklausinio neatsiejamą buvimą dar iki registravimo VĮ Registrų centre bei dovanojimo sutarties sudarymo. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, suformuotoje 2012 m. gegužės 3 d., yra užfiksuotas tas pats ūkinis pastatas, kurio duomenys jau buvo įrašyti 2004 m. gegužės 6 d. byloje ir yra nepakitę, išskyrus jo baigtumo procentą, bei duomenis apie medinius langus. Teritorinis registratorius, gavęs pareiškėjos prašymą, turėjo ištaisyti klaidingus duomenis, kadangi jie prieštarauja 2004 m. gegužės 6 d. suformuotos žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų bylos duomenims. Mano, kad turtas turėjo būti registruotas abiejų bendraturčių lygiomis dalimis. Taip pat nurodo, kad nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, tame tarpe ir į dalį ūkinio pastato, įgijo 2004 m. gruodžio 7 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties pagrindu. Dovanotojams – I. Š. ir V. Š. turtas priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise iki 2005 m. kovo 15 d., o I. Š. nuosavybės teises į turtą įgijo tik 2005 m. kovo 15 d. santuokinio turto dalybų sutarties pagrindu. Todėl ūkinis pastatas, pastatytas 2004 metais bendromis sutuoktinių lėšomis, negalėjo 2012 metais būti statomas I. Š. asmeninėmis lėšomis. Pažymėjo, kad teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti 2012 m. gegužės 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą kopiją ir I. Š. atsiliepimo kopijas iš žemės sklypo su statiniais nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, kadangi atsakovas neteisingai traktuoja savininko sąvoką. Pareiškėja yra žemės sklypo ir nekilnojamojo turto bei jo priklausinių bendrasavininkė, todėl turi teisę susipažinti su visais dokumentais, esančiais jai priklausančio turto byloje ir gauti visas joje esančių dokumentų kopijas. Taip pat nurodo, kad ginčijamas Ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi pareiškėjos skundas dėl teritorinio registratoriaus sprendimų buvo išnagrinėtas neobjektyviai, formaliai, neįsigilinant į pateiktus faktus. Ginčų komisija, konstatuodama, kad I. Š. registruoti pateikti dokumentai yra teisingi, neišnagrinėjo ir neįvertino pareiškėjos argumentų, kad jos, kaip bendrasavininkės nuosavybės teisės į ½ dalį ūkinio pastato buvo įgytos 2004 m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu ir pirminė šio ūkinio pastato patikra ir registracija buvo atlikta 2004 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše dėl ūkinio pastato nurodyta statybų pradžia – 1985 m., o statybos pabaiga – 2004 m., todėl nuosavybės teisės I. Š. pateiktos deklaracijos pagrindu negalėjo būti registruojamos.